EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/128/EB 2009 m. spalio 21 d. nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (Tekstas svarbus EEE)

1. Visi susiję teisės aktai dėl pesticidų ir jų naudojimo.

2. Esami nelegalūs (suklastoti) augalų apsaugos produktai ir jų keliama grėsmė bei tokių produktų atpažinimo metodai.

3. Su pesticidais siejamas pavojus bei rizika ir jų nustatymo bei kontrolės būdai, visų pirma:

a) žmonėms (operatoriams, gyventojams, pašaliniams stebėtojams, į pesticidais apdorotas vietoves patenkantiems žmonėms, taip pat produktus, apdorotus pesticidais, tvarkantiems ar valgantiems žmonėms) kylanti grėsmė ir kaip ją padidina veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas;

b) apsinuodijimo pesticidais simptomai ir pirmosios pagalbos priemonės;

c) netiksliniams augalams, naudingiems vabzdžiams, laukinei gamtai, biologinei įvairovei ir aplinkai apskritai kylanti grėsmė.

4. Bendros žinios apie integruotosios kenkėjų kontrolės strategijas bei metodus, integruoto žemės ūkio kultūrų valdymo strategijas bei metodus, ekologinio ūkininkavimo principus, biologinės kenkėjų kontrolės metodus, informacija apie bendruosius principus ir konkrečiai žemės ūkio kultūrai ar konkrečiam sektoriui nustatytas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires.

5. Palyginamojo vertinimo inicijavimas naudotojų lygmeniu, siekiant padėti profesionaliems naudotojams iš visų leistų naudoti produktų, skirtų konkrečiai kenkėjų problemai konkrečioje situacijoje, pasirinkti pačius tinkamiausius pesticidus, pasižyminčius mažiausiu šalutiniu poveikiu žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai.

6. Priemonės kuo labiau sumažinti grėsmę, kylančią žmonėms, netiksliniams organizmams ir aplinkai: saugi darbo praktika saugant, tvarkant ir maišant pesticidus bei šalinant tuščias pakuotes, kitas užterštas medžiagas ir koncentruotų ar praskiestų pesticidų perteklių (įskaitant mišinius rezervuaruose); rekomendacijos, kaip kontroliuoti poveikį operatoriui (asmens apsaugos įranga).

7. Rizika pagrįstos programos, kuriose atsižvelgiama į vietos vandens gavybos ypatybes, pvz., klimatą, dirvožemio ir žemės ūkio kultūrų rūšį bei reljefą.

8. Pesticidų purškimo įrangos paruošimo darbui procedūros, įskaitant įrangos kalibravimą, ir jos naudojimo procedūros, keliančios kuo mažesnį pavojų naudotojui, kitiems žmonėms, netikslinėms gyvūnų bei augalų rūšims, biologinei įvairovei ir aplinkai, įskaitant vandens išteklius.

9. Pesticidų purškimo įrangos naudojimas bei jos priežiūra ir specialūs purškimo metodai (pavyzdžiui, purškimas mažais kiekiais ir purkštukai, nuo kurių purškalų dreifas yra nedidelis), taip pat techninės naudojamų purkštuvų apžiūros tikslai ir purškimo kokybės gerinimo būdai. Konkreti rizika, susijusi su rankinės ar ant nugaros nešiojamos pesticidų purškimo įrangos naudojimu, ir atitinkamos rizikos valdymo priemonės.

10. Skubūs veiksmai žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant vandens išteklius, apsaugoti atsitiktinio nuotėkio ir taršos atvejais bei susidarius ypatingoms oro sąlygoms, dėl kurių gali kilti pesticidų pasklidimo rizika.

11. Specialios priežiūros priemonės saugomose teritorijose, nustatytose pagal Direktyvos 2000/60/EB 6 ir 7 straipsnius.

12. Sveikatos stebėsena ir galimybės informuoti apie bet kokius nelaimingus atsitikimus ar tariamus nelaimingus atsitikimus.

13. Pesticidų naudojimo apskaitos vedimas vadovaujantis atitinkamais teisės aktais.

1. Kenksmingų organizmų prevenciją ir (arba) slopinimą reikėtų užtikrinti arba remti pasitelkiant, be kitų, visų pirma šias priemones:

— sėjomainą,

— tinkamų kultivavimo metodų naudojimą (pvz., sėklos guoliavietės formavimą, sėjos laiką ir tankumą, įsėlius, dirvosauginį žemės dirbimą, genėjimą ir tiesioginę sėją),

— kai tinkama, atsparių veislių ir standartinių ir (arba) sertifikuotų sėklų ir sodinamųjų medžiagų naudojimą,

— subalansuotos tręšimo, kalkinimo bei irigacijos ir (arba) drenažo praktikos taikymą,

— kenksmingų organizmų plitimo prevenciją taikant higienos priemones (pvz., reguliariai plaunant agregatus ir įrangą),

— svarbių naudingų organizmų apsaugą ir stiprinimą, pavyzdžiui, taikant tinkamas augalų apsaugos priemones arba naudojant ekologines infrastruktūras gamybos vietose ir už jų.

2. Turi būti vykdoma kenksmingų organizmų stebėsena naudojant tinkamus metodus ir priemones, jei jų esama. Šios tinkamos priemonės turėtų apimti, kai tai įmanoma, tam tikros srities pastabas, moksliškai pagrįstus įspėjimus, prognozes ir ankstyvos diagnozės sistemas, taip pat turėtų būti remiamasi profesionaliai kvalifikuotų konsultantų patarimais.

3. Remdamasis stebėsenos rezultatais profesionalus naudotojas turi nuspręsti, ar taikyti augalų apsaugos priemones ir kada jas taikyti. Priimant sprendimus ypač svarbu remtis tiksliomis ir moksliškai pagrįstomis ribinėmis vertėmis. Kai įmanoma, prieš apdorojant būtina atsižvelgti į konkrečiam regionui, konkrečioms vietovėms, konkrečioms žemės ūkio kultūroms ir konkrečioms klimato sąlygoms nustatytus kenksmingų organizmų ribinius lygius.

4. Pirmenybė turi būti teikiama tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams vietoje metodų, pagal kuriuos naudojami chemikalai, jei šios alternatyvos užtikrina pakankamą kenkėjų kontrolę.

5. Purškiami pesticidai turi būti kuo labiau konkrečiai pritaikyti tikslui ir pasižymėti mažiausiu šalutiniu poveikiu žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai.

6. Profesionalus naudotojas turėtų užtikrinti, kad naudojamų pesticidų ir kitų intervencijos formų mastas neviršytų būtinybės, pavyzdžiui, mažinti dozes, purkšti rečiau ar ne visoje teritorijoje, laikant, kad augalams kylančios rizikos lygis yra priimtinas, ir kad jis nedidintų kenksmingų organizmų populiacijų atsparumo vystymosi rizikos.

7. Tais atvejais, kai turima informacijos apie atsparumo augalų apsaugos priemonėms riziką ir kai dėl kenksmingų organizmų lygio ant žemės ūkio kultūrų pesticidus būtina purkšti kelis kartus, reikėtų taikyti esamas kovos su atsparumu strategijas, kad purškiami produktai būtų naudojami veiksmingai. To siekiant gali prireikti naudoti įvairius pesticidus bei skirtingus jų panaudojimo būdus.

8. Remdamasis duomenimis apie pesticidų naudojimą ir kenksmingų organizmų stebėsenos rezultatais, profesionalus naudotojas turėtų patikrinti, ar taikytos augalų apsaugos priemonės buvo sėkmingos.