Toliau nurodytos ribos nurodo gamybos pajėgumus arba našumą. Jei tame pačiame įrenginyje vykdomos kelios veiklos rūšys, minimos tame pačiame veiklos aprašyme, kuriame nurodyta riba, tokių veiklos rūšių pajėgumai sudedami. Atliekų tvarkymo veiklos atveju šie skaičiavimai taikomi 5.1 punkto, 5.3 punkto a papunktyje ir 5.3 punkto b papunktyje nurodytos veiklos lygiu.

Komisija nustato gaires dėl:

šiame priede apibūdintos atliekų tvarkymo veiklos ir Direktyvos 2008/98/EB I ir II prieduose aprašytos atliekų tvarkymo veiklos tarpusavio ryšio; taip pat

termino „pramoninis mastas“, vartojamo šiame priede apibūdinant chemijos pramonės veiklą, aiškinimo.

1. Energetikos pramonė

1.1.	Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis

1.2.	Naftos ir dujų perdirbimas

1.3.	Kokso gamyba

▼M1

1.4.	Dujofikavimas, skystinimas arba pirolizė: a) anglių; b) kito kuro įrenginiuose, kurių bendra nominali šiluminė galia yra 20 MW arba didesnė.

▼B

2. Metalų gamyba ir apdirbimas

2.1.	Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimas arba kaitinimas

2.2.	Luitinio ketaus arba plieno gamyba (pirminis arba antrinis liejimas), įskaitant tolydinį liejimą, kurių pajėgumas didesnis nei 2,5 tonos per valandą

▼M1

2.3.

Juodųjų metalų apdirbimas:

karštojo valcavimo staklynų, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų termiškai neapdoroto plieno per valandą, eksploatavimas;

aa)

šaltojo valcavimo staklynų, kurių pajėgumas didesnis kaip 10 tonų termiškai neapdoroto plieno per valandą, eksploatavimas;

kalvių, turinčių kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių, eksploatavimas;

ba)

kalvių, turinčių kalimo presus, kurių kiekvieno jėga didesnė kaip 30 meganiutonų (MN), eksploatavimas;

dengimas apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kai įkrova didesnė kaip 2 tonos termiškai neapdoroto plieno per valandą.

▼B

2.4.	Juodųjų metalų liejyklų, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, eksploatavimas

2.5.

Spalvotųjų metalų apdirbimas:

neapdirbtų spalvotųjų metalų gamyba iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus;

spalvotųjų metalų, įskaitant regeneruotus produktus, lydymas, įskaitant legiravimą, ir spalvotųjų metalų liejyklų eksploatavimas, kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per dieną, o visų kitų metalų – 20 tonų per dieną.

2.6.	Metalų arba plastinių medžiagų paviršių apdorojimas elektrolizės arba cheminiais procesais, kai dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3

▼M1

2.7.	Baterijų gamyba, išskyrus išimtinai surinkimą, kai gamybos pajėgumas ne mažesnis kaip 15 000 tonų baterijų elementų (katodų, anodų, elektrolitų, separatorių, kapsulių) per metus.

▼B

3. Mineralinių medžiagų apdirbimo pramonė

3.1.

Cemento, kalkių ir magnio oksido gamyba:

Cemento klinkerio gamyba rotacinėse krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kitose krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

kalkių gamyba krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

magnio oksido gamyba krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

3.2.	Asbesto arba produktų iš asbesto gamyba

3.3.	Stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamyba, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną

3.4.	Mineralinių medžiagų lydymas, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną

▼M1

3.5

Keramikos gaminių gamyba degimo būdu, visų pirma stogų čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, čerpių, molio dirbinių arba porceliano, kai:

gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir (arba)

krosnies talpa didesnė kaip 4 m3, o vienos krosnies įkrovos tankis didesnis kaip 300 kg/m3.

▼M1

3.6.	Toliau išvardytų rūdų gavyba, įskaitant apdorojimą vietoje, pavyzdžiui, smulkinimą, dydžio kontrolę, sodrinimą ir gerinimą, pramoniniu mastu: boksito, chromo, kobalto, vario, aukso, geležies, švino, ličio, mangano, nikelio, paladžio, platinos, alavo, volframo ir cinko.

▼B

4. Chemijos pramonė

Šioje dalyje gamyba pagal šioje dalyje apibrėžtų veiklos rūšių kategorijas yra medžiagų arba medžiagų grupių, išvardytų 4.1–4.6 punktuose, pramoninio masto gamyba chemiškai arba biologiškai jas perdirbant.

4.1.

Šių organinių cheminių medžiagų gamyba:

angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių);

deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgšties, esterių, ir esterių mišinių, acetatų, eterių, peroksidų ir epoksidinių dervų;

sieros turinčių organinių junginių;

azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių, arba nitratų, nitrilų, cianatų, izocianatų;

fosforo turinčių organinių junginių;

halogenintų angliavandenilių;

metalo organinių junginių;

plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės);

sintetinio kaučiuko;

dažiklių ir pigmentų;

paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų.

4.2.

Šių neorganinių cheminių medžiagų gamyba:

▼M1

dujų – amoniako, chloro arba vandenilio chlorido, fluoro arba vandenilio fluorido, anglies oksidų, sieros turinčių junginių, azoto oksidų, vandenilio, išskyrus, kai jis pagamintas vandens elektrolize, sieros dioksido, karbonilo chlorido (fosgeno);

▼B

rūgščių – chromo rūgšties, fluoro vandenilio rūgšties, fosforo rūgšties, azoto rūgšties, druskos rūgšties, sieros rūgšties, oleumo, sulfitinių rūgščių;

bazių – amonio hidroksido, kalio hidroksido, natrio hidroksido;

druskų – amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato;

ne metalų, metalo oksidų arba kitų neorganinių junginių – kalcio karbido, silicio, silicio karbido.

4.3.	Fosforo, azoto arba kalio trąšų (paprastų ar kompleksinių) gamyba

4.4.	Augalų apsaugos produktų arba biocidų gamyba

4.5.	Farmacijos produktų įskaitant tarpinius produktus gamyba

4.6.	Sprogmenų gamyba

5. Atliekų tvarkymas

5.1.

Pavojingų atliekų šalinimas arba jų panaudojimas, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną, įskaitant vieną ar daugiau šių veiklos rūšių:

biologinis apdirbimas;

fizinį cheminį apdirbimą;

sumaišymą arba maišymą prieš perduodant vykdyti bet kurią kitą veiklos rūšį nei išvardytosios 5.1 ir 5.2 punktuose;

perpakavimą prieš perduodant vykdyti bet kurią kitą veiklos rūšį nei išvardytosios 5.1 ir 5.2 punktuose;

tirpiklių atnaujinimą (regeneravimą);

neorganinių medžiagų, išskyrus metalus arba metalo junginius, perdirbimą (atnaujinimą);

rūgščių arba bazių regeneravimą;

taršai mažinti naudojamų komponentų panaudojimą;

katalizatorių komponentų panaudojimą;

naftos perdirbimą arba kitokį pakartotinį naftos produktų naudojimą;

sukaupimą žemės paviršiuje.

5.2.	Atliekų šalinimas arba panaudojimas atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose: a) nepavojingų atliekų, kai pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą; b) pavojingų atliekų, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

▼M1

5.3.

Nepavojingų atliekų šalinimas, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, apimantis vienos ar daugiau toliau nurodytų rūšių veiklą, išskyrus veiklą, kuriai taikoma Tarybos direktyva 91/271/EEB ( 23 ):

biologinį apdorojimą, pavyzdžiui, anaerobinį skaidymą arba bendrą skaidymą;

ii)

fizinį cheminį apdorojimą;

iii)

pirminį atliekų paruošimą deginimui arba bendram deginimui;

iv)

šlakų ir pelenų apdorojimą;

metalo atliekų, įskaitant elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir netinkamų naudoti transporto priemonių laužą ir jų sudedamųjų dalių atliekas, apdorojimą smulkintuvuose;

nepavojingų atliekų panaudojimas arba panaudojimo ir šalinimo derinys, kai pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną, apimantis vienos ar daugiau toliau nurodytų rūšių veiklą, išskyrus veiklą, kuriai taikoma Direktyva 91/271/EEB:

biologinį apdorojimą, pavyzdžiui, anaerobinį skaidymą;

ii)

pirminį atliekų paruošimą deginimui arba bendram deginimui;

iii)

šlakų ir pelenų apdorojimą;

iv)

metalo atliekų, įskaitant elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir netinkamų naudoti transporto priemonių laužą ir jų sudedamųjų dalių atliekas, apdorojimą smulkintuvuose.

Tais atvejais, kai vienintelė vykdoma atliekų tvarkymo veikla yra anaerobinis skaidymas, šios veiklos pajėgumo ribinė vertė turi būti 100 tonų per dieną.

▼B

5.4.	Sąvartynai, kaip apibrėžta 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų ( 24 ) 2 straipsnio g punkte, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną, arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus

5.5.	Laikinas pavojingų atliekų saugojimas, kuriam netaikomas 5.4 punktas, prieš atliekant bet kurios 5.1, 5.2, 5.4 ir 5.6 punktuose išvardytos rūšies veiklą, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų, išskyrus laikiną saugojimą atliekų susidarymo vietoje prieš surenkant

5.6.	Požeminis pavojingų atliekų saugojimas, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų

6. Kitos veiklos rūšys

6.1.

Pramoniniuose įrenginiuose atliekama šių gaminių gamyba:

celiuliozės iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų;

popieriaus arba kartono, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

vienos ar daugiau rūšių toliau nurodytų medžio plokščių: orientuotų skiedrantų plokščių, smulkinių plokščių arba plaušų plokščių kai gamybos pajėgumas didesnis nei 600 m3 per dieną.

▼M1

6.2.	Pirminis tekstilės pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas), dažymas arba apdaila, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

▼B

6.3.	Kailių ir odų rauginimas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną

6.4.

Skerdyklų, kurių skerdenos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavimas;

Apdorojimo ir perdirbimo veikla (išskyrus atvejus, kai toliau nurodytos prieš tai perdirbtos arba neperdirbtos žaliavos yra tik pakuojamos), skirta maisto produktų arba gyvulių pašarų gamybai iš:

vien tik gyvulinės žaliavos (išskyrus vien pieną), kai gatavos produkcijos gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną,

ii)

vien tik augalinės žaliavos, kai gatavos produkcijos gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną, arba 600 tonų per dieną, kai įrenginys veikia ne ilgesnį laikotarpį kaip 90 dienų iš eilės bet kuriais metais,

iii)

gyvulinių ir augalinių žaliavų mišinys, tiek kombinuotuose, tiek ir atskiruose produktuose, kai gatavos produkcijos gamybos pajėgumas tonomis didesnis nei:

—

75, jei A lygu 10 arba daugiau, arba

—

[300 – (22,5 x A)] visais kitais atvejais,

kai „A“ yra galutinės produkcijos gamybos pajėgumo gyvūninės kilmės medžiagos dalis (svorio procentais).

Pakuotė neįtraukiama į galutinį produkto svorį.

Šis punktas netaikomas, kai žaliavą sudaro tik pienas.

tik pieno apdorojimas ir perdirbimas, kai per dieną pagaminama daugiau kaip 200 tonų pieno (metinis vidurkis).

▼M1

6.5.	Gyvulių skerdenų arba šalutinių gyvūninių produktų šalinimas arba perdirbimas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

6.6.	Vandenilio gamybai skirta vandens elektrolizė, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

▼B

6.7.

Naudojant organinius tirpiklius atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas, kai organinio tirpiklio suvartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus

6.8.	Anglies (perdegtos anglies) arba elektrografito gamyba deginimo arba grafitizacijos būdu.

6.9.	Anglies dioksido srautų iš įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, surinkimas geologinio saugojimo tikslais pagal Direktyvą 2009/31/EB

6.10.

Medienos ir medienos gaminių konservavimas naudojant chemines medžiagas, kai gamybos pajėgumas didesnis nei 75 m3 per dieną, išskyrus vien tik apdorojimą siekiant medieną nuo mėlynavimo

6.11.

Nepriklausomai atliekamas nuotekų, kurioms netaikoma Direktyva 91/271/EEB ir kurios išleidžiamos iš įrenginių, kuriems taikomas II skyrius, valymas

Ia PRIEDAS 70a straipsnyje nurodyta veikla

Ia PRIEDAS

70a straipsnyje nurodyta veikla

Įrenginiai patenka į šio priedo taikymo sritį, jei jie priskiriami vienai ar kelioms iš toliau nurodytų veiklos kategorijų:

Kiaulių auginimas, apimantis ne mažiau kaip 350 SŪG, išskyrus auginimo veiklą, vykdomą pagal ekologinės gamybos režimą pagal Reglamentą (ES) 2018/848, arba kai gyvūnų laikymo tankis yra mažesnis nei 2 SŪG viename hektare, naudojamame tik ganymui arba pašarams auginti arba gyvuliams šerti, o gyvuliai metų bėgyje ilgą laiką laikomi lauke arba lauke laikomi sezoniškai.

Tik vištų dedeklių auginimas, apimantis ne mažiau kaip 300 SŪG, arba tik kitų kategorijų naminių paukščių auginimas, apimantis ne mažiau kaip 280 SŪG. Įvairių naminių paukščių derinio, įskaitant vištas dedekles, auginimo įrenginiuose ribinė vertė yra 280 SŪG, o pajėgumas apskaičiuojamas vištoms dedeklėms taikant 0,93 svorinį daugiklį ( *1 ).

Bet kokio kiaulių ar naminių paukščių derinio, apimančio ne mažiau kaip 380 SŪG, auginimas, išskyrus kiaulių auginimą įrenginiuose, kuriuose taikomas ekologinės gamybos režimas pagal Reglamentą (ES) 2018/848, arba kai gyvūnų laikymo tankis yra mažesnis nei 2 SŪG viename hektare, naudojamame tik ganymui arba pašarams auginti arba gyvuliams šerti, o gyvuliai metų bėgyje ilgą laiką laikomi lauke arba lauke laikomi sezoniškai.

Įrenginio SŪG lygis apskaičiuojamas taikant šiuos perskaičiavimo koeficientus:

Kiaulės:

Veislinės paršavedės ≥ 50 kg … 0,500

Paršeliai ≤ 20 kg … 0,027

Kitos kiaulės … 0,300

Naminiai paukščiai:

Broileriai … 0,007

Vištos dedeklės … 0,014

Kalakutai … 0,030

Antys … 0,010

Žąsys … 0,020

Stručiai … 0,350

Kiti naminiai paukščiai … 0,001

II PRIEDAS Principai, kurių reikia laikytis leidžiant pasinaudoti 15 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtimi

II PRIEDAS

Principai, kurių reikia laikytis leidžiant pasinaudoti 15 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtimi

Išimtys pagal 15 straipsnio 5 dalį taikomos laikantis toliau nurodytų principų.

1. Sąnaudos

1.1. 15 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąnaudos – atitikties išmetamųjų teršalų kiekiams, susijusiems su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu, užtikrinimo sąnaudos, apimančios tiek investicines sąnaudas, tiek veiklos sąnaudas. Platesnio socialinio ar ekonominio masto sąnaudos neįtraukiamos.

1.2. Sąnaudų vertinimas turi būti kiekybinis ir grindžiamas kokybiniu vertinimu.

1.3. Sąnaudos, į kurias atsižvelgiama atliekant vertinimą, turi:

atitikti grynosios vertės sąnaudas, atėmus finansinę naudą, gaunamą taikant geriausius prieinamus gamybos būdus;

apimti sąnaudas, susijusias su galimybe gauti finansinį kapitalą, reikalingą geriausiems prieinamiems gamybos būdams finansuoti;

būti apskaičiuojamos taikant diskonto normą, kad būtų atsižvelgiama į piniginės vertės skirtumus laikui bėgant.

1.4. Prašyme leisti taikyti išimtį turi būti aiškiai nurodomas sąnaudų šaltinis ir jų apskaičiavimo metodai, įskaitant 1.3 punkto c papunktyje nurodytą diskonto normą ir neapibrėžtumo, susijusio su sąnaudų vertinimu, įvertinimą.

1.5. Ūkio subjekto įvertintas sąnaudas įvertina kompetentinga institucija, remdamasi informacija, gauta iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, technologijų tiekėjų, recenzuotų mokslinių tyrimų, ekspertų vertinimų arba kitų įrenginių, kuriuose neseniai įdiegti geriausi prieinami gamybos būdai, duomenų.

2. Nauda aplinkai

2.1. 15 straipsnio 4 dalyje nurodyta nauda aplinkai – nauda aplinkai, gaunama užtikrinant atitiktį išmetamųjų teršalų kiekiams, susijusiems su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu.

2.2. Naudos aplinkai vertinimas turi būti kiekybinis (pinigine išraiška) ir grindžiamas kokybiniu vertinimu. Jeigu įmanoma, naudojamos nustatytos dėl teršalų padarytos žalos patiriamos sąnaudos.

2.3. Vertinant naudą aplinkai atsižvelgiama į diskonto normą, taikomą bet kokiai piniginei naudai, kuria atsižvelgiama į visuomeninės vertės skirtumus laikui bėgant.

2.4. Prašyme leisti taikyti išimtį turi būti aiškiai nurodomas informacijos apie naudą aplinkai šaltinis ir jos apskaičiavimo metodai, įskaitant 1.3 punkto c papunktyje nurodytą diskonto normą ir neapibrėžtumo, susijusio su naudos aplinkai vertinimu, įvertinimą.

2.5. Ūkio subjekto įvertintą naudą aplinkai įvertina kompetentinga institucija, remdamasi ekspertų vertinimu arba kitų įrenginių, kuriuose neseniai įdiegti geriausi prieinami gamybos būdai, duomenimis.

3. Sąnaudų neproporcingumas, palyginti su nauda aplinkai

3.1. Siekiant nustatyti neproporcingumą, atitikties išmetamųjų teršalų kiekiams, susijusiems su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu, užtikrinimo sąnaudos palyginamos su tokios atitikties teikiama nauda.

3.2. Palyginimo mechanizmą sudaro šie elementai:

metodas, pagal kurį įvertinamas sąnaudų ir naudos aplinkai vertinimo neapibrėžtumas;

maržos, kurią pasiekus sąnaudos turėtų viršyti naudą aplinkai, nustatymas.

III PRIEDAS Geriausių prieinamų gamybos būdų nustatymo kriterijai

III PRIEDAS

Geriausių prieinamų gamybos būdų nustatymo kriterijai

1.	mažaatliekės technologijos naudojimas;

▼M1

2.	mažiau pavojingų medžiagų naudojimas, įskaitant mažesnį kitų labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimą;

▼B

3.	proceso metu susidarančių ir naudotų medžiagų bei atitinkamų atliekų panaudojimo bei perdirbimo skatinimas;

4.	palyginami eksploatavimo procesai, įrengimai ar metodai, sėkmingai išbandyti pramoniniu mastu;

▼M1

5.	technologijų pažanga, įskaitant skaitmenines priemones, ir mokslo žinių bei supratimo pokyčiai;

▼B

6.	atitinkamų išmetamų teršalų pobūdis, pasekmės ir apimtys;

7.	naujo ar esamo įrenginio paleidimo data;

8.	laikas, reikalingas geriausiam prieinamam gamybos būdui įdiegti;

▼M1

9.	procese naudojamų žaliavų, įskaitant vandenį, suvartojimas bei pobūdis, išteklių naudojimo efektyvumas ir pakartotinis naudojimas bei dekarbonizacija;

10.	būtinybė užkirsti kelią arba iki minimumo sumažinti bendrą išmetamų teršalų poveikį aplinkai, įskaitant biologinę įvairovę, ir keliamą riziką;

11.	avarijų prevencijos reikalingumas ir būtinybė kuo labiau sumažinti jų pasekmes aplinkai bei žmonių sveikatai;

▼B

12.	viešųjų tarptautinių organizacijų paskelbta informacija.

IV PRIEDAS Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus

IV PRIEDAS

Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus

▼M1

Pradiniame sprendimo priėmimo etape arba vėliausiai, kai toliau nurodyta informacija gali būti pagrįstai suteikta, visuomenė viešais skelbimais ir interneto svetainėje informuojama apie:

▼B

prašymą išduoti leidimą arba atitinkamais atvejais pasiūlymą pagal 21 straipsnį atnaujinti leidimą ar leidimo sąlygas, įskaitant 12 straipsnio 1 dalyje išvardytų elementų aprašymą;

kai taikoma, tai, kad sprendimui taikomas nacionalinis ar tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas arba konsultavimasis su valstybėmis narėmis pagal 26 straipsnį;

kompetentingas institucijas, atsakingas už sprendimo priėmimą: iš kurių gali būti gaunama atitinkama informacija ir kurioms gali būti teikiamos pastabos ar klausimai, ir pastabų ar klausimų pateikimo terminus;

galimų sprendimų pobūdį arba, jei jau parengtas, sprendimo projektą;

kai taikoma, duomenis apie pasiūlymą atnaujinti leidimą ar leidimo sąlygas;

laiką ir vietą arba būdą atitinkamai informacijai gauti;

duomenis apie visuomenės dalyvavimo ir konsultavimosi su ja priemones, parengtas pagal 5 punktą.

Valstybės narės užtikrina, kad per atitinkamus terminus suinteresuotajai visuomenei būtų pateikta:

pagal nacionalinės teisės aktus – svarbiausios ataskaitos ir pasiūlymai, pateikti kompetentingai institucijai ar institucijoms tuo metu, kai suinteresuotoji visuomenė buvo informuota pagal 1 punktą;

pagal Direktyvą 2003/4/EB – 1 punkte nenurodyta informacija, kuri yra svarbi priimant sprendimą pagal šios direktyvos 5 straipsnį ir kuri tampa prieinama tik po to, kai suinteresuotoji visuomenė buvo informuota pagal 1 punktą.

▼M1

3.	Kol sprendimas nepriimtas, suinteresuotosios visuomenės nariams suteikiama išankstinė ir veiksminga galimybė pareikšti pastabas ir nuomones kompetentingai institucijai.

▼B

4.	Priimant sprendimą turi būti atsižvelgiama į šiame priede nustatyto konsultavimosi rezultatus.

▼M1

5.	Kad būtų pakankamai laiko visuomenei informuoti, suinteresuotosios visuomenės nariams pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimą aplinkos klausimais pagal šį priedą, turi būti numatyti tinkami įvairių etapų terminai.

▼B

V PRIEDAS Su kurą deginančiais įrenginiais susijusios techninės nuostatos

V PRIEDAS

Su kurą deginančiais įrenginiais susijusios techninės nuostatos

1 DALIS

30 straipsnio 2 dalyje nurodytos kurą deginantiems įrenginiams taikomos išmetamų teršalų ribinės vertės

Visos išmetamų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, atmetus vandens garų kiekį išmetamose dujose, esant standartiniam O2 kiekiui: 6 % – kietojo kuro rūšims, 3 % – skystąjį ir dujinį kurą deginantiems įrenginiams, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, ir 15 % – dujų turbinoms ir dujiniams varikliams.

Iš kietąjį arba skystąjį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, išmetamo SO2 ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendra nominali šiluminė galia (MW)	Akmens anglys ir lignitas bei kitas kietas kuras	Biomasė	Durpės	Skystasis kuras
50–100	400	200	300	350
100–300	250	200	300	250
> 300	200	200	200	200

Kietąjį kurą deginantiems įrenginiams, kuriems leidimas buvo išduotas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d. arba dėl kurių iki tos datos jų ūkio subjektai pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., ir kurie eksploatuojami ne ilgiau kaip 1 500 eksploatavimo valandų per metus (slenkantis penkerių metų vidurkis), išmetamo SO2 ribinė vertė yra 800 mg/Nm3.

Skystąjį kurą deginantiems įrenginiams, kuriems leidimas buvo išduotas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d. arba dėl kurių iki tos datos jų ūkio subjektai pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., ir kurie yra eksploatuojami ne daugiau kaip 1 500 eksploatavimo valandų per metus (slenkantis penkerių metų vidurkis), taikoma išmetamo SO2 ribinė vertė yra 850 mg/Nm3, kai jį išmeta įrenginys, kurio bendra nominali šiluminė galia neviršija 300 MW, ir 400 mg/Nm3 ribinė vertė, kai jį išmeta įrenginys, kurio bendra nominali šiluminė galia viršija 300 MW.

Kurą deginančio įrenginio daliai, iš kurios išmetamos dujos išleidžiamos per bendrame kamine esantį vieną ar daugiau dūmtakių, ir kuri nėra eksploatuojama ilgiau kaip 1 500 eksploatavimo valandų per metus (slenkantis penkerių metų vidurkis), gali būti taikomos pirmesnėse dviejose dalyse nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, siejant su viso įrenginio bendra nominalia šilumine galia. Tokiais atvejais teršalų išmetimas per kiekvieną iš tokių dūmtakių stebimas atskirai.

Iš dujinį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, išmetamo SO2 ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendrai	35
Suskystintos dujos	5
Kokso krosnių mažo kaloringumo dujos	400
Aukštakrosnių mažo kaloringumo dujos	200

Mažo kaloringumo dujas, susidarančias iš dujofikavimo ar naftos perdirbimo likučių, deginantiems įrenginiams, kuriems buvo išduotas leidimas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d., arba kurių ūkio subjektai iki tos datos pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad įrenginys pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., taikoma išmetamo SO2 ribinė vertė yra 800 mg/Nm3.

Iš kietąjį arba skystąjį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, išmetamų NOx ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendra nominali šiluminė galia (MW)	Akmens anglys ir lignitas bei kitas kietas kuras	Biomasė ir durpės	Skystasis kuras
50–100	300 450, kai deginami lignito milteliai	300	450
100–300	200	250	200 (1)
> 300	200	200	150 (1)
(1) Kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose savo reikmėms deginami perdirbant žalią naftą susidarantys distiliavimo ir konversijos likučiai, kai bendra nominali šiluminė galia neviršija 500 MW, ir kuriems išduotas leidimas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d., arba kurių ūkio subjektas iki tos datos pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., taikoma ribinė vertė yra 450 mg/Nm3.

Kurą deginančių įrenginių, esančių chemijos pramonės įrenginiuose, kuriuose kaip nekomercinis kuras savo reikmėms naudojami skysti gamybos likučiai, kai bendra nominali šiluminė galia neviršija 500 MW, ir kuriems išduotas leidimas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d., arba kurių ūkio subjektai iki tos datos pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., taikoma išmetamo NOx ribinė vertė yra 450 mg/Nm3.

Kietąjį arba skystąjį kurą deginantiems įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia neviršija 500 MW, ir kuriems leidimas išduotas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d. arba kurių ūkio subjektai iki tos datos pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., ir kurie eksploatuojami ne daugiau kaip 1 500 eksploatavimo valandų per metus (slenkantis penkerių metų vidurkis), išmetamo NOx ribinė vertė yra 450 mg/Nm3.

Kietąjį kurą deginantiems įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia yra didesnė kaip 500 MW, ir kuriems leidimas buvo išduotas anksčiau nei 1987 m. liepos 1 d. bei kurie eksploatuojami ne daugiau kaip 1 500 eksploatavimo valandų per metus (slenkantis penkerių metų vidurkis), išmetamo NOx ribinė vertė yra 450 mg/Nm3.

Skystąjį kurą deginantiems įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia yra didesnė kaip 500 MW, kuriems leidimas buvo išduotas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d. arba kurių ūkio subjektai iki tos datos pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., ir kurie eksploatuojami ne daugiau kaip 1 500 eksploatavimo valandų per metus (slenkantis penkerių metų vidurkis), taikoma išmetamo NOx ribinė vertė yra 400 mg/Nm3.

Kuro deginimo įrenginio daliai, iš kurios išmetamos dujos išleidžiamos per bendrame kamine esantį vieną ar daugiau dūmtakių ir kuri nėra eksploatuojama daugiau kaip 1 500 eksploatavimo valandų per metus (slenkantis penkerių metų vidurkis), gali būti taikomos pirmesnėse trijose dalyse nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, siejant su viso įrenginio bendra nominalia šilumine galia. Tokiais atvejais teršalų išmetimas per kiekvieną iš tokių dūmtakių stebimas atskirai.

Dujų turbinoms (įskaitant kombinuoto ciklo dujų turbinas (KCDT)), kuriose kaip skystasis kuras naudojami lengvieji ir vidutiniai distiliatai, taikoma išmetamo NOx ribinė vertė yra 90 mg/Nm3, o CO – 100 mg/Nm3.

Dujų turbinoms, skirtoms naudoti nepaprastosios padėties atveju, kurios yra eksploatuojamos mažiau kaip 500 eksploatavimo valandų per metus, netaikomos šiame punkte nustatytos ribinės vertės. Tokius įrenginius eksploatuojantys ūkio subjektai registruoja panaudotas eksploatavimo valandas.

Iš dujinį kurą deginančių įrenginių išmetamų NOx ir CO ribinės vertės (mg/Nm3)

	NOx	CO
Gamtines dujas deginantys įrenginiai, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius	100	100
Aukštakrosnių dujas, kokso krosnių dujas ar mažai kaloringas dujas iš naftos perdirbimo likučių dujofikavimo deginantys įrenginiai, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius	200 (4)	—
Kitas dujas deginantys įrenginiai, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius	200 (4)	—
Dujų turbinos (įskaitant KCDT), kuriose kaip kuras naudojamos gamtinės dujos (1)	50 (2) (4)	100
Dujų turbinos (įskaitant KCDT), kuriose kaip kuras naudojamos kitos dujos	120	—
Dujiniai varikliai	100	100
(1) Gamtinės dujos – tai natūraliai slūgsantis metanas, kuriame yra ne daugiau kaip 20 % (tūrio) inertinių dujų ir kitų sudedamųjų dalių. (2) 75 mg/Nm3 toliau išvardytais atvejais, kai dujų turbinos naudingumo koeficientas yra nustatomas pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas: i) dujų turbinos, naudojamos kombinuotose šilumos ir energijos sistemose, kai bendras elektros naudingumo koeficientas yra didesnis nei 75 %; ii) dujų turbinos, naudojamos kombinuoto ciklo įrenginiuose, kai vidutinis bendras metinis elektros naudingumo koeficientas yra didesnis nei 55 %; iii) dujų turbinos mechaninėms pavaroms. (3) Vieno ciklo dujų turbinų, nepatenkančių į nė vieną iš 2 pastaboje minimų kategorijų, tačiau su didesniu nei 35 % naudingumo koeficientu (nustatomu pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas), išmetamų NOx teršalų ribinė vertė yra 50xη/35 (kai η – dujų turbinos naudingumo koeficientas pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas, išreikštas procentine dalimi). (4) 300 mg/Nm3 – tokiems kurą deginantiems įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia neviršija 500 MW, ir kuriems buvo išduotas leidimas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d., arba kurių ūkio subjektais iki tos datos pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d.

Šiame punkte esančioje lentelėje nustatytos dujų turbinų (įskaitant KCDT) išmetamų NOx ir CO ribinės vertės taikomos tik kai įkrova didesnė nei 70 %.

Dujų turbinoms (įskaitant KCDT), kurioms leidimas buvo išduotas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d. arba kurių ūkio subjektai iki tos datos pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad įrenginys pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., ir kurios eksploatuojamos ne daugiau kaip 1 500 eksploatavimo valandų per metus (slenkantis penkerių metų vidurkis), taikoma išmetamų NOx 150 mg/Nm3 ribinė vertė, jei deginamos gamtinės dujos, ir 200 mg/Nm3 ribinė vertė, jei deginamos kitos dujos ar skystasis kuras.

Kurą deginančio įrenginio daliai, iš kurios išmetamos dujos išleidžiamos per bendrame kamine esantį vieną ar daugiau dūmtakių, kuri nėra eksploatuojama daugiau kaip 1 500 eksploatavimo valandų per metus (slenkantis penkerių metų vidurkis), gali būti taikomos ankstesnėje dalyje nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, siejant su viso kurą deginančio įrenginio bendra nominalia šilumine galia. Tokiais atvejais teršalų išmetimas per kiekvieną iš tokių dūmtakių stebimas atskirai.

Dujų turbinų ir dujinių variklių, naudojamų nepaprastosios padėties atveju, kurie eksploatuojami mažiau nei 500 eksploatavimo valandų per metus, šiame punkte nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės neapima. Tokius įrenginius eksploatuojantys ūkio subjektai registruoja panaudotas eksploatavimo valandas.

Iš kietąjį arba skystąjį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius išmetamų dulkių ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendra nominali šiluminė galia (MW)	Akmens anglys ir lignitas bei kitas kietas kuras	Biomasė ir durpės	Skystasis kuras (1)
50–100	30	30	30
100–300	25	20	25
> 300	20	20	20
(1) Kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose savo reikmėms deginami perdirbant žalią naftą susidarantys distiliavimo ir konversijos likučiai ir kuriems išduotas leidimas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d., arba kurių ūkio subjektai iki tos datos buvo pateikęs išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., taikoma ribinė vertė yra 50 mg/Nm3.

Iš dujinį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, išmetamų dulkių ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendrai	5
Aukštakrosnių dujos	10
Iš plieno pramonės gautos dujos, kurios gali būti naudojamos kitur	30

2 DALIS

30 straipsnio 3 dalyje nurodytos kurą deginantiems įrenginiams taikomos išmetamų teršalų ribinės vertės

Kombinuoto ciklo dujų turbinų su papildomu deginimu standartinį O2 kiekį gali nustatyti kompetentinga institucija, atsižvelgdama į konkrečias atitinkamo įrenginio savybes.

Iš kietąjį arba skystąjį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, išmetamo SO2 ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendra nominali šiluminė galia (MW)	Akmens anglys ir lignitas bei kitas kietas kuras	Biomasė	Durpės	Skystasis kuras
50–100	400	200	300	350
100–300	200	200	300 250, kai taikomas degimas verdančiame sluoksnyje	200
> 300	150 200, kai taikomas cirkuliuojančio verdančio sluoksnio degimas arba degimas verdančiame sluoksnyje esant slėgiui	150	150 200, kai taikomas degimas verdančiame sluoksnyje	150

Iš dujinį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, išmetamo SO2 ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendrai	35
Suskystintos dujos	5
Kokso krosnių mažo kaloringumo dujos	400
Aukštakrosnių mažo kaloringumo dujos	200

Iš kietąjį arba skystąjį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, išmetamų NOx ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendra nominali šiluminė galia (MW)	Akmens anglys ir lignitas bei kitas kietas kuras	Biomasė ir durpės	Skystasis kuras
50–100	300 400, kai deginami lignito milteliai	250	300
100–300	200	200	150
> 300	150 200, kai deginami lignito milteliai	150	100

Dujų turbinoms (įskaitant KCDT), naudojančioms lengvuosius ir vidutinius distiliatus kaip skystąjį kurą, taikoma išmetamo NOx ribinė vertė yra 50 mg/Nm3, o CO – 100 mg/Nm3.

Dujų turbinoms, skirtoms naudoti nepaprastosios padėties atveju, kurios yra eksploatuojamos mažiau kaip 500 eksploatavimo valandų per metus, nėra taikomos šiame punkte nustatytos ribinės vertės. Tokius įrenginius eksploatuojantys ūkio subjektai registruoja panaudotas eksploatavimo valandas.

Iš dujinį kurą deginančių įrenginių išmetamų NOx ir CO ribinės vertės (mg/Nm3)

	NOx	CO
Kurą deginantys įrenginiai, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius	100	100
Dujų turbinos (įskaitant KCDT)	50 (1)	100
Dujiniai varikliai	75	100
(1) Vieno ciklo dujų turbinų su didesniu nei 35 % naudingumo koeficientu (nustatomu pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas) išmetamų teršalų ribinė vertė yra 50xη/35 (kai η – dujų turbinos naudingumo koeficientas pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas, išreikštas procentine dalimi).

Dujų turbinoms (įskaitant KCDT) šiame punkte nustatytos išmetamų NOx ir CO ribinės vertės taikomos tik jei įkrova didesnė nei 70 %.

Iš kietąjį arba skystąjį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius išmetamų dulkių ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendra nominali šiluminė galia (MW)

50–300

> 300

20 – biomasei ir durpėms

Iš dujinį kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, išmetamų dulkių ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendrai	5
Aukštakrosnių dujos	10
Iš plieno pramonės gautos dujos, kurios gali būti naudojamos kitur	30

3 DALIS

Išmetamų teršalų stebėsena

Iš kiekvieno kurą deginančio įrenginio, kurio bendra nominali šiluminė galia yra 100 MW arba didesnė, išmetamose dujose esančių SO2, NOx ir dulkių koncentracijos nuolat matuojamos.

Iš kiekvieno dujinį kurą deginančio įrenginio, kurio bendra nominali šiluminė galia yra 100 MW arba didesnė, išmetamose dujose esančio CO koncentracijos nuolat matuojamos.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti nereikalauti 1 punkte nurodytų nuolatinių matavimų tokiais atvejais:

kai visas kurą deginančių įrenginių eksploatacijos laikas yra mažesnis nei 10 000 darbo valandų;

kai SO2 ir dulkės išmetami iš gamtines dujas deginančių įrenginių;

kai SO2 išmetamas iš alyvą, kurios sieros kiekis yra žinomas, deginančių įrenginių tais atvejais, kai nėra išmetamų dujų nusierinimo įrangos;

kai SO2 išmetamas iš biomasę deginančių įrenginių, jeigu ūkio subjektas gali įrodyti, kad išmetamo SO2 kiekis jokiu būdu negali būti didesnis už nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes.

3.	Jeigu nereikalaujama nuolatinių matavimų, SO2, NOx, dulkių o dujas deginantiems įrenginiams ir CO, matavimų reikalaujama ne rečiau kaip kas šešis mėnesius.

4.	Akmens anglis arba lignitą deginančių įrenginių išmetamo gyvsidabrio bendras kiekis matuojamas ne rečiau kaip kartą per metus.

Kaip alternatyva 3 punkte nurodytiems SO2 ir NOx matavimams, išmetamų SO2 ir NOx kiekiui nustatyti gali būti taikoma kitokia kompetentingos institucijos patikrinta ir patvirtinta tvarka. Vykdant tokias procedūras taikomi atitinkami CEN standartai arba, jei CEN standartų nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba kiti tarptautiniai standartai, kurie užtikrina lygiavertės mokslinės kokybės duomenis.

6.	Kompetentingai institucijai pranešama apie svarbius naudojamos kuro rūšies arba įrenginio eksploatavimo būdo pakeitimus. Kompetentinga institucija nusprendžia, ar 1–4 punktuose nustatyti kontrolės reikalavimai yra vis dar pakankami, ar juos reikia pakeisti.

Nuolatinius matavimus, atliekamus pagal 1 punktą, sudaro deguonies kiekio, temperatūros, slėgio ir vandens garų kiekio išmetamose dujose matavimai. Nebūtina nuolat matuoti vandens garų kiekio išmetamose dujose, jeigu mėginiams imamos išmetamos dujos yra išdžiovinamos prieš atliekant išmetamų teršalų analizę.

Tam tikrų teršalų mėginių ėmimas bei analizė ir proceso parametrų matavimai atliekami, automatinių matavimo sistemų kokybė užtikrinama ir pamatiniai matavimo metodai toms sistemoms kalibruoti taikomi pagal CEN standartus. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba kiti tarptautiniai standartai, kurie užtikrina lygiavertės mokslinės kokybės duomenis.

Automatinės matavimo sistemos kontroliuojamos atliekant lygiagrečius matavimus, remiantis pamatiniais metodais – ne rečiau kaip kartą per metus.

▼M1

Ūkio subjektai nepagrįstai nedelsdami praneša kompetentingoms institucijoms apie automatinių matavimo sistemų patikrinimo rezultatus.

▼B

Atsižvelgiant į išmetamų teršalų ribinės vertės lygį, vertės, sudarančios 95 % pasikliautinojo paklaidos intervalo kiekviename atskirame matavime, neturi viršyti šių toliau nurodytų išmetamų teršalų ribinių verčių procentinių dalių:

Anglies monoksidas	10 %
Sieros dioksidas	20 %
Azoto oksidai	20 %
Dulkės	30 %

10.

Patvirtintos valandinės ir dienos vidutinės vertės nustatomos iš išmatuotų valandinių vidutinių verčių atėmus 9 punkte apibrėžtą pasikliautinojo paklaidos intervalo vertę.

▼M1

Bet kurią dieną, kurią daugiau nei trys valandinės vidutinės vertės yra negaliojančios dėl automatinės matavimo sistemos veiklos arba jos priežiūros sutrikimo, gautos vertės yra laikomos negaliojančiomis. Jeigu per metus daugiau nei dešimties dienų parodymai yra negaliojantys dėl tokios padėties, kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama reikalauja, kad ūkio subjektas imtųsi tinkamų priemonių, kad būtų pagerintas automatinės matavimo sistemos patikimumas.

▼B

11.	Tuo atveju, kai įrenginiai turi laikytis 31 straipsnyje nurodytų nusierinimo laipsnių, taip pat nuolat stebimas ir sieros kiekis kure, kuris naudojamas kurą deginančiame įrenginyje. Kompetentingos institucijos informuojamos apie esminius naudojamo kuro rūšies pasikeitimus.

4 DALIS

Išmetamų teršalų ribinių verčių laikymosi įvertinimas

Atliekant nuolatinius matavimus laikoma, kad 1 ir 2 dalyse nustatytų išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, jeigu įvertinus matavimo rezultatus matyti, kad per visą nustatytą kalendorinių metų eksploatavimo valandų skaičių buvo įvykdytos šios sąlygos:

patvirtintos vidutinės mėnesio vertės neviršija 1 ir 2 dalyse nustatytų atitinkamų išmetamų teršalų ribinių verčių;

patvirtintos dienos vidutinės vertės neviršija 110 % 1 ir 2 dalyse nustatytų atitinkamų išmetamų teršalų ribinių verčių;

kurą deginančių įrenginių, sudarytų tik iš anglis naudojančių katilų, kurių bendra nominali šiluminė galia yra mažesnė kaip 50 MW, atveju patvirtintos dienos vidutinės vertės neviršija 150 % 1 ir 2 dalyse nustatytų atitinkamų išmetamų teršalų ribinių verčių;

95 % visų patvirtintų valandinių vidutinių verčių per metus neviršija 200 % 1 ir 2 dalyse nustatytų atitinkamų išmetamų teršalų ribinių verčių.

Patvirtintos vidutinės vertės nustatomos pagal 3 dalies 10 punktą.

Apskaičiuojant vidutines išmetamų teršalų vertes neatsižvelgiama į 30 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 37 straipsnyje nurodytais laikotarpiais, taip pat ir įrenginio eksploatavimo pradžioje ir pabaigoje išmatuotas vertes.

Tais atvejais, kai nereikalaujama vykdyti nuolatinių matavimų, jeigu rezultatai, gauti atlikus tam tikrą matavimų skaičių arba kitokia tvarka, apibrėžta ir nustatyta pagal kompetentingų institucijų nustatytas taisykles, neviršija išmetamų teršalų ribinių verčių, laikoma, kad 1 ir 2 dalyse nustatytų išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos.

5 DALIS

Mažiausias nusierinimo laipsnis

Mažiausias nusierinimo laipsnis, taikomas 30 straipsnio 2 dalyje nurodytiems kurą deginantiems įrenginiams

Bendra nominali šiluminė galia (MW)	Mažiausias nusierinimo laipsnis
Bendra nominali šiluminė galia (MW)	Įrenginiai, kuriems leidimas suteiktas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d., arba kurių ūkio subjektai iki tos datos pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d.	Kiti įrenginiai
50–100	80 %	92 %
100–300	90 %	92 %
> 300	96 % (1)	96 %
(1) Skalūnų alyvą deginantiems įrenginiams taikomas mažiausias nusierinimo laipsnis yra 95 %.

Mažiausias nusierinimo laipsnis, taikomas 30 straipsnio 3 dalyje nurodytiems kurą deginantiems įrenginiams

Bendra nominali šiluminė galia (MW)	Mažiausias nusierinimo laipsnis
50–100	93 %
100–300	93 %
> 300	97 %

6 DALIS

Nusierinimo laipsnio laikymasis

Šio priedo 5 dalyje nustatyti mažiausi nusierinimo laipsniai taikomi kaip mėnesio vidutinė ribinė vertė.

7 DALIS

Naftos perdirbimo gamykloje esantiems įvairių rūšių kurą deginantiems įrenginiams taikomos vidutinės išmetamų teršalų ribinės vertės

Naftos perdirbimo gamykloje esantiems įvairių rūšių kurą deginantiems įrenginiams (išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius), kuriuose savo reikmėms atskirai arba kartu su kitomis kuro rūšimis deginami perdirbant žalią naftą susidarantys distiliavimo ir konversijos likučiai, taikomos vidutinės išmetamo SO2 ribinės vertės (mg/Nm3):

kurą deginantiems įrenginiams, kuriems buvo išduotas leidimas anksčiau nei 2002 m. lapkričio 27 d., arba kurių ūkio subjektai iki tos datos pateikė išsamų prašymą dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d.: 1 000 mg/Nm3;

kitiems kurą deginantiems įrenginiams: 600 mg/Nm3.

Šios išmetamų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos taikant 273,15 K temperatūrą, 101,3 kPa slėgį ir po korekcijos vandens garų kiekiui išmetamose dujose, kai standartizuotas O2 kiekis yra 6 % kietajam kurui ir 3 % – skystajam bei dujiniam kurui.

VI PRIEDAS Su atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiais susijusios techninės nuostatos

VI PRIEDAS

Su atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiais susijusios techninės nuostatos

1 DALIS

Terminų apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

„esamas atliekų deginimo įrenginys“ – vienas iš toliau nurodytų atliekų deginimo įrenginių:

kuris veikė ir kuriam eksploatuoti leidimas buvo išduotas remiantis taikomais Sąjungos teisės aktais anksčiau nei 2002 m. gruodžio 28 d.,

ii)

kuriam buvo leista ar jis buvo įregistruotas deginti atliekas ir turėjo leidimą, išduotą anksčiau nei 2002 m. gruodžio 28 d. remiantis taikomais Sąjungos teisės aktais, su sąlyga, kad įrenginys pradėjo veikti ne vėliau kaip 2003 m. gruodžio 28 d.,

iii)

dėl kurio, kompetentingos institucijos nuomone, anksčiau nei 2002 m. gruodžio 28 d. buvo pateiktas tinkamai parengtas prašymas dėl leidimo išdavimo, su sąlyga, kad įrenginys pradėjo veikti ne vėliau kaip 2004 m. gruodžio 28 d.;

„naujas atliekų deginimo įrenginys“ – atliekų deginimo įrenginys, kuriam netaikomas a punktas.

2 DALIS

Dibenzo-p-dioksinų ir dibenzofuranų ekvivalentiškumo koeficientai

Nustatant bendrą dioksinų ir furanų koncentraciją, toliau nuodytų dibenzo-p-dioksinų ir dibenzofuranų koncentracijos, išreikštos masės vienetais, prieš susumuojant dauginamos iš šių ekvivalentiškumo koeficientų:

	Ekvivalentiškumo koeficientas
2,3,7,8 — Tetrachlordibenzodioksinas (TCDD)	1
1,2,3,7,8 — Pentachlordibenzodioksinas (PeCDD)	0,5
1,2,3,4,7,8 — Heksachlordibenzodioksinas (HxCDD)	0,1
1,2,3,6,7,8 — Heksachlordibenzodioksinas (HxCDD)	0,1
1,2,3,7,8,9 — Heksachlordibenzodioksinas (HxCDD)	0,1
1,2,3,4,6,7,8 — Heptachlordibenzodioksinas (HpCDD)	0,01
Oktachlordibenzodioksinas (OCDD)	0,001
2,3,7,8 — Tetrachlordibenzofuranas (TCDF)	0,1
2,3,4,7,8 — Pentachlordibenzofuranas (PeCDF)	0,5
1,2,3,7,8 — Pentachlordibenzofuranas (PeCDF)	0,05
1,2,3,4,7,8 — Heksachlordibenzofuranas (HxCDF)	0,1
1,2,3,6,7,8 — Heksachlordibenzofuranas (HxCDF)	0,1
1,2,3,7,8,9 — Heksachlordibenzofuranas (HxCDF)	0,1
2,3,4,6,7,8 — Heksachlordibenzofuranas (HxCDF)	0,1
1,2,3,4,6,7,8 — Heptachlordibenzofuranas (HpCDF)	0,01
1,2,3,4,7,8,9 — Heptachlordibenzofuranas (HpCDF)	0,01
Oktachlordibenzofuranas (OCDF)	0,001

3 DALIS

Iš atliekų deginimo įrenginių į orą išmetamų teršalų ribinės vertės

Visos išmetamų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, atėmus vandens garų kiekį išmetamose dujose.

Jos apskaičiuojamos pagal standartinę išmetamose dujose esančio deguonies 11 % normą, išskyrus tuos atvejus, kai deginamos naudotos mineralinės alyvos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 3 punkte (tais atvejais išmetamų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos pagal standartinę 3 % deguonies normą) ir 6 dalies 2.7 punkte nurodytus atvejus.

1.1.

Toliau nurodytų teršalų vidutinės dienos ribinės vertės (mg/Nm3)

Bendras dulkių kiekis	10
Dujinės ir garų pavidalo organinės medžiagos bendrosios organinės anglies pavidalu (TOC)	10
Vandenilio chloridas (HCl)	10
Vandenilio fluoridas (HF)	1
Sieros dioksidas (SO2)	50
Azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) NO2 pavidalu vertės, taikomos esamiems atliekų deginimo įrenginiams, kurių nominalus pajėgumas daugiau kaip 6 tonos per valandą, ar naujiems atliekų deginimo įrenginiams	200
Azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) pavidalu vertės, taikomos esamiems atliekų deginimo įrenginiams, kurių nominalus pajėgumas 6 tonos per valandą arba mažiau	400

1.2.

Toliau nurodytų teršalų vidutinės pusės valandos ribinės vertės (mg/Nm3)

	(100 %) A	(97 %) B
Bendras dulkių kiekis	30	10
Dujinės ir garų pavidalo organinės medžiagos bendrosios organinės anglies pavidalu (TOC)	20	10
Vandenilio chloridas (HCl)	60	10
Vandenilio fluoridas (HF)	4	2
Sieros dioksidas (SO2)	200	50
Azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) NO2 pavidalu vertės, taikomos esamiems atliekų deginimo įrenginiams, kurių nominalus pajėgumas daugiau kaip 6 tonos per valandą, ar naujiems atliekų deginimo įrenginiams	400	200

1.3.

Vidutinės toliau nurodytų sunkiųjų metalų ribinės vertės (mg/Nm3), nustatytos per mažiausiai 30 minučių ir daugiausiai 8 valandų mėginių ėmimo laikotarpį

Kadmis ir jo junginiai kadmio pavidalu (Cd)	Iš viso: 0,05
Talis ir jo junginiai talio pavidalu (Tl)	Iš viso: 0,05
Gyvsidabris ir jo junginiai gyvsidabrio pavidalu (Hg)	0,05
Stibis ir jo junginiai stibio pavidalu (Sb)	Iš viso: 0,5
Arsenas ir jo junginiai arseno pavidalu (As)
Švinas ir jo junginiai švino pavidalu (Pb)
Chromas ir jo junginiai chromo pavidalu (Cr)
Kobaltas ir jo junginiai kobalto pavidalu (Co)
Varis ir jo junginiai vario pavidalu (Cu)
Manganas ir jo junginiai mangano pavidalu (Mn)
Nikelis ir jo junginiai nikelio pavidalu (Ni)
Vanadis ir jo junginiai vanadžio pavidalu (V)

Šios vidutinės vertės taip pat taikomos atitinkamų sunkiųjų metalų bei jų junginių dujoms ir garams.

1.4.

Vidutinės išmetamų dioksinų ir furanų ribinės vertės (ng/Nm3) mažiausiai 6 valandų ir daugiausiai 8 valandų mėginių ėmimo laikotarpiais. Išmetamų dioksinų ir furanų ribinės vertės atitinka bendrą jų koncentraciją ir apskaičiuojamos pagal 2 dalį.

Dioksinai ir furanai

0,1

1.5.

Išmetamose dujose esančio anglies monoksido (CO) ribinės vertės (mg/Nm3):

50 – vidutinė dienos vertė;

100 – pusės valandos vidutinė vertė;

150 – vidutinė 10 minučių vertė.

Kompetentinga institucija gali leisti atliekų deginimo įrenginiams, naudojantiems verdančio sluoksnio technologiją, nukrypti nuo šiame punkte nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, jei leidime nustatyta išmetamo anglies monoksido (CO) ribinė vertė yra ne didesnė kaip 100 mg/Nm3, išreikšta vidutine valandos verte.

Išmetamų teršalų ribinės vertės taikomos esant aplinkybėms, aprašytoms 46 straipsnio 6 dalyje ir 47 straipsnyje.

Bendra atliekų deginimo įrenginio į orą išmetamų dulkių koncentracija jokiomis aplinkybėmis neturi viršyti 150 mg/Nm3 (pusės valandos vidutinė vertė). Neturi būti viršijamos 1.2 punkte ir 1.5 punkto b papunktyje nustatytos į orą išmetamų TOC ir CO ribinės vertės.

3.	Valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias šioje dalyje numatytas išimtis.

4 DALIS

Į orą išmetamų teršalų, susidariusių deginant atliekas bendro atliekų deginimo įrenginiuose, ribinių verčių nustatymas

Kai šios dalies lentelėje nenurodyta konkreti visų išmetamų teršalų ribinė vertė „C“, taikoma ši formulė (maišymo taisyklė).

Kiekvienos atitinkamos taršiosios medžiagos ir CO išmetamosiose dujose, išsiskiriančiose deginant atliekas bendro atliekų deginimo įrenginiuose, ribinė vertė apskaičiuojama taip:

▼C1

▼B

Vatliekos

deginant atliekas susidariusių išmetamų dujų tūris, nustatomas pagal mažiausią leidime nurodytą atliekų kaloringumą ir perskaičiuotas taikant šioje direktyvoje nurodytas standartines sąlygas.

Jei šiluma, išsiskyrusi deginant pavojingas atliekas, sudaro mažiau kaip 10 % visos įrenginyje išsiskyrusios šilumos, Vatliekos turi būti apskaičiuojamas pagal tokį (teorišką) atliekų kiekį, kuris, sudeginus atliekas, sudarytų 10 % šilumos, kai bendras išskiriamos šilumos kiekis yra fiksuotas.

Catliekos

3 dalyje atliekų deginimo įrenginiams nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės.

Vproc

išmetamų dujų tūris, išsiskyręs įrenginyje vykstančių procesų metu, įskaitant patvirtintų kuro rūšių, kurios dažniausiai naudojamos įrenginyje (išskyrus atliekas), deginimą, nustatomas pagal deguonies kiekį, kuris, turi būti standartinis, kaip nustatyta Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose. Jei nėra teisės aktų, skirtų šios rūšies įrenginiams, turi būti naudojamas tikrasis deguonies kiekis išmetamose dujose, nepraretinant jo papildomu oru, kuris procesui nebūtinas.

Cproc

išmetamų teršalų ribinės vertės, nustatytos šioje dalyje ir skirtos tam tikrai pramonės veiklai, o jei tokių verčių nėra – iš įrenginių, atitinkančių nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus tokiems įrenginiams, deginantiems įprastu būdu patvirtintas kuro rūšis (išskyrus atliekas), išmetamų teršalų ribinės vertės. Jei ir šių verčių nėra, naudojamos leidime nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės. Jei nėra leidimuose nurodytų ribinių verčių – naudojamos tikrosios masės koncentracijos.

bendros išmetamų teršalų ribinės vertės esant tam tikram deguonies kiekiui, nurodytos šioje dalyje tam tikrai pramonės veiklai ir tam tikriems teršalams, o jei tokių verčių nėra – bendros išmetamų teršalų ribinės vertės, pakeičiančios išmetamų teršalų ribines vertes, nustatytas atskiruose šios direktyvos prieduose. Bendras deguonies kiekis, pakeičiantis standartinį deguonies kiekį, apskaičiuojamas atsižvelgiant į pirmiau minėtą kiekį ir į dalinius kiekius.

Visos išmetamų teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, atėmus vandens garų kiekį išmetamose dujose.

Valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias šioje dalyje numatytas išimtis.

Specialios nuostatos, taikomos cemento degimo krosnims bendrai deginančioms atliekas Vidutinės dienos vertės (nuolatinių matavimų)

2.1.

Išmetamų teršalų ribinės vertės, nustatytos 2.2 ir 2.3 punktuose, taikomos kaip vidutinės bendro dulkių kiekio, HCl, HF, NOx, SO2 ir TOC dienos vertės (atliekant nuolatinius matavimus), kaip vidutinės mažiausiai 30 minučių, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų sunkiųjų metalų mėginių vertės ir kaip vidutinės mažiausiai 6 valandų, o daugiausia – 8 valandų laikotarpiu paimtų dioksinų ir furanų mėginių vertės.

Visos vertės perskaičiuojamos esant standartiniam 10 % deguonies kiekiui.

Vidutinės pusės valandos vertės reikalingos tik apskaičiuojant vidutines dienos vertes.

2.2.

C – toliau nurodytų teršalų (išskyrus dioksinų ir furanų) bendros ribinės vertės (mg/Nm3)

Teršalas	C
Bendras dulkių kiekis	30
HCl	10
HF	1
NOx	500 (1)
Cd + Tl	0,05
Hg	0,05
Sb + As + Pb + Cr + Co + Cu + Mn + Ni + V	0,5
Dioksinai ir furanai (ng/Nm3)	0,1
(1) Iki 2016 m. sausio 1 d. kompetentinga institucija gali nustatyti išimtis dėl NOx ribinės vertės Lepol krosnims ir ilgosioms rotacinėms krosnims su sąlyga, kad leidimas nustato ne didesnę kaip 800 mg/Nm3 NOx bendrą ribinę vertę.

2.3.

C – bendros SO2 ir TOC ribinės vertės (mg/Nm3)

Teršalas	C
SO2	50
TOC	10

Kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo šiame punkte nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių tuomet, kai TOC ir SO2 susidaro ne bendrai deginant atliekas.

2.4.	C – Bendros CO išmetimo ribinės vertės Kompetentinga institucija gali nustatyti CO išmetimo ribines vertes.

Specialiosios nuostatos, skirtos bendro atliekų deginimo įrenginiams

3.1.

Cproc, išreikšta vidutine dienos verte (mg/Nm3), galiojančia iki 82 straipsnio 5 dalyje nustatytos datos

Nustatant bendrą nominalią šiluminę kurą deginančių įrenginių galią taikomos 29 straipsnyje apibrėžtos jungimo taisyklės. Vidutinės pusės valandos vertės reikalingos tik apskaičiuojant vidutines dienos vertes.

Kietojo kuro, išskyrus biomasės, Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Teršalai	< 50 MW	50–100 MW	100–300 MW	> 300 MW
SO2	—	850	200	200
NOx	—	400	200	200
Dulkės	50	50	30	30

Biomasės Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Teršalai	< 50 MW	50–100 MW	100–300 MW	> 300 MW
SO2	—	200	200	200
NOx	—	350	300	200
Dulkės	50	50	30	30

Skystojo kuro Cproc (O2 kiekis – 3 %):

Teršalai	< 50 MW	50–100 MW	100–300 MW	> 300 MW
SO2	—	850	400–200 (tiesinis sumažėjimas nuo 100 iki 300 MW)	200
NOx	—	400	200	200
Dulkės	50	50	30	30

3.2.

Cproc, išreikšta vidutine dienos verte (mg/Nm3), galiojančia nuo 82 straipsnio 6 dalyje nustatytos datos

3.2.1.

30 straipsnio 2 dalyje nurodytų kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, Cproc

Kietojo kuro, išskyrus biomasės, Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Teršalas	< 50 MW	50–100 MW	100–300 MW	> 300 MW
SO2	—	400 durpėms: 300	200	200
NOx	—	300 lignito milteliams: 400	200	200
Dulkės	50	30	25 durpėms: 20	20

Biomasės Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Teršalas	< 50 MW	50–100 MW	100–300 MW	> 300 MW
SO2	—	200	200	200
NOx	—	300	250	200
Dulkės	50	30	20	20

Skystojo kuro Cproc (O2 kiekis – 3 %):

Teršalas	< 50 MW	50–100 MW	100–300 MW	> 300 MW
SO2	—	350	250	200
NOx	—	400	200	150
Dulkės	50	30	25	20

3.2.2.

30 straipsnio 3 dalyje nurodytų kurą deginančių įrenginių, išskyrus dujų turbinas ir dujinius variklius, Cproc

Kietojo kuro, išskyrus biomasės, Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Teršalas	< 50 MW	50–100 MW	100–300 MW	> 300 MW
SO2	—	400 durpėms: 300	200 durpėms: 300, o jei taikomas degimas verdančiame sluoksnyje: 250	150 kai taikomas cirkuliuojančio verdančio sluoksnio degimas arba degimas verdančiame sluoksnyje esant slėgiui; kai deginamos durpės: visų rūšių degimui verdančiame sluoksnyje 200
NOx	—	300 durpėms: 250	200	150 deginant lignito miltelius: 200
Dulkės	50	20	20	10 durpėms: 20

Biomasės Cproc (O2 kiekis – 6 %):

Teršalas	< 50 MW	50–100 MW	100–300 MW	> 300 MW
SO2	—	200	200	150
NOx	—	250	200	150
Dulkės	50	20	20	20

Skystojo kuro Cproc (O2 kiekis – 3 %):

Teršalas	< 50 MW	50–100 MW	100–300 MW	> 300 MW
SO2	—	350	200	150
NOx	—	300	150	100
Dulkės	50	20	20	10

3.3.

C – bendros išmetamų sunkiųjų metalų ribinės vertės (mg/Nm3), išreikštos mažiausiai 30 minučių, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutinėmis vertėmis (kietojo kuro O2 kiekis – 6 %, o skystojo kuro – 3 %)

Teršalai	C
Cd + Tl	0,05
Hg	0,05
Sb + As + Pb + Cr + Co + Cu + Mn + Ni + V	0,5

3.4.

C – bendra dioksinų ir furanų ribinė vertė (mg/Nm3), išreikšta mažiausiai 6 valandų, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutine verte (kietojo kuro O2 kiekis – 6 %, o skystojo kuro – 3 %)

Teršalas	C
Dioksinai ir furanai	0,1

Specialiosios nuostatos, taikomos pramonės sektorių, kuriems netaikomi šios dalies 2 ir 3 punktai, atliekų bendro deginimo įrenginiams

4.1.

C – bendra išmetamų dioksinų ir furanų, išreikštų mažiausiai 6 valandų, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutine verte, ribinė vertė (mg/Nm3):

Teršalas	C
Dioksinai ir furanai	0,1

4.2.

C – bendros išmetamų sunkiųjų metalų ribinės vertės (mg/Nm3), išreikštos mažiausiai 30 minučių, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutinėmis vertėmis:

Teršalai	C
Cd + Tl	0,05
Hg	0,05

5 DALIS

Išmetamų dujų valymo nuotekose esančių teršalų ribinės vertės

Teršalai	Nefiltruotų mėginių teršalų ribinės vertės (mg/l, išskyrus dioksinus ir furanus)
1. Bendras suspenduotų kietųjų dalelių kiekis, kaip apibrėžta Direktyvos 91/271/EEB I priede	(95 %)	(100 %)
	30	45
2. Gyvsidabris ir jo junginiai gyvsidabrio pavidalu (Hg)	0,03
3. Kadmis ir jo junginiai kadmio pavidalu (Cd)	0,05
4. Talis ir jo junginiai talio pavidalu (Tl)	0,05
5. Arsenas ir jo junginiai arseno pavidalu (As)	0,15
6. Švinas ir jo junginiai švino pavidalu (Pb)	0,2
7. Chromas ir jo junginiai chromo pavidalu (Cr)	0,5
8. Varis ir jo junginiai vario pavidalu (Cu)	0,5
9. Nikelis ir jo junginiai nikelio pavidalu (Ni)	0,5
10. Cinkas ir jo junginiai cinko pavidalu (Zn)	1,5
11. Dioksinai ir furanai	0,3 ng/l

6 DALIS

Išmetamų teršalų stebėsena

1. Matavimo būdai

1.1.	Norint nustatyti oro ir vandens teršalų koncentracijas atliekami tipiniai matavimai.

▼M1

1.2.

Visų teršalų, įskaitant dioksinus ir furanus, mėginių ėmimo ir analizės metodai, taip pat automatinių matavimo sistemų kokybės užtikrinimas ir pamatiniai matavimo metodai, taikomi kalibruojant tas sistemas, atliekami laikantis CEN standartų. Jei CEN standartų nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba kiti tarptautiniai standartai, kurie užtikrina lygiavertės mokslinės kokybės duomenis. Tai taip pat taikoma mėginių ėmimą ir analizę atliekančios laboratorijos kokybės užtikrinimo sistemai. Automatinės matavimo sistemos turi būti kontroliuojamos atliekant lygiagrečius matavimus remiantis pamatiniais metodais ne rečiau kaip kartą per metus.

▼B

1.3.

Nustatant išmetamų teršalų dienos ribinės vertės lygį, vieno matavimo rezultatas 95 % patikimumo intervaluose neturi viršyti šių toliau nurodytų išmetamų teršalų verčių procentinių dalių:

Anglies monoksidas:	10 %
Sieros dioksidas:	20 %
Azoto dioksidas:	20 %
Bendras dulkių kiekis:	30 %
Bendras organinės anglies kiekis:	30 %
Vandenilio chloridas:	40 %
Vandenilio fluoridas:	40 %.

Periodiški į orą bei vandenį išmetamų teršalų matavimai atliekami taip, kaip nurodyta 1.1 ir 1.2 punktuose.

2. Su oro teršiančiomis medžiagomis susiję matavimai

2.1.

Atliekami šie su oro teršiančiomis medžiagomis susiję matavimai:

nuolatiniai šių medžiagų matavimai: NOx, jei yra nustatytos jų ribinės vertės, CO, dulkių (bendras kiekis), TOC, HCl, HF, SO2;

nuolatiniai šių proceso eksploatacijos parametrų matavimai: temperatūra prie degimo kameros vidinės sienos arba kitame kompetentingos institucijos patvirtintame tipiniame taške, išmetamų dujų deguonies koncentracija, slėgis, temperatūra ir vandens garų kiekis;

ne mažiau kaip du sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai per metus; tačiau per pirmuosius dvylika įrenginio darbo mėnesių kas tris mėnesius atliekamas ne mažiau kaip vienas matavimas.

2.2.	Išmetamų dujų sėdimo laikas, minimali temperatūra ir jose esantis deguonies kiekis atitinkamai tikrinami mažiausiai vieną kartą po to, kai atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginys pradedamas eksploatuoti, numatomomis pačiomis nepalankiausiomis eksploatacijos sąlygomis.

2.3.	Nebūtina atlikti nuolatinius HF matavimus, jei HCl yra valomas etapais ir tai užtikrina, kad nebus viršytos išmetamo HCl ribinės vertės. Tuo atveju išmetamas HF matuojamas periodiškai, kaip nustatyta 2.1 punkto c papunktyje.

2.4.	Nereikalaujama nuolatos matuoti vandens garų kiekio išmetamose dujose, jei jų mėginys yra išdžiovinamas iki išmetamų teršalų analizės.

2.5.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti nereikalauti nuolatinių HCl, HF ir SO2 matavimų atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose ir reikalauti 2.1 punkto c papunktyje nustatytų nuolatinių matavimų arba nereikalauti jokių matavimų, jei ūkio subjektai gali įrodyti, kad išmetamas šių teršalų kiekis jokiu būdu negali būti didesnis už nurodytas jų ribines vertes.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti nereikalauti esamuose atliekų deginimo įrenginiuose, kurių nominalus pajėgumas mažesnis nei 6 tonos per valandą, arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose, kurių nominalus pajėgumas mažesnis nei 6 tonos per valandą, atlikti nuolatinius NOx matavimus ir pareikalauti periodinių matavimų, kaip nustatyta 2.1 punkto c papunktyje, jeigu ūkio subjektas, remdamasis informacija apie atitinkamų atliekų kokybę, naudotas technologijas ir išmetamų teršalų stebėsenos rezultatais, gali įrodyti, kad išmetami NOx jokiomis aplinkybėmis negali viršyti nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės.

2.6.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti reikalauti atlikti vieną sunkiųjų metalų matavimą kas dvejus metus ir vieną dioksinų bei furanų matavimą per metus šiais atvejais:

jei deginant atliekas arba deginant atliekas bendro deginimo įrenginiuose išsiskiriančių išmetamų teršalų kiekis bet kokiomis aplinkybėmis sudaro mažiau kaip 50 % jų ribinių verčių;

jei atliekas, kurias reikia deginti atskirai ar bendrai, sudaro tik nepavojingų atliekų tam tikros išrūšiuotos degios frakcijos, netinkančios perdirbti, turinčios atitinkamas savybes, ir kurios yra smulkiau apibūdinamos atsižvelgiant į c punkte nurodytą įvertinimą;

jei ūkio subjektas gali įrodyti, remdamasis informacija apie minėtų atliekų kokybę ir išmetamų teršalų stebėsenos duomenimis, kad išmetamų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų vertės bet kokiomis aplinkybėmis yra daug mažesnės už ribines vertes.

2.7.

Matavimų rezultatai perskaičiuojami taikant standartinę deguonies koncentraciją, minimą 3 dalyje, arba pagal 4 dalį, taikant 7 dalyje nurodytą formulę.

Kai atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose atliekos yra deginamos esant deguonies pertekliui, matavimų rezultatai gali būti perskaičiuojami taikant standartinį deguonies kiekį, kurį nustatė kompetentinga institucija atsižvelgdama į ypatingas kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.

Kai išmetamų teršalų kiekis yra sumažinamas valant išmetamas dujas atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose, apdorojančiuose pavojingas atliekas, pirmoje pastraipoje numatytas perskaičiavimas taikant standartinį deguonies kiekį atliekamas tik tada, jei deguonies kiekis, išmatuotas per tą patį laiką, kai buvo matuojamas teršalo kiekis, viršija atitinkamą standartinį deguonies kiekį.

3. Su vandens teršalais susiję matavimai

3.1.

Nuotekų šalinimo vietoje atliekami šie matavimai:

nuolatiniai pH, temperatūros ir srauto matavimai;

suspenduotų kietųjų dalelių bendro kiekio matavimai arba srautui proporcingo tipinio mėginio matavimas 24 valandas, kasdien imant taškinius mėginius;

ne rečiau kaip kas mėnesį atliekami išmetamų Hg, Cd, TI, As, Pb, Cr, Ni ir Zn matavimai tipiniame, srautui proporcingame mėginyje, trunkantys 24 valandas;

ne rečiau kaip kas šešis mėnesius atliekami dioksinų ir furanų matavimai; tačiau pirmuosius dvylika eksploatacijos mėnesių matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas tris mėnesius.

3.2.

Kai išmetamų dujų valymo nuotekos yra valomos vietoje kartu su kitomis vietinėmis nuotekomis, ūkio subjektas atlieka šiuos matavimus:

išmetamų dujų valymo nuotekų srauto, prieš jam patenkant į bendrus nuotekų valymo įrenginius;

kito nuotekų srauto arba srautų, prieš patenkant į bendrus nuotekų valymo įrenginius;

galutiniame nuotekų šalinimo iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginio taške, po išvalymo.

7 DALIS

Išmetamų teršalų koncentracijos apskaičiavimo formulė, kai nustatytas standartinis deguonies koncentracijos procentas

apskaičiuota išmetamų teršalų koncentracija, kai deguonies koncentracijos procentas yra standartinis

išmatuota išmetamų teršalų koncentracija

standartinė deguonies koncentracija

išmatuota deguonies koncentracija

8 DALIS

Išmetamų dujų ribinių verčių laikymosi įvertinimas

1. Į orą išmetamų teršalų ribinės vertės

1.1.

Laikoma, kad į orą išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, kai:

nė viena vidutinė dienos vertė neviršija nė vienos 3 dalies 1.1 punkte arba 4 dalyje nustatytos arba pagal 4 dalį apskaičiuotos išmetamų teršalų ribinės vertės;

nė viena pusės valandos vidutinė vertė neviršija nė vienos 3 dalies 1.2 punkto lentelės A skiltyje nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės arba atitinkamais atvejais 97 % pusės valandos vidutinių verčių per metus neviršija nė vienos 3 dalies 1.2 punkto lentelės B skiltyje nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės;

sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų mėginių ėmimo laikotarpiu nė viena vidutinė vertė neviršija nė vienos 3 dalies 1.3 ir 1.4 punktuose arba 4 dalyje nustatytų arba pagal 4 dalį apskaičiuotų išmetamų teršalų ribinių verčių;

anglies monoksidas (CO):

atliekų deginimo įrenginiuose atveju:

—

ne mažiau kaip 97 % visų dienos vidutinių verčių per metus neviršija atitinkamos išmetamų teršalų ribinės vertės, nustatytos 3 dalies 1.5 punkto a papunktyje, taip pat

—

ne mažiau kaip 95 % 10 minučių vidutinių verčių per 24 valandas arba visos pusės valandos vidutinės vertės tuo pačiu laikotarpiu neviršija išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų 3 dalies 1.5 punkto b ir c papunkčiuose; atliekų deginimo įrenginių, kuriuose dėl deginimo proceso susidarančių dujų temperatūra bent dviem sekundėm pakyla iki ne mažiau kaip 1 100 °C, atveju valstybės narės gali taikyti septynių dienų įvertinimo laikotarpį 10 minučių vidutinėms vertėms,

ii)

bendro atliekų deginimo įrenginiuose atveju: laikomasi 4 dalies nuostatų.

1.2.

Vidutinės pusės valandos vertės ir 10 minučių vidurkiai nustatomi pagal veiksminguoju eksploatacijos laiku (išskyrus eksploatavimo pradžios ir pabaigos laiką, jei atliekos nedeginamos) išmatuotas vertes prieš tai iš jų atėmus 6 dalies 1.3 punkte nurodytą patikimumo intervalo vertę. Dienos vidutinės vertės nustatomos iš šių galiojančių vidutinių verčių.

Norint gauti patikimą vidutinę dienos vertę, dėl nuolatinio matavimo sistemos gedimų arba eksploatacijos atmetamos ne daugiau kaip penkios bet kurios dienos vidutinės pusės valandos vertės. Dėl nuolatinio matavimo sistemos gedimų arba eksploatacijos per metus atmetama ne daugiau kaip dešimt vidutinių dienos verčių.

1.3.	Mėginių ėmimo laikotarpio vidutinės vertės ir periodiškų HF, HCl ir SO2 matavimų vidutinės vertės nustatomos laikantis 45 straipsnio 1 dalies e punkto ir 48 straipsnio 3 dalies bei 6 dalies 1 punkto reikalavimų.

2. Į vandenį išleidžiamų teršalų ribinės vertės.

Laikoma, kad į vandenį išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, kai:

95 % ir 100 % visų suspenduotų kietųjų dalelių išmatuotų verčių neviršija atitinkamų 5 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių;

5 dalyje nustatytos sunkiųjų metalų (Hg, Cd, TI, As, Pb, Cr, Cu, Ni ir Zn) ribinės vertės viršijamos tik kartą per metus; arba, jeigu valstybė narė per metus pateikia daugiau kaip 20 mėginių, 5 dalyje nustatytas ribines vertes viršija tik 5 % šių mėginių;

dioksinų ir furanų matavimų rezultatai neviršija 5 dalyje nustatytų ribinių verčių.

VII PRIEDAS Techninės nuostatos, susijusios su organinius tirpiklius naudojančiais įrenginiais ir veikla

VII PRIEDAS

Techninės nuostatos, susijusios su organinius tirpiklius naudojančiais įrenginiais ir veikla

1 DALIS

Veikla

1.	Visuose toliau nurodytuose punktuose į tokią veiklą įeina įrangos valymas, bet ne produktų valymas, jeigu neapibrėžta kitaip.

2.	Lipniosios dangos Bet kuri veikla, kurios metu bet kokie klijai dedami ant paviršiaus, išskyrus lipniąsias dangas ir laminavimą, susijusį su spausdinimo procesu.

Dengimas

Bet kuri veikla, kurios metu ištisine dangos plėvele yra vieną arba daug kartų dengiami:

toliau nurodytos transporto priemonės:

nauji automobiliai, kurie 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus ( 25 ) apibrėžti kaip M1 kategorijos transporto priemonės, ir N1 kategorijos transporto priemonės, kai jos yra dengiamos tokiame pat įrenginyje kaip M1 transporto priemonės,

ii)

sunkvežimių kabinos, apibrėžtos kaip vairuotojo buvimo vieta, ir visi N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, apibrėžtų Direktyvoje 2007/46/EB, integruoti korpusai techninei įrangai sudėti,

iii)

furgonai ir sunkvežimiai, kurie Direktyvoje 2007/46/EB apibrėžti kaip N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės, išskyrus sunkvežimių kabinas,

iv)

autobusai, kurie Direktyvoje 2007/46/EB apibrėžti kaip M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės,

sunkiasvorės priekabos, kurios Direktyvoje 2007/46/EB apibrėžtos O1, O2, O3 ir O4 kategorijose;

metalo ir plastmasės paviršiai, taip pat lėktuvų, laivų, traukinių ir pan. paviršiai;

medžio paviršiai;

tekstilės dirbinių, audinių, plėvelių ir popieriniai paviršiai;

oda.

Į dengimo veiklą neįeina pagrindo dengimas metalais taikant elektroforezės ir cheminio purškimo būdus. Jeigu dengimui priskiriama veikla, kai ant to paties gaminio spausdinama naudojant bet kokią techniką, toks spausdinimas laikomas dengimo dalimi. Tačiau atskirai atliekamas spausdinimas nėra įtraukiamas kaip atskira veiklos rūšis, bet jam gali būti taikomas šios direktyvos V skyrius, jeigu ši spausdinimo veiklos rūšis priskiriama jos taikymo sričiai.

4.	Ričių dengimas Bet kuri veikla, kai ritėms naudojamas plienas, nerūdijantis plienas, dengtas plienas, vario lydiniai arba aliuminio juosta nepertraukiamo proceso metu yra padengiama plėvelę sudarančia danga arba laminuota danga.

5.	Sausasis valymas Bet kuri pramoninė arba komercinė veikla, kurią vykdant lakieji organiniai junginiai naudojami drabužių, baldų ir panašių plataus vartojimo prekių valymo įrenginiuose, išskyrus dėmių pašalinimą rankiniu būdu tekstilės ir drabužių pramonėje.

6.	Avalynės gamyba Visa veikla iki galo pagaminant avalynę arba jos dalis.

Dengimo mišinių, lako, rašalo ir klijų gamyba

Galutinių pirmiau išvardytų produktų ir tarpinių produktų gamyba, kai tai atliekama toje pačioje vietoje, sumaišant pigmentus, dervas ir lipnias medžiagas su organiniais tirpikliais ar kitu nešikliu, taip pat dispergavimo ir išankstinio dispergavimo veikla, klampumo ir spalvų suderinimas bei galutinio produkto patalpinimo konteineryje veikla.

8.	Farmacinių produktų gamyba Farmacinių produktų cheminė sintezė, fermentacija, ekstrahavimas, receptūros sudarymas ir baigiamieji darbai, o jeigu atliekama vienoje vietoje – tarpinių produktų gamyba.

Spausdinimas

Teksto ir (arba) vaizdo atgaminimo veikla, kai naudojant spausdinimo formą rašalas perkeliamas ant bet kokios rūšies paviršiaus. Ją sudaro su tuo susijusi lakavimo, dengimo ir laminavimo technika. Tačiau V skyrius taikomas tik toliau išvardytiems papildomiems procesams:

fleksografija – spausdinimas naudojant spausdinimo formą iš gumos arba elastingų fotopolimerų, kuriuose spausdinimo intervalas yra aukščiau nespausdinamo intervalo, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas;

termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda – ruloninis spausdinimas naudojant spausdinimo formą, kurioje spausdinimo intervalas ir nespausdinamas intervalas yra toje pačioje plokštumoje; ruloninis reiškia, kad medžiaga, ant kurios turi būti spausdinama, yra paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais. Nespausdinamas intervalas apdorojamas taip, kad sugertų vandenį ir nesugertų rašalo. Spausdinimo intervalas yra apdorojamas taip, kad sugertų rašalą ir perkeltų jį ant spausdinamo paviršiaus. Garinama krosnyje, kurioje karštas oras naudojamas spausdinamai medžiagai įkaitinti;

su spausdinimu susijęs laminavimas – dviejų arba kelių lanksčių medžiagų sulipinimas kartu sluoksniuotoms medžiagoms gauti;

leidybinė giliaspaudė – rotacinės giliosios spaudos veikla, naudojama spausdinti ant laikraščiams, brošiūroms, katalogams ar panašiems leidiniams skirto popieriaus, naudojant tolueninį rašalą;

rotacinė giliaspaudė – spausdinimo veikla, naudojant cilindrinę spausdinimo formą, kurioje spausdinimo intervalas yra žemiau nespausdinamo intervalo, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas. Grioveliai pripildomi rašalo, o perteklius nuo nespausdinamo intervalo nuvalomas prieš tai, kai paviršius, ant kurio turi būti spausdinama, susiliečia su cilindru ir pakelia rašalą iš griovelių;

rotacinė trafaretinė spauda – ruloninis spausdinimas, kai rašalas patenka ant spausdinamo paviršiaus išspaudžiant jį per akytą spausdinimo formą, kurioje spausdinamas intervalas yra atviras, o nespausdinamas intervalas – užsandarintas, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta tik garuodamas. Ruloninis reiškia, kad medžiaga, kuri turi būti spausdinama, paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais;

dengimas laku – veikla, kurios metu bet kokiu laku arba lipnia danga, reikalinga paskesniam pakavimo medžiagos užsandarinimui, yra padengiama lanksti medžiaga.

10.	Gumos perdirbimas Bet koks natūralios arba sintetinės gumos maišymas, smulkinimas, sumaišymas, kalandravimas, karštasis štampavimas bei vulkanizavimas ir visos papildomos operacijos, naudojamos natūralią arba sintetinę gumą paverčiant galutiniu produktu.

11.

Paviršiaus valymas

Bet kuri veikla, išskyrus sausąjį valymą, kur naudojami organiniai tirpikliai užteršimui nuo medžiagos paviršiaus pašalinti, taip pat ir riebalų šalinimas. Valymas, kurį sudaro daugiau negu viena pakopa prieš bet kokią kitą veiklą arba po jos, yra laikomas viena paviršiaus valymo veikla. Ši veikla susijusi ne su įrangos valymo veikla, bet su produktų paviršiaus valymu.

12.

Augalinio aliejaus ir gyvulinių riebalų gavybos ir augalinio aliejaus rafinavimo veiklos rūšys

Bet kuri veikla augaliniam aliejui gauti iš sėklų ir kitų augalinių medžiagų, sausų liekanų perdirbimas gyvulių ėdalui gaminti, riebalų ir augalinių aliejų, gautų iš sėklų, augalinių medžiagų ir (arba) gyvulinės kilmės medžiagų, rektifikacija.

13.

Transporto priemonių pakartotinė apdaila

Bet kuri pramoninė arba komercinė padengimo veikla bei su tuo susijusios riebalų pašalinimo veiklos rūšys, kai atliekama viena iš šių padengimo veiklos rūšių:

pirminis kelių transporto priemonių arba jų dalies padengimas danga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/46/EB, naudojant pakartotinės apdailos medžiagas, kai tai atliekama ne pirminėje gamybos linijoje;

sunkiasvorių priekabų padengimas danga (taip pat ir sunkiasvorių puspriekabių) (Direktyvoje 2007/46/EB nurodyta O kategorija).

14.	Apvijos laidų dengimas Bet kuri metalinių laidininkų, naudojamų transformatorių, variklių ir panašioms ritėms vynioti, veikla.

15.	Medienos impregnavimas Bet kuri veikla, kai į medieną pridedama konservantų.

16.	Medžio ir plastmasės laminavimas Bet kokia veikla, kai kartu sulipinamas medis ir (arba) plastmasė sluoksniuotiems produktams gauti.

2 DALIS

Ribos ir išmetamų teršalų ribinės vertės

Išmetamose dujose teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

	Veiklos rūšis (tirpiklio suvartojimo riba tonomis per metus)	Riba (tirpiklio suvartojimo riba tonomis per metus)	Išmetamų dujų ribinės vertės (mg C/Nm3)	Neorganizuotai išmetamų teršalų ribinės vertės (tirpiklio sąnaudų procentinė dalis)		Bendro išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės		Specialiosios nuostatos
		Riba (tirpiklio suvartojimo riba tonomis per metus)	Išmetamų dujų ribinės vertės (mg C/Nm3)	Nauji įrenginiai	Esami įrenginiai	Nauji įrenginiai	Esami įrenginiai	Specialiosios nuostatos
1	Termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda (> 15)	15–25 > 25	100 20	30 (1) 30 (1)				(1) Tirpiklio likučiai galutiniame produkte neturi būti laikomi neorganizuotai išmetamų teršalų dalimi.
2	Leidybinė giliaspaudė (> 25)		75	10	15
3	Kita, rotacinė trafaretinė spauda, laminavimo arba lakavimo vienetai (> 15) rotacinis trafaretinis spausdinimas ant tekstilės dirbinių/kartono (> 30)	15–25 > 25 > 30 (1)	100 100 100	25 20 20				(1) Riba rotaciniam trafaretiniam spausdinimui ant tekstilės gaminių ir ant kartono.
4	Paviršiaus valymas naudojant 59 straipsnio 5 dalyje apibrėžtus junginius (> 1)	1–5 > 5	20 (1) 20 (1)	15 10				(1) Ribinė vertė, nustatyta junginių masei mg/Nm3, o ne bendram anglies kiekiui.
5	Kitų paviršių valymas (> 2)	2–10 > 10	75 (1) 75 (1)	20 (1) 15 (1)				(1) Šios vertės netaikomos įrenginiams, kai kompetentingai institucijai įrodoma, kad visos sunaudojamos valymo medžiagos vidutinis organinio tirpiklio kiekis neviršija 30 % jos svorio.
6	Transporto priemonių padengimas dangomis (< 15) ir transporto priemonių pakartotinė apdaila	> 0,5	50 (1)	25				(1) Atitiktis 8 dalies 2 punkto reikalavimams įrodoma remiantis 15 minučių matavimo vidurkiu.
7	Ričių dengimas (> 25)		50 (1)	5	10			(1) Įrenginių, kuriuose naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų teršalų ribinė vertė turi būti 150.
8	Kitų rūšių dengimas, taip pat metalo, plastmasės, tekstilės dirbinių (5), audinių, plėvelių ir popieriaus dengimas (> 5)	5–15 > 15	100 (1) (4) 50/75 (2) (3) (4)	25 (4) 20 (4)				(1) Išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma dangų padengimo ir džiovinimo procesams, kurie atliekami ribojimo sąlygomis. (2) Pirmoji išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma džiovinimo procesams, antroji – dangų padengimo procesams.
								(3) Tekstilės dirbinių dengimo įrenginių, kuriuose naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų teršalų ribinė vertė, taikoma dangų padengimo ir džiovinimo procesams, kartu sudėjus, turi būti 150. (4) Dengimo veiklos rūšims, kurių negalima atlikti ribojimo sąlygomis (pavyzdžiui, laivų statyba, lėktuvų dažymas), šios vertės gali būti netaikomos pagal 59 straipsnio 3 dalį. (5) Rotacinė trafaretinė spauda ant tekstilės dirbinių pateikta kaip veikla Nr. 3.
9	Apvijos laidų dengimas (> 5)					10 g/kg (1) 5 g/kg (2)		(1) Taikoma įrenginiams, kurių vidutinis laido skersmuo ≤ 0,1 mm. (2) Taikoma visiems kitiems įrenginiams.
10	Medžio paviršių dengimas (> 15)	15–25 > 25	100 (1) 50/75 (2)	25 20				(1) Išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma dangų padengimo ir džiovinimo procesams, kurie atliekami ribojimo sąlygomis. (2) Pirmoji ribinė vertė taikoma džiovinimo procesams, antroji – dangų padengimo procesams.
11	Sausasis valymas					20 g/kg (1) (2)		(1) Išreiškiama išsiskyrusio tirpiklio mase kilogramui išvalyto ir išdžiovinto produkto. (2) Išmetamųjų teršalų ribinė vertė pagal 4 dalies 2 punktą šiai veiklos rūšiai netaikoma.
12	Medienos impregnavimas (> 25)		100 (1)	45		11 kg/m3		(1) Išmetamų teršalų ribinė vertė netaikoma impregnuojant kreozotu.
13	Odos dengimas (> 10)	10–25 > 25 > 10 (1)				85 g/m2 75 g/m2 150 g/m2		Išmetamų teršalų ribinės vertės išreiškiamos išsiskyrusio tirpiklio gramais vienam m2 pagaminto produkto. (1) Odos dengimo veiklos rūšims atliekant jos apdailą ir tam tikrų odos gaminių, naudojamų kaip nedidelės plataus vartojimo prekės, pavyzdžiui, krepšiai, diržai, piniginės ir pan., dengimas.
14	Avalynės gamyba (> 5)					25 g vienai porai		Bendro išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė yra išreiškiama išsiskyrusio tirpiklio gramais vienai iki galo pagamintai avalynės porai.
15	Medžio ir plastmasės laminavimas (> 5)					30 g/m2
16	Lipniosios dangos (> 5)	5–15 > 15	50 (1) 50 (1)	25 20				(1) Jeigu naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų dujų ribinė vertė turi būti 150.
17	Dengimo mišinių, lako, rašalo ir klijų gamyba (> 100)	100–1 000 > 1 000	150 150	5 3		5 % sunaudojamo tirpiklio 3 % sunaudojamo tirpiklio		Į neorganizuotai išmetamų teršalų ribinę vertę neįeina tirpiklis, parduotas hermetiškame konteineryje kaip dengimo mišinių dalis.
18	Gumos perdirbimas (> 15)		20 (1)	25 (2)		25 % sunaudojamo tirpiklio		(1) Jeigu naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų dujų ribinė vertė turi būti 150. (2) Į neorganizuotai išmetamų teršalų ribinę vertę neįeina tirpiklis, parduodamas hermetiškame konteineryje kaip dengimo mišinių arba produktų dalis.
19	Augalinio aliejaus ir gyvulinių riebalų gavybos ir augalinio aliejaus rafinavimo veiklos rūšys (> 10)					Gyvuliniai riebalai: 1,5 kg/t Kastoras: 3 kg/t Rapsų sėklos: 1 kg/t Saulėgrąžų sėklos: 1 kg/t Sojos pupelės (vidutiniškai smulkintos): 0,8 kg/t Sojos pupelės (baltieji dribsniai): 1,2 kg/t Kitos sėklos ir kitos augalinės medžiagos: 3 kg/t (1) 1,5 kg/t (2) 4 kg/t (3)		(1) Iš atskiras sėklų ir kitos augalinės medžiagos partijas perdirbančių įrenginių bendro išmetamų teršalų kiekio ribines vertes turėtų nustatyti kompetentinga institucija kiekvienu atveju atskirai, taikydama geriausius prieinamus gamybops būdus. (2) Taikoma visiems frakcionavimo procesams, išskyrus gumos pašalinimą (gumos pašalinimas iš aliejaus). (3) Taikoma gumos pašalinimo procesui.
20	Farmacinių produktų gamyba (> 50)		20 (1)	5 (2)	15 (2)	5 % sunau-dojamo tirpiklio	15 % sunau-dojamo tirpiklio	(1) Jeigu naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų dujų ribinė vertė turi būti 150. (2) Į neorganizuotai išmetamų teršalų ribinę vertę neįeina tirpiklis, parduodamas hermetiškame konteineryje kaip dengimo mišinių arba produktų dalis.

3 DALIS

Transporto priemonių dengimo dangomis pramonės įrenginių išmetamų teršalų ribinės vertės

1.	Bendro išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė išreiškiama išsiskyrusio organinio tirpiklio gramais produkto paviršiaus plotui kvadratiniais metrais ir išsiskyrusio organinio tirpiklio kilogramais automobilio korpuso atžvilgiu.

Bet kokio produkto, nagrinėjamo toliau esančioje 3 punkto lentelėje, paviršiaus plotas apibrėžiamas taip: paviršiaus plotas, apskaičiuotas pagal bendrą elektroforezinės dangos plotą, ir bet kurios dalies paviršiaus plotą, kuris gali būti pridėtas vienas po kito einančiais dengimo proceso etapais, kurie yra padengiami tomis pačiomis dangomis kaip ir naudotosios nagrinėjamam produktui, arba tame įrenginyje padengto produkto bendras paviršiaus plotas.

Elektroforezinės dangos ploto paviršius apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Šis metodas taip pat taikomas kitoms iš lakštų padarytoms dengiamoms dalims.

Projektavimas kompiuteriu arba kiti lygiaverčiai metodai naudojami apskaičiuojant kitų pridedamų dalių paviršiaus plotą arba bendrą įrenginyje padengto paviršiaus plotą.

Toliau lentelėje pateiktos bendros išmetamų teršalų ribinės vertės, susijusios su visais proceso etapais, atliekamais tame pačiame įrenginyje, nuo elektroforezinio dengimo, arba bet kokios kitos rūšies dengimo iki pat viršutinio sluoksnio galutinio vaškavimo ir poliravimo, taip pat ir tirpiklio, naudoto gamybos įrangai valyti, įskaitant purškimo kabinoms bei kitiems stacionariems įrenginiams valyti tiek gamybos metu, tiek po to.

Veiklos rūšis (tirpiklio suvartojimo riba tonomis per metus)	Gamybos riba (padengto vieneto metinės gamybos)	Bendro išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė
	Gamybos riba (padengto vieneto metinės gamybos)	Nauji įrenginiai	Esami įrenginiai
Naujų automobilių danga (> 15)	> 5 000	45 g/m2 arba 1,3 kg/kėbulo + 33 g/m2	60 g/m2 arba 1,9 kg/kėbulo + 41 g/m2
Naujų automobilių danga (> 15)	5 000 monokokų arba > 3 500 sumontuoto karkaso	90 g/m2 arba 1,5 kg/kėbulo + 70 g/m2	90 g/m2 arba 1,5 kg/kėbulo + 70 g/m2
		Bendra išmetamų teršalų ribinė vertė (g/m2)
Naujų sunkvežimių kabinų danga (> 15)	≤ 5 000	65	85
Naujų sunkvežimių kabinų danga (> 15)	> 5 000	55	75
Naujų furgonų ir sunkvežimių danga (> 15)	≤ 2 500	90	120
Naujų furgonų ir sunkvežimių danga (> 15)	> 2 500	70	90
Naujų autobusų danga (> 15)	≤ 2 000	210	290
Naujų autobusų danga (> 15)	> 2 000	150	225

4.	Transporto priemonių padengimo dangomis įrenginiai, kurių ribos yra žemesnės už 3 punkto lentelėje minimas tirpiklių sunaudojimo ribas, turi atitikti 2 dalyje nustatytus transporto priemonių pakartotinės apdailos reikalavimus.

4 DALIS

Išmetamų teršalų ribinės vertės, susijusios su ypatingą pavojų keliančiais lakiaisiais organiniais junginiais

58 straipsnyje nurodytų lakiųjų organinių junginių išmetimo atveju, kai junginių, dėl kurių taikomas tame straipsnyje nurodytas ženklinimas, debito masės suma yra didesnė arba lygi 10 g/h, laikomasi išmetamų teršalų ribinės vertės, kuri lygi 2 mg/Nm3. Išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma atskirų junginių masių sumai.

Halogenintų lakiųjų organinių junginių, kuriems yra priskirtos pavojingumo frazės H341 arba H351 arba jie turi būti jomis pažymėti, išmetimo atvejais, kai junginių, dėl kurių taikomos pavojingumo frazės H341 arba H351, debito masės suma yra didesnė arba lygi 100 g/h, turi būti laikomasi išmetamų teršalų ribinės vertės, kuri lygi 20 mg/Nm3. Išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma atskirų junginių masių sumai.

5 DALIS

Taršos mažinimo planas

1.	Ūkio subjektas gali naudoti bet kokį mažinimo planą, specialiai sudarytą jo įrenginiui.

Tais atvejais, kai dedamos dangos, lakas, klijai arba rašalas, gali būti naudojamas toliau pateiktas planas. Jeigu šis metodas netinka, kompetentinga institucija gali leisti ūkio subjektui naudoti bet kokį kitą planą, kurį taikant išmetamų teršalų kiekį galima sumažinti tiek pat, kiek jis būtų sumažintas taikant 2 ir 3 dalyse nurodytas išmetamų teršalų ribines vertes. Plano projekte turi būti atsižvelgiama į tokius duomenis:

jeigu pakaitalai, su nedideliu tirpiklio kiekiu arba be jo, vis dar tobulinami, ūkio subjektui pratęsiamas laikas, kad jis galėtų įgyvendinti savo planus taršai mažinti;

išmetamų teršalų sumažinimo pradinis atskaitos taškas turėtų kiek įmanoma labiau atitikti tokį išmetamų teršalų kiekį, kuris būtų, jeigu nebūtų imtasi sumažinimo veiksmų.

Toliau pateiktas planas taikomas įrenginiams, kuriems gali būti nustatytas pastovus kietųjų medžiagų kiekis produkte:

metinė pamatinė išmetamų teršalų vertė apskaičiuojama taip:

nustatoma bendroji kietųjų medžiagų masė tam tikrame dangos ir (arba) rašalo, lako arba klijų kiekyje, sunaudojamame per metus. Kietosios medžiagos – tai visos medžiagos, esančios dangose, rašale, lakuose ir klijuose, kurios tampa kietos, kai tik išgarinamas vanduo ar lakieji organiniai junginiai,

ii)

metinė pamatinė išmetamų teršalų vertė apskaičiuojama i papunktyje nustatytą masę dauginant iš atitinkamo koeficiento, pateikto toliau esančioje lentelėje. Kompetentingos institucijos gali atskiriems įrenginiams pakoreguoti šiuos koeficientus, kad būtų parodomas užregistruotas padidėjęs efektyvumas naudojant kietąsias medžiagas.

Veiklos rūšis	Dauginimo koeficientas, naudojamas taikant a punkto ii papunktį
Rotacinė giliaspaudė; fleksografinis spausdinimas; laminavimas kaip spausdinimo veiklos dalis; lakavimas kaip spausdinimo veiklos dalis; medienos dengimas; tekstilės dirbinių, medžiaginių plėvelių arba popieriaus dengimas; lipniosios dangos	4
Ričių dengimas, transporto priemonių pakartotinė apdaila	3
Dangos, besiliečiančios su maistu, aviacinės kosminės dangos	2,33
Kitos dangos ir rotacinė trafaretinė spauda	1,5

planinė išmetamų teršalų vertė yra lygi metinei pamatinei išmetamų teršalų vertei, padaugintai iš procentinės dalies, kuri lygi:

(neorganizuotai išmetamų teršalų ribinei vertei + 15) – (įrenginiams, kuriems taikomas 2 dalies 6 punktas, ir turintiems žemesnę ribą įrenginiams, kuriems taikomi 2 dalies 8 ir 10 punktai),

ii)

(neorganizuotai išmetamų teršalų ribinei vertei + 5) – visiems kitiems įrenginiams;

atitinka reikalavimus, jeigu faktinis tirpiklio išsiskyrimas, nustatytas pagal tirpiklių valdymo planą, yra mažesnis arba lygus planinei išmetamų teršalų vertei.

6 DALIS

Išmetamų teršalų stebėsena

1.	Kanalų, sujungtų su taršos mažinimo įranga, kurie galutinėje teršalų išleidimo vietoje iš viso pašalina daugiau nei vidutiniškai 10 kg/h organinės anglies, stebėsena siekiant nustatyti, ar laikomasi reikalavimų, vykdoma nuolat.

2.	Kitais atvejais valstybės narės užtikrina, kad būtų matuojama nuolat arba periodiškai. Matuojant periodiškai, kiekvieną kartą imami bent trys matavimo duomenys.

3.	Matuoti nereikia, jeigu vamzdyno gale taršos mažinimo įrengimas neturi atitikti šios direktyvos reikalavimų.

7 DALIS

Tirpiklių valdymo planas

1. Principai

Tirpiklių valdymo planas naudojamas:

tikrinti, kaip laikomasi reikalavimų, apibrėžtų 62 straipsnyje;

būsimo sumažinimo galimybėms arba būdams nustatyti;

teikti visuomenei informaciją apie tirpiklio sunaudojimą, tirpiklio išsiskyrimą ir V skyriaus reikalavimų laikymąsi.

2. Terminų apibrėžtys

Šios terminų apibrėžtys sudaro bendrą masės balanso naudojimo struktūrą.

Organinių tirpiklių sąnaudos (I):

I1	Organinių tirpiklių kiekis ar jų kiekis įsigytuose mišiniuose, kurie naudojami kaip proceso sąnaudos per laiko intervalą, per kurį apskaičiuojamas masės balansas.

I2	Organinių tirpiklių kiekis arba jų kiekis regeneruotuose ir pakartotinai panaudotuose mišiniuose kaip tirpiklio sąnaudos tame procese. Pakartotinai panaudotas tirpiklis apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jis naudojamas tai veiklai vykdyti.

Organinių tirpiklių išeiga (O):

O1	Išmetamos dujos.

O2	Organiniai tirpikliai, ištirpę vandenyje, jeigu apskaičiuojant O5 atsižvelgiama į nuotekų valymą.

O3	Organinių tirpiklių kiekis, kuris po tokio proceso produkcijoje lieka kaip tarša arba likutis.

O4	Neorganizuotas organinių tirpiklių išmetimas į orą. Jis susidaro ir dėl bendros kambarių ventiliacijos, kai oras išleidžiamas į aplinką per langus, duris, orlaides ir panašias angas.

O5	Organiniai tirpikliai ir (arba) organiniai junginiai, kurių netenkama dėl cheminių ar fizikinių reakcijų (įskaitant tuos, kurie sunaikinami deginant ar kitaip perdirbant išmetamus dujinius teršalus arba nuotekas arba surenkami, jeigu jie nepriklauso O6, O7 arba O8).

O6	Organiniai tirpikliai, esantys surenkamose atliekose.

O7	Organiniai tirpikliai arba mišiniuose esantys organiniai tirpikliai, kurie parduodami arba juos ketinama parduoti kaip komerciniu požiūriu vertingą produktą.

O8	Organiniai tirpikliai, esantys mišiniuose, regeneruotuose pakartotiniam naudojimui, bet ne kaip proceso sąnaudos, jeigu jie nepriklauso O7.

O9	Organiniai tirpikliai, išskirti kitokiais būdais.

Naudojimasis tirpiklių valdymo planu tikrinant reikalavimų atitikimą

Tirpiklių valdymo plano nauda nustatoma specialiu reikalavimu, kuris tikrinamas taip:

patikrinimas, kaip laikomasi 5 dalyje numatyto Taršos mažinimo plano, kai bendros išmetamų teršalų ribinės vertės išreiškiamos produkto vienetui sunaudoto tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip nustatyta 2 ir 3 dalyse.

visoms veiklos rūšims, kurioms taikomas 5 dalyje nustatytas Taršos mažinimo planas, kasmet parengiamas tirpiklių valdymo planas suvartojimui (C) nustatyti. Suvartojimas apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

C = I1 – O8

Taip pat lygiagrečiai nustatomos kietosios medžiagos, naudojamos dangoms dengti, kad būtų gaunama metinė pamatinė išmetamų teršalų vertė ir planinė išmetamų teršalų vertė kiekvienais metais,

ii)

įvertinant, kaip laikomasi bendros išmetamų teršalų ribinės vertės, išreikštos produkto vienetui sunaudoto tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip nustatyta 2 ir 3 dalyse, kasmet parengiamas tirpiklių valdymo planas išmetamų teršalų vertei (E) nustatyti. Ši vertė apskaičiuojama pagal tokią lygtį:

E = F + O1,

čia F – tai neorganizuotai išmetami teršalai, kaip apibrėžta b punkto i papunktyje. Jų dydis dalijamas iš atitinkamo produkto parametro,

iii)

vertinant atitiktį 59 straipsnio 6 dalies b punkto ii papunkčio reikalavimams, kasmet parengiamas tirpiklių valdymo planas, kad būtų nustatomas visų nagrinėjamų veiklos rūšių bendras išmetamų teršalų kiekis, ir gautas skaičius palyginamas su bendru išmetamų teršalų kiekiu, kuris susidarytų, jeigu 2, 3 ir 5 dalių reikalavimai būtų įgyvendinti kiekvienai veiklos rūšiai atskirai,

neorganizuotai išmetamų teršalų nustatymas, kad būtų galima palyginti su 2 dalies neorganizuotai išmetamų teršalų ribinėmis vertėmis:

neorganizuotai išmetami teršalai apskaičiuojami pagal vieną iš šių lygčių:

F = I1 – O1 – O5 – O6 – O7 – O8

arba

F = O2 + O3 + O4 + O9

F nustatomas tiesioginiais kiekio matavimais arba naudojant lygiavertį metodą ar apskaičiavimo būdą, pavyzdžiui, taikant proceso sugauties koeficientą.

Neorganizuotai išmetamų teršalų ribinė vertė išreiškiama kaip sąnaudų dalis, kuri apskaičiuojama pagal šią lygtį:

I = I1 + I2

ii)

Neorganizuotai išmetami teršalai nustatomi atliekant keletą trumpų, bet išsamių matavimų, ir tai neturi būti daroma pakartotinai, kol įrenginiai nebus modifikuoti.

8 DALIS

Išmetamų dujų ribinių verčių laikymosi įvertinimas

Matuojant nuolat, laikoma, kad išmetamų teršalų ribinių verčių laikomasi, jei:

nė vienas visų galiojančių rodmenų per 24 valandų įprastines įrenginio eksploatacijos arba veiklos, išskyrus paleidimo bei sustabdymo operacijas ir įrangos remontą, vykdymo laikotarpį aritmetinis vidurkis neviršija išmetamų teršalų ribinių verčių;

nė vienas valandos vidurkis neviršija išmetamų teršalų ribinių verčių daugiau kaip 1,5 karto.

2.	Matuojant periodiškai, laikoma, kad išmetamų teršalų ribinių verčių laikomasi, jei vienos stebėsenos matavimo metu: a) visų matavimo duomenų vidurkis neviršija išmetamų teršalų ribinių verčių, b) nė vienas valandos vidurkis neviršija išmetamų teršalų ribinės vertės daugiau kaip 1,5 karto.

4 dalyje nustatytų reikalavimų laikymasis tikrinamas remiantis atskirų nagrinėjamų lakiųjų organinių junginių masės koncentracijų suma. Visais kitais atvejais išmetamų teršalų ribinių verčių laikymasis tikrinamas pagal bendrą išsiskyrusios organinės anglies masę, išskyrus atvejus, kai 2 dalyje numatyta kitaip.

4.	Dujų tūrį galima pridėti prie išmetamų dujų norint atšaldyti arba atskiesti, jei tai tikslinga techniniu požiūriu, tačiau į jį neatsižvelgiama nustatant išmetamose dujose esančių teršalų masės koncentraciją.

VIII PRIEDAS Su titano dioksido gamybos įrenginiais susijusios techninės nuostatos

VIII PRIEDAS

Su titano dioksido gamybos įrenginiais susijusios techninės nuostatos

1 DALIS

Į vandenį išleidžiamų teršalų ribinės vertės

1.	Kai įrenginiuose taikomas sulfato metodas (metinis vidurkis): 550 kg sulfato vienai pagamintai titano dioksido tonai.

Kai įrenginiuose taikomas chlorido metodas (metinis vidurkis):

130 kg chlorido vienai pagamintai titano dioksido tonai naudojant neutralų rutilą;

228 kg chlorido vienai pagamintai titano dioksido tonai naudojant sintetinį rutilą;

330 kg chlorido vienai pagamintai titano dioksido tonai naudojant šlaką. Įrenginiams, išmetantiems į sūrų vandenį (upių žiotyse, pakrantėse ar atviroje jūroje) gali būti taikoma išmetamų teršalų ribinė vertė, lygi 450 kg chlorido vienai titano dioksido tonai, pagamintai naudojant šlaką.

3.	Įrenginiams, kuriuose naudojamas chlorido metodas ir daugiau nei vienos rūšies rūda, 2 punkte nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės taikomos proporcingai naudojamų rūdos rūšių kiekiams.

2 DALIS

Į orą išmetamų teršalų ribinės vertės

1.	Išmetamų teršalų ribinės vertės, išreikštos masės koncentracija kubiniame metre (Nm3), apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

2.	Dulkės: 50 mg/Nm3 (valandinis vidurkis) iš pagrindinių šaltinių ir 150 mg/Nm3 (valandinis vidurkis) iš bet kurio kito šaltinio.

3.	Dujų sieros dioksidas ar trioksidas, išleidžiamas pūdant ir kalcinuojant, įskaitant rūgšties lašelius, apskaičiuojamas kaip SO2 ekvivalentas: a) 6 kg vienai pagamintai titano dioksido tonai (metinis vidurkis); b) 500 mg/Nm3 (valandos vidurkis) įmonėms, koncentruojančioms atliekų rūgštis.

4.	Iš įrenginių, taikančių chlorido metodą, išmetamas chloras: a) 5 mg/Nm3 – dienos vidutinė koncentracija; b) 40 mg/Nm3 bet kuriuo metu.

3 DALIS

Išmetamų teršalų stebėsena

Į orą išmetamų teršalų stebėseną sudaro bent nuolatinė toliau išvardytų medžiagų kiekio stebėsena:

iš naudotas rūgštis koncentruojančių įrenginių, kuriuose taikomas sulfato metodas, išmetamo dujų sieros dioksido ir trioksido, išleidžiamas pūdant ir kalcinuojant, kiekis;

iš stambių šaltinių išmetamo chloro kiekis įrenginiuose, kuriuose taikomas chloro metodas;

iš stambių šaltinių išmetamų dulkių kiekis.

IX PRIEDAS

A DALIS

Panaikintos direktyvos ir jų vėlesni pakeitimai

(nurodytas 81 straipsnyje)

Tarybos direktyva 78/176/EEB (OL L 54, 1978 2 25, p. 19).
Tarybos direktyva 83/29/EEB (OL L 32, 1983 2 3, p. 28).
Tarybos direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48).	tik I priedo b punktas
Tarybos direktyva 82/883/EEB (OL L 378, 1982 12 31, p. 1).
1985 m. Stojimo aktas	tik I priedo X.1 o) punktas
1994 m. Stojimo aktas	tik I priedo VIII.A.6 punktas
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).	tik III priedo 34 punktas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 219/2009 (OL L 87, 2009 3 31, p. 109).	tik priedo 3.1 punktas
Tarybos direktyva 92/112/EEB (OL L 409, 1992 12 31, p. 11).
Tarybos direktyva 1999/13/EB (OL L 85, 1999 3 29, p. 1).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).	tik I priedo 17 punktas
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB (OL L 143, 2004 4 30, p. 87).	tik 13 straipsnio 1 dalis
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/112/EB (OL L 345, 2008 12 23, p. 68).	tik 3 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybosdirektyva 2000/76/EB (OL L 332, 2000 12 28, p. 91).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1137/2008 (OL L 311, 2008 11 21, p. 1).	tik priedo 4.8 punktas
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB (OL L 309, 2001 11 27, p. 1).
Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 368).	tik priedo B dalies 2 punktas
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).	tik 33 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB (OL L 24, 2008 1 29, p. 8).
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).	tik 37 straipsnis

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminų sąrašas

(nurodytas 81 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas	Taikymo terminas
78/176/EEB	1979 m. vasario 25 d.
82/883/EEB	1984 m. gruodžio 31 d.
92/112/EEB	1993 m. birželio 15 d.
1999/13/EB	2001 m. balandžio 1 d.
2000/76/EB	2000 m. gruodžio 28 d.	2002 m. gruodžio 28 d. 2005 m. gruodžio 28 d.
2001/80/EB	2002 m. lapkričio 27 d.	2004 m. lapkričio 27 d.
2003/35/EB	2005 m. birželio 25 d.
2003/87/EB	2003 m. gruodžio 31 d.
2008/1/EB	1999 m. spalio 30 d. (1)	1999 m. spalio 30 d. 2007 m. spalio 30 d.
(1) Direktyva 2008/1/EB yra 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996 10 10, p. 26) kodifikuota redakcija, todėl perkėlimo ir taikymo terminai lieka galioti.

X PRIEDAS Atitikties lentelė

X PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 78/176/EEB	Direktyva 82/883/EEB	Direktyva 92/112/EEB	Direktyva 2008/1/EB	Direktyva 1999/13/EB	Direktyva 2000/76/EB	Direktyva 2001/80/EB	Ši direktyva
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnis	1 straipsnis					66 straipsnis
—	—	—	—	—	—	—	2 straipsnis
1 straipsnio 2 dalies a punktas			2 straipsnio 2 punktas				3 straipsnio 2 punktas
1 straipsnio 2 dalies b punktas					3 straipsnio 1 punktas		3 straipsnio 37 punktas
1 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktai							—
—	—	—	—	—	—	—	66 straipsnis
2 straipsnis							67 straipsnis
3 straipsnis							11 straipsnio d ir e punktai
4 straipsnis			4 straipsnis	3 straipsnio įžanginė dalis ir 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis		4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
5 straipsnis							11 straipsnio d ir e punktai
6 straipsnis							11 straipsnio d ir e punktai
7 straipsnio 1 dalis		10 straipsnis					70 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirmas sakinys
7 straipsnio 2 ir 3 dalys							—
—	—	—	—	—	—	—	70 straipsnio 2 dalies antras sakinys ir 3 dalis
8 straipsnio 1 dalis							—
8 straipsnio 2 dalis							26 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
9 straipsnis							—
10 straipsnis							—
11 straipsnis							12 straipsnis
12 straipsnis							—
13 straipsnio 1 dalis			17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 3 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys	11 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys ir 11 straipsnio 2 dalis			72 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys
—	—	—	—	—	—	—	72 straipsnio 1 dalies antras sakinys
13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys							—
14 straipsnis							—
15 straipsnis	14 straipsnis	12 straipsnis	21 straipsnis	15 straipsnis	21 straipsnis	18 straipsnio 1 ir 3 dalys	80 straipsnis
16 straipsnis	15 straipsnis	13 straipsnis	23 straipsnis	17 straipsnis	23 straipsnis	20 straipsnis	84 straipsnis
I priedas							—
II priedo A skirsnio įžanginė dalis ir 1 punktas							—
II priedo A skirsnio 2 punktas							—
II priedo B skirsnis							—
	2 straipsnis						—
	3 straipsnis						—
	4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa						—
	4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa						—
	4 straipsnio 3 ir 4 dalys						—
	5 straipsnis						—
	6 straipsnis						—
	7 straipsnis						—
	8 straipsnis						—
	9 straipsnis						—
	10 straipsnis						—
	11 straipsnio 1 dalis			13 straipsnio 1 dalis	17 straipsnio 1 dalis		75 straipsnio 1 dalis
—	—	—	—	—	—	—	75 straipsnio 2 dalis
	11 straipsnio 2 dalis				17 straipsnio 2 dalis		—
	11 straipsnio 3 dalis						—
	12 straipsnis						—
	13 straipsnis						—
	I priedas						—
	II priedas						—
	III priedas						—
	IV priedas						—
	V priedas						—
		2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis					—
		2 straipsnio 1 dalies a punkto įžanginė dalis					—
		2 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka					67 straipsnio a punktas
		2 straipsnio 1 dalies a punkto antra įtrauka					67 straipsnio b punktas
		2 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka ir 2 straipsnio 1 dalies b punkto trečia įtrauka					67 straipsnio d punktas
		2 straipsnio 1 dalies a punkto ketvirta, penkta, šešta ir septinta įtraukos					—
		2 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginė dalis ir pirma, ketvirta, penkta, šešta ir septinta įtraukos					—
		2 straipsnio 1 dalies b punkto antra įtrauka					67 straipsnio c punktas
		2 straipsnio 1 dalies c punktas					—
		2 straipsnio 2 dalis					—
		3 straipsnis					67 straipsnis
		4 straipsnis					67 straipsnis
		5 straipsnis					—
		6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis					68 straipsnis
		6 straipsnio 1 dalies a punktas					VIII priedo 1 dalies 1 punktas
		6 straipsnio 1 dalies b punktas					VIII priedo 1 dalies 2 punktas
		6 straipsnio antra dalis					VIII priedo 1 dalies 3 punktas
		7 straipsnis					—
		8 straipsnis					—
		9 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis					69 straipsnio 2 dalis
		9 straipsnio 1 dalies a punkto įžanginė dalis					—
		9 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis					VIII priedo 2 dalies 2 punktas
		9 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis					VIII priedo 2 dalies 3 punkto įžanginė dalis ir 3 punkto a papunktis
		9 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis					69 straipsnio 1 dalis
		9 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis					VIII priedo 2 dalies 3 punkto b papunktis
		9 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis					—
		9 straipsnio 1 dalies b punktas					VIII priedo 2 dalies 4 punktas
		9 straipsnio 2 ir 3 dalys					—
		11 straipsnis					11 straipsnio d ir e punktai
		Priedas					—
			1 straipsnis				1 straipsnis
			2 straipsnio įžanginė dalis				3 straipsnio įžanginė dalis
			2 straipsnio 1 punktas	2 straipsnio 14 dalis			3 straipsnio 1 punktas
			2 straipsnio 3 punktas	2 straipsnio 1 punktas			3 straipsnio 3 punktas
			2 straipsnio 4 punktas				—
			2 straipsnio 5 punktas	2 straipsnio 9 punktas	3 straipsnio 8 punktas	2 straipsnio 1 punktas	3 straipsnio 4 punktas
			2 straipsnio 6 punkto pirmas sakinys	2 straipsnio 13 punktas	3 straipsnio 9 punktas	2 straipsnio 3 punkto pirma dalis	3 straipsnio 5 punktas
			2 straipsnio 6 punkto antras sakinys				15 straipsnio 1 dalis
			2 straipsnio 7 punktas				3 straipsnio 6 punktas
			2 straipsnio 8 punktas	2 straipsnio 5 punktas			71 straipsnis
			2 straipsnio 9 punkto pirmas sakinys	2 straipsnio 7 punktas	3 straipsnio 12 punktas		3 straipsnio 7 punktas
			2 straipsnio 9 punkto antras sakinys				4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	4 straipsnio 3 dalis
			2 straipsnio 10 punktas				—
—	—	—	—	—	—	—	3 straipsnio 8 punktas
			2 straipsnio 11 punkto pirmas sakinys				3 straipsnio 9 punktas
			2 straipsnio 11 punkto antras sakinys				20 straipsnio 3 dalis
			2 straipsnio 12 punkto pirma pastraipa ir IV priedo įžanginė dalis				3 straipsnio 10 punktas
			2 straipsnio 12 punkto antra pastraipa				14 straipsnio 5 dalies a punktas ir 14 straipsnio 6 dalis
			2 straipsnio 13 punktas	2 straipsnio 6 punktas	3 straipsnio 11 punktas	2 straipsnio 5 punktas	3 straipsnio 15 punktas
			2 straipsnio 14 punktas				3 straipsnio 16 punktas
			2 straipsnio 15 punktas				3 straipsnio 17 punktas
—	—	—	—	—	—	—	3 straipsnio 11–14 punktai, 18–23 punktai, 26–30 punktai ir 34–36 punktai
			3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis				11 straipsnio įžanginė dalis
			3 straipsnio 1 dalies a punktas				11 straipsnio a ir b punktai
			3 straipsnio 1 dalies b punktas				11 straipsnio c punktas
			3 straipsnio 1 dalies c punktas				11 straipsnio d ir e punktai
			3 straipsnio 1 dalies d punktas				11 straipsnio f punktas
			3 straipsnio 1 dalies e punktas				11 dalies g punktas
			3 straipsnio 1 dalies f punktas				11 straipsnio h punktas
			3 straipsnio 2 dalis				—
			5 straipsnio 1 dalis				—
			5 straipsnio 2 dalis				80 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
			6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis				12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis
			6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a-d punktai				12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a-d punktai
—	—	—	—	—	—	—	12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punktas
			6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punktas				12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktas
			6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktas				12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g punktas
			6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g punktas				12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos h punktas
			6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos h punktas				12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos i punktas
			6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos i punktas				12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos j punktas
			6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos j punktas				12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos k punktas
			6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa				12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
			6 straipsnio 2 dalis				12 straipsnio 2 dalis
			7 straipsnis				5 straipsnio 2 dalis
			8 straipsnio pirma dalis		4 straipsnio 3 dalis		5 straipsnio 1 dalis
			8 straipsnio antra dalis				—
			9 straipsnio 1 dalies pirma sakinio dalis				14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
			9 straipsnio 1 dalies antra sakinio dalis				—
			9 straipsnio 2 dalis				5 straipsnio 3 dalis
			9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirmas ir antras sakiniai				14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įžanginė dalis ir a bei b punktai
			9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos trečias sakinys				14 straipsnio 2 dalis
—	—	—	—	—	—	—	14 straipsnio 3, 4 ir 7 dalys
—	—	—	—	—	—	—	14 straipsnio 5 dalies įžanginė dalis ir pirmos pastraipos b punktas bei antra pastraipa
			9 straipsnio 3 dalies antra pastraipa				—
			9 straipsnio 3 dalies antra pastraipa				9 straipsnio 1 dalis
			9 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa				9 straipsnio 2 dalis
			9 straipsnio 3 dalies penkta pastraipa				9 straipsnio 3 dalis
			9 straipsnio 3 dalies šešta pastraipa				9 straipsnio 4 dalis
—	—	—	—	—	—	—	10 straipsnis
			9 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio pirma dalis				15 straipsnio 2 dalis
			9 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio antra dalis				15 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	15 straipsnio 4 dalies antra-penkta pastraipos ir 15 straipsnio 5 dalis
			9 straipsnio 4 dalies antras sakinys				14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos g punktas
—	—	—	—	—	—	—	14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos h punktas
—	—	—	—	—	—	—	15 straipsnio 3 dalis
—	—	—	—	—	—	—	16 straipsnis
			9 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa				14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punkto i papunktis
—	—	—	—	—	—	—	14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punkto ii papunktis
—	—	—	—	—	—	—	14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas
			9 straipsnio 5 dalies antra pastraipa				—
—	—	—	—	—	—	—	14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos e punktas
			9 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa				14 straipsnio 1 dalies f punktas
			9 straipsnio 6 dalies antra pastraipa				—
			9 straipsnio 7 dalis				—
			9 straipsnio 8 dalis				6 straipsnis ir 17 straipsnio 1 dalis
—	—	—	—	—	—	—	17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
			10 straipsnis				18 straipsnis
			11 straipsnis				19 straipsnis
			12 straipsnio 1 dalis				20 straipsnio 1 dalis
			12 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys				20 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
			12 straipsnio 2 dalies antras sakinys				20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
			12 straipsnio 2 dalies trečias sakinys				—
			13 straipsnio 1 dalis				21 straipsnio 1 dalis
—	—	—	—	—	—	—	21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
			13 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis				21 straipsnio 5 dalies įžanginė dalis
			13 straipsnio 2 dalies a punktas				21 straipsnio 5 dalies a punktas
			13 straipsnio 2 dalies b punktas				—
			13 straipsnio 2 dalies c punktas				21 straipsnio 5 dalies b punktas
			13 straipsnio 2 dalies d punktas				—
—	—	—	—	—	—	—	21 straipsnio 5 dalies c punktas
—	—	—	—	—	—	—	22 straipsnis
—	—	—	—	—	—	—	23 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
			14 straipsnio pirmos pastraipos įžanginė dalis ir a punktas				8 straipsnio 1 dalis
			14 straipsnio b punktas				7 straipsnio a punktas ir 14 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktis
—	—	—	—	—	—	—	7 straipsnio įžanginė dalis, b ir c punktai
—	—	—	—	—	—	—	14 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis
			14 straipsnio c punktas				23 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	23 straipsnio 2–6 dalys
			15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis ir a bei b punktai	12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa			24 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis ir a bei b punktai
			15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas				24 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas
			15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa				24 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
			15 straipsnio 2 dalis				24 straipsnio 3 dalies b punktas
			15 straipsnio 3 dalis				24 straipsnio 4 dalis
			15 straipsnio 4 dalis				24 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis ir a bei b punktai
—	—	—	—	—	—	—	24 straipsnio 2 dalies c–f punktai ir 3 dalies įžanginė dalis bei a punktas
			16 straipsnis				25 straipsnis
			17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa				—
			17 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa				13 straipsnio 1 dalis
—	—	—	—	—	—	—	13 straipsnio 2–7 dalys
			17 straipsnio 2 dalies antra pastraipa				—
			17 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos antras ir trečias sakiniai	11 straipsnio 1 dalies antras sakinys			72 straipsnio 2 dalis
			17 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos ketvirtas sakinys				—
—	—	—	—	—	—	—	72 straipsnio 3 ir 4 dalys
			17 straipsnio 3 dalies antra pastraipa				—
			17 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa	11 straipsnio 3 dalis			73 straipsnio 1 dalis
—	—	—	—	—	—	—	73 straipsnio 2 dalis
			17 straipsnio 4 dalis				—
—	—	—	—	—	—	—	74 straipsnis
—	—	—	—	—	—	—	27 straipsnis
			18 straipsnis			11 straipsnis	26 straipsnis
			19 straipsnis				—
			20 straipsnis				—
			21 straipsnis				80 straipsnio 2 dalis
			22 straipsnis		18 straipsnis	17 straipsnis	81 straipsnis
—	—	—	—	—	—	—	82 straipsnis
			23 straipsnis	16 straipsnis	22 straipsnis	19 straipsnis	83 straipsnis
—	—	—	—	—	—	—	2 straipsnio 1 dalis
			I priedo įžanginės dalies 1 dalis				2 straipsnio 2 dalis
			I priedo įžanginės dalies 2 dalis				I priedo įžanginės dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys
—	—	—	—	—	—	—	I priedo įžanginės dalies pirmos pastraipos antras sakinys
—	—	—	—	—	—	—	I priedo įžanginės dalies antra pastraipa
			I priedo 1.1–1.3 punktai				I priedo 1.1–1.3 punktai
			I priedo 1,4 punktas				I priedo 1.4 punkto a papunktis
—	—	—	—	—	—	—	I priedo 1.4 punkto b papunktis
			I priedo 2 punktas				I priedo 2 punktas
			I priedo 3.1 punktas				I priedo 3.1 punkto a ir b papunkčiai
—	—	—	—	—	—	—	I priedo 3.1 punkto c papunktis
			I priedo 3.2–3.5 punktai				I priedo 3.2–3.5 punktai
			I priedo 4 punktas				I priedo 4 punktas
			I priedo 5 punkto įžanginė dalis				—
			I priedo 5.1 punktas				I priedo 5.1 punkto b, f, g, i, j papunkčiai ir 5.2 punkto b papunktis
—	—	—	—	—	—	—	I priedo 5.1 punkto a, c, d, e, h ir k papunkčiai
			I priedo 5.2 punktas				I priedo 5,2 punkto a papunktis
			I priedo 5.3. punktas				I priedo 5.3 punkto a papunkčio i ir ii dalys
—	—	—	—	—	—	—	I priedo 5.3 punkto a papunkčio iii-v dalys ir 5.3 punkto b papunktis
			I priedo 5.4 punktas				I priedo 5.4 punktas
—	—	—	—	—	—	—	I priedo 5.5 ir 5.6 punktai
			I priedo 6.1 punkto a ir b papunkčiai				I priedo 6.1 punkto a ir b papunkčiai
—	—	—	—	—	—	—	I priedo 6.1 punkto c papunktis
			I priedo 6.2, 6.3 punktai ir 6.4 punkto b papunktis				I priedo 6.2 ir 6.3 punktai ir 6.4 punkto b dalies ii papunktis
—	—	—	—	—	—	—	I priedo 6.4 punkto b dalies iii papunktis
			I priedo 6.4 punkto c papunktis–6.9 punktai				I priedo 6.4 punkto cpapunktis–6.9 punktai
—	—	—	—	—	—	—	I priedo 6.10 ir 6.11 punktai
			II priedas				—
			III priedas				II priedas, „Oras“ ir „Vanduo“, 1–12 punktai
—	—	—	—	—	—	—	II priedas, „Vanduo“, 13 punktas
			IV priedas				III priedas
			V priedas				IV priedas
				1 straipsnis			56 straipsnis
				2 straipsnio 2 dalis			57 straipsnio 1 dalis
				2 straipsnio 3 dalis			—
				2 straipsnio 4 punktas			63 straipsnio 1 dalis
				2 straipsnio 8 punktas			4 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
				2 straipsnio 10 punktas			57 straipsnio 3 dalis
				2 straipsnio 11 punktas			57 straipsnio 2 dalis
				2 straipsnio 12 punktas			57 straipsnio 4 dalis
				2 straipsnio 15 punktas			57 straipsnio 5 dalis
				2 straipsnio 16 punktas			3 straipsnio 44 punktas
				2 straipsnio 17 punktas			3 straipsnio 45 punktas
				2 straipsnio 18 punktas			3 straipsnio 46 punktas
				2 straipsnio 19 punktas			—
				2 straipsnio 20 punktas			3 straipsnio 47 punktas
				2 straipsnio 21 punktas			57 straipsnio 6 punktas
				2 straipsnio 22 punktas			57 straipsnio 7 punktas
				2 straipsnio 23 punktas			57 straipsnio 8 punktas
				2 straipsnio 24 punktas			57 straipsnio 9 punktas
				2 straipsnio 25 punktas			57 straipsnio 10 punktas
				2 straipsnio 26 punktas			57 straipsnio 11 punktas
				2 straipsnio 27 punktas			—
				2 straipsnio 28 punktas			63 straipsnio 1 dalis
				2 straipsnio 29 punktas			—
				2 straipsnio 30 punktas			57 straipsnio 12 punktas
				2 straipsnio 31 punktas			VII priedo 2 dalies pirmas sakinys VIII priedo 2 dalies 1 punktas
				2 straipsnio 32 punktas			—
				2 straipsnio 33 punktas			57 straipsnio 13 dalis
				3 straipsnio 2 dalis			4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
				4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys			4 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos
				4 straipsnio 4 dalis			63 straipsnio 2 dalis
				5 straipsnio 1 dalis			59 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis
				5 straipsnio 2 dalis			59 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai
				5 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktas			59 straipsnio 2 dalis
				5 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktas			59 straipsnio 3 dalis
				5 straipsnio 3 dalies antra pastraipa			59 straipsnio 4 dalis
—	—	—	—	—	—	—	59 straipsnio 5 dalis
				5 straipsnio 4 dalis			—
				5 straipsnio 5 dalis			59 straipsnio 6 dalis
				5 straipsnio 6 dalis			58 straipsnis
				5 straipsnio 7 dalis			VII priedo 4 dalies 1 punktas
				5 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa			VII priedo 4 dalies 2 punktas
				5 straipsnio 8 dalies antra pastraipa			—
				5 straipsnio 9 dalis			—
				5 straipsnio 10 dalis			59 straipsnio 7 dalis
				5 straipsnio 11, 12 ir 13 dalys			—
				6 straipsnis			—
				7 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis ir pirma, antra, trečia ir ketvirta įtraukos			64 straipsnis
				7 straipsnio 1 dalies paskutinė dalis			—
				7 straipsnio 2 dalis			—
				8 straipsnio 1 dalis			14 straipsnio 1 dalies d punktas ir 60 straipsnis
—	—	—	—	—	—	—	61 straipsnis
				8 straipsnio 2 dalis			VII priedo 6 dalies 1 punktas
				8 straipsnio 3 dalis			VII priedo 6 dalies 2 punktas
				8 straipsnio 4 dalis			VII priedo 6 dalies 3 punktas
				8 straipsnio 5 dalis			—
				9 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis			62 straipsnio pirmos pastraipos įžanginė dalis
				9 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma, antra ir trečia įtraukos			62 straipsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktai
				9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa			62 straipsnio antra pastraipa
				9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa			VII priedo 8 dalies 4 punktas
				9 straipsnio 2 dalis			63 straipsnio 3 dalis
				9 straipsnio 3 dalis			VII priedo 8 dalies 1 punktas
				9 straipsnio 4 dalis			VII priedo 8 dalies 2 punktas
				9 straipsnio 5 dalis			VII priedo 8 dalies 3 punktas
				10 straipsnis	4 straipsnio 9 dalis		8 straipsnio 2 dalis
				11 straipsnio 1 dalies trečias–šeštas sakiniai			—
				12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa			65 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
				12 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa			65 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
				12 straipsnio 2 dalis			65 straipsnio 2 dalis
				12 straipsnio 3 dalis			65 straipsnio 3 dalis
				13 straipsnio 2 ir 3 dalys			—
				14 straipsnis	19 straipsnis	16 straipsnis	79 straipsnis
				I priedo įžanginės dalies pirmas ir antras sakiniai			56 straipsnis
				I priedo įžanginės dalies trečias sakinys ir veiklos rūšių sąrašas			VII priedo 1 dalis
				IIA priedas			VII priedo 2 ir 3 dalys
				IIA priedo II dalies 6 pastraipos paskutinis sakinys			—
				IIB priedo 1 punkto pirmas ir antras sakiniai			59 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas
				IIB priedo 1 punkto trečias sakinys			59 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
				IIB priedo 2 punktas			VII priedo 5 dalis
				IIB priedo 2 punkto antros pastraipos i punktas ir lentelė			—
				III priedo 1 punktas			—
				III priedo 2 punktas			VII priedo 7 dalies 1 punktas
				III priedo 3 punktas			VII priedo 7 dalies 2 punktas
				III priedo 4 punktas			VII priedo 7 dalies 3 punktas
					1 straipsnio 1 dalis		42 straipsnis
					1 straipsnio antra pastraipa		—
					2 straipsnio 1 dalis		42 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	42 straipsnio 1 dalies antra-penkta pastraipos
					2 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis		42 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
					2 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis		42 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis
					2 straipsnio 2 dalies a punkto i-v papunkčiai		42 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis
					2 straipsnio 2 dalies a punkto vi papunktis		42 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis
					2 straipsnio 2 dalies a punkto vii papunktis		42 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktis
					2 straipsnio 2 dalies a punkto viii papunktis		42 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktis
					2 straipsnio 2 dalies b punktas		42 straipsnio 2 dalies b punktas
					3 straipsnio 2 punkto pirma pastraipa		3 straipsnio 38 punktas
					3 straipsnio 2 punkto antra pastraipa		—
					3 straipsnio 3 punktas		3 straipsnio 39 punktas
					3 straipsnio 4 punkto pirma pastraipa		3 straipsnio 40 punktas
					3 straipsnio 4 punkto antra pastraipa		42 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	42 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa
					3 straipsnio 5 punkto pirma pastraipa		3 straipsnio 41 punktas
					3 straipsnio 5 punkto antra pastraipa		42 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa
					3 straipsnio 5 punkto trečia pastraipa		42 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
					3 straipsnio 6 punktas		VI priedo 1 dalies a punktas
					3 straipsnio 7 punktas		3 straipsnio 42 punktas
—	—	—	—	—	—	—	VI priedo 1 dalies b punktas
					3 straipsnio 10 punktas		3 straipsnio 43 punktas
					3 straipsnio 13 punktas		43 straipsnis
					4 straipsnio 2 dalis		44 straipsnis
					4 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis ir a bei b punktai		45 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis ir a bei b punktai
					4 straipsnio 4 dalies c punktas		45 straipsnio 1 dalies e punktas
					4 straipsnio 5 dalis		45 straipsnio 2 dalis
					4 straipsnio 6 dalis		45 straipsnio 3 dalis
					4 straipsnio 7 dalis		45 straipsnio 4 dalis
					4 straipsnio 8 dalis		54 straipsnis
					5 straipsnis		52 straipsnis
					6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa		50 straipsnio 1 dalis
					6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 6 dalies 2 pastraipa		50 straipsnio 2 dalis
					6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa		50 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
					6 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos pirma dalis		—
					6 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos antra dalis		50 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
					6 straipsnio 3 dalis		50 straipsnio 4 dalis
					6 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos pirmas ir antras sakiniai ir 6 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirmas bei antras sakiniai		51 straipsnio 1 dalis
					6 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos trečias sakinys		51 straipsnio 2 dalis
—	—	—	—	—	6 straipsnio 4 dalies antros pastraipos trečias sakinys	—	51 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
					6 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa		51 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
					6 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa		51 straipsnio 4 dalis
					6 straipsnio 5 dalies pirma sakinio dalis		—
					6 straipsnio 5 dalies antra sakinio dalis		46 straipsnio 1 dalis
					6 straipsnio 6 dalis		50 straipsnio 5 dalis
					6 straipsnio 7 dalis		50 straipsnio 6 dalis
					6 straipsnio 8 dalis		50 straipsnio 7 dalis
					7 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa		46 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
					7 straipsnio 2 dalies antra pastraipa		46 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
					7 straipsnio 3 dalis ir 11 straipsnio 8 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis		VI priedo 6 dalies 2.7 punkto pirma dalis
					7 straipsnio 4 dalis		46 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
					7 straipsnio 5 dalis		—
					8 straipsnio 1 dalis		45 straipsnio 1 dalies c punktas
					8 straipsnio 2 dalis		46 straipsnio 3 dalis
					8 straipsnio 3 dalis		—
					8 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa		46 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
					8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa		VI priedo 6 dalies 3.2 punktas
					8 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa		—
					8 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa		—
					8 straipsnio 5 dalis		46 straipsnio 4 dalies antra ir trečia pastraipos
					8 straipsnio 6 dalis		45 straipsnio 1 dalies c ir d punktai
					8 straipsnio 7 dalis		46 straipsnio 5 dalis
					8 straipsnio 8 dalis		—
					9 straipsnio pirma pastraipa		53 straipsnio 1 dalis
					9 straipsnio antra pastraipa		53 straipsnio 2 dalis
					9 straipsnio trečia pastraipa		53 straipsnio 3 dalis
					10 straipsnio 1 ir 2 dalys		—
					10 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys		48 straipsnio 2 dalis
					10 straipsnio 3 dalies antras sakinys		—
					10 straipsnio 4 dalis		48 straipsnio 3 dalis
					10 straipsnio 5 dalis		VI priedo 6 dalies 1.3 punkto antra dalis
					11 straipsnio 1 dalis		48 straipsnio 1 dalis
					11 straipsnio 2 dalis		VI priedo 6 dalies 2.1 punktas
					11 straipsnio 3 dalis		VI priedo 6 dalies 2.2 punktas
					11 straipsnio 4 dalis		VI priedo 6 dalies 2.3 punktas
					11 straipsnio 5 dalis		VI priedo 6 dalies 2.4 punktas
					11 straipsnio 6 dalis		VI priedo 6 dalies 2.5 punkto pirma pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	VI priedo 6 dalies 2.5 punkto antra pastraipa
					11 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio pirmoji dalis		VI priedo 6 dalies 2.6 punkto įžanginė dalis
					11 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio antroji dalis		VI priedo 6 dalies 2.6 punkto a papunktis
					11 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos antras sakinys		—
					11 straipsnio 7 dalies antra pastraipa		—
					11 straipsnio 7 dalies a punktas		VI priedo 6 dalies 2.6 punkto b papunktis
					11 straipsnio 7 dalies b ir c punktai		—
					11 straipsnio 7 dalies d punktas		VI priedo 6 dalies 2.6 punkto c papunktis
					11 straipsnio 7 dalies e ir f punktai		—
					11 straipsnio 8 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai		VI priedo 3 dalies 1 punktas
					11 straipsnio 8 dalies pirmos pastraipos c punktas ir antra pastraipa		VI priedo 6 dalies 2.7 punkto antra pastraipa
					11 straipsnio 8 dalies pirmos pastraipos d punktas		VI priedo 4 dalies 2.1 punkto antra pastraipa
					11 straipsnio 9 dalis		48 straipsnio 4 dalis
					11 straipsnio 10 dalis		VI priedo 8 dalies 1.1 punktas
					11 straipsnio 11 dalis		VI priedo 8 dalies 1.2 punktas
					11 straipsnio 12 dalis		VI priedo 8 dalies 1.3 punktas
					11 straipsnio 13 dalis		48 straipsnio 5 dalis
—	—	—	—	—	—	—	49 straipsnis
					11 straipsnio 14 dalis		VI priedo 6 dalies 3.1 punktas
					11 straipsnio 15 dalis		45 straipsnio 1 dalies e punktas
					11 straipsnio 16 dalis		VI priedo 8 dalies 2 punktas
					11 straipsnio 17 dalis		8 straipsnio 2 dalies a punktas
					12 straipsnio 1 dalis		55 straipsnio 1 dalis
					12 straipsnio 2 dalies pirmas ir antras sakinys		55 straipsnio 2 dalis
					12 straipsnio 2 dalies trečias sakinys		55 straipsnio 3 dalis
					13 straipsnio 1 dalis		45 straipsnio 1 dalies f punktas
					13 straipsnio 2 dalis		47 straipsnis
					13 straipsnio 3 dalis		46 straipsnio 6 dalis
					13 straipsnio 4 dalis		VI priedo 3 dalies 2 punktas
					14 straipsnis		—
					15 straipsnis		—
					16 straipsnis		—
					20 straipsnis		—
					I priedas		VI priedo 2 dalis
					II priedo pirma dalis (be numeracijos)		VI priedo 4 dalies 1 punktas
					II priedo 1 punkto įžanginė dalis		VI priedo 4 dalies 2.1 punktas
					II priedo 1.1 ir 1.2 punktai		VI priedo 4 dalies 2.2 ir 2.3 punktai
—	—	—	—	—	—	—	VI priedo 4 dalies 2.4 punktas
					II priedo 1.3 punktas		—
					II priedo 2.1 punktas		VI priedo 4 dalies 3.1 punktas
—	—	—	—	—	—	—	VI priedo 4 dalies 3.2 punktas
					II priedo 2.2 punktas		VI priedo 4 dalies 3.3 ir 3.4 punktai
					II priedo 3 punktas		VI priedo 4 dalies 4 punktas
					III priedas		VI priedo 6 dalies 1 punktas
					IV priedo lentelė		VI priedo 5 dalis
					IV priedo paskutinis sakinys		—
					V priedo a punkto lentelė		VI priedo 3 dalies 1.1 punktas
					V priedo a punkto paskutiniai sakiniai		—
					V priedo b punkto lentelė		VI priedo 3 dalies 1.2 punktas
					V priedo b punkto paskutinis sakinys		—
					V priedo c punktas		VI priedo 3 dalies 1.3 punktas
					V priedo d punktas		VI priedo 3 dalies 1.4 punktas
					V priedo e punktas		VI priedo 3 dalies 1.5 punktas
					V priedo f punktas		VI priedo 3 dalies 3 punktas
					VI priedas		VI priedo 7 dalis
						1 straipsnis	28 straipsnio pirma pastraipa
						2 straipsnio 2 dalis	V priedo 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punkto pirma pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	V priedo 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punkto antra pastraipa
						2 straipsnio 3 dalies antra dalis	V priedo 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punkto pirma pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	V priedo 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punkto antra pastraipa
						2 straipsnio 4 punktas	—
						2 straipsnio 6 punkto pirma dalis	3 straipsnio 24 punktas
						2 straipsnio 6 punkto antra dalis	28 straipsnio antros pastraipos j punktas
						2 straipsnio 7 punkto pirma pastraipa	3 straipsnio 25 punktas
						2 straipsnio 7 punkto pirmos pastraipos antras sakinys	—
						2 straipsnio 7 punkto antros pastraipos antras sakinys ir a–i punktai	28 straipsnio antra pastraipa ir a–i punktai
						2 straipsnio 7 punkto antros pastraipos j punktas	—
						2 straipsnio 7 punkto trečia pastraipa	—
—	—	—	—	—	—	—	29 straipsnio 1 dalis
						2 straipsnio 7 punkto ketvirta pastraipa	29 straipsnio 2 dalis
—	—	—	—	—	—	—	29 straipsnio 3 dalis
						2 straipsnio 8 punktas	3 straipsnio 32 punktas
						2 straipsnio 9 punktas	—
						2 straipsnio 10 punktas	—
						2 straipsnio 11 punktas	3 straipsnio 31 punktas
						2 straipsnio 12 punktas	3 straipsnio 33 punktas
						2 straipsnio 13 punktas	—
						3 straipsnis	—
						4 straipsnio 1 dalis	—
						4 straipsnio 2 dalis	—
						4 straipsnio 3–8 dalys
						5 straipsnio 1 dalis	V priedo 1 dalies 2 punkto antra pastraipa
							V priedo 1 dalies 2 punkto pirma, trečia ir ketvirta pastraipos
						5 straipsnio 2 dalis	—
						6 straipsnis	—
						7 straipsnio 1 dalis	37 straipsnis
						7 straipsnio 2 dalis	30 straipsnio 5 dalis
						7 straipsnio 3 dalis	30 straipsnio 6 dalis
						8 straipsnio 1 dalis	40 straipsnio 1 dalis
						8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma dalis	40 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma dalis
						8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antra dalis	—
—	—	—	—	—	—	—	40 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio antra dalis
—	—	—	—	—	—	—	40 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
—	—	—	—	—	—	—	40 straipsnio 3 dalis
—	—	—	—	—	—	—	41 straipsnis
						8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	—
						8 straipsnio 3 ir 4 dalys	—
						9 straipsnis	30 straipsnio 1 dalis
—	—	—	—	—	—	—	30 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
						9a straipsnis	36 straipsnis
						10 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys	30 straipsnio 7 dalies pirmas sakinys
—	—	—	—	—	—	—	30 straipsnio 7 dalies antras sakinys
—	—	—	—	—	—	—	30 straipsnio 8 ir 9 dalys
—	—	—	—	—	—	—	31–35 straipsniai
						10 straipsnio 1 dalies antras sakinys	—
						10 straipsnio 2 dalis	—
						12 straipsnio pirmas sakinys	38 straipsnio 1 dalis
						12 straipsnio antras sakinys	—
—	—	—	—	—	—	—	38 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
—	—	—	—	—	—	—	39 straipsnis
						13 straipsnis	V priedo 3 dalies 8 punkto trečia dalis
						14 straipsnis	V priedo 4 dalis
—	—	—	—	—	—	—	V priedo 5, 6 ir 7 dalys
						15 straipsnis	—
						18 straipsnio 2 dalis	—
						I priedas	—
						II priedas	—
						III ir IV priedai	V priedo 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis
						V A priedas	V priedo 1 dalies 3 punktas
						V B priedas	V priedo 2 dalies 3 punktas
						VI A priedas	V priedo 1 dalies 4 ir 6 punktai
—	—	—	—	—	—	—	V priedo 1 dalies 5 punktas
						VI B priedas	V priedo 2 dalies 4 ir 6 punktai
—	—	—	—	—	—	—	V priedo 2 dalies 5 punktas
						VII A priedas	V priedo 1 dalies 7 ir 8 punktai
						VII B priedas	V priedo 2 dalies 7 ir 8 punktai
						VIII A priedo 1 punktas	—
						VIII A priedo 2 punktas	V priedo 3 dalies 1 punkto pirma dalis ir 2. 3 ir 5 punktai
—	—	—	—	—	—	—	V priedo 3 dalies 1 punkto antra dalis
—	—	—	—	—	—	—	V priedo 3 dalies 4 punktas
						VIII A priedo 3 punktas	—
						VIII A priedo 4 punktas	V priedo 3 dalies 6 punktas
						VIII A priedo 5 punktas	V priedo 3 dalies 7 ir 8 punktai
						VIII A priedo 6 punktas	V priedo 3 dalies 9 ir 10 punktai
—	—	—	—	—	—	—	V priedo 3 dalies 11 punktas
—	—	—	—	—	—	—	V priedo 4 dalis
						VIII B priedas	—
						VIII C priedas	—
			VI priedas			IX priedas	IX priedas
			VII priedas			X priedas	X priedas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 04.08.2024 00:00:00 -Doknr: CELEX:32010L0075
EULAW -
EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.