|
+10 straipsnis 1. |
10 straipsnis 1.Valstybės narės arba kompetentingos institucijos reikalauja, kad šios direktyvos I priedo 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas teikiančios mokėjimo įstaigos ir Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 1 punkte apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos apsaugotų iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba per kitą mokėjimo paslaugų teikėją gautas visas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti vienu iš šių būdų:
a)
lėšos niekada negali būti laikomos kartu su kitų fizinių arba juridinių asmenų, ne mokėjimo paslaugų vartotojų, kurių vardu tos lėšos laikomos, lėšomis ir, jei po lėšų gavimo dienos einančios darbo dienos pabaigoje jas vis dar turi mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga ir jos dar nėra pristatytos gavėjui ar nėra pervestos kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, jos deponuojamos atskiroje kredito įstaigos arba centrinio banko sąskaitoje to centrinio banko nuožiūra arba investuojamos į saugų, likvidų mažos rizikos turtą, kaip apibrėžta buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų; ir jos pagal nacionalinę teisę yra apsaugotos mokėjimo paslaugų vartotojų naudai nuo kitų mokėjimo įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos kreditorių reikalavimų, visų pirma nemokumo atveju;
b)
lėšos apdraudžiamos pagal draudimo liudijimą ar joms taikoma kita panaši garantija, išduota draudimo bendrovės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai grupei kaip ir mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga, tokiai sumai, kuri neapdraudus pagal draudimo liudijimą ar neturint kitos panašios garantijos būtų buvusi atskirta, ir kuri išmokama tuo atveju, kai mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|