Preamble: 1

(1)

kadangi laikantis bendros transporto politikos reikia padidinti nelaimingus atsitikimus patyrusių keleivių apsaugą;

(2)

kadangi atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju taisykles reglamentuoja 1929 m. spalio 12 d. Varšuvoje pasirašyta Konvencija dėl tam tikrų tarptautinių oro transporto vežimų taisyklių unifikavimo arba ta Konvencija su pakeitimais, padarytais 1955 m. rugsėjo 28 d. Hagoje, ir 1961 m. rugsėjo 18 d. Gvadalacharoje sudaryta Konvencija-nesvarbu, kuri iš jų būtų taikoma, toliau kiekviena vadinama „Varšuvos konvencija“; kadangi Varšuvos konvencija pasaulyje yra taikoma ir keleiviams, ir oro vežėjams;

(3)

kadangi Varšuvos konvencijos nustatytos atsakomybės ribos pagal šiandieninius ekonomikos ir socialinius standartus yra pernelyg žemos ir dažnai tampa ilgų teismo procesų, kenkiančių oro transporto įvaizdžiui, priežastimi; kadangi dėl to valstybės narės jau yra įvairiai padidinusios tas atsakomybės ribas ir vidaus aviacijos rinkoje jau egzistuoja skirtingos vežimo nuostatos ir sąlygos;

(4)

kadangi reikia atsižvelgti ir į tai, kad Varšuvos konvencija yra taikoma tik tarptautiniam transportui; kadangi vidaus aviacijos rinkoje skirtumas tarp vidaus ir tarptautinio transporto buvo panaikintas; kadangi dėl to ir vidaus, ir tarptautiniam transportui reikėtų nustatyti tą patį atsakomybės lygį ir pobūdį;

(5)

kadangi gerokai vėluojama iš naujo peržiūrėti ir pataisyti visą Varšuvos konvenciją ir ateityje bus pateiktos vienodesnės ir plačiau tarptautiniu mastu taikytinos nuostatos dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju; kadangi daugiašalėse derybose ir toliau turėtų būti stengiamasi didinti Varšuvos konvencijoje nustatytas atsakomybės ribas;

(6)

kadangi pagal subsidiarumo principą derėtų Bendrijos lygiu imtis priemonių, kurios padėtų suderinti oro vežėjų atsakomybės reikalus ir galėtų būti gairėmis gerinant keleivių apsaugą visame pasaulyje;

(7)

kadangi reikia panaikinti visas piniginės atsakomybės ribas, kaip apibrėžta Varšuvos konvencijos 22 straipsnio 1 dalyje, arba kitas teisines ar sutartines ribas atsižvelgiant į šiuo metu tarptautiniu mastu egzistuojančias tendencijas;

(8)

kadangi, siekiant išvengti atvejų, kai nukentėjusiems dėl nelaimingų atsitikimų neatlyginama žala, Bendrijos oro vežėjai, jei pagal Varšuvos konvencijos 17 straipsnį pareiškiamas reikalavimas dėl keleivio mirties, sužeidimo ar kitokio kūno sužalojimo, neturėtų turėti galimybės iki tam tikros ribos pasinaudoti jokiais gynybos argumentais pagal Varšuvos konvencijos 20 straipsnio 1 dalį;

(9)

kadangi Bendrijos oro vežėjai gali būti atleidžiami nuo atsakomybės tais atvejais, kai keleivis nukenčia ir dėl savo paties neatsargumo;

(10)

kadangi šiuo reglamentu nustatomas pareigas reikia aiškinti atsižvelgiant į 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo ( 4 ) 7 straipsnį; kadangi šiuo atžvilgiu Bendrijos oro vežėjai turėtų būti iki tam tikros šiame reglamente nustatytos ribos apsidraudę;

(11)

kadangi Bendrijos oro vežėjai turėtų visada turėti teisę pareikšti ieškinį trečiosioms sutarties šalims;

(12)

kadangi neatidėliotini išankstiniai mokėjimai gali labai padėti nukentėjusiems keleiviams ar fiziniams asmenims, turintiems teisę gauti kompensaciją, atlyginant neatidėliotinas išlaidas po oro eismo nelaimingo atsitikimo;

(13)

kadangi taisyklės, reglamentuojančios atsakomybės pobūdį ir ribojimą keleivio mirties, sužeidimo ar kitokio kūno sužalojimo atveju, yra vežėjo ir keleivio sudaromos oro transporto vežimo sutarties nuostatų ir sąlygų dalis; kadangi, siekiant sumažinti riziką iškreipti konkurenciją, trečiųjų šalių vežėjai turėtų atitinkamai informuoti keleivius apie savo vežimo sąlygas;

(14)

kadangi šiame reglamente numatytas pinigines ribas būtina iš naujo svarstyti, kad būtų galima atsižvelgti į ekonominius pokyčius ir pokyčius tarptautiniuose forumuose;

(15)

kadangi Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) šiuo metu iš naujo svarsto Varšuvos konvenciją; kadangi, laukiant šio svarstymo rezultatų, laikinos priemonės, kurių imasi Bendrija, pagerins keleivių apsaugą; kadangi Taryba turėtų iš naujo svastyti šį reglamentą, kai tik pasibaigs svarstymas ICAO,