English - European Union - Aviation -

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1139 2018 m. liepos 4 d. dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1139

2018 m. liepos 4 d.

dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91

(Tekstas svarbus EEE)

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

1. Apžvalga

I SKYRIUS PRINCIPAI

II SKYRIUS AVIACIJOS SAUGOS VALDYMAS

III SKYRIUS ESMINIAI REIKALAVIMAI

IV SKYRIUS BENDRA SERTIFIKAVIMO, PRIEŽIŪROS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMO SISTEMA

V SKYRIUS EUROPOS SĄJUNGOS AVIACIJOS SAUGOS AGENTŪRA

VI SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I PRIEDAS

2 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyti orlaiviai

1. Šis reglamentas netaikomas šių kategorijų pilotuojamiems orlaiviams:

istoriniams orlaiviams, atitinkantiems šiuos kriterijus:

orlaiviams, kurių:

—

pirminis projektas buvo parengtas anksčiau nei 1955 m. sausio 1 d., ir

—

gamyba nutraukta anksčiau nei 1975 m. sausio 1 d.

arba

ii)

orlaiviams, turintiems akivaizdžią istorinę reikšmę, susijusią su:

—

dalyvavimu svarbiame istoriniame įvykyje,

—

svarbiu aviacijos raidos etapu arba

—

ypač svarbiu vaidmeniu valstybės narės ginkluotosiose pajėgose,

arba

orlaiviams, specialiai suprojektuotiems arba pritaikytiems moksliniams tyrimams, eksperimentiniams ar moksliniams tikslams, kurių, tikėtina, bus pagaminta labai mažai;

orlaiviams, įskaitant komplekto pavidalu teikiamus orlaivius, kurių atveju bent 51 % gamybos ir surinkimo užduočių atliko mėgėjai arba pelno nesiekiančios mėgėjų asociacijos savam naudojimui, nesiekdami komercinių tikslų;

orlaiviams, kuriuos naudoja karinės pajėgos, išskyrus atvejus, kai orlaivis priklauso orlaivių tipui, kurio projekto standartą yra patvirtinusi Agentūra;

lėktuvams, kurių tūpimo konfigūracijos išmatuojamas smukos greitis arba mažiausiasis tolydžiojo skrydžio greitis yra ne didesnis kaip 35 mazgai kalibruoto oro judėjimo greičio, sraigtasparniams, motorizuotiesiems parašiutams, sklandytuvams ir motorizuotiesiems sklandytuvams, kuriuose įrengti ne daugiau kaip du krėslai ir kurių didžiausioji kilimo masė pagal valstybės narės registraciją yra ne didesnė kaip:

	Lėktuvas / sraigtasparnis / motorizuotasis parašiutas / motorizuotasis sklandytuvas	Sklandytuvas	Lėktuvas amfibija arba plūdinis lėktuvas / sraigtasparnis	Prie sklandmens tvirtinamas bendras gelbėjimosi parašiutas
Vienvietis	didžiausioji kilimo masė – 300 kg	didžiausioji kilimo masė – 250 kg	didžiausioji kilimo masė – papildomi 30 kg	didžiausioji kilimo masė – papildomi 15 kg
Dvivietis	didžiausioji kilimo masė – 450 kg	didžiausioji kilimo masė – 400 kg	didžiausioji kilimo masė – papildomi 45 kg	didžiausioji kilimo masė – papildomi 25 kg
Kai lėktuvas amfibija ar plūdinis lėktuvas / sraigtasparnis veikia ir kaip plūdinis lėktuvas / sraigtasparnis, ir kaip sausumos lėktuvas / sraigtasparnis, didžiausioji kilimo masė turi būti mažesnė už taikytiną ribą.

vienviečiams ir dviviečiams malūnsparniams, kurių didžiausioji kilimo masė yra ne didesnė kaip 600 kg;

tikslioms orlaivių, atitinkančių a arba d punktuose išvardytus kriterijus, kopijoms, kurių konstrukcija panaši į originalaus orlaivio konstrukciją;

vienviečiams arba dviviečiams oro balionams ir dirižabliams, kurių didžiausias projektinis tūris karšto oro atveju yra ne didesnis kaip 1 200 m3, o kitų keliamųjų dujų atveju – ne didesnis kaip 400 m3;

visiems kitiems pilotuojamiems orlaiviams, kurių tuščių didžiausioji masė, įskaitant degalus, yra ne didesnė kaip 70 kg.

2. Be to, šis reglamentas netaikomas:

pririšamiesiems orlaiviams, neturintiems varomosios sistemos, kai lynas yra ne ilgesnis nei 50 m ir kai:

orlaivio didžiausioji kilimo masė, įskaitant krovinio svorį, yra mažesnė nei 25 kg arba

ii)

lengvesnio už orą orlaivio atveju orlaivio didžiausias projektinis tūris yra mažesnis nei 40 m3;

pririšamiesiems orlaiviams, kurių didžiausioji kilimo masė yra ne didesnė kaip 1 kg.

II PRIEDAS

Esminiai tinkamumo skraidyti reikalavimai

1. GAMINIO VIENTISUMAS

Gaminio vientisumas, įskaitant apsaugą nuo grėsmių informacijos saugumui, turi būti užtikrintas visomis tikėtinomis skrydžio sąlygomis visą orlaivio naudojimo trukmę. Atitiktis visiems reikalavimams turi būti įrodoma atliekant vertinimą arba analizę, kurie prireikus patvirtinami bandymais.

1.1. Konstrukcijos ir medžiagos

1.1.1.

Konstrukcijos vientisumas turi būti užtikrinamas orlaivio techninių parametrų, įskaitant jo varomąją sistemą, ribose ir jas pakankamai viršijant ir išlaikomas visą orlaivio naudojimo trukmę.

1.1.2.

Visos orlaivio dalys, dėl kurių gedimo galėtų sumažėti konstrukcijos vientisumas, turi atitikti toliau nurodytas sąlygas nedarant žalingos deformacijos ar gedimo. Tai apima visas didelės masės dalis ir jų pritvirtinimo priemones.

Būtina atsižvelgti į visus apkrovos derinius, kurie pagrįstai gali susidaryti svorio, svorio centro diapazono, techninių parametrų ir orlaivio naudojimo trukmės ribose ir pakankamai jas viršijant. Tai apima apkrovas dėl gūsių, manevrų, hermetizacijos, judančių paviršių, valdymo ir varomųjų sistemų skrydžio metu ir ant žemės.

Turi būti atsižvelgta į apkrovas ir tikėtinus gedimus, atsirandančius dėl avarinio tūpimo ant žemės ar vandens.

Pagal naudojimo rūšį, darant konstrukcinius sprendimus, leidžiančius atlaikyti tas apkrovas, turi būti atsižvelgta į dinaminį poveikį, atsižvelgiant į orlaivio dydį ir konfigūraciją.

1.1.3.

Orlaivis turi būti apsaugotas nuo bet kokio aeroelastinio nestabilumo ir pernelyg didelės vibracijos.

1.1.4.

Gamybos procesai ir orlaivio konstrukcijoje panaudotos medžiagos turi būti tokie, kad jo konstrukcinės savybės būtų žinomos ir tas savybes būtų galima atkartoti. Turi būti atsižvelgta į visus medžiagų savybių pokyčius, susijusius su naudojimo aplinka.

1.1.5.

Kiek įmanoma, turi būti užtikrinama, kad dėl ciklinės apkrovos, aplinkos pablogėjimo, atsitiktinės žalos ir atskiro šaltinio žalos poveikio konstrukcijos vientisumas nesumažėtų iki žemesnio nei priimtinas liekamasis atsparumas lygio. Turi būti skelbiamos visos su šiais aspektais susijusios būtinos nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti užtikrinimo instrukcijos.

1.2. Varomoji sistema

1.2.1.

Varomosios sistemos (t. y. variklio ir atitinkamais atvejais – oro sraigto) vientisumas turi būti įrodomas varomosios sistemos veikimo parametrų ribose ir jas pakankamai viršijant ir jis turi būti išlaikomas visą varomosios sistemos naudojimo trukmę, atsižvelgiant į varomosios sistemos svarbą visam orlaivio saugos modeliui.

1.2.2.

Varomoji sistema deklaruojamose ribose turi sukelti trauką ar jėgą, reikalingą visomis reikiamomis skrydžio sąlygomis, atsižvelgiant į aplinkos poveikį ir sąlygas.

1.2.3.

Gamybos procesai ir varomosios sistemos konstrukcijoje panaudotos medžiagos turi būti tokie, kad jos konstrukcinės savybės būtų žinomos ir tas savybes būtų galima atkartoti. Turi būti atsižvelgta į visus medžiagų savybių pokyčius, susijusius su naudojimo aplinka.

1.2.4.

Dėl ciklinės apkrovos, aplinkos pablogėjimo ir veikimo pablogėjimo poveikio ar tikėtino tolesnio dalių gedimo varomosios sistemos vientisumas neturi sumažėti iki žemesnio nei priimtinas lygio. Turi būti skelbiamos visos su šiais aspektais susijusios būtinos nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti užtikrinimo instrukcijos.

1.2.5.

Turi būti skelbiamos visos instrukcijos, informacija ir reikalavimai, skirti saugiai ir tinkamai varomosios sistemos ir orlaivio sąveikai užtikrinti.

1.3. Sistemos ir įranga (išskyrus kilnojamąją įrangą)

1.3.1.

Orlaivis neturi turėti projektinių savybių ar dalių, kurios, kaip parodė patirtis, kelia pavojų.

1.3.2.

Orlaivis, įskaitant tas sistemas ir įrangą, kurios būtinos tipo projekto vertinimui arba kurių reikalaujama skrydžių taisyklėse, turi veikti kaip numatyta visomis numatomomis naudojimo sąlygomis orlaivio techninių parametrų ribose ir jas pakankamai viršijant, tinkamai atsižvelgiant į sistemų arba įrangos naudojimo aplinką. Kitos sistemos arba įranga, kurios nebūtinos tipo sertifikavimui arba kurių nereikalaujama skrydžių taisyklėse, veikdamos tinkamai arba netinkamai, turi nesumažinti saugos ir nedaryti neigiamo poveikio kitų sistemų arba įrangos tinkamam veikimui. Sistemas arba įrangą turi būti įmanoma naudoti be ypatingų įgūdžių ar jėgos.

1.3.3.

Orlaivio sistemos ir įranga, vertinant jas atskirai ar kaip tarpusavyje susijusias, turi būti suprojektuotos taip, kad dėl pavienio gedimo, kurio visiškas netikėtinumas nėra įrodytas, nesusidarytų pražūtingo gedimo sąlygos, o tarp tikimybės, kad susidarys gedimo sąlygos, ir gedimo padarinių orlaiviui ir jame esantiems asmenims sunkumo turi būti atvirkščias ryšys. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą pavienio gedimo kriterijų, pripažįstama, kad būtina tinkamai atsižvelgti į orlaivio dydį bei bendrąją konfigūraciją ir kad dėl šios priežasties kai kurios sraigtasparnių ir mažų lėktuvų dalys ir sistemos gali neatitikti pavienio gedimo kriterijaus.

1.3.4.

Skrydžiui saugiai atlikti būtina informacija ir informacija apie nesaugias sąlygas turi būti aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai suteikiama atitinkamai įgulos nariams arba techninės priežiūros darbuotojams. Sistemos, įranga ir valdymo prietaisai, įskaitant ženklus ir pranešimus, turi būti suprojektuoti ir išdėstyti taip, kad būtų padaroma kuo mažiau klaidų, dėl kurių galėtų kilti pavojus.

1.3.5.

Rengiant projektą turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad orlaiviui ir jame esantiems asmenims būtų kuo labiau sumažintas pavojus, susijęs su pagrįstai galimomis grėsmėmis (įskaitant grėsmę informacijos saugumui) orlaivio viduje ir išorėje, įskaitant apsaugą nuo galimo didelio kilnojamosios įrangos gedimo ar veikimo sutrikimo.

1.4. Kilnojamoji įranga

1.4.1.

Kilnojamoji įranga turi atlikti numatytą saugos funkciją arba saugai svarbią funkciją visomis numatomomis naudojimo sąlygomis, nebent tą funkciją galima atlikti kitomis priemonėmis.

1.4.2.

Kilnojamąją įrangą turi būti įmanoma naudoti be ypatingų įgūdžių ar jėgos.

1.4.3.

Tinkamai arba netinkamai veikianti kilnojamoji įranga neturi sumažinti saugos ir neturi daryti neigiamo poveikio kitos įrangos, sistemų ar prietaisų tinkamam veikimui.

1.5. Nepertraukiamasis tinkamumas skraidyti

1.5.1.

Turi būti parengti ir pateikti visi būtini dokumentai, įskaitant nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti instrukcijas, kad visą orlaivio naudojimo trukmę būtų laikomasi tinkamumo skraidyti standarto, susijusio su orlaivio tipu ir visomis susijusiomis dalimis.

1.5.2.

Turi būti numatytos priemonės, leidžiančios patikrinti, sureguliuoti, sutepti, nuimti ar pakeisti dalis ir kilnojamąją įrangą, siekiant užtikrinti nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti.

1.5.3.

Nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti instrukcijos turi būti išdėstytos žinyne arba žinynuose, atsižvelgiant į pateiktinų duomenų kiekį. Žinynuose patogiu formatu turi būti išdėstytos techninės priežiūros ir remonto instrukcijos, priežiūros informacija, gedimų paieškos bei šalinimo ir inspektavimo tvarka.

1.5.4.

Nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti instrukcijose turi būti išdėstyti tinkamumo skraidyti apribojimai, pagal kuriuos nustatomas kiekvieno privalomo pakeitimo laikas, intervalai tarp patikrų ir susijusi patikros tvarka.

2. SU TINKAMUMU SKRAIDYTI SUSIJĘ GAMINIŲ NAUDOJIMO ASPEKTAI

2.1.

Turi būti įrodyta, kad siekiant gaminio naudojimo laikotarpiu užtikrinti orlaivyje ar ant žemės esančių asmenų saugos lygį atsižvelgta į šiuos aspektus:

turi būti nustatytos naudojimo rūšys, kurioms orlaivis yra patvirtintas, ir saugiam naudojimui būtini apribojimai bei informacija, įskaitant su aplinka susijusius apribojimus ir veiksmingumą;

orlaivis turi būti saugiai valdomas ir juo manevruojama visomis tikėtinomis naudojimo sąlygomis, įskaitant vienos arba atitinkamai kelių varomųjų sistemų gedimo atvejus, atsižvelgiant į orlaivio dydį ir konfigūraciją. Turi būti tinkamai atsižvelgta į piloto jėgą, pilotų kabinos aplinką, piloto darbo krūvį ir kitas su žmogiškaisiais veiksniais susijusias aplinkybes, taip pat į skrydžio etapą ir trukmę;

turi būti įmanoma esant bet kokioms tikėtinoms naudojimo sąlygoms sklandžiai pereiti iš vieno skrydžio etapo į kitą, nereikalaujant ypatingų pilotavimo įgūdžių, budrumo, jėgos ar darbo krūvio;

orlaivis turi būti tokio stabilumo, kad atsižvelgiant į skrydžio etapą ir trukmę pilotui nebūtų keliami pernelyg dideli reikalavimai;

turi būti nustatytos procedūros, kurių būtų laikomasi įprastinio naudojimo, gedimo ir avarinėmis sąlygomis;

turi būti numatomi orlaivio tipui tinkantys įspėjimai ar kitos atgrasymo priemonės, kurios užkirstų kelią įprastų skrydžio parametrų viršijimui;

orlaivio ir jo sistemų charakteristikos turi būti tokios, kad būtų galima saugiai sugrįžti prie įprastų skrydžio parametrų, jei jie viršijami.

2.2.	Įgulos nariai turi būti supažindinami su saugiam naudojimui būtinais naudojimo apribojimais ir kita informacija.

2.3.

Gaminio naudojimas turi būti apsaugotas nuo pavojų, kuriuos sukelia nepalankios išorės ir vidaus sąlygos, įskaitant aplinkos sąlygas:

visų pirma, atsižvelgiant į naudojimo rūšį, taip pat į orlaivio dydį ir konfigūraciją, turi nesusidaryti nesaugios sąlygos, kaip antai (tačiau tik jomis neapsiribojant), dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, žaibo, susidūrimo su paukščiais, aukšto dažnio radiacinių laukų, ozono ir kitų reiškinių, kurių galima pagrįstai tikėtis naudojant gaminį, poveikio;

keleivių salone, atsižvelgiant į naudojimo rūšį, taip pat į orlaivio dydį ir konfigūraciją, keleiviams turi būti sudarytos tinkamos vežimo sąlygos ir užtikrinta derama apsauga nuo visų tikėtinų pavojų, kylančių vykdant skrydį ar avarinėse situacijose, įskaitant gaisro, dūmų, toksiškų dujų ir staigaus išsihermetinimo pavojų. Turi būti imtasi priemonių, kad orlaivyje esantys asmenys galėtų pasinaudoti visomis tinkamomis galimybėmis išvengti sunkių sužalojimų ir greitai palikti orlaivį ir kad jie būtų apsaugoti nuo lėtėjimo jėgos poveikio avarinio tūpimo ant žemės ar vandens atveju. Orlaivyje turi būti pateikti aiškūs ir nedviprasmiški ženklai arba pranešimai, kuriais orlaivyje esantys asmenys prireikus informuojami apie deramą saugų elgesį ir saugos įrangos vietą bei tinkamą jos naudojimą. Turi būti lengvai prieinama reikiama saugos įranga;

įgulos kabina, atsižvelgiant į naudojimo rūšį, turi būti įrengta taip (įskaitant situacijos suvokimo priemones), kad būtų lengviau atlikti skrydžio operacijas ir valdyti visas tikėtinas ir avarines situacijas. Pilotų kabinos aplinka turi nekelti pavojaus įgulos gebėjimui atlikti savo užduotis, o jos konstrukcija turi būti tokia, kad į ją nebūtų galima patekti tuomet, kai orlaivis naudojamas, ir kad valdymo prietaisais nebūtų netinkamai naudojamasi.

3. ORGANIZACIJOS (ĮSKAITANT PROJEKTAVIMĄ, GAMYBĄ, NEPERTRAUKIAMOJO TINKAMUMO SKRAIDYTI VALDYMĄ AR TECHNINĘ PRIEŽIŪRĄ VYKDANČIUS FIZINIUS ASMENIS)

3.1.

Atsižvelgiant į veiklos rūšį, organizacijų patvirtinimai turi būti išduodami, kai patenkinamos toliau išvardytos sąlygos:

organizacija turi turėti visas darbo aprėpčiai būtinas priemones. Prie tų priemonių, be kitų dalykų, priskiriama: infrastruktūra, darbuotojai, įranga, įrankiai ir medžiagos, užduočių, pareigų ir procedūrų dokumentai, prieiga prie atitinkamų duomenų ir įrašų tvarkymas;

pagal vykdomos veiklos rūšį ir organizacijos dydį organizacija turi įdiegti ir palaikyti valdymo sistemą, kuria užtikrinamas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis, valdyti saugos riziką ir stengtis nuolat tobulinti tą sistemą;

organizacija prireikus sudaro susitarimus su kitomis atitinkamomis organizacijomis, kad užtikrintų nuolatinį šiame priede nustatytų esminių tinkamumo skraidyti reikalavimų laikymąsi;

kad prisidėtų prie siekio nuolat didinti saugą, organizacija sukuria pranešimo apie įvykius sistemą, kuri yra b punkte numatytos valdymo sistemos ir c punkte nurodytų susitarimų dalis. Pranešimo apie įvykius sistema turi atitikti taikytinus Sąjungos teisės aktus.

3.2.	Techninės priežiūros mokymo organizacijų atveju 3.1 punkto c ir d papunkčiuose nustatyti reikalavimai netaikomi.

3.3.	Techninę priežiūrą vykdantys fiziniai asmenys turi įgyti ir išlaikyti tokio lygio teorines žinias, praktinius įgūdžius ir patirtį, kurie atitiktų veiklos rūšį.

III PRIEDAS

Su gaminiais susiję esminiai suderinamumo su aplinka reikalavimai

1. Atsižvelgiant į 4 punktą, gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas triukšmas.

2. Atsižvelgiant į 4 punktą, gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad teršalų būtų išmetama kiek įmanoma mažiau.

3. Atsižvelgiant į 4 punktą, gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad dėl skysčių garavimo arba išleidimo susidarytų kuo mažiau išmetamųjų teršalų.

4. Būtina atsižvelgti į visus kompromisus, darytinus dėl priemonių, kuriomis mažinamas triukšmas, įvairių atmainų teršalų išmetimas ir skysčių išleidimas.

5. Mažinant triukšmą ir išmetamųjų teršalų kiekį turi būti atsižvelgiama į visą įprasto naudojimo sąlygų intervalą ir geografines vietoves, kuriose orlaivių triukšmas ir išmetamieji teršalai kelia susirūpinimą.

6. Orlaivių sistemos ir įranga, būtinos dėl aplinkos apsaugos priežasčių, turi būti projektuojamos, gaminamos ir techniškai prižiūrimos, kad visomis numatomomis naudojimo sąlygomis veiktų kaip numatyta. Jų patikimumas turi būti deramas atsižvelgiant į jų numatomą poveikį gaminio suderinamumui su aplinka.

7. Visos instrukcijos, procedūros, priemonės, žinynai, apribojimai ir patikros, kurių reikia siekiant užtikrinti nuolatinę aviacijos gaminio atitiktį šiame priede nustatytiems esminiams reikalavimams, turi būti aiškiai parengti ir pateikti numatomiems naudotojams.

8. Aviacijos gaminių projektavimu, gamyba ir technine priežiūra užsiimančios organizacijos privalo:

turėti visas būtinas priemones, kuriomis užtikrinama aviacijos gaminio atitiktis šiame priede nustatytiems esminiams reikalavimams ir

prireikus sudaryti susitarimus su kitomis atitinkamomis organizacijomis, kad būtų užtikrinta aviacijos gaminio atitiktis šiame priede nustatytiems esminiams reikalavimams.

IV PRIEDAS

Orlaivio įgulai taikomi esminiai reikalavimai

1. PILOTŲ MOKYMAS

1.1. Bendrosios nuostatos

Asmuo, kuris pradeda mokytis skraidyti orlaiviu, turi būti pakankamai subrendęs fiziškai ir protiškai, taip pat būti pakankamai išsilavinęs, kad galėtų įgyti reikiamų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, juos įsiminti ir pademonstruoti.

1.2. Teorinės žinios

Pilotas privalo įgyti ir palaikyti tokio lygio žinias, kurios atitiktų orlaivyje vykdomas funkcijas ir būtų proporcingos su veiklos rūšimi susijusiai rizikai. Tokios žinios privalo apimti bent šiuos dalykus:

oro teisę;

bendrąsias žinias apie orlaivius;

techninius klausimus, susijusius su orlaivio kategorija;

skrydžio vykdymą ir planavimą;

žmogaus galimybes ir ribas;

meteorologiją;

navigaciją;

naudojimo procedūras, įskaitant išteklių valdymą;

skrydžio principus;

ryšius ir

ne techninio pobūdžio įgūdžius, įskaitant grėsmių ir klaidų atpažinimą ir valdymą.

1.3. Teorinių žinių įrodymas ir palaikymas

1.3.1.

Teorinių žinių įgijimas ir įsiminimas turi būti įrodomi nuolat atliekant vertinimus mokymo metu ir, kai tikslinga, rengiant egzaminus.

1.3.2.

Turi būti palaikomas tinkamas teorinių žinių kompetencijos lygis. Reikalavimų laikymasis turi būti įrodomas atliekant reguliarius vertinimus, rengiant egzaminus, testus arba patikrinimus. Egzaminų, testų arba patikrinimų dažnumas turi būti proporcingas su veikla susijusios rizikos lygiui.

1.4. Praktiniai įgūdžiai

Pilotas turi įgyti ir palaikyti tokius praktinius įgūdžius, kurie atitiktų orlaivyje vykdomas jo funkcijas. Tokie įgūdžiai turi būti proporcingi su veiklos rūšimi susijusiai rizikai ir turi apimti (jei tinkama orlaivyje vykdomoms funkcijoms) šiuos dalykus:

veiklą prieš skrydį ir veiklą skrydžio metu, įskaitant orlaivio eksploatacinių savybių, masės ir pusiausvyros nustatymą, orlaivio patikrą ir techninį aptarnavimą, degalų/energijos kiekio planavimą, oro sąlygų įvertinimą, maršruto planavimą, oro erdvės apribojimus bei kilimo ir tūpimo tako prieinamumą;

aerodromo naudojimą ir aerodromo eismo schemą;

susidūrimams išvengti skirtas atsargumo priemones ir procedūras;

orlaivio valdymą pagal išorinius vizualiuosius orientyrus;

skrydžio manevrus, be kita ko, kritinių situacijų atveju, ir techniškai įmanomus manevrus, susijusius su orlaivio grąžinimu į valdomą padėtį iš kritinės padėties;

įprastinius pakilimus ir tūpimus, taip pat pakilimus ir tūpimus esant šoniniam vėjui;

skrydžius tik pagal prietaisus, atsižvelgiant į veiklos rūšį;

naudojimo procedūras, įskaitant gebėjimą dirbti komandoje ir išteklių valdymą, atsižvelgiant į naudojimo rūšį, vienanarės ar daugianarės įgulos atveju;

navigaciją ir skrydžių taisyklių bei susijusių procedūrų įgyvendinimą, atitinkamai naudojantis vizualiaisiais orientyrais arba navigacijos priemonėmis;

veiksmus esant neįprastai ir avarinei situacijai, įskaitant imituojamus orlaivio įrangos sutrikimus;

oro eismo paslaugų ir ryšių procedūrų laikymąsi;

konkrečius orlaivio tipo arba klasės aspektus;

papildomų praktinių įgūdžių, kurių gali prireikti siekiant sumažinti su konkrečia veikla susijusią riziką, mokymą ir

ne techninio pobūdžio įgūdžius, įskaitant grėsmių ir klaidų atpažinimą ir valdymą, naudojant tinkamą vertinimo metodiką kartu su techninių įgūdžių vertinimu.

1.5. Praktinių įgūdžių įrodymas ir palaikymas

1.5.1.

Pilotas turi įrodyti, kad jo gebėjimas atlikti procedūras ir manevrus yra tinkamas atsižvelgiant į orlaivyje vykdomas jo funkcijas, ir jis sugeba:

naudoti orlaivį laikantis jo eksploatacinių apribojimų;

priimti tinkamus sprendimus ir rodyti skraidymo meistriškumą;

taikyti aviacijos žinias;

visada išlaikyti tokią orlaivio kontrolę, kad būtų užtikrintas sėkmingas procedūros ar manevro atlikimas, ir

pritaikyti ne techninio pobūdžio įgūdžius, įskaitant grėsmių ir klaidų atpažinimą ir valdymą, naudojant tinkamą vertinimo metodiką kartu su techninių įgūdžių vertinimu.

1.5.2.

Turi būti palaikomas tinkamas praktinių įgūdžių kompetencijos lygis. Reikalavimų laikymasis turi būti įrodomas atliekant reguliarius vertinimus, rengiant egzaminus, testus arba patikrinimus. Egzaminų, testų arba patikrinimų dažnumas turi būti proporcingas su veikla susijusios rizikos lygiui.

1.6. Kalbų mokėjimas

Piloto kalbų mokėjimas turi būti orlaivyje vykdomas funkcijas atitinkančio lygio. Toks mokėjimas apima:

gebėjimą suprasti meteorologinės informacijos dokumentus;

gebėjimą naudotis maršruto, išskridimo ir artėjimo tūpti oro navigacijos schemomis ir susijusiais oro navigacijos informaciniais dokumentais ir

gebėjimą bendrauti su kitais skrydžio įgulos nariais ir oro navigacijos tarnybomis visais skrydžio etapais, įskaitant pasirengimą skrydžiui, tame skrydyje radijo ryšiams vartojama kalba.

1.7. Imituojamo skrydžio treniruokliai

Kai mokymui naudojamas imituojamo skrydžio treniruoklis arba tais atvejais, kai reikia įrodyti, kad yra įgyti arba palaikomi praktiniai įgūdžiai, šis treniruoklis turi atitikti konkretų eksploatacinių savybių lygį su atitinkamos užduoties atlikimu susijusiose srityse. Ypač svarbu, kad konfigūracijos ir valdymo ypatumų, orlaivio eksploatacinių savybių ir sistemų veikimo imitavimas deramai atitiktų orlaivį.

1.8. Mokymo kursai

1.8.1.

Mokymas turi būti vykdomas organizuojant mokymo kursus.

1.8.2.

Mokymo kursai turi atitikti šias sąlygas:

kiekvienos rūšies mokymo kursui turi būti parengta mokymo programa ir

jei taikytina, mokymo kursai turi atskirai apimti teorinių žinių dėstymą ir praktinį skrydžių mokymą (įskaitant kompleksinių treniruoklių naudojimą).

1.9. Instruktoriai

1.9.1. Teorijos dalykų dėstymas

Teorijos dalykus turi dėstyti tinkamos kvalifikacijos instruktoriai. Jie turi:

turėti tinkamų dėstomos srities žinių ir

sugebėti taikyti tinkamus dėstymo metodus.

1.9.2. Skrydžių ir imituojamų skrydžių mokymas

Skrydžių ir imituojamų skrydžių mokymą turi vykdyti tinkamos kvalifikacijos instruktoriai, kurie turi šias kvalifikacijas:

atitinka dėstomo dalyko teorinių žinių ir patirties reikalavimus;

sugeba taikyti tinkamus dėstymo metodus;

yra taikę dėstymo metodus tokiuose skrydžio manevruose ir procedūrose, kurie yra skrydžių mokymo dalykas;

yra įrodę gebėjimą dėstyti skrydžių mokymo srities dalykus, įskaitant prieš skrydį, skrydžio metu ir ant žemės atliekamų procedūrų dėstymą, ir

reguliariai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo mokymuose, siekiant užtikrinti nuolatinį dėstymo standartų atnaujinimą.

Mokymą orlaivyje vykdantys skrydžių instruktoriai taip pat turi turėti teisę vykdyti įgulos vado funkcijas tuose orlaiviuose, kuriuose vykdomas mokymas, išskyrus mokymą valdyti naujų tipų orlaivius.

1.10. Egzaminuotojai

Už pilotų įgūdžių vertinimą atsakingi asmenys turi:

atitikti reikalavimus, keliamus skrydžių arba imituojamų skrydžių mokymo instruktoriams, ir

sugebėti įvertinti piloto veiklos efektyvumą ir atlikti bandomuosius skrydžius bei patikrinimus.

2. PILOTŲ PATIRTIES REIKALAVIMAI

Asmuo, kuris yra skrydžio įgulos narys, instruktorius arba egzaminuotojas, turi įgyti pakankamos patirties vykdomų funkcijų srityje ir ją palaikyti, išskyrus atvejus, kai įgyvendinimo aktuose, priimtuose remiantis šiuo reglamentu, numatyta, kad kompetencija turi būti įrodyta pagal 1.5 punktą.

3. PILOTŲ SVEIKATOS BŪKLĖS TINKAMUMAS

3.1. Sveikatos būklės kriterijai

3.1.1.

Visi pilotai turi periodiškai įrodyti, kad yra tinkamos sveikatos būklės, kad galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas, atsižvelgiant į veiklos rūšį. Reikalavimų laikymasis turi būti įrodomas atliekant tinkamą geriausia aviacijos medicinos praktika grindžiamą vertinimą, atsižvelgiant į veiklos rūšį ir galimą protinės bei fizinės būklės blogėjimą dėl amžiaus.

Sveikatos būklės tinkamumas, apimantis fizinės ir psichinės sveikatos būklės tinkamumą, reiškia, kad pilotas neserga jokia liga ir neturi jokios negalios, dėl kurių negalėtų:

atlikti užduočių, reikalingų orlaiviui naudoti;

kuriuo nors metu atlikti pavestų pareigų arba

teisingai suvokti savo aplinkos.

3.1.2.

Jei sveikatos būklės tinkamumas nėra visiškai įrodytas, gali būti įgyvendinamos lygiavertę skrydžių saugą užtikrinančios rizikos mažinimo priemonės.

3.2. Aviacijos medicinos gydytojai

Aviacijos medicinos gydytojas turi:

būti kvalifikuotas ir turėti licenciją verstis medicinos praktika;

būti baigęs aviacijos medicinos srities mokymus ir reguliarius kvalifikacijos aviacijos medicinos srityje kėlimo mokymus siekiant užtikrinti nuolatinį vertinimo standartų atnaujinimą, ir

turėti praktinių žinių ir patirties, susijusių su sąlygomis, kuriomis pilotai atlieka savo pareigas.

3.3. Aviacijos medicinos centrai

Aviacijos medicinos centrai turi atitikti šias sąlygas:

turėti visas priemones, būtinas visiems su jų teisėmis susijusiems įsipareigojimams vykdyti. Toms priemonėms, priskiriami (tačiau tik tuo neapsiribojama) įrenginiai, darbuotojai, įranga, įrankiai ir medžiagos, užduočių, įpareigojimų ir procedūrų dokumentai, prieiga prie atitinkamų duomenų ir įrašų tvarkymas;

pagal vykdomos veiklos rūšį ir organizacijos dydį turi taikyti ir nuolat atnaujinti valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis, valdoma saugos rizika ir siekiama nuolat tobulinti šią sistemą; ir

prireikus sudaryti susitarimus su kitomis atitinkamomis organizacijomis, kad būtų užtikrintas nuolatinis tų reikalavimų laikymasis.

4. KELEIVIŲ SALONO ĮGULOS NARIAI

4.1. Bendrosios nuostatos

Keleivių salono įgulos nariai turi būti:

mokomi ir reguliariai tikrinami, kad įgytų ir palaikytų tinkamo lygio kompetenciją atlikti jiems paskirtas su sauga susijusias pareigas, ir

periodiškai vertinami, siekiant įsitikinti, ar jų sveikatos būklė yra tinkama, kad jie galėtų saugiai vykdyti jiems paskirtas su sauga susijusias pareigas. Reikalavimų laikymasis turi būti įrodomas atliekant tinkamą geriausia aviacijos medicinos praktika grindžiamą vertinimą.

4.2. Mokymo kursai

4.2.1.

Tinkamais atvejais, atsižvelgiant į naudojimo rūšį arba teises, mokymas turi būti vykdomas organizuojant mokymo kursus.

4.2.2.

Mokymo kursai turi atitikti šias sąlygas:

kiekvienos rūšies mokymo kursui turi būti parengta mokymo programa ir

jei taikytina, mokymo kursai turi atskirai apimti teorinių žinių ir praktinį dėstymą (įskaitant kompleksinių treniruoklių naudojimą).

4.3. Keleivių salono įgulos instruktoriai

Dėstyti turi tinkamos kvalifikacijos instruktoriai. Tie instruktoriai turi:

turėti tinkamų dėstomos srities žinių;

sugebėti taikyti tinkamus dėstymo metodus ir

reguliariai dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose, siekiant užtikrinti nuolatinį dėstymo standartų atnaujinimą.

4.4. Keleivių salono įgulos egzaminuotojai

Už keleivių salono įgulos egzaminavimą atsakingi asmenys turi:

atitikti reikalavimus, keliamus keleivių salono įgulos instruktoriams, ir

sugebėti vertinti keleivių salono įgulos narių darbą ir rengti egzaminus.

5. MOKYMO ORGANIZACIJOS

Mokymo organizacija, vykdanti pilotų arba keleivių salono įgulos mokymą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

turėti visas priemones, būtinas visiems su jos veikla susijusiems įsipareigojimams vykdyti. Toms priemonėms, priskiriami (tačiau tik tuo neapsiribojama) įrenginiai, darbuotojai, įranga, įrankiai ir medžiagos, užduočių, įpareigojimų ir procedūrų dokumentai, prieiga prie atitinkamų duomenų ir įrašų tvarkymas;

pagal organizuojamą mokymą ir organizacijos dydį organizacija turi taikyti ir nuolat atnaujinti valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis, valdoma saugos rizika, įskaitant mokymo standartų pablogėjimo riziką, ir stengiamasi nuolat tobulinti šią sistemą, ir

prireikus sudaryti susitarimus su kitomis atitinkamomis organizacijomis, kad būtų užtikrintas nuolatinis tų reikalavimų laikymasis.

V PRIEDAS

Orlaivių naudojimu skrydžiams taikomi esminiai reikalavimai

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Skrydis negali būti vykdomas, jei įgulų nariai ir atitinkamai visi kiti su skrydžių rengimu ir vykdymu susiję skrydžių paslaugų darbuotojai nėra susipažinę su taikytinais įstatymais ir kitais teisės aktais bei procedūromis, susijusiais su jų pareigų atlikimu ir nustatytais teritorijoms, virš kurių bus skrendama, aerodromams, kuriais ketinama naudotis, ir su jais susijusiai oro navigacijos įrenginiams.

1.2.	Skrydis turi būti vykdomas taip, kad rengiantis skrydžiui ir jį vykdant būtų laikomasi orlaivio naudojimo vadove arba prireikus skrydžių vykdymo vadove nustatytų orlaivio naudojimo skrydžiams procedūrų.

1.3.	Prieš kiekvieną skrydį būtina nustatyti kiekvieno įgulos nario funkcijas ir pareigas. Įgulos vadas turi būti atsakingas už orlaivio naudojimą ir saugą, taip pat už visų įgulos narių, keleivių ir vežamų krovinių saugą.

1.4.	Daiktai arba medžiagos, galintys kelti didelę riziką sveikatai, saugai, turtui arba aplinkai, pavyzdžiui, pavojingieji kroviniai, ginklai ir amunicija, negali būti gabenami orlaiviu, nebent su jais susijusiai rizikai sumažinti yra taikomos specialios saugos procedūros ir instrukcijos.

1.5.	Turi būti išsaugomi visi su kiekvienu skrydžiu susiję duomenys, dokumentai, įrašai ir informacija, būtini norint nustatyti, ar įvykdytos 5.3 punkte nustatytos sąlygos, ir jie turi būti saugomi nuo neteisėtų pakeitimų tokį trumpiausią laikotarpį, kuris yra suderinamas su naudojimo rūšimi.

2. PASIRENGIMAS SKRYDŽIUI

Skrydis negali būti pradėtas, kol prieinamomis pagrįstomis priemonėmis neįsitikinta, kad laikomasi visų šių sąlygų:

skrydžiui vykdyti turimos tinkamos priemonės, tiesiogiai būtinos skrydžiui ir saugiam orlaivio naudojimui, įskaitant ryšių įrenginius ir navigacijos priemones, atsižvelgiant į turimus oro navigacijos informacijos tarnybų dokumentus;

įgula turi žinoti atitinkamos avarinės įrangos vietą ir mokėti ją naudoti, ir apie tai turi būti informuoti keleiviai. Įgula ir keleiviai turi gauti pakankamai informacijos, susijusios su eksploatavimu ir pritaikytos pagal įdiegtą įrangą, apie avarines procedūras ir keleivių salono saugos įrangos naudojimą;

įgulos vadas turi įsitikinti, kad:

orlaivis yra tinkamas skraidyti, kaip nurodyta 6 punkte;

ii)

orlaivis, jei reikalaujama, yra tinkamai įregistruotas ir orlaivyje yra tinkami tokios registracijos pažymėjimai;

iii)

orlaivyje yra sumontuoti ir veikia 5 punkte nurodyti skrydžiui vykdyti reikalingi prietaisai ir įranga, nebent jų nereikia vadovaujantis taikytinu MEL arba kitu lygiaverčiu dokumentu;

iv)

orlaivio masė ir svorio centras yra tokie, kad skrydis gali būti vykdomas laikantis ribų, nustatytų tinkamumo skraidyti dokumentuose;

visas rankinis bagažas, krovinių skyriaus bagažas ir kroviniai yra tinkamai pakrauti ir pritvirtinti ir

vi)

bet kuriuo skrydžio metu nebus viršyti 4 punkte nurodyti orlaivio naudojimo apribojimai.

skrydžio įgulų nariams turi būti suteikta informacija apie meteorologines sąlygas išvykimo, paskirties ir, kai taikytina, atsarginiuose aerodromuose, taip pat apie maršruto sąlygas. Ypač daug dėmesio turi būti skiriama atmosferos sąlygoms, kurios potencialiai yra pavojingos;

turi būti įdiegtos tinkamos rizikos mažinimo priemonės arba nenumatytų atvejų planai, kuriuos taikant būtų galima reaguoti į galimai pavojingas atmosferos sąlygas, kurios tikėtinai susidarys skrydžio metu;

jei skrydis vykdomas pagal vizualiųjų skrydžių taisykles, meteorologinės sąlygos visu maršrutu, kuriuo turi būti skrendama, turi būti tokios, kad būtų galima laikytis tų taisyklių. Jei skrydis vykdomas laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių, paskirties ir, kai taikytina, atsarginis (-iai) aerodromas (-ai), kuriuose orlaivis gali nutūpti, turi būti parinktas (-i) visų pirma atsižvelgiant į prognozuojamas meteorologines sąlygas, galimybę naudotis oro navigacijos paslaugomis ir antžeminiais įrenginiais, taip pat į skrydžių pagal prietaisus procedūras, patvirtintas valstybės, kurioje yra paskirties ir (arba) atsarginis aerodromas;

degalų/varomosios energijos ir suvartojamo kiekio orlaivyje turi pakakti, kad būtų galima saugiai užbaigti numatytą skrydį, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, visus orlaivio eksploatacinėms savybėmis įtakos turinčius veiksnius ir visus tikėtinus skrydžio vėlavimus. Be to, turi būti vežamos degalų/energijos atsargos nenumatytiems atvejams. Kai aktualu, turi būti nustatytos degalų/energijos kiekio valdymo skrydžio metu procedūros.

3. SKRYDŽIŲ VYKDYMAS

Vykdant skrydžius turi būti laikomasi visų šių sąlygų:

kai tai aktualu atsižvelgiant į orlaivio tipą, pakilimo bei tūpimo metu ir visuomet, kai, įgulos vado nuomone, tai yra būtina dėl saugos priežasčių, kiekvienas įgulos narys privalo sėdėti savo krėsle ir naudotis įrengtomis saugos tvirtinimo sistemomis;

kai tai aktualu atsižvelgiant į orlaivio tipą, visi skrydžio įgulos nariai, turintys eiti pareigas pilotų kabinoje, privalo būti ir likti savo vietose prisisegę saugos diržais, nebent vykstant skrydžiui nustatytu maršrutu jiems reikia išeiti dėl fiziologinių poreikių arba vykdomų funkcijų;

kai tai aktualu atsižvelgiant į orlaivio tipą ir naudojimo rūšį, pieš orlaiviui pakylant ir nutūpiant, riedant ir visuomet, kai tai būtina dėl saugos priežasčių, įgulos vadas turi užtikrinti, kad visi keleiviai sėdėtų savo krėsluose ir būtų tinkamai prisisegę;

skrydis turi būti vykdomas taip, kad visuose skrydžio etapuose būtų išlaikomas reikiamas atskyrimas nuo kitų orlaivių ir užtikrinamas tinkamas kliūčių perskridimo aukštis. Toks atskyrimo atstumas turi būti ne mažesnis, nei reikalaujama taikytinose skrydžių taisyklėse, atsižvelgiant į naudojimo rūšį;

skrydis negali būti tęsiamas, jei žinomos sąlygos nebeatitinka bent 2 punkte nurodytų sąlygų. Be to, jei skrydis vykdomas remiantis skrydžių pagal prietaisus taisyklėmis, artėjimas tūpti aerodrome negali būti tęsiamas skrendant žemiau tam tikro nustatyto aukščio arba nukrypus nuo tam tikros padėties, jei sąlygos neatitinka reikalaujamų matomumo kriterijų;

avarinės situacijos atveju įgulos vadas turi užtikrinti, kad visi keleiviai gautų instrukcijas dėl avarinių veiksmų, kurie būtų tinkami susidariusiomis aplinkybėmis;

įgulos vadas turi imtis visų būtinų priemonių, kad kuo labiau sumažintų trikdančio keleivių elgesio poveikį skrydžiui;

orlaivis negali riedėti aerodromo judėjimo lauku ir jo sraigtai negali būti įjungti, jei orlaivį valdantis asmuo neturi tinkamos kompetencijos;

kai aktualu, turi būti taikomos reikiamos degalų/energijos kiekio valdymo skrydžio metu procedūros.

4. ORLAIVIO EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS IR NAUDOJIMO APRIBOJIMAI

4.1.

Orlaivis turi būti naudojamas laikantis jo tinkamumo skraidyti dokumentų ir visų susijusių naudojimo procedūrų bei apribojimų, nurodytų patvirtintame to orlaivio naudojimo vadove arba atitinkamais atvejais lygiaverčiuose dokumentuose. Kiekvieno orlaivio naudojimo vadovas arba lygiaverčiai dokumentai turi būti prieinami įgulai ir atnaujinami.

4.2.	Nepaisant 4.1 punkto, jei skrydžiai vykdomi sraigtasparniais, gali būti leidžiamas trumpalaikis skrydis viršijant aukščio ir greičio parametrų ribas, jei užtikrinama sauga.

4.3.	Orlaivis turi būti naudojamas laikantis taikytinų aplinkos apsaugos dokumentų.

4.4.

Skrydis gali būti pradedamas arba tęsiamas tik jei nustatytos orlaivio eksploatacinės savybės, atsižvelgiant į visus jo eksploatacinių savybių lygiui didelį poveikį darančius veiksnius, yra tokios, kad visus skrydžio etapus būtų galima užbaigti laikantis reikalavimų dėl taikytinų atstumų (zonų) ir kliūčių perskridimo aukščio, taip pat atsižvelgiant į planuojamą naudojimo masę. Su eksploatacinėmis savybėmis susiję veiksniai, darantys didelį poveikį kilimui, skridimui nustatytu maršrutu ir artėjimui tūpti/tūpimui, visų pirma yra šie:

naudojimo procedūros;

aerodromo barometrinis aukštis;

oro sąlygos (temperatūra, vėjas, krituliai ir matomumo nuotolis);

kilimo ir tūpimo aikštės dydis, nuolydis bei būklė ir

orlaivio sklandmens, variklio arba sistemų būklė, atsižvelgiant į galimą nusidėvėjimą.

4.5.	Į tokius veiksnius būtina atsižvelgti tiesiogiai kaip į naudojimo parametrus arba netiesiogiai, taikant leistinas normas ar ribas, kurios gali būti nustatytos planuojant naudojimo rūšį atitinkančias eksploatacines savybes.

5. PRIETAISAI, DUOMENYS IR ĮRANGA

5.1.	Orlaivyje turi būti sumontuota visa navigacijos, ryšių ir kita įranga, būtina numatytam skrydžiui vykdyti, atsižvelgiant į oro eismo taisykles ir skrydžių taisykles, taikytinas bet kuriuo skrydžio etapu.

5.2.	Kai aktualu, orlaivyje turi būti sumontuota visa reikalinga saugos, medicininė, evakuacijos ir gelbėjimosi įranga, atsižvelgiant į riziką, susijusią su skrydžio zonomis, skrydžių maršrutais, skrydžio aukščiu ir trukme.

5.3.	Visi duomenys, kurių įgulai reikia skrydžiui vykdyti, turi būti atnaujinami ir prieinami orlaivyje, atsižvelgiant į taikytinas oro eismo taisykles, skrydžių taisykles, skrydžio aukščius ir skrydžių zonas.

6. NEPERTRAUKIAMASIS TINKAMUMAS SKRAIDYTI IR GAMINIŲ SUDERINAMUMAS SU APLINKA

6.1.

Orlaivis gali būti naudojamas tik jei:

orlaivis yra tinkamas skraidyti ir jo techninė būklė tinkama jį naudoti saugiai ir suderinamai su aplinka;

eksploatavimo ir avarinė įranga, reikalinga numatytam skrydžiui vykdyti, yra tinkama naudoti;

orlaivio tinkamumo skraidyti dokumentas ir, jei taikytina, triukšmo pažymėjimas yra galiojantys ir

orlaivio techninė priežiūra atliekama pagal taikytinus reikalavimus.

6.2.	Prieš kiekvieną skrydį arba kelis iš eilės vykdomus skrydžius orlaivis turi būti inspektuojamas atliekant patikrinimą prieš skrydį, kad būtų nustatyta, ar jis tinka numatytam skrydžiui.

6.3.	Orlaivis gali būti naudojamas tik jei jį išleidžia naudoti techninę priežiūrą atlikę kvalifikuoti asmenys arba organizacijos. Pasirašytame išleidimo naudoti dokumente visų pirma turi būti pateikta pagrindinė informacija apie atliktą techninę priežiūrą.

6.4.

Įrašai, būtini orlaivio tinkamumui skraidyti ir suderinamumo su aplinka statusui įrodyti, turi būti saugomi ir apsaugoti nuo neteisėtų pakeitimų taikytinų nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti reikalavimų galiojimo laikotarpį, kol tuose įrašuose pateikta informacija bus pakeista nauja lygiavertės apimties ir išsamumo informacija, ir bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip 24 mėnesius.

6.5.

Visi atlikti pakeitimai ir remontas turi atitikti esminius tinkamumo skraidyti ir, jei taikytina, gaminių suderinamumo su aplinka reikalavimus. Gaminių atitikties tinkamumo skraidyti ir gaminių suderinamumo su aplinka reikalavimams pagrindžiamieji duomenys turi būti saugomi ir apsaugoti nuo neteisėtų pakeitimų.

6.6.	Orlaivio naudotojui tenka pareiga užtikrinti, kad techninę priežiūrą vykdanti trečioji šalis laikytųsi orlaivio naudotojo saugos ir saugumo reikalavimų.

7. ĮGULOS NARIAI

7.1.	Įgulos narių skaičius ir sudėtis turi būti nustatomi atsižvelgiant į: a) orlaivio sertifikavimo apribojimus, įskaitant, jei taikytina, atitinkamą avarinės evakuacijos demonstravimą; b) orlaivio konfigūraciją ir c) naudojimo rūšį bei skrydžio trukmę.

7.2.	Įgulos vadas turi turėti įgaliojimus duoti visus įsakymus ir imtis visų tinkamų veiksmų orlaivio naudojimui ir orlaivio bei jame esančių asmenų ir (arba) turto saugai užtikrinti.

7.3.

Jei susidaro orlaivio naudojimui arba orlaivio ir (arba) jame esančių asmenų saugai pavojinga avarinė situacija, įgulos vadas turi imtis visų veiksmų, kurie, jo manymu, yra būtini saugai užtikrinti. Kai tokiais veiksmais pažeidžiamos vietos taisyklės arba procedūros, įgulos vadas atsako už tai, kad apie tai būtų nedelsiant pranešta atitinkamai vietos valdžios institucijai.

7.4.	Nedarant poveikio 8.12 punktui, tais atvejais, kai orlaiviu yra skraidinami kiti asmenys, avarinės arba neįprastos situacijos gali būti imituojamos tik jei tie asmenys prieš įlaipinimą yra tinkamai informuojami ir suvokia galimą riziką.

7.5.

Nė vienas įgulos narys neturi leisti, kad dėl nuovargio, atsižvelgiant, inter alia, į susikaupusį nuovargį, miego stygių, perskristų sektorių skaičių, darbą naktį arba laiko zonų kaitą, jo užduočių vykdymas/gebėjimas priimti sprendimus pablogėtų taip, kad kiltų pavojus skrydžių saugai. Poilsio laikas turi būti pakankamos trukmės, kad įgulos nariai iki kito tarnybinio skrydžio laikotarpio galėtų atgauti jėgas po ankstesnio darbo laiko ir kad jie būtų gerai pailsėję.

7.6.	Įgulos nariui draudžiama atlikti orlaivyje paskirtas pareigas, jei jis yra apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar alkoholio arba yra netinkamos būsenos dėl sužalojimo, nuovargio, vaistų poveikio, ligos ar kitų panašių priežasčių.

8. PAPILDOMI REIKALAVIMAI KOMERCINIAM ORO TRANSPORTUI IR KITOKIAM NAUDOJIMUI, KURIAM TAIKOMAS SERTIFIKAVIMO ARBA DEKLARAVIMO REIKALAVIMAS IR KURIS VYKDOMAS NAUDOJANTIS LĖKTUVAIS, SRAIGTASPARNIAIS ARBA ORLAIVIAIS SU KEIČIAMOS PADĖTIES SRAIGTU

8.1.

Naudojimas gali būti vykdomas tik jei įvykdytos šios sąlygos:

orlaivio naudotojui tiesiogiai arba pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis yra prieinamos naudojimo mastui ir aprėpčiai užtikrinti reikalingos priemonės. Toms priemonėms, priskiriami (tačiau tik tuo neapsiribojama) orlaiviai, įrenginiai, valdymo struktūra, darbuotojai, įranga, užduočių, įpareigojimų ir procedūrų dokumentai, prieiga prie atitinkamų duomenų ir įrašų tvarkymas;

orlaivio naudotojas turi naudotis tik tinkamos kvalifikacijos ir tinkamai parengtų darbuotojų paslaugomis, taip pat įgyvendinti ir nuolat atnaujinti įgulų nariams ir kitiems atitinkamiems darbuotojams skirtas mokymo ir tikrinimo programas, kurios yra būtinos jų sertifikatų, reitingų ir kvalifikacijų aktualumui užtikrinti;

pagal vykdomos veiklos rūšį ir organizacijos dydį orlaivio naudotojas turi taikyti ir nuolat atnaujinti valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis, valdoma saugos rizika ir stengiamasi nuolat tobulinti šią sistemą;

kad prisidėtų prie siekio nuolat didinti saugą, orlaivio naudotojas sukuria pranešimo apie įvykius sistemą, kuri yra c punkte numatytos valdymo sistemos dalis. Pranešimo apie įvykius sistema turi atitikti taikytinus Sąjungos teisės aktus.

8.2.

Skrydžiai turi būti vykdomi tik pagal orlaivio naudotojo skrydžių vykdymo vadovą. Tokiame vadove turi būti pateiktos visos reikiamos instrukcijos, informacija ir procedūros, susijusios su visais naudojamais orlaiviais ir būtinos skrydžių paslaugų darbuotojų pareigoms atlikti. Turi būti nurodomi apribojimai, taikytini įgulos narių skrydžio laikui, tarnybinio skrydžio laikui ir poilsio laikui. Skrydžių vykdymo vadovas ir jo atnaujintos redakcijos turi atitikti patvirtintą orlaivio naudojimo vadovą ir prireikus turi būti keičiami.

8.3.	Orlaivio naudotojas prireikus nustato procedūras, kad kuo labiau sumažintų trikdančio keleivių elgesio poveikį skrydžio saugai.

8.4.

Orlaivio naudotojas turi parengti ir nuolat taikyti saugumo programas, pritaikytas orlaivio tipui ir naudojimo rūšiai, kuriose visų pirma būtų numatyta:

skrydžio įgulos kabinos saugumas;

orlaivio patikrinimo kontrolinis sąrašas;

mokymo programos ir

elektroninių ir kompiuterinių sistemų apsauga, siekiant išvengti tyčinio ir netyčinio sistemų trikdymo ir jų iškraipymo.

8.5.	Jei saugumo priemonės gali neigiamai paveikti skrydžio saugą, turi būti įvertinama rizika ir nustatytos tinkamos procedūros saugos rizikai mažinti – tam gali reikėti naudoti specialią įrangą.

8.6.	Orlaivio naudotojas vieną iš skrydžio įgulos pilotų privalo paskirti įgulos vadu.

8.7.

Nuovargio prevencija turi būti užtikrinama pagal nuovargio valdymo grafiką. Tokiame grafike, kuris sudaromas vienam ar keliems skrydžiams, turi būti nustatytas skrydžio laikas, tarnybinio skrydžio laikotarpiai, darbo ir pritaikyti poilsio laikotarpiai. Nuovargio valdymo grafike nustatant apribojimus turi būti atsižvelgiama į visus atitinkamus veiksnius, dėl kurių didėja nuovargis, kaip antai, visų pirma, į perskristų sektorių skaičių, laiko zonų kirtimą, miego stygių, paros ciklo sutrikdymą, darbą naktį, padėtį, susikaupusį darbo laiką konkrečiais laikotarpiais, paskirtų užduočių pasidalijimą tarp įgulos narių, taip pat aprūpinimą didesnėmis įgulomis.

8.8.	Orlaivio naudotojas turi užtikrinti, kad 6.1 punkte nustatytas užduotis, taip pat 6.4 ir 6.5 punktuose aprašytas užduotis kontroliuotų už nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti valdymą atsakinga organizacija, kuri turi atitikti II priedo 3.1 punkto ir III priedo 7 ir 8 punktų reikalavimus.

8.9.	Orlaivio naudotojas turi užtikrinti, kad pagal 6.3 punktą būtiną išleidimo naudoti dokumentą išduotų organizacija, kompetentinga atlikti gaminių, dalių ir kilnojamosios įrangos techninę priežiūrą. Ši organizacija turi atitikti II priedo 3.1 punkto reikalavimus.

8.10.

8.8 punkte nurodyta organizacija parengia organizacijos žinyną, kuriame atitinkamiems darbuotojams naudoti ir vadovautis pateikiamas visų organizacijos procedūrų, kuriomis užtikrinamas nepertraukiamasis tinkamumas skraidyti, aprašas.

8.11.

Visuose orlaivio naudojimo etapuose, esant įprastoms, neįprastoms ir avarinėms sąlygoms bei situacijoms, įgulos nariams turi būti sudarytos sąlygos, kai taikytina, naudotis kontrolinių sąrašų sistema. Kiekvienai pagrįstai numatomai avarinei situacijai turi būti nustatytos reikiamos procedūros.

8.12.

Avarinės arba neįprastos situacijos negali būti imituojamos, kai orlaiviu skraidinami keleiviai arba kroviniai.

VI PRIEDAS

Kompetentingiems subjektams taikomi esminiai reikalavimai

1. Kompetentingas subjektas, jos direktorius ir už sertifikavimo bei priežiūros užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai negali nei tiesiogiai, nei kaip įgaliotieji atstovai būti susiję su gaminių, dalių, kilnojamosios įrangos, sudedamųjų dalių arba sistemų projektavimu, gamyba, prekyba, technine priežiūra, jų naudojimu, paslaugų teikimu arba eksploatavimu. Šiuo reikalavimu nedraudžiama susijusioms organizacijoms ir kompetentingam subjektui keistis technine informacija.

Pirmos pastraipos reikalavimais nedraudžiama organizacijai, sukurtai skraidymo sporto arba laisvalaikio aviacijos populiarinimo tikslu, gauti kompetentingo subjekto įgaliojimus, jei akreditavimo institucijai ji tinkamai įrodo, kad yra įdiegusi tinkamas interesų konfliktų prevencijos taisykles.

2. Kompetentingas subjektas ir darbuotojai, atsakingi už sertifikavimo ir priežiūros užduotis, savo pareigas turi atlikti laikydamiesi aukščiausių profesinio sąžiningumo ir techninės kompetencijos principų, jiems neturi būti daromas spaudimas arba teikiamos bet kurios rūšies paskatos (ypač finansinės), kurios galėtų padaryti poveikį jų nuomonei ir sprendimams arba jų atliekamų sertifikavimo ir priežiūros užduočių rezultatams; visų pirma tokio spaudimo daryti ar paskatų teikti neturi asmenys arba asmenų grupės, kuriems tie rezultatai yra svarbūs.

3. Kompetentingas subjektas turi pasamdyti darbuotojus ir turėti reikalingų priemonių, kad tinkamai atliktų su sertifikavimu ir priežiūra susijusias technines ir administracines užduotis; jai taip pat turi būti prieinama ypatingiems patikrinimams reikalinga įranga.

4. Už patikrinimus atsakingas kompetentingas subjektas ir jo darbuotojai turi:

turėti gerą techninį ir profesinį pasirengimą arba pakankamai specialiųjų žinių, įgytų vykdant susijusią veiklą;

pakankamai gerai išmanyti sertifikavimo ir priežiūros užduočių, kurias jie atlieka, reikalavimus ir turėti tinkamos su tokiais procesais susijusios patirties;

gebėti rengti pažymas, įrašus ir ataskaitas, kuriais įrodomas sertifikavimo ir priežiūros užduočių atlikimas.

5. Turi būti užtikrinamas darbuotojų, atsakingų už sertifikavimo ir priežiūros užduotis, nešališkumas. Jų atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų tyrimų skaičiaus arba tokių tyrimų rezultatų.

6. Kompetentingas subjektas privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, nebent viena iš valstybių narių prisiimtų atsakomybę pagal nacionalinę teisę.

7. Kompetentingo subjekto darbuotojai turi saugoti profesinę paslaptį visos informacijos, kurią sužinojo vykdydami savo užduotis pagal šį reglamentą, atžvilgiu.

VII PRIEDAS

Aerodromams taikomi esminiai reikalavimai

1. FIZINĖS SAVYBĖS INFRASTRUKTŪRA IR ĮRANGA

1.1. Judėjimo laukas

1.1.1.

Aerodromuose turi būti orlaivių kilimui ir tūpimui skirtas laukas, atitinkantis šias sąlygas:

kilimo ir tūpimo laukas turi būti tokių matmenų ir savybių, kad tiktų orlaiviams, kuriems jis skirtas;

jei taikytina, kilimo ir tūpimo lauko keliamoji geba turi būti pakankama kartotiniam numatytų orlaivių naudojimui. Laukų, kuriuose kartotinis naudojimas nenumatytas, geba turi būti pakankama tik orlaiviams išlaikyti;

kilimo ir tūpimo laukas turi būti suprojektuotas taip, kad nuo jo galėtų nutekėti vanduo ir kad dėl stovinčio vandens orlaivių naudojimui nekiltų nepriimtina rizika;

kilimo ir tūpimo lauko nuolydis ir jo pokyčiai turi nesukelti nepriimtinos rizikos orlaivių naudojimui;

kilimo ir tūpimo lauko paviršiaus savybės turi būti tinkamos numatytų orlaivių naudojimui ir

kilimo ir tūpimo lauke neturi būti objektų, dėl kurių orlaivių naudojimui galėtų kilti nepriimtina rizika.

1.1.2.

Jei kilimui ir tūpimui yra skirti keli laukai, jie turi būti išdėstyti taip, kad orlaivių naudojimui nekiltų nepriimtina rizika.

1.1.3.

Aplink kilimui ir tūpimui skirtą lauką turi būti išdėstyti nustatyti laukai. Tie laukai skirti virš jų kylantiems arba tūpiantiems orlaiviams apsaugoti arba sušvelninti tūpimo iki tūpimo ženklo, išriedėjimo už kilimo ir tūpimo lauko šoninės ribos arba išriedėjimo už jo galinės ribos padarinius ir turi atitikti šias sąlygas:

tų laukų matmenys turi tikti tikėtinam orlaivių naudojimui;

tų laukų nuolydis ir jo pokyčiai turi nesukelti nepriimtinos rizikos orlaivių naudojimui;

tuose laukuose neturi būti objektų, dėl kurių orlaivių naudojimui galėtų kilti nepriimtina rizika. Ši sąlyga nekliudo šiuose laukuose statyti lūžiuosius įrenginius, jei to reikia orlaivių naudojimui palengvinti, ir

kiekvieno iš tų laukų keliamoji geba turi būti pakankama, kad tą lauką būtų galima naudoti tuo tikslu, kuriam jis skirtas.

1.1.4.

Orlaivių riedėjimui arba stovėjimui naudojami aerodromo laukai kartu su jų artimiausiais laukais turi būti suprojektuoti taip, kad orlaivį, kuriam reikės tos konkrečios infrastruktūros, būtų galima saugiai naudoti visomis numatytomis sąlygomis, ir turi atitikti šias sąlygas:

tų laukų keliamoji geba turi būti pakankama kartotiniam numatytų orlaivių naudojimui, išskyrus numatytus retai naudoti laukus, kurių geba turi būti tik pakankama orlaiviams išlaikyti;

tie laukai turi būti suprojektuoti taip, kad nuo jų galėtų nutekėti vanduo ir kad dėl stovinčio vandens orlaivių naudojimui nekiltų nepriimtina rizika;

tų laukų nuolydis ir jo pokyčiai turi nesukelti nepriimtinos rizikos orlaivių naudojimui;

tų laukų paviršiaus savybės turi būti tinkamos numatytų orlaivių naudojimui ir

tuose laukuose neturi būti objektų, dėl kurių orlaiviams galėtų kilti nepriimtina rizika. Šis reikalavimas nekliudo aiškiai nurodytose vietose arba laukuose naudoti tam laukui būtinos stovėjimo įrangos.

1.1.5.

Kita orlaiviams naudoti skirta infrastruktūra turi būti suprojektuota taip, kad dėl tos infrastruktūros naudojimo orlaiviams, kurie ta infrastruktūra naudojasi, nekiltų nepriimtinos rizikos.

1.1.6.

Statiniai, pastatai, įranga arba sandėliavimo vietos turi būti išdėstyti ir suprojektuoti taip, kad orlaivių naudojimui nekiltų nepriimtinos rizikos.

1.1.7.

Būtina taikyti tinkamas priemones, kad į judėjimo lauką nepatektų leidimų neturintys asmenys, transporto priemonės be leidimų arba pakankamai dideli gyvūnai, dėl kurių orlaivių naudojimui galėtų kilti nepriimtina rizika, nedarant poveikio nacionalinėms ir tarptautinėms nuostatoms dėl gyvūnų apsaugos.

1.2. Kliūčių perskridimo aukštis

1.2.1.

Tūpti į aerodromą artėjantiems orlaiviams arba iš aerodromo išvykstantiems orlaiviams apsaugoti nustatomi atskridimo ir išskridimo maršrutai arba zonos. Tinkamai atsižvelgiant į vietos fizines savybes, tokie maršrutai arba zonos nustatomi taip, kad orlaiviai galėtų reikiamame aukštyje perskristi zonoje aplink aerodromą esančias kliūtis.

1.2.2.

Toks kliūties perskridimo aukštis turi būti pritaikytas vykdomam skrydžio etapui ir skrydžio tipui. Jį nustatant taip pat atsižvelgiama į orlaivio padėčiai nustatyti naudojamą įrangą.

1.3. Aerodromų saugos įranga, įskaitant vizualiąsias ir nevizualiąsias pagalbines priemones

1.3.1.

Pagalbinės priemonės turi atitikti paskirtį, turi būti atpažįstamos, jomis naudotojams turi būti teikiama nedviprasmiška informacija visomis numatomo naudojimo sąlygomis.

1.3.2.

Iš anksto numatytomis naudojimo sąlygomis aerodromų saugos įranga turi veikti, kaip numatyta. Naudojimo sąlygomis arba įvykus gedimui aerodromų saugos įranga turi nekelti nepriimtinos rizikos aviacijos saugai.

1.3.3.

Pagalbinės priemonės ir jų elektros energijos tiekimo sistema turi būti suprojektuotos taip, kad dėl gedimų naudotojams nebūtų teikiama netinkama, klaidinanti arba nepakankama informacija ir nebūtų sutrikdytas kurios nors iš esminių paslaugų teikimas.

1.3.4.

Tokios priemonės turi būti tinkamai apsaugotos nuo sugadinimo arba jų veikimo sutrikdymo.

1.3.5.

Oro navigacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veikimo neturi trikdyti arba neigiamai veikti spinduliuotės šaltiniai arba judančių ar stacionariųjų objektų buvimas.

1.3.6.

Atitinkamiems darbuotojams turi būti teikiama informacija apie aerodromų saugos įrangos veikimą ir naudojimą, įskaitant aiškius nurodymus, kokiomis sąlygomis aviacijos saugai gali kilti nepriimtina rizika.

1.4. Aerodromo duomenys

1.4.1.

Parengiami ir nuolat atnaujinami su aerodromu ir teikiamomis paslaugomis susiję duomenys.

1.4.2.

Duomenys turi būti tikslūs, aiškūs, išsamūs ir nedviprasmiški. Palaikomas autentiškumas ir tinkami vientisumo lygiai.

1.4.3.

Duomenys naudotojams ir atitinkamiems ONP teikėjams pateikiami laiku, naudojant pakankamai patikimus ir operatyvius komunikavimo būdus.

2. NAUDOJIMAS IR VALDYMAS

2.1. Aerodromo naudotojo pareigos

Už aerodromo naudojimą atsako aerodromo naudotojas. Aerodromo naudotojo įpareigojimai yra šie:

aerodromo naudotojui tiesiogiai arba pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis turi būti prieinamos visos saugiam orlaivių naudojimui aerodrome užtikrinti būtinos priemonės. Toms priemonėms, priskiriami (tačiau tik tuo neapsiribojama) įrenginiai, darbuotojai, įranga ir medžiagos, užduočių, įpareigojimų ir procedūrų dokumentai, prieiga prie atitinkamų duomenų ir įrašų tvarkymas;

aerodromo naudotojas tikrina, ar 1 punkto reikalavimų nuolat laikomasi, arba imasi tinkamų priemonių dėl su reikalavimų nesilaikymus susijusiai rizikai sumažinti. Parengiamos ir taikomos procedūros, skirtos visiems naudotojams laiku informuoti apie tokias priemones;

aerodromo naudotojas tiesiogiai arba pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis parengia ir įgyvendina tinkamą laukinių gyvūnų aerodrome keliamos rizikos valdymo programą;

aerodromo naudotojas tiesiogiai arba pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis užtikrina, kad transporto priemonių ir asmenų judėjimas judėjimo lauke ir kituose orlaiviams skirtose zonose būtų derinamas su orlaivių judėjimu, siekiant išvengti susidūrimų ir žalos orlaiviams;

aerodromo naudotojas užtikrina, kad būtų parengtos ir taikomos procedūros, skirtos rizikai, susijusiai su aerodromo naudojimu žiemą, nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, esant ribotam matomumui arba naktį, jei taikytina, sumažinti;

aerodromo naudotojas sudaro susitarimus su kitomis atitinkamomis organizacijomis, kad būtų užtikrintas nuolatinis esminių aerodromams taikomų reikalavimų, nustatytų šiame priede, laikymasis. Toms organizacijoms, be kita ko, priskiriami (tačiau tik tuo neapsiribojama) orlaivių naudotojai, ANS teikėjai, antžeminių paslaugų teikėjai, AMS teikėjai ir kitos organizacijos, kurių veikla arba gaminiai gali daryti poveikį orlaivių saugai;

aerodromo naudotojas tikrina, ar organizacijos, susijusios su orlaiviams skirtų degalų/varomosios energijos saugojimu ir tiekimu, yra įdiegusios procedūras, kuriomis užtikrinama, kad orlaiviams skirti degalai/varomoji energija būtų neužteršti ir būtų tinkamos specifikacijos;

parengiami ir praktiškai taikomi aerodromo įrangos naudojimo ir techninės priežiūros žinynai, į kuriuos įtraukiamos techninės priežiūros ir remonto instrukcijos, techninio aptarnavimo informacija, gedimų paieškos bei šalinimo ir patikros procedūros;

aerodromo naudotojas tiesiogiai arba pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis parengia ir įgyvendina aerodromo avarinį planą, į kurį įtraukiamos aerodrome arba jo apylinkėse galinčios susidaryti avarinės situacijos. Šis planas prireikus derinamas su bendruomenės avariniu planu;

aerodromo naudotojas tiesiogiai arba pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis užtikrina tinkamą aerodromo gelbėjimo ir gaisrų gesinimo tarnybų parengtį. Tokios tarnybos turi pakankamai skubiai reaguoti į incidentą arba avariją ir turi turėti bent įrangos, gesinamųjų medžiagų ir pakankamai darbuotojų;

aerodromo naudojimui ir techninei priežiūrai vykdyti aerodromo naudotojas naudojasi tik apmokytų ir kvalifikuotų darbuotojų paslaugomis ir tiesiogiai arba pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis įgyvendina ir nuolat atnaujina nuolatinei visų atitinkamų darbuotojų kompetencijai užtikrinti skirtas mokymo ir tikrinimo programas;

aerodromo naudotojas užtikrina, kad asmenys, kuriems leista be palydos būti judėjimo lauke arba kitose orlaiviams skirtose zonose, būtų tinkamai parengti ir turėtų tinkamą kvalifikaciją, kad jiems galėtų būti suteiktas toks leidimas;

gelbėtojai ir ugniagesiai turi būti tinkamai parengti ir turėti tinkamą kvalifikaciją dirbti aerodromo aplinkoje. Aerodromo naudotojas tiesiogiai arba pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis įgyvendina ir nuolat atnaujina nuolatinei šių darbuotojų kompetencijai užtikrinti skirtas mokymo ir tikrinimo programas ir

visi gelbėtojai ir ugniagesiai, kurių gali prireikti susidarius aviacijos srities avarinei situacijai, turi periodiškai įrodyti, kad jų sveikatos būklė yra tinkama gerai atlikti savo funkcijas, atsižvelgiant į veiklos rūšį. Šiuo atveju sveikatos būklės tinkamumas, apimantis fizinės ir psichinės sveikatos būklės tinkamumą, reiškia, kad nesergama jokia liga ir neturima jokios negalios, dėl kurios šie darbuotojai negalėtų:

—

atlikti būtinų užduočių susidarius aviacijos srities avarinei situacijai;

—

bet kuriuo metu atlikti jiems pavestų pareigų arba

—

teisingai suvokti savo aplinkos.

2.2. Valdymo sistemos

2.2.1.

Pagal vykdomos veiklos rūšį ir organizacijos dydį aerodromo naudotojas taiko ir nuolat atnaujina valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis, valdoma saugos rizika ir stengiamasi nuolat tobulinti šią sistemą.

2.2.2.

Kad prisidėtų prie siekio nuolat didinti saugą, aerodromo naudotojas sukuria pranešimo apie įvykius sistemą, kuri yra 2.2.1 punkte numatytos valdymo sistemos dalis. Analizuojant informaciją, gautą taikant pranešimo apie įvykius sistemą, prireikus dalyvauja 2.1 punkto f papunktyje išvardyti subjektai. Pranešimo apie įvykius sistema turi atitikti taikytinus Sąjungos teisės aktus.

2.2.3.

Aerodromo naudotojas parengia aerodromo žinyną ir vykdo veiklą laikydamasis to žinyno. Tokiuose žinynuose pateikiamos visos būtinos instrukcijos, informacija ir procedūros, susijusios su aerodromu, valdymo sistema ir būtinos skrydžių paslaugų ir techninės priežiūros darbuotojų pareigoms atlikti.

3. AERODROMO APYLINKĖS

3.1.1.

Oro erdvė aplink aerodromo judėjimo laukus turi būti apsaugota nuo kliūčių, kad numatytą orlaivių naudojimo veiklą aerodromuose būtų galima vykdyti nesukeliant nepriimtinos rizikos, kuri galėtų kilti dėl aerodromo apylinkėse atsirandančių kliūčių. Todėl turi būti kuriami, diegiami ir nuolat stebimi kontroliniai kliūčių paviršiai, siekiant aptikti bet kokį tokių paviršių pažeidimą.

3.1.2.

Bet koks tų paviršių pažeidimas turi būti įvertintas, kad būtų nustatyta, ar objektas kelia nepriimtiną riziką. Bet koks nepriimtiną riziką keliantis objektas pašalinamas arba imamasi atitinkamų rizikos mažinimo veiksmų, siekiant apsaugoti aerodromu besinaudojančius orlaivius.

3.1.3.

Apie nepašalintas kliūtis paskelbiama, pagal poreikį jos paženklinamos ir, jei reikia, jų matomumas užtikrinamas žiburiais.

3.2.

Su žmogaus veikla ir žemės naudojimu susiję pavojai, kaip antai išvardyti toliau pateiktame sąraše (tačiau tik jais neapsiribojant) turi būti stebimi. Jų keliama rizika įvertinama ir prireikus mažinama:

bet kokia žemės naudojimo plėtotė arba pokytis aerodromo zonoje;

kliūčių sukeltos turbulencijos galimybė;

pavojingų, painių ir klaidinančių žiburių naudojimas;

didelių ir ypač gerai šviesą atspindinčių paviršių sukeltas akinimas;

plotų, dėl kurių aerodromo judėjimo lauko apylinkėse padaugėtų laukinių gyvūnų, kūrimas arba

nematomojo spinduliavimo šaltiniai arba judantys ar stacionarieji objektai, kurie gali trikdyti arba neigiamai veikti oro navigacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veikimą.

3.3.	Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengiamas avarinis planas, taikomas aerodromo vietovėje susidarius aviacijos srities avarinei situacijai.

4. ANTŽEMINĖS PASLAUGOS

4.1. Antžeminių paslaugų teikėjo įpareigojimai

Antžeminių paslaugų teikėjas yra atsakingas už saugų savo veiklos vykdymą aerodrome. Paslaugų teikėjo įpareigojimai yra šie:

paslaugų teikėjui turi būti prieinamos visos saugiam paslaugų teikimui aerodrome užtikrinti būtinos priemonės. Toms priemonėms priskiriami (tačiau tik tuo neapsiribojama) įrenginiai, darbuotojai, įranga ir medžiagos;

paslaugų teikėjas turi laikytis aerodromo žinyne išdėstytų procedūrų, įskaitant procedūras, susijusias su jo transporto priemonių, įrangos bei darbuotojų judėjimu ir rizika, susijusia su aerodromo naudojimu žiemą, naktį ir nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis;

paslaugų teikėjas antžemines paslaugas teikia laikydamasis jo aptarnaujamo orlaivio naudotojo procedūrų ir instrukcijų;

paslaugų teikėjas užtikrina, kad būtų parengti ir praktiškai taikomi antžeminių paslaugų teikimo įrenginių naudojimo ir techninės priežiūros žinynai, į kuriuos įtraukiamos naudojimo, techninės priežiūros ir remonto instrukcijos, techninio aptarnavimo informacija, gedimų paieškos bei šalinimo ir patikros procedūros;

paslaugų teikėjas naudojasi tik tinkamai parengtų ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų paslaugomis ir užtikrina, kad būtų įgyvendinamos ir atnaujinamos nuolatinei visų atitinkamų darbuotojų kompetencijai užtikrinti skirtos mokymo ir tikrinimo programos;

paslaugų teikėjas užtikrina, kad jo darbuotojų fizinės ir psichinės sveikatos būklė būtų tinkama ir kad jie galėtų gerai atlikti savo funkcijas, atsižvelgiant į veiklos tipą ir ypač į galimą poveikį saugai ir su sauga susijusiems saugumo aspektams.

4.2. Valdymo sistemos

4.2.1.

Pagal vykdomos veiklos rūšį ir organizacijos dydį paslaugų teikėjas taiko ir nuolat atnaujina valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis, valdoma saugos rizika ir stengiamasi nuolat tobulinti šią sistemą. Tokia sistema koordinuojama su aerodromo naudotojo valdymo sistema.

4.2.2.

Kad prisidėtų prie siekio nuolat didinti saugą, paslaugų teikėjas sukuria pranešimo apie įvykius sistemą, kuri yra 4.2.1 punkte numatytos valdymo sistemos dalis. Nedarant poveikio kitoms pranešimų teikimo pareigoms, paslaugų teikėjas perduoda informaciją apie visus įvykius aerodromo naudotojo, orlaivio naudotojo ir, jei aktualu, oro eismo paslaugų teikėjo pranešimo sistemai. Pranešimo apie įvykius sistema turi atitikti taikytinus Sąjungos teisės aktus.

4.2.3.

Paslaugų teikėjas parengia antžeminių paslaugų žinyną ir vykdo veiklą laikydamasis to žinyno. Tokiame žinyne pateikiamos visos būtinos instrukcijos, informacija ir procedūros, susijusios su paslaugomis, valdymo sistema ir būtinos paslaugas teikiančių darbuotojų pareigoms atlikti.

5. PERONO VALDYMO PASLAUGOS (AMS)

5.1.	AMS teikėjas paslaugas teikia laikydamasis į aerodromo žinyną įtrauktų naudojimo procedūrų.

5.2.	Pagal vykdomos veiklos rūšį ir organizacijos dydį, AMS teikėjas taiko ir nuolat atnaujina valdymo sistemą, įskaitant saugos valdymą, kad būtų užtikrintas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis.

5.3.	AMS teikėjas su aerodromo naudotoju ir oro eismo paslaugų teikėju sudaro oficialius susitarimus, kuriuose apibūdinama teiktinų paslaugų mastas.

5.4.

Kad prisidėtų prie siekio nuolat didinti saugą, AMS teikėjas sukuria pranešimo apie įvykius sistemą, kuri yra 5.2 punkte numatytos valdymo sistemos dalis. Nedarant poveikio kitoms pranešimų teikimo pareigoms, paslaugų teikėjas informaciją apie visus įvykius perduoda aerodromo naudotojo pranešimo sistemai ir, jei aktualu, oro eismo paslaugų teikėjo pranešimo sistemai.

5.5.	AMS teikėjas dalyvauja aerodromo naudotojo nustatytose saugos programose.

6. KITA

Nedarant poveikio orlaivio naudotojo įpareigojimams, aerodromo naudotojas užtikrina, kad, išskyrus atvejus, kai orlaivis atsiduria avarinėje situacijoje ir jis nukreipiamas į atsarginį aerodromą, arba kitomis kiekvienu atveju nustatomomis sąlygomis, aerodromu arba jo dalimis nesinaudotų orlaiviai, kuriems aerodromo sąranga arba aerodromo naudojimo procedūros paprastai nėra skirti.

VIII PRIEDAS

OEV/ONP ir skrydžių vadovams taikomi esminiai reikalavimai

1. ORO ERDVĖS NAUDOJIMAS

1.1.	Visi orlaiviai, išskyrus tuos, kuriais vykdoma 2 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta veikla, visais skrydžio etapais arba aerodromo judėjimo lauke turi būti naudojami laikantis bendrų visuotinių naudojimo taisyklių ir visų taikytinų procedūrų, kurių reikalaujama laikytis oro erdvėje.

1.2.	Visi orlaiviai, išskyrus tuos, kuriais vykdoma 2 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta veikla, turi turėti reikiamas sudedamąsias dalis ir būti atitinkamai naudojami. OEV/ONP sistemoje naudojamos sudedamosios dalys turi atitikti ir 3 punkto reikalavimus.

2. PASLAUGOS

2.1. Oro erdvės naudotojams oro navigacijos tikslais teikiama oro navigacijos informacija ir duomenys

2.1.1.

Duomenys, naudojami kaip oro navigacijos informacijos šaltinis, turi būti pakankamai geros kokybės, išsamūs, naujausi ir teikiami laiku.

2.1.2.

Oro navigacijos informacija turi būti tiksli, išsami, naujausia, nedviprasmiška, gaunama iš teisėto šaltinio ir pakankamai vientisa, taip pat vartotojams pateikta tinkama forma.

2.1.3.

Oro erdvės naudotojams tokia oro navigacijos informacija pateikiama laiku, naudojant pakankamai patikimas ir operatyvias ryšių priemones, apsaugotas nuo tyčinio ir netyčinio trikdymo ir iškraipymo.

2.2. Meteorologinė informacija

2.2.1.

Duomenys, naudojami kaip oro navigacijos meteorologinės informacijos šaltinis, turi būti pakankamai geros kokybės, išsamūs ir naujausi.

2.2.2.

Siekiant patenkinti oro erdvės naudotojų poreikius, oro navigacijos meteorologinė informacija turi būti kuo tikslesnė, išsamesnė, naujausia, pakankamai vientisa ir nedviprasmiška. Oro navigacijos meteorologinė informacija turi būti gaunama iš teisėto šaltinio.

2.2.3.

Oro erdvės naudotojams tokia oro navigacijos meteorologinė informacija turi būti teikiama laiku, naudojant pakankamai patikimas ir operatyvias ryšio priemones, apsaugotas nuo trikdymo ir iškraipymo.

2.3. Oro eismo paslaugos

2.3.1.

Oro eismo paslaugoms teikti naudojami teisingi, išsamūs ir naujausi pirminiai duomenys.

2.3.2.

Kad būtų patenkinti naudotojų saugos poreikiai, oro eismo paslaugų teikimas turi būti pakankamai tikslus, išsamus, pagrįstas naujausiais duomenimis ir nedviprasmiškas.

2.3.3.

Naudotojams informaciją arba rekomendacinius nurodymus teikiančios automatizuotos priemonės turi būti tinkamai suprojektuotos, pagamintos ir prižiūrimos siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų numatytą paskirtį.

2.3.4.

Teikiant skrydžių valdymo paslaugas ir vykdant su jomis susijusius procesus turi būti užtikrinamas tinkamas orlaivių atskyrimas, orlaivių susidūrimo su kliūtimis aerodromo manevravimo lauke prevencija ir, kai tikslinga, padedama apsisaugoti nuo kitokio pavojaus ore, taip pat užtikrinamas skubiai ir laiku vykdomas koordinavimas su visais atitinkamais naudotojais ir eismu gretimose oro erdvės dalyse.

2.3.5.

Oro eismo paslaugų teikėjų ir orlaivių, taip pat atitinkamų oro eismo paslaugų tarnybų tarpusavio pranešimai turi būti teikiami laiku, jie turi būti aiškūs, teisingi ir nedviprasmiški, apsaugoti nuo trikdymo, visuotinai suprantami visiems susijusiems subjektams ir, jei taikytina, jų patvirtinami.

2.3.6.

Turi būti įdiegtos priemonės galimoms avarinėms situacijoms nustatyti ir, tinkamais atvejais, veiksmingiems paieškos ir gelbėjimo veiksmams pradėti. Tokios priemonės turi apimti bent tinkamus įspėjamuosius mechanizmus, koordinavimo priemones ir procedūras, priemones ir darbuotojus, būtinus atsakomybės sričiai priklausančioms užduotims efektyviai atlikti.

▼M3

2.3a. Oro eismo duomenų paslaugos

2.3a.1. Surinkti oro eismo duomenys turi būti pakankamos kokybės, išsamūs, naujausi, gauti iš teisėto šaltinio ir pateikti laiku.

2.3a.2. Turi būti užtikrinamas ir nuolat palaikomas pakankamas oro eismo duomenų paslaugų teikimo veiksmingumas, kiek tai susiję su jų prieinamumu, vientisumu, nepertraukiamumu ir teikimu laiku, siekiant patenkinti naudotojo poreikius.

2.3a.3. Sistemos ir priemonės, kuriomis teikiamos oro eismo duomenų paslaugos turi būti tinkamai suprojektuotos, pagamintos ir prižiūrimos siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų numatytą paskirtį.

2.3a.4. Tokie duomenys platinami laiku, naudojant pakankamai patikimas ir operatyvias komunikacijos priemones, apsaugotas nuo tyčinio ir netyčinio trikdymo ir iškraipymo.

▼B

2.4. Ryšių paslaugos

Turi būti užtikrinamas ir nuolat palaikomas pakankamas ryšių paslaugų teikimo veiksmingumas, kiek tai susiję su jų prieinamumu, vientisumu, nepertraukiamumu ir teikimu laiku. Jos turi būti greitos ir apsaugotos nuo iškraipymo ir trukdžių.

2.5. Navigacijos paslaugos

Turi būti užtikrinamas ir nuolat palaikomas pakankamas navigacijos paslaugų teikimo veiksmingumo lygis, kiek tai susiję su orientavimo informacijos, informacijos apie padėtį ir, kai ji teikiama, laiko informacijos teikimu. Veiksmingumo kriterijams priskiriamas paslaugos tikslumas, vientisumas, šaltinio teisėtumas, prieinamumas ir nepertraukiamumas.

2.6. Stebėjimo paslaugos

Teikiant stebėjimo paslaugas turi būti pakankamai veiksmingai (tų paslaugų tikslumo, vientisumo, šaltinio patikimumo, nepertraukiamumo ir aptikimo tikimybės atžvilgiu) nustatoma atitinkama orlaivio padėtis ore bei kitų orlaivių ir antžeminių transporto priemonių padėtis aerodrome.

2.7. Oro eismo srautų valdymas

Taktinio oro eismo srautų valdymo Sąjungos lygmeniu tarnybos naudojasi pakankamai tikslia ir naujausia informacija apie paslaugų teikimui poveikį darančio planuojamo oro eismo apimtį ir pobūdį bei teikia tokią informaciją ir koordinuoja eismo srautų nukreipimą kitais maršrutais arba sulaikymą ir derasi šiuo klausimu, kad sumažintų perkrovos situacijų susidarymo ore arba aerodromuose riziką. Srautai valdomi siekiant optimizuoti turimą oro erdvės naudojimo pajėgumą ir tobulinti oro eismo srautų valdymo procesus. Tas valdymas grindžiamas saugos, skaidrumo ir našumo principais, užtikrinant, kad pajėgumas būtų teikiamas lanksčiai ir laiku, laikantis Europos oro navigacijos plano.

43 straipsnyje nurodytos priemonės, susijusios su oro eismo srautų valdymu, padeda oro navigacijos paslaugų teikėjams, aerodromų naudotojams ir oro erdvės naudotojams priimti su veikla susijusius sprendimus ir apima šias sritis:

skrydžių planavimą;

oro erdvės laisvo pajėgumo naudojimą visais skrydžio etapais, įskaitant laiko tarpsnių skyrimą skrydžio metu;

maršrutų naudojimą bendram oro eismui, įskaitant:

—

bendro maršrutų ir eismo orientavimo dokumento sukūrimą,

—

galimybes bendram oro eismui nukreipti iš pernelyg intensyvaus judėjimo rajonų,

—

pirmenybės nustatymo taisykles, susijusias su galimybėmis oro erdvę naudoti bendram oro eismui, ypač perkrovos ir krizių laikotarpiais, ir

skrydžių planų ir oro uostų laiko tarpsnių suderinamumą ir, jei reikia, būtiną veiklos koordinavimą su gretimais regionais.

▼M3

2.8. Oro erdvės valdymas

Konkrečių oro erdvės dalių skyrimas tam tikram naudojimui turi būti stebimas ir koordinuojamas, ir apie tokį skyrimą turi būti paskelbiama laiku, kad bet kokiomis aplinkybėmis būtų sumažinta rizika prarasti orlaivių atskyrimą. Atsižvelgiant į valstybių narių kompetencijai priklausantį karinės veiklos organizavimą ir susijusius aspektus, oro erdvės valdymu taip pat turi būti prisidedama prie lankstaus oro erdvės naudojimo koncepcijos, kaip apibrėžta Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, ir kuri įgyvendinama pagal Reglamentą (ES) 2024/2803, vienodo taikymo, kad įgyvendinant bendrą transporto politiką būtų palengvintas oro erdvės ir oro eismo valdymas.

▼B

2.9. Skrydžio procedūrų rengimas

Skrydžių procedūros turi būti tinkamai parengtos, tikrinamos ir tvirtinamos prieš orlaiviams pradedant jas taikyti ir jomis naudojantis.

3. SISTEMOS IR SUDEDAMOSIOS DALYS

3.1. Bendrosios nuostatos

OEV/ONP sistemos ir OEV/ONP sudedamosios dalys, naudojamos susijusiai informacijai perduoti iš orlaivio ir į jį, taip pat ant žemės, turi būti tinkamai suprojektuotos, pagamintos, sumontuotos, prižiūrimos, apsaugotos nuo neteisėtų veiksmų ir naudojamos siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų numatytą paskirtį.

Prie tokių sistemų ir procedūrų priskiriamos visų pirma sistemos ir procedūros, kurių reikia šioms funkcijoms ir paslaugoms:

oro erdvės valdymui;

oro eismo srautų valdymui;

oro eismo paslaugoms, visų pirma skrydžio duomenų apdorojimo sistemoms, stebėjimo duomenų apdorojimo sistemoms, taip pat žmogaus ir mašinos sąsajos sistemoms;

ryšiams, įskaitant ryšius žemė–žemė/kosmosas, oras–žemė ir oras–oras/kosmosas;

navigacijai;

stebėjimui;

oro navigacijos informacijos paslaugoms ir

meteorologijos paslaugoms

3.2. Sistemų ir sudedamųjų dalių vientisumas, veiksmingumas ir patikimumas

Sistemų ir sudedamųjų dalių vientisumas ir su sauga susijęs veiksmingumas tiek orlaivyje, tiek ant žemės arba kosmose turi atitikti numatytą paskirtį. Jos turi turėti reikiamas veikimo charakteristikas, tinkamas visoms numatomoms jų naudojimo sąlygoms, ir galiojančias visą jų naudojimo trukmę.

OEV/ONP sistemos ir OEV/ONP sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos, pagamintos, prižiūrimos ir naudojamos taikant tinkamas ir patvirtintas procedūras taip, kad visą laiką ir visais skrydžio etapais būtų užtikrinamas sklandus Europos oro eismo valdymo tinklo (EATMN) veikimas. Sklandus veikimas visų pirma apima keitimąsi informacija, įskaitant atitinkamą informaciją apie naudojimo statusą, vienodą informacijos supratimą, palyginamas apdorojimo charakteristikas ir susijusias procedūras, kuriais užtikrinami visam EATMN arba jo dalims sutarti bendri veikimo rodikliai.

EATMN, jo sistemos ir jų sudedamosios dalys turi padėti koordinuotai taikyti naujas sutartas ir patvirtintas naudojimo koncepcijas, kuriomis gerinama oro navigacijos paslaugų kokybė, tvarumas ir efektyvumas, ypač saugos ir pajėgumo požiūriu.

EATMN, jo sistemos ir jų sudedamosios dalys turi padėti palaipsniui diegti civilinio/karinio koordinavimo tvarką, kiek tai būtina veiksmingam oro erdvės ir oro eismo srautų valdymui, taip pat padėti visiems oro erdvės naudotojams saugiai ir efektyviai ją naudoti, taikant lankstaus oro erdvės naudojimo koncepciją.

Kad būtų pasiekti tie tikslai, EATMN, jo sistemos ir jų sudedamosios dalys turi padėti civiliniams ir kariniams subjektams laiku keistis tikslia ir nuoseklia informacija apie visus skrydžio etapus, nedarant poveikio saugumo arba gynybos politikos interesams, įskaitant konfidencialumo reikalavimus.

3.3. Sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimas

3.3.1.

Sistemos ir sudedamosios dalys projektuojamos taip, kad atitiktų taikytinus saugos ir saugumo reikalavimus.

3.3.2.

Sistemos ir sudedamosios dalys – kartu, atskirai ir vienos kitų atžvilgiu – turi būti suprojektuotos taip, kad gedimo, galinčio sukelti visos sistemos sutrikimą, tikimybė būtų atvirkščiai proporcinga jo poveikio paslaugų saugai dydžiui.

3.3.3.

Sistemos ir sudedamosios dalys – atskirai ir kartu – turi būti suprojektuotos atsižvelgiant į su žmogaus galimybėmis ir pajėgumu susijusius apribojimus.

3.3.4.

Sistemos ir sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos taip, kad jos ir jų perduodami duomenys būtų apsaugoti nuo žalingos sąveikos su vidaus ir išorės elementais.

3.3.5.

Sistemų ir sudedamųjų dalių gamybai, įrengimui, naudojimui ir techninei priežiūrai būtina informacija, taip pat su nesaugiomis sąlygomis susijusi informacija, darbuotojams teikiama aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai.

3.4. Pastovus paslaugų lygis

Sistemų ir sudedamųjų dalių saugos lygiai nuolat palaikomi jų naudojimo metu ir atliekant bet kokius šio naudojimo pakeitimus.

4. SKRYDŽIŲ VADOVŲ KVALIFIKACIJA

4.1. Bendrosios nuostatos

Asmuo, kuris pradeda mokytis, kad taptų skrydžių vadovu arba skrydžių vadovu mokiniu, turi būti pakankamai išsilavinęs ir fiziškai bei protiškai subrendęs, kad galėtų įgyti tinkamų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, juos palaikyti ir jais naudotis.

4.2. Teorinės žinios

4.2.1.

Skrydžių vadovas turi įgyti ir palaikyti tokio lygio žinias, kurios atitiktų vykdomas funkcijas ir būtų proporcingos su atitinkamos rūšies paslauga susijusiai rizikai.

4.2.2.

Teorinių žinių įgijimas ir įsiminimas turi būti įrodomi nuolat atliekant vertinimus mokymo metu arba rengiant atitinkamus egzaminus.

4.2.3.

Turi būti palaikomas tinkamas teorinių žinių lygis. Reikalavimų laikymasis įrodomas atliekant reguliarius vertinimus arba rengiant egzaminus. Egzaminų dažnumas turi būti proporcingas su atitinkamos rūšies paslauga susijusios rizikos lygiui.

4.3. Praktiniai įgūdžiai

4.3.1.

Skrydžių vadovas turi įgyti ir palaikyti jo funkcijoms vykdyti tinkamus praktinius įgūdžius. Tokie įgūdžiai turi būti proporcingi su atitinkamos rūšies paslauga susijusiai rizikai ir apimti (jei tinkama vykdomoms funkcijoms) bent šiuos dalykus:

naudojimo procedūras;

užduotims būdingus aspektus;

neįprastas ir avarines situacijas ir

žmogiškuosius veiksnius.

4.3.2.

Skrydžių vadovas turi įrodyti gebėjimo vykdyti susijusias procedūras ir užduotis kompetencijos lygį, tinkantį vykdomoms funkcijoms.

4.3.3.

Turi būti palaikomas tinkamas praktinių įgūdžių kompetencijos lygis. Reikalavimų laikymasis tikrinamas atliekant reguliarius vertinimus. Tų vertinimų dažnumas turi būti proporcingas atitinkamos rūšies paslaugos ir vykdomų užduočių sudėtingumui ir susijusios rizikos lygiui.

4.4. Kalbų mokėjimas

4.4.1.

Skrydžių vadovas turi įrodyti, kad moka anglų kalba ir ją supranta tiek, kad gali balso perdavimo priemonėmis (telefonu/radijo telefonu) ir tiesiogiai veiksmingai bendrauti konkrečiomis ir su darbu susijusiomis temomis, be kita ko, avarinėse situacijose.

4.4.2.

Jei to reikia OEP tam tikroje nustatytoje oro erdvės dalyje teikti, skrydžių vadovas taip pat turi mokėti nacionalinę kalbą (-as) ir ją (jas) suprasti taip gerai, kaip apibūdinta pirmiau.

4.5. Kompleksiniai treniruokliai

Jei praktiniam mokymui informuotumo apie padėtį ir žmogiškųjų veiksnių srityje arba tais atvejais, kai reikia įrodyti, kad įgūdžiai yra įgyti arba palaikomi, naudojamasi kompleksiniu treniruokliu, jis turi veikti taip, kad būtų galima tinkamai imituoti darbo aplinką ir naudojimo situacijas, atitinkančias teikiamą mokymą.

4.6. Mokymo kursai

4.6.1.

Mokymas vykdomas organizuojant mokymo kursus; jie gali apimti teorinių dalykų ir praktinį dėstymą, įskaitant, jei taikytina, kompleksinio treniruoklio naudojimą.

4.6.2.

Turi būti parengiamas ir patvirtinamas kiekvienos rūšies mokymo kursas.

4.7. Instruktoriai

4.7.1.

Teorinius dalykus dėsto tinkamos kvalifikacijos instruktoriai. Jie turi:

turėti tinkamų dėstomos srities žinių ir

būti įrodę, kad sugeba taikyti tinkamus dėstymo metodus.

4.7.2.

Praktinių įgūdžių moko tinkamos kvalifikacijos instruktoriai, kurie turi šias kvalifikacijas:

atitinka dėstomo dalyko teorinių žinių ir patirties reikalavimus;

yra įrodę, kad sugeba dėstyti ir taikyti tinkamus dėstymo metodus;

yra taikę dėstymo metodus, susijusius su tomis procedūromis, kurios yra mokymo dalykas, ir

reguliariai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo mokymuose siekiant užtikrinti nuolatinį dėstymo kompetencijų atnaujinimą.

4.7.3.

Be to, praktinių įgūdžių instruktoriai turi turėti arba būti įgiję teisę dirbti skrydžių vadovais.

4.8. Vertintojai

4.8.1.

Už skrydžių vadovų įgūdžių įvertinimą atsakingi asmenys turi:

būti įrodę gebėjimą vertinti skrydžių vadovų darbą, rengti testus skrydžių vadovams ir jų patikrinimus ir

reguliariai dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose siekiant užtikrinti nuolatinį vertinimo standartų atnaujinimą.

4.8.2.

Be to, praktinių įgūdžių vertintojai turi turėti arba būti įgiję teisę dirbti skrydžių vadovais tose srityse, kurių vertinimas turi būti atliekamas.

4.9. Skrydžių vadovų sveikatos būklės tinkamumas

4.9.1.

Visi skrydžių vadovai turi periodiškai įrodyti, jog yra tinkamos sveikatos būklės, kad galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Tinkamumas turi būti įrodomas atliekant tinkamą vertinimą, atsižvelgiant į galimą psichinės ir fizinės būklės blogėjimą dėl amžiaus.

4.9.2.

Sveikatos būklės tinkamumo, apimančio fizinės ir psichinės sveikatos būklės tinkamumą, įrodymas apima patvirtinimą, kad oro eismo kontrolės (OEK) paslaugą teikiantis asmuo neserga jokia liga ir neturi jokios negalios, dėl kurių negalėtų:

tinkamai atlikti užduočių, būtinų teikiant OEK paslaugą;

bet kuriuo metu atitikti pavestų pareigų arba

teisingai suvokti savo aplinkos.

4.9.3.

Jei sveikatos būklės tinkamumas negali būti visiškai įrodytas, gali būti įgyvendinamos lygiavertę saugą užtikrinančios rizikos mažinimo priemonės.

5. PASLAUGŲ TEIKĖJAI IR MOKYMO ORGANIZACIJOS

5.1.

Paslaugos teikiamos tik jei laikomasi šių sąlygų:

paslaugų teikėjui tiesiogiai arba pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis turi būti prieinamos paslaugų teikimo mastui ir aprėpčiai užtikrinti būtinos priemonės. Toms priemonėms priskiriamos (tačiau tik tuo neapsiribojama) sistemos, įrenginiai, įskaitant elektros energijos tiekimą, valdymo struktūra, darbuotojai, įranga ir jos techninė priežiūra, užduočių, įpareigojimų ir procedūrų dokumentai, prieiga prie atitinkamų duomenų ir įrašų tvarkymas;

paslaugų teikėjas sukuria ir nuolat atnaujina su jo paslaugų teikimu susijusius valdymo ir naudojimo žinynus ir vykdo veiklą laikydamasis tų žinynų. Tokiuose žinynuose pateikiamos visos būtinos instrukcijos, informacija ir procedūros, susijusios su naudojimu, valdymo sistema ir būtinos skrydžių paslaugų darbuotojų pareigoms atlikti;

▼M3

pagal vykdomos veiklos rūšį ir organizacijos dydį paslaugų teikėjas taiko ir nuolat atnaujina valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis, valdoma saugos ir saugumo rizika ir stengiamasi nuolat tobulinti šią sistemą;

▼B

paslaugų teikėjas naudojasi tik tinkamos kvalifikacijos ir tinkamai parengtų darbuotojų paslaugomis, taip pat įgyvendina ir nuolat atnaujina darbuotojų mokymo ir tikrinimo programas;

paslaugų teikėjas užmezga oficialius ryšius su visais suinteresuotaisiais subjektais, kurie gali daryti tiesioginį poveikį jo paslaugų saugai, kad užtikrintų šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymąsi;

paslaugų teikėjas nustato ir įgyvendina nenumatytų atvejų planą, kuris apima galimas avarines ir neįprastas situacijas, kurios gali įvykti jam teikiant paslaugas, įskaitant įvykius, dėl kurių labai pablogėja ar nutraukiama jų veikla;

kad prisidėtų prie siekio nuolat didinti saugą, paslaugų teikėjas sukuria pranešimo apie įvykius sistemą, kuri yra c punkte numatytos valdymo sistemos dalis. Pranešimo apie įvykius sistema turi atitikti taikytinus Sąjungos teisės aktus ir

paslaugų teikėjas imasi priemonių, kad patikrintų, ar bet kuriuo metu laikomasi bet kurios jo naudojamos sistemos ir sudedamosios dalies saugaus veikimo reikalavimų.

5.2.

OEK paslaugos teikiamos tik laikantis šių sąlygų:

OEK paslaugas teikiančių darbuotojų nuovargio prevencija vykdoma taikant darbo grafiką. Tokiame darbo grafike reikia atsižvelgti į darbo laikotarpius, darbo laiką ir pritaikytą poilsio laiką. Darbo grafike nustatant apribojimus atsižvelgiama į atitinkamus veiksnius, dėl kurių didėja nuovargis, kaip antai, visų pirma į miego stygių, paros ciklo sutrikdymą, darbą naktį, sukauptą darbo laiką konkrečiais laikotarpiais, taip pat paskirtų užduočių pasidalijimą tarp darbuotojų;

OEK paslaugas teikiančių darbuotojų streso prevencija vykdoma įgyvendinant švietimo ir prevencijos programas;

OEK paslaugų teikėjas taiko procedūras, kad patikrintų, ar nėra susilpnėjęs OEK paslaugas teikiančių darbuotojų kognityvinis gebėjimas priimti sprendimus ir ar tų darbuotojų sveikatos būklė yra tinkama, ir

planuodamas ir vykdydamas savo veiklą, OEK paslaugų teikėjas atsižvelgia į naudojimo ir techninius suvaržymus, taip pat į žmogiškųjų veiksnių principus.

5.3.	Ryšių, navigacijos ir (arba) stebėjimo paslaugos teikiamos tik laikantis šios sąlygos: paslaugų teikėjas laiku informuoja atitinkamus oro erdvės naudotojus ir oro eismo paslaugų tarnybas apie savo paslaugų, teikiamų OEP tikslais, būklę (ir jos pakeitimus).

5.4.

Mokymo organizacijos

OEK paslaugas teikiančių darbuotojų mokymo organizacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

turėti visas priemones, būtinas visiems su jos veikla susijusiems įsipareigojimams vykdyti. Toms priemonėms, priskiriami (tačiau tik tuo neapsiribojama) įrenginiai, darbuotojai, įranga, metodika, užduočių, įpareigojimų ir procedūrų dokumentai, prieiga prie atitinkamų duomenų ir įrašų tvarkymas;

pagal organizuojamą mokymą ir organizacijos dydį – taikyti ir nuolat atnaujinti valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis, valdoma saugos rizika, įskaitant su mokymo lygio pablogėjimo susijusią riziką, ir stengiamasi nuolat tobulinti šią sistemą, ir

prireikus sudaryti susitarimus su kitomis atitinkamomis organizacijomis, kad būtų užtikrintas nuolatinis šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis.

6. AVIACIJOS MEDICINOS GYDYTOJAI IR AVIACIJOS MEDICINOS CENTRAI

6.1. Aviacijos medicinos gydytojai

Aviacijos medicinos gydytojas turi:

būti kvalifikuotas ir turėti licenciją verstis medicinos praktika;

būti baigęs aviacijos medicinos srities mokymus ir reguliarius kvalifikacijos aviacijos medicinos srityje kėlimo mokymus siekiant užtikrinti nuolatinį vertinimo standartų atnaujinimą ir

turėti praktinių žinių ir patirties, susijusių su sąlygomis, kuriomis skrydžių vadovai atlieka savo pareigas.

6.2. Aviacijos medicinos centrai

Aviacijos medicinos centrai turi atitikti šias sąlygas:

turėti visas priemones, būtinas visiems su jų teisėmis susijusiems įsipareigojimams vykdyti. Toms priemonėms, be kita ko, priskiriami (tačiau tik tuo neapsiribojama) įrenginiai, darbuotojai, įranga, įrankiai ir medžiagos, užduočių, įpareigojimų ir procedūrų dokumentai, prieiga prie atitinkamų duomenų ir įrašų tvarkymas;

pagal vykdomos veiklos rūšį ir organizacijos dydį – taikyti ir nuolat atnaujinti valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas šiame priede nustatytų esminių reikalavimų laikymasis, valdoma saugos rizika ir stengiamasi nuolat tobulinti šią sistemą; ir

prireikus sudaryti susitarimus su kitomis atitinkamomis organizacijomis, kad būtų užtikrintas nuolatinis šiame priede nustatytų reikalavimų laikymasis.

▼M3

7. FINANSINIS PATIKIMUMAS, ATSAKOMYBĖ, DRAUDIMO APSAUGOS REIKALAVIMAI, NUOSAVYBĖ IR ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Siekiant užtikrinti saugų ir nepertraukiamą paslaugų teikimą, OEV/ONP teikėjai turi:

įrodyti pakankamą finansinį patikimumą;

turėti tinkamą atsakomybės draudimą ir draudimo apsaugą, atsižvelgiant į jų teisinį statusą ir prieinamą komercinio draudimo lygį, ir

atitikti nuosavybei ir organizacinei struktūrai taikomus reikalavimus, kad būtų išvengta interesų konfliktų, siekiant užtikrinti nediskriminacinį paslaugų teikimą.

▼B

IX PRIEDAS

Bepiločiams orlaiviams taikomi esminiai reikalavimai

1. BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ PROJEKTAVIMUI, GAMYBAI, TECHNINEI PRIEŽIŪRAI IR NAUDOJIMUI TAIKOMI ESMINIAI REIKALAVIMAI

1.1.

Bepiločio orlaivio naudotojas ir nuotolinis pilotas turi žinoti, kurios taikytinos Sąjungos ir nacionalinės taisyklės yra susijusios su numatytu naudojimu, ypač saugos, privatumo, duomenų apsaugos, atsakomybės, draudimo, saugumo ir aplinkos apsaugos atžvilgiais. Naudotojas ir nuotolinis pilotas turi pajėgti užtikrinti naudojimo saugą ir saugų bepiločio orlaivio atskyrimą nuo ant žemės esančių žmonių, taip pat nuo kitų oro erdvės naudotojų. Tai reiškia, kad jis, be kita ko, turi gerai žinoti gamintojo pateiktas naudojimo instrukcijas, žinoti, kaip saugiai ir aplinkai nekenksmingu būdu naudoti bepilotį orlaivį oro erdvėje, taip pat visas svarbias bepiločio orlaivio funkcijas, taikytinas skrydžių taisykles ir OEV/ONP procedūras.

1.2.	Bepilotis orlaivis turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad būtų tinkamas jo numatytoms funkcijoms atlikti ir galėtų būti naudojamas, pritaikomas ir techniškai prižiūrimas nesukeliant rizikos asmenims.

1.3.

Jei reikia sumažinti naudojimo keliamą riziką saugai, privatumui, asmens duomenų apsaugai, saugumui arba aplinkai, bepilotis orlaivis turi pasižymėti atitinkamomis konkrečiomis savybėmis ir funkcijomis, kuriomis atsižvelgiama į pritaikytosios ir standartizuotosios privatumo ir asmens duomenų apsaugos principus. Atsižvelgiant į poreikius, tomis savybėmis ir funkcijomis turi būti užtikrinamas lengvas orlaivio, jo naudojimo pobūdžio ir tikslo identifikavimas; be to, jomis turi būti užtikrinama, kad būtų laikomasi taikytinų apribojimų, draudimų arba sąlygų, visų pirma susijusių su naudojimu konkrečiose geografinėse zonose, didesniu nei tam tikras nuotoliu nuo naudotojo arba tam tikrame absoliučiajame aukštyje.

1.4.

Už bepiločių orlaivių gamybą arba prekybą jais atsakinga organizacija turi pateikti bepiločio orlaivio naudotojui ir, kai aktualu, techninės priežiūros organizacijai informaciją apie naudojimo, kuriam bepilotis orlaivis suprojektuotas, rūšis, taip pat nurodyti saugiam jo naudojimui būtinus apribojimus ir informaciją, įskaitant naudojimo ir aplinkos apsauginį veiksmingumą, tinkamumo skraidyti apribojimus ir avarinių situacijų procedūras. Ši informacija pateikiama aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai. Bepiločio orlaivio, kurį galima naudoti be pažymėjimo arba deklaracijos, naudojimo charakteristikos turi būti tokios, kad būtų galima nustatyti tokiam naudojimui taikytinus oro erdvės taisykles atitinkančius apribojimus.

2. 56 STRAIPSNIO 1 IR 5 DALYSE NURODYTŲ BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ PROJEKTAVIMUI, GAMYBAI, TECHNINEI PRIEŽIŪRAI IR NAUDOJIMUI TAIKOMI PAPILDOMI ESMINIAI REIKALAVIMAI

Atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytus tikslus, siekiant bepiločių orlaivių naudojimo metu užtikrinti ant žemės esančių žmonių ir kitų oro erdvės naudotojų saugą, prireikus atsižvelgiant į naudojimo rizikos lygį, turi būti laikomasi toliau nurodytų reikalavimų:

2.1. Tinkamumas skraidyti

2.1.1.

Bepiločiai orlaiviai turi būti suprojektuoti taip arba pasižymėti tokiomis savybėmis ar turėti tokių elementų, kad galėtų būti tinkamai įrodyta bepiločius orlaivius naudojančių asmenų arba ore ar ant žemės esančių trečiųjų šalių, įskaitant nuosavybę, sauga.

2.1.2.

Pagaminto bepiločio orlaivio vientisumas turi būti proporcingas rizikai visomis tikėtinomis skrydžio sąlygomis.

2.1.3.

Bepilotį orlaivį turi būti galima saugiai valdyti ir prireikus juo manevruoti visomis tikėtinomis naudojimo sąlygomis, įskaitant vienos arba, jei tinkama, kelių sistemų gedimo atvejais. Būtina deramai atsižvelgti į žmogiškuosius veiksnius, ypač į turimas žinias apie tuos veiksnius, nuo kurių priklauso saugus žmogaus naudojimasis technologijomis.

2.1.4.

Bepiločiai orlaiviai ir jų varikliai, oro sraigtai, dalys, kilnojamoji įranga ir nuotolinio bepiločių orlaivių valdymo įranga turi veikti taip, kaip numatyta, visomis numatomomis naudojimo sąlygomis, techninių parametrų, pagal kuriuos orlaivis suprojektuotas, ribose ir jas pakankamai viršijant.

2.1.5.

Bepiločiai orlaiviai ir jų varikliai, oro sraigtai, dalys, kilnojamoji įranga ir nuotolinio bepiločių orlaivių valdymo įranga – atskirai ir vieni kitų atžvilgiu – turi būti suprojektuoti taip, kad gedimo tikimybė ir jo poveikio ant žemės esantiems žmonėms ir kitiems oro erdvės naudotojams dydis būtų sumažintas remiantis 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais principais.

2.1.6.

Visa su naudojimu susijusi nuotolinio bepiločių orlaivių valdymo įranga turi būti tokia, kad būtų galima lengviau vykdyti skrydį, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinamas informuotumas apie padėtį, ir valdyti visas tikėtinas ir avarines situacijas.

2.1.7.

Organizacijos, dalyvaujančios bepiločių orlaivių, variklių ir oro sraigtų projektavime, turi imtis atsargumo priemonių, kad kuo labiau sumažintų pavojų, atsirandantį dėl bepiločio orlaivio ir jo sistemų išorinių ir vidinių sąlygų, kurios, kaip parodė patirtis, daro poveikį saugai. Tai apima apsaugą nuo trukdžių elektroninėmis priemonėmis.

2.1.8.

Bepiločio orlaivio gamybos procesai, naudojamos medžiagos ir sudedamosios dalys turi lemti tinkamas ir atkuriamas savybes ir veikimo rodiklius, kurie atitiktų projektines charakteristikas.

2.2. Organizacijos

Organizacijos, susijusios su bepiločių orlaivių projektavimu, gamyba, technine priežiūra, naudojimu, susijusiomis paslaugomis ir mokymu, turi atitikti šias sąlygas:

organizacija turi turėti visas savo darbo aprėpčiai būtinas priemones ir užtikrinti jos veiklai aktualių esminių reikalavimų ir 57 straipsnyje nurodyto deleguotojo ir 58 straipsnyje nurodyto įgyvendinimo akto laikymąsi;

organizacija turi taikyti ir nuolat atnaujinti valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas atitinkamų esminių reikalavimų laikymasis, valdoma saugos rizika ir stengiamasi nuolat tobulinti šią sistemą. Tokia valdymo sistema turi būti proporcinga organizacijos vykdomos veiklos rūšiai ir mastui;

kad prisidėtų prie siekio nuolat didinti saugą, organizacija turi sukurti pranešimo apie įvykius sistemą, kuri būtų saugos valdymo sistemos dalis. Tokia pranešimo sistema turi būti proporcinga organizacijos vykdomos veiklos rūšiai ir mastui,

organizacija, kai aktualu, turi sudaryti susitarimus su kitomis organizacijomis, kad būtų užtikrintas nuolatinis atitinkamų esminių reikalavimų laikymasis.

2.3. Asmenys, susiję su bepiločių orlaivių naudojimu

Visi su bepiločių orlaivių naudojimu susiję asmenys, įskaitant nuotolinius pilotus, turi turėti saugiam naudojimui užtikrinti būtinų reikiamų žinių ir įgūdžių, kurie būtų proporcingi su naudojimo rūšimi susijusiai rizikai Jei reikia, kad būtų sumažinta su atitinkamu naudojimu susijusi rizika, toks asmuo taip pat turi įrodyti sveikatos būklės tinkamumą.

2.4. Naudojimas

2.4.1.

Už bepiločio orlaivio naudojimą atsako jo naudotojas, kuris turi imtis visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų naudojimo saugą.

2.4.2.

Skrydis turi būti vykdomas pagal pareigų atlikimui taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus bei procedūras, nustatytus vietovei, oro erdvei, aerodromams arba objektams, kuriais planuojama naudotis ir, jei taikoma, susijusioms OEV/ONP sistemoms.

2.4.3.

Kai naudojamas bepilotis orlaivis, turi būti užtikrinama ant žemės esančių trečiųjų šalių ir kitų oro erdvės naudotojų sauga ir, išlaikant tinkamą atskyrimo nuotolį visais skrydžio etapais, kuo labiau sumažinama rizika, kurią sukelia nepalankios išorės ir vidaus sąlygos, įskaitant aplinkos sąlygas.

2.4.4.

Bepilotis orlaivis gali būti naudojamas tik jei jis yra tinkamas skraidyti ir jei įdiegta ir veikia numatytam naudojimui būtina įranga bei kitos sudedamosios dalys ir paslaugos.

2.4.5.

Bepilotis orlaivis ir bepiločio orlaivio naudojimas turi atitikti susijusias teises, kurios garantuojamos pagal Sąjungos teisę.

2.4.6.

Bepiločio orlaivio naudotojas turi užtikrinti, kad orlaivis turėtų būtiną navigacijos, ryšių, stebėjimo, aptikimo ir išvengimo įrangą, taip pat visą kitą įrangą, kuri laikoma būtina numatyto skrydžio saugai, atsižvelgiant į naudojimo pobūdį, oro eismo taisykles ir skrydžių taisykles, taikytinas visais skrydžio etapais.

2.5. Esminiai reikalavimai, susiję su elektromagnetiniu suderinamumu ir radijo spektru, taikomi bepiločiams orlaiviams ir susijusiems varikliams, oro sraigtams, dalims ir kilnojamajai įrangai, kurių projektai sertifikuojami pagal 56 straipsnio 1 dalį ir kurie yra skirti veikti tik Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo ryšio reglamentais apsaugotai aviacijos paskirčiai priskirtais dažniais.

2.5.1.

jų skleidžiami elektromagnetiniai trikdžiai neviršytų lygio, leidžiančio radijo ir telekomunikacijų įrangai ar kitai įrangai veikti pagal paskirtį, ir

jų atsparumas elektromagnetiniams trikdžiams būtų tokio lygio, kad jie galėtų veikti be nepriimtino pablogėjimo jų paskirties atžvilgiu.

2.5.2.

Tie bepiločiai orlaiviai, varikliai, oro sraigtai, dalys ir kilnojamoji įranga projektuojami ir gaminami tokiu būdu, kad, atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus, būtų užtikrinta, jog jie veiksmingai naudotų radijo spektrą ir palaikytų veiksmingą radijo spektro naudojimą siekiant išvengti žalingųjų trukdžių.

3. BEPILOČIAMS ORLAIVIAMS TAIKOMI ESMINIAI APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI

Bepilotis orlaivis turi atitikti III priede nustatytus aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus.

4. BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ BEI BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ NAUDOTOJŲ REGISTRAVIMUI IR BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ ŽENKLINIMUI TAIKOMI ESMINIAI REIKALAVIMAI

4.1.	Nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal Čikagos konvenciją, bepiločiai orlaiviai, kurių projektams pagal 56 straipsnio 1 dalį taikomas sertifikavimo reikalavimas, turi būti registruojami pagal 57 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus.

4.2.

Bepiločių orlaivių naudotojai turi būti registruojami pagal 57 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus, jeigu jie naudoja:

bepiločius orlaivius, kurie smūgio atveju gali perduoti žmogui daugiau nei 80 džaulių kinetinės energijos;

bepiločius orlaivius, kurių naudojimas kelia pavojų privatumui, asmens duomenų apsaugai, saugumui ar aplinkai;

bepiločius orlaivius, kurių projektams taikomas sertifikavimo reikalavimas pagal 56 straipsnio 1 dalį.

4.3.	Jeigu registravimo reikalavimas taikomas pagal 4.1 arba 4.2 punktus, atitinkamas bepilotis orlaivis turi būti individualiai pažymėtas ir identifikuojamas, kaip nustatyta 57 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose.

X PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 216/2008	Šis reglamentas
1 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 1 ir 2 dalys
1 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 3 dalis
1 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 5 dalis
2 straipsnis	1 straipsnis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnio 1 dalies a punktas	2 straipsnio 1 dalies a punktas
4 straipsnio 1 dalies b punktas	2 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis
4 straipsnio 1 dalies c punktas	2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis
—	2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis
4 straipsnio 1 dalies d punktas	2 straipsnio 1 dalies c punktas
4 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalis
4 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 1 dalies b ir c punktai
4 straipsnio 3a dalis	2 straipsnio 1 dalies d ir e punktai ir 2 dalis
—	2 straipsnio 4 dalis
—	2 straipsnio 6 dalis
4 straipsnio 3b dalis	2 straipsnio 7 dalis
4 straipsnio 3c dalis	2 straipsnio 1 dalies g punktas ir 2 dalis
4 straipsnio 4 ir 5 dalys	2 straipsnio 3 dalies d punktas
4 straipsnio 6 dalis	—
—	2 straipsnio 8–11 dalys
—	4 straipsnis
—	5 straipsnis
—	6 straipsnis
—	7 straipsnis
—	8 straipsnis
5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	9–16 straipsniai
5 straipsnio 4 dalies a ir b punktai	18 straipsnio 2 dalis
5 straipsnio 4 dalies c punktas	18 straipsnio 1 dalies b punktas
—	18 straipsnio 1 dalies a punktas
5 straipsnio 5 dalis	17 ir 19 straipsniai
5 straipsnio 6 dalis	4 straipsnis
6 straipsnis	9 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnio 3 dalis
7 straipsnio 1 ir 2 dalys	20 ir 21 straipsniai
8 straipsnio 4 dalis	22 straipsnis
7 straipsnio 3–7 dalys	23–28 straipsniai
8 straipsnio 1–3 dalys	29 straipsnis, 30 straipsnio 1–3 dalys
—	30 straipsnio 4–7 dalys
8 straipsnio 5 dalis	31 ir 32 straipsniai
8 straipsnio 6 dalis	4 straipsnis
8a straipsnio 1–5 dalys	33–39 straipsniai
8a straipsnio 6 dalis	4 straipsnis
8b straipsnio 1–6 dalys	40–47 straipsniai
8b straipsnio 7 dalis	4 straipsnis
8c straipsnio 1–10 dalys	48–54 straipsniai
8c straipsnio 11 dalis	4 straipsnis
—	55–58 straipsniai
9 straipsnis	59–61 straipsniai
10 straipsnio 1–3 dalys	62 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	62 straipsnio 3–8 dalys
10 straipsnio 4 dalis	62 straipsnio 9 dalis
—	62 straipsnio 10–12 dalys
10 straipsnio 5 dalis	62 straipsnio 13–15 dalys
—	63 straipsnis
—	64 straipsnis
—	65 straipsnis
—	66 straipsnis
11 straipsnio 1–3 dalys	67 straipsnio 1–3 dalys
11 straipsnio 4–5b dalys	—
11 straipsnio 6 dalis	67 straipsnio 4 dalis
12 straipsnis	68 straipsnis
13 straipsnis	69 straipsnis
14 straipsnio 1–3 dalys	70 straipsnis
14 straipsnio 4–7 dalys	71 straipsnis
15 straipsnis	72 straipsnis
16 straipsnis	73 straipsnis
—	74 straipsnis
17 straipsnis	75 straipsnis
18 straipsnis	76 straipsnio 1–5 dalys
19 straipsnis	76 straipsnio 1–5 dalys
20 straipsnis	77 straipsnis
21 straipsnis	78 straipsnis
22 straipsnio 1 dalis	76 straipsnio 6 dalis
22 straipsnio 2 dalis	76 straipsnio 7 dalis
—	79 straipsnis
22a straipsnis	80 straipsnis
22b straipsnis	81 straipsnis
23 straipsnis	82 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	82 straipsnio 3 dalis
24 ir 54 straipsniai	85 straipsnis
25 straipsnis	84 straipsnis
26 straipsnis	86 straipsnio 1–4 dalys
—	86 straipsnio 5 dalis
—	87 straipsnis
—	88 straipsnis
—	89 straipsnis
27 straipsnis	90 straipsnio 1–3 dalys
—	90 straipsnio 4–6 dalys
—	91 straipsnis
—	92 straipsnis
—	93 straipsnis
28 straipsnio 1 ir 2 dalys	94 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	94 straipsnio 3 dalis
28 straipsnio 3 ir 4 dalys	94 straipsnio 4 ir 5 dalys
29 straipsnio 1 dalis	95 straipsnio 1 dalis
29 straipsnio 2 dalis	98 straipsnio 2 dalies m punktas ir 6 dalis
29 straipsnio 3 dalis	—
—	95 straipsnio 2 dalis
30 straipsnis	96 straipsnis
31 straipsnis	97 straipsnis
32 straipsnio 1 dalis	119 straipsnio 3 dalis
32 straipsnio 2 dalis	119 straipsnio 6 dalis
33 straipsnis	98 straipsnio 1–5 dalys
34 straipsnio 1 dalis	99 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	99 straipsnio 3 dalis
34 straipsnio 2 ir 3 dalys	99 straipsnio 4 ir 5 dalys
35 straipsnis	100 straipsnis
36 straipsnis	101 straipsnis
37 straipsnio 1–3 dalys	102 straipsnio 1–3 dalys
—	102 straipsnio 4 dalis
38 straipsnio 1–3 dalys	104 straipsnio 1–3 dalys
—	104 straipsnio 4 dalis
39 straipsnis	—
—	103 straipsnis
40 straipsnis	105 straipsnis
41 straipsnio 1 dalis	—
41 straipsnio 2 ir 3 dalys	106 straipsnio 1 dalis
41 straipsnio 4 dalis	—
41 straipsnio 5 dalis	106 straipsnio 6 dalis
42 straipsnis	106 straipsnio 2–5 dalys
43 straipsnis	107 straipsnis
44 straipsnis	108 straipsnis
45 straipsnis	109 straipsnis
46 straipsnis	110 straipsnis
47 straipsnis	111 straipsnis
48 straipsnis	112 straipsnis
49 straipsnis	113 straipsnis
50 straipsnis	114 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys
51 straipsnis	114 straipsnio 3 dalis
52 straipsnio 1–3 dalys	115 straipsnis
52 straipsnio 4 dalis	76 straipsnio 6 dalis
53 straipsnio 1 ir 2 dalys	116 straipsnis
53 straipsnio 3 dalis	76 straipsnio 6 dalis
54 straipsnis	85 straipsnis
55 straipsnis	83 straipsnis
56 straipsnis	117 straipsnis
57 straipsnis	118 straipsnis
58 straipsnio 1 ir 2 dalys	119 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	119 straipsnio 4 dalis
58 straipsnio 3 dalis	119 straipsnio 5 dalis
58 straipsnio 4 dalis	132 straipsnio 2 dalis
59 straipsnio 1–4 dalys	120 straipsnio 1–4 dalys
—	120 straipsnio 5 dalis
59 straipsnio 5–11 dalys	120 straipsnio 6–12 dalys
60 straipsnis	121 straipsnis
61 straipsnis	122 straipsnis
—	123 straipsnis
62 straipsnis	124 straipsnis
63 straipsnis	125 straipsnis
64 straipsnio 1–3 dalys	126 straipsnio 4 dalis
64 straipsnio 2 dalis	—
64 straipsnio 4 dalis	126 straipsnio 1 dalis
64 straipsnio 5 dalis	126 straipsnio 2 dalis
—	126 straipsnio 3 dalis
65 straipsnis	127 straipsnis
65a straipsnis	—
—	128 straipsnis
66 straipsnis	129 straipsnis
—	130 straipsnis
67 straipsnis	—
68 straipsnis	131 straipsnis
—	132 straipsnio 1 dalis
58 straipsnio 4 dalis	132 straipsnio 2 dalis
69 straipsnis	—
—	133 straipsnis
—	134 straipsnis
—	135 straipsnis
—	136 straipsnis
—	137 straipsnis
—	138 straipsnis
—	139 straipsnis
—	140 straipsnis
70 straipsnis	141 straipsnis

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 02.08.2026 00:00:00 -Doknr: CELEX:32018R1139
EULAW -
EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.