EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 691/2011 2011 m. liepos 6 d. dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (Tekstas svarbus EEE)

1 straipsnis Dalykas

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema, siekiant sukurti aplinkos ekonomines sąskaitas, kaip 2010 m. Europos sąskaitų sistemos (toliau – 2010 m. ESS) palydovines sąskaitas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 ( 1 ), nustatant aplinkos ekonominėms sąskaitoms rengti skirtus metodiką, bendruosius standartus, terminų apibrėžtis, klasifikatorius ir apskaitos taisykles.

Šiuo reglamentu taip pat padedama teikti patikimą informaciją apie aplinkos pokyčių pagrindines tendencijas, poveikio rūšis bei juos lemiančius veiksnius ir tokiu būdu padedama stebėti ir vertinti Sąjungos pažangą siekiant jos Sąjungos teisėje nustatytų aplinkos srities tikslų, taip pat įgyvendinant jos tarptautinius įsipareigojimus aplinkos srityje.

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Taikant šį reglamentą vartojamos tokios terminų apibrėžtys:

1)	į orą išmetami teršalai – iš nacionalinio ūkio (gamybos ar vartojimo procesų) į atmosferą (kuri yra aplinkos dalis) patenkantis fizinis dujinių ar kietųjų dalelių medžiagų srautas;

2)	su aplinka susijęs mokestis – mokestis, kurio mokesčio bazė yra tam tikro įrodyto specifinio neigiamą poveikį aplinkai turinčio reiškinio fizinis vienetas (ar fizinio vieneto pakaitinis rodiklis), ir kuris ►M3 2010 m. ESS ◄ yra priskiriamas mokesčiams;

3)	šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos (ŠŪ-MSS) – nuoseklus duomenų apie medžiagų sąnaudas nacionaliniuose ūkiuose medžiagų atsargų pokyčius ūkyje ir medžiagų sąnaudas kituose ūkyje ar aplinkoje rinkimas;

▼M1

4)

aplinkos apsaugos išlaidos – ekonominiai ištekliai, kuriuos vienetai rezidentai skiria aplinkos apsaugai. Aplinkos apsaugai priskiriama bet kokia veikla ir veiksmai, kuriais pirmiausia siekiama užkirsti kelią taršai ir bet kokiam kitam aplinkos blogėjimui, juos mažinti ir pašalinti. Ta veikla ir veiksmai apima visas priemones, kurių imamasi siekiant atkurti aplinką po to, kai ji buvo pabloginta. Šis terminas neapima veiklos, kuria, nepaisant naudos aplinkai, pirmiausia tenkinami techniniai poreikiai ar vidiniai įmonės ar kitos institucijos higienos ar saugos ir saugumo reikalavimai;

5)

aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektorius – nacionaliniame ūkyje vykdoma gamybos veikla, kuria sukuriami aplinkosauginiai ir aplinkai palankūs produktai (aplinkosauginės ir aplinkai palankios prekės ir paslaugos). Aplinkosauginiai ir aplinkai palankūs produktai – aplinkos apsaugos, kaip nurodyta 4 punkte, ir išteklių valdymo tikslais pagaminti produktai. Išteklių valdymas apima gamtos išteklių atsargų išsaugojimą, priežiūrą ir gerinimą, todėl apima ir apsaugą nuo tų išteklių išeikvojimo;

6)	fizinių energijos srautų sąskaitos – nuoseklus duomenų apie fizinius energijos srautus, patenkančius į nacionalinį ūkį, cirkuliuojančius ūkyje ir patenkančius į kitus ūkius arba į aplinką, rengimas;

▼M3

7)	miškų sąskaitos – turto sąskaitos, į kurias įtraukiami miško ištekliai, apimantys medžiais apaugusią žemę bei medieną medžiais apaugusioje žemėje, ir miškininkystei bei medienos ruošai skirtos ekonominės veiklos sąskaitos;

8)	aplinkosaugos subsidijos ir panašūs pervedimai – einamieji ir kapitalo pervedimai, kaip tai suprantama 2010 m. ESS, skirti remti aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių išsaugojimo veiklą ir susijusius produktus;

9)	ekosistemų sąskaitos – sąskaitų rinkinys, skirtas teikti nuosekliai informacijai apie ekosistemų aprėptį bei būklę ir apie tų ekosistemų socialinei ir ekonominei sistemai teikiamų paslaugų srautus.

▼B

3 straipsnis Moduliai

4 straipsnis Bandomieji tyrimai bei galimybių studijos

5 straipsnis Duomenų rinkimas

6 straipsnis Duomenų perdavimas Komisijai (Eurostatui)

7 straipsnis Kokybės vertinimas

8 straipsnis Nukrypti leidžiančios nuostatos

8a straipsnis Finansavimas

9 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

9a straipsnis Aplinkos ekonominių sąskaitų statistinių duomenų portalas (rodiklių suvestinė)

10 straipsnis Ataskaita ir peržiūra

10 straipsnis

Ataskaita ir peržiūra

Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinama perduotų duomenų kokybė duomenų rinkimo metodai, valstybėms narėms ir duomenis teikiantiems padaliniams tenkanti administracinė našta, taip pat tų statistinių duomenų įgyvendinamumas ir efektyvumas.

Prireikus ir atsižvelgiant į 4 straipsnio 2 dalyje paminėtus rezultatus, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai:

▼M3

—

diegti naujus aplinkos ekonominių sąskaitų modulius, pavyzdžiui, vandens sąskaitų (kiekybinių ir kokybinių), išteklių valdymo išlaidų sąskaitų, potencialiai aplinkai kenksmingų subsidijų ar paramos priemonių sąskaitų ir atliekų sąskaitų,

▼B

—

dėl tolesnio duomenų kokybės ir jų rinkimo metodų gerinimo, tuo pačiu gerinant duomenų aprėptį bei palyginamumą ir mažinant administracinę naštą įmonėms ir administracijai.

▼M3

Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. ir po to bent kas 2 metus Komisija (Eurostatas) paskelbia skaitmeninį leidinį, kuriame pateikiami klimato kaitos švelninimo, įskaitant investicijas, duomenys ir statistika, surinkti remiantis atitinkamais duomenimis, gautais iš aplinkos ekonominių sąskaitų modulių ir, jeigu tinkama, iš kitų duomenų šaltinių.

Komisija pagal 9 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais atitinkamai iš dalies keičiamas V priedo 3 skirsnis, kad į jį būtų įtraukti rodikliai, susiję su kitomis investicijomis į klimato kaitos švelninimą. Į šio straipsnio trečioje pastraipoje nurodytą skaitmeninį leidinį įtrauktuose duomenyse pateikiami pagal valstybes nares suskirstyti duomenys, be kita ko, apie investicijas, ir jie apima visus ekonomikos sektorius bei veiklą.

Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 27 d. Komisija įvertina turimų duomenų apie subsidijas energijai, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, apie prisitaikymą prie klimato kaitos ir vandenį kokybę ir, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatomi nauji aplinkos ekonominių sąskaitų moduliai: subsidijų energijai, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui; prisitaikymo prie klimato kaitos, įskaitant tam skirtas išlaidas, ir vandens sąskaitų.

▼B

11 straipsnis Komitetas

12 straipsnis Įsigaliojimas

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

I PRIEDAS

Į ORĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ SĄSKAITŲ MODULIS

1 Skirsnis

TIKSLAI

Į orą išmetamų teršalų sąskaitose duomenys apie į orą išmetamus teršalus nurodomi ir pateikiami nacionalinių sąskaitų sistemas atitinkančiu būdu. Nacionaliniai duomenys apie į orą išmetamus teršalus suskirstomi pagal ekonominės veiklos, kurią vykdant išmetami teršalai, rūšis, kaip apibrėžta ►M3 2010 m. ESS ◄ . Ekonominė veikla apima gamybą ir vartojimą.

Šiame priede nurodoma, kokius išmetamųjų teršalų sąskaitoms skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti. Tie duomenys bus rengiami taip, kad būtų susieti pramonės įmonėms ir namų ūkiams vykdant ekonominę gamybinę bei vartojimo veiklą išmetami teršalai. Duomenys apie tiesiogiai išmetamus teršalus, apie kuriuos pranešta pagal šį reglamentą, bus susiejami su ekonominių sąnaudų ir produkcijos lentelėmis, pasiūlos ir naudojimo lentelėmis ir duomenimis apie namų ūkių vartojimą, kurie jau pateikti Komisijai (Eurostatui) teikiant ataskaitą dėl ►M3 2010 m. ESS ◄ .

2 Skirsnis

APRĖPTIS

Į orą išmetamų teršalų sąskaitoms taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip ir ►M3 2010 m. ESS ◄ ; jos taip pat yra pagrįstos gyvenamosios vietos principu.

Pagal ►M3 2010 m. ESS ◄ gyvenamosios vietos terminas grindžiamas šiuo principu: šalies vienetu rezidentu laikomas vienetas, kurio ekonominių interesų centras yra tos šalies ekonominėje teritorijoje, t. y. kai jis ilgesnį laiką (vienerius metus ar ilgiau) toje teritorijoje vykdo ekonominę veiklą.

Į orą išmetamų teršalų sąskaitose nurodomi duomenys apie teršalus, išmetamus visų vienetų rezidentų veiklos metu, neatsižvelgiant į teršalų atsiradimo vietovę.

Išmetamųjų teršalų sąskaitose nurodomi likutinių dujinių ir kietųjų dalelių medžiagų, susidarančių šalyje vykdomos ekonominės veiklos metu ir išmetamų į atmosferą, srautai. Šiame reglamente terminas „atmosfera“ - aplinkos sistemos dalis. Sistemos riba yra susijusi su riba tarp nacionalinio ūkio (kaip ekonominės sistemos dalies) ir atmosferos (kaip aplinkos sistemos dalies). Peržengus sistemos ribą, į orą išmestos medžiagos tampa žmogaus nebekontroliuojamos, patenka į natūralius medžiagų atsinaujinimo ciklus ir gali sukelti kelių rūšių poveikį aplinkai.

▼M2

3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės rengia statistinius duomenis apie šiuos į orą išmetamus teršalus:

Pavadinimas	Simbolis	Apskaitos vienetas
Anglies dioksidas, išskyrus išsiskiriantį iš biomasės	CO2	1 000 tonų (Gg)
Anglies dioksidas iš biomasės	Biomasės CO2	1 000 tonų (Gg)
Azoto suboksidas	N2O	tonos (Mg)
Metanas	CH4	tonos (Mg)
Perfluorangliavandeniliai	PFC	tonos (Mg), CO2 ekvivalentai
Hidrofluorangliavandeniliai	HFC	tonos (Mg), CO2 ekvivalentai
Sieros heksafluoridas ir azoto trifluoridas	SF6; NF3	tonos (Mg), CO2 ekvivalentai
Azoto oksidai	NOX	tonos (Mg), NO2 ekvivalentai
Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai	NMVOC	tonos (Mg)
Anglies monoksidas	CO	tonos (Mg)
Kietosios dalelės < 10 μm	PM10	tonos (Mg)
Kietosios dalelės < 2,5 μm	PM2,5	tonos (Mg)
Sieros oksidai	SOX	tonos (Mg), SO2 ekvivalentai
Amoniakas	NH3	tonos (Mg)

Visi duomenys nurodomi dešimtųjų tikslumu.

▼B

4 Skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

2. Statistiniai duomenys perduodami per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos.

3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendras ES–27 įvertis. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodytų terminų, įvertis.

4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra šio reglamento įsigaliojimo metai.

5. Į pirmą kartą perduodamus duomenis valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2008 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų duomenis.

6. Kiekvieną kitą kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n-4, n-3, n-2, n-1 ir n-tųjų metų duomenis (n – ataskaitiniai metai).

▼M2

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

1. Kiekvieno 3 skirsnyje nurodyto rodiklio duomenys rengiami pagal hierarchinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (A*64 suvestinių duomenų lygis), kuris visiškai atitinka ►M3 2010 m. ESS ◄ . Be to, rengiami šie duomenys:

—

apie namų ūkių į orą išmetamus teršalus,

—

jungiamieji duomenys, t. y. ataskaitos duomenys, kuriais aiškiai suderinami pagal šį reglamentą pateikiamų į orą išmetamų teršalų sąskaitų ir oficialiuose nacionaliniuose į orą išmetamų teršalų inventoriuose pateiktų duomenų skirtumai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas hierarchinis klasifikatorius:

Į orą išmetami teršalai pagal veiklos rūšis – NACE 2 red. (A*64)

Namų ūkių į orą išmetami teršalai

—

Transportas

—

Šildymas ir vėsinimas

—

Kita

Jungiamieji duomenys

Kiekvieno 3 skirsnyje nurodyto rodiklio atžvilgiu – bendros į orą išmetamų teršalų sąskaitos (gamybos veikla + namų ūkiai)

Išskyrus nacionalinius rezidentus užsienyje:

—

nacionaliniai žvejybos laivai, plaukiojantys užsienyje;

—

sausumos transportas;

—

vandens transportas;

—

oro transportas.

Įskaitant nerezidentus šalies teritorijoje:

+

sausumos transportas;

+

vandens transportas;

+

oro transportas.

(+ arba –)

Kiti pakeitimai ir statistinis neatitikimas.

=

Bendras X išmetamųjų teršalų kiekis, kaip nurodyta UNFCCC ( 4 ) ir (arba) CLRTAP ( 5 )

▼B

6 Skirsnis

ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ

Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai po pirmojo duomenų perdavimo termino.

II PRIEDAS

SU APLINKA SUSIJUSIŲ MOKESČIŲ PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠĮ MODULIS

1 skirsnis

TIKSLAI

Su aplinka susijusių mokesčių statistikoje registruojami ir pateikiami duomenys pagal mokesčius mokančius subjektus tokiu būdu, kuris visiškai atitinka pagal ►M3 2010 m. ESS ◄ pateiktus duomenis. Registruojamos nacionalinių ekonomikų su aplinka susijusios mokestinės įplaukos pagal ekonominės veiklos rūšį. Ekonominė veikla apima gamybą ir vartojimą.

Šiame priede nurodoma, kokius duomenis apie su aplinka susijusias mokestines įplaukas pagal ekonominės veiklos rūšį valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.

Rengiant su aplinka susijusių mokesčių statistiką galima tiesiogiai pasinaudoti mokesčių statistika ir valstybės finansų statistika, tačiau būtų naudinga, jeigu įmanoma, naudotis pagal ►M3 2010 m. ESS ◄ teikiamais duomenimis apie mokesčius.

Su aplinka susijusių mokesčių statistika turi būti grindžiama sumomis, patvirtintomis įvertinimu ir deklaracijomis arba grynųjų pinigų gavimo kvitais, siekiant užtikrinti suderinamumą su ►M3 2010 m. ESS ◄ ir gerinti palyginamumą tarptautiniu mastu.

►M3 2010 m. ESS ◄ taip pat nurodoma informacija, kurios pramonės šakos ir sektoriai moka mokesčius. Pagal ►M3 2010 m. ESS ◄ pateiktą informaciją apie mokesčius galima rasti institucinių sektorių sąskaitose bei pasiūlos ir naudojimo lentelėse.

2 skirsnis

APRĖPTIS

Su aplinka susijusiems mokesčiams taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip pagal ►M3 2010 m. ESS ◄ , ir juos sudaro privalomi neatlygintini mokėjimai grynaisiais pinigais arba natūra, kuriuos nustato valdžios sektorius arba Sąjungos institucijos.

Su aplinka susiję mokesčiai priskiriami šioms ►M3 2010 m. ESS ◄ kategorijoms:

—

gamybos ir importo mokesčiai (D.2),

—

einamieji pajamų ir turto mokesčiai, kt. (D.5),

—

kapitalo mokesčiai (D.91).

▼M2

3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės rengia su aplinka susijusių mokesčių statistiką pagal šiuos rodiklius:

—

energijos mokesčiai,

—

transporto mokesčiai,

—

taršos mokesčiai,

—

išteklių mokesčiai.

Be to, valstybės narės kaip atskirą rodiklį turi pateikti valdžios sektoriaus mokestinių pajamų, įtraukiamų į Europos sąskaitų sistemos sąskaitas dėl dalyvavimo ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, duomenis.

Valstybės narės kaip atskirą rodiklį taip pat turi pateikti kitų su aplinka susijusių mokesčių, įtraukiamų į energijos, transporto, taršos ar išteklių mokesčių visumą ir taikomų degalų išmetamo anglies dioksido kiekiui (kiti CO2 mokesčiai), duomenis.

Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

2. Statistiniai duomenys perduodami per 16 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2020 ataskaitinių metų.

3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 27 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.

5. Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n – 4, n – 3, n – 2, n – 1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2016 m.

▼B

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

Kiekvieno iš 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys teikiami pagal minėtus mokesčius mokančius subjektus.

Duomenys apie gamintojus suskirstomi pagal hierarchinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (A*64 suvestinių duomenų lygis, kaip nurodyta ►M3 2010 m. ESS ◄ ).

Duomenys apie vartotojus skirstomi į:

—

namų ūkių,

—

nerezidentų.

Jeigu mokestis negali būti priskirtas kuriai nors iš pirmiau nurodytų veiklos rūšių grupių, duomenys pateikiami kaip nepriskirti.

6 skirsnis

ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ

Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.

III PRIEDAS

ŠALIES ŪKIO MEDŽIAGŲ SRAUTŲ SĄSKAITŲ (ŠŪ-MSS) MODULIS

1 skirsnis

TIKSLAI

Į ŠŪ-MSS įtraukiamos visos kietosios, dujinės ir skystosios medžiagos, išskyrus oro ir vandens srautus, kurios matuojamos masės vienetais per metus. Kaip ir nacionalinių sąskaitų sistemos, ŠŪ-MSS paskirtis yra dvejopa. Išsamūs duomenys apie medžiagų srautus gali būti naudojami kaip gausi praktinė duomenų bazė atliekant daugelį analitinių tyrimų. Jie taip pat naudojami įvairiems šalių ekonomikai skirtiems šalies ūkio medžiagų srautų rodikliams rengti.

Šiame priede nurodoma, kokius ŠŪ-MSS skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.

2 skirsnis

APRĖPTIS

Atsargų ir srautų atskyrimas yra pagrindinis medžiagų srautų sistemos principas. Apskritai, srautas – kintamasis, kuriuo matuojamas kiekis per laiko tarpą, o atsargos – kintamasis, kuriuo matuojamas kiekis tam tikru metu. ŠŪ-MSS yra srauto sąvoka. Jomis matuojami medžiagų sąnaudų ir produkcijos srautai bei atsargų pokyčiai ūkyje masės vienetais per metus.

ŠŪ-MSS atitinka nacionalinių sąskaitų sistemos principus, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos principą. Jose nurodomi medžiagų srautai, susiję su visų nacionalinio ūkio vienetų rezidentų veikla, nepaisant jų geografinės padėties.

ŠŪ-MSS sistemoje yra du medžiagų srautų, kertančių sistemos ribas, tipai:

1.

Medžiagų srautai tarp nacionalini ūkio ir jo gamtinės aplinkos. Tai medžiagų (t. y. žalių, grynų ar neapdorotų) gavyba iš gamtinės aplinkos ir medžiagų (dažnai vadinamų atliekomis) šalinimas šioje aplinkoje.

2.

Medžiagų srautai tarp šalies ūkio ir kitų pasaulio šalių ūkio. Tai apima importą ir eksportą.

Į ŠŪ-MSS įtraukiami šias sistemų ribas kertantys srautai, taip pat žmonių sukurtų atsargų papildymai. Visi kiti šalies ūkio medžiagų srautai ŠŪ-MSS nenurodomi. Tai reiškia, kad ŠŪ-MSS sistemoje nacionalinis ūkis laikomas visuma ir, pavyzdžiui, produktų pristatymas iš vieno sektoriaus į kitą nėra aprašomas. Taip pat neįtraukiami ir natūralūs srautai gamtinėje aplinkoje.

3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Kai taikytina, valstybės narės rengia 5 skirsnyje nurodytų rodiklių statistiką, skirtą ŠŪ-MSS.

1. Vidaus gavyba (VG) – metinis kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų (išskyrus orą ir vandenį), gautų iš gamtinės aplinkos ir skirtų naudoti ekonominėje veikloje, kiekis.

2. Fizinis importas ir eksportas – visi importuoti arba eksportuoti pagrindiniai produktai masės vienetais. Parduodami pagrindiniai produktai – prekės bet kuriame apdorojimo proceso etape: nuo žaliavų iki galutinio produkto.

▼M2

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

2. Statistiniai duomenys perduodami per 16 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2021 ataskaitinių metų.

3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES 27 įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2021 m.

5. Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n – 4, n – 3, n – 2, n – 1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2017 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

Rengiami toliau pateiktose lentelėse nurodytų rodiklių duomenys, išreikšti masės vienetais.

A lentelė. Vidaus gavyba

MF.1

Biomasė

MF.1.1

Augalai (išskyrus pašarinius augalus)

MF.1.1.1

Javai

MF.1.1.2

Šakniavaisiai, gumbavaisiai

MF.1.1.3

Cukriniai runkeliai

MF.1.1.4

Ankštiniai augalai

MF.1.1.5

Riešutai

MF.1.1.6

Aliejiniai augalai

MF.1.1.7

Daržovės

MF.1.1.8

Vaisiai

MF.1.1.9

Pluoštiniai augalai

MF.1.1.A

Kiti, nepriskirti pirmiau išvardytiems, augalai

MF.1.2

Augalų liekanos (naudojamos), pašariniai augalai ir ganyklų biomasė

MF.1.2.1

Augalų liekanos (naudojamos)

MF.1.2.1.1

Šiaudai

MF.1.2.1.2

Kitos augalų liekanos (cukrinių runkelių ir pašarinių runkelių lapai ir kt.)

MF.1.2.2

Pašariniai augalai ir ganyklų biomasė

MF.1.2.2.1

Pašariniai augalai (įskaitant nušienavus gautą biomasę)

MF.1.2.2.2

Nuganymo biomasė

MF.1.3

Mediena

MF.1.3.1

Mediena (pramoninė apvalioji mediena)

MF.1.3.2

Medienos kuras ir kita gavyba

MF.1.4

Laukinių žuvų žvejyba, vandens augalai ir gyvūnai, medžioklė ir rinkimas

MF.1.4.1

Laukinių žuvų žvejyba

MF.1.4.2

Visi kiti vandens gyvūnai ir augalai

MF.1.4.3

Medžioklė ir rinkimas

MF.2

Metalų rūdos (pagrindinės rūdos)

MF.2.1

Geležies

MF.2.2

Spalvotųjų metalų

MF.2.2.1

Vario

MF.2.2.2

Nikelio

MF.2.2.3

Švino

MF.2.2.4

Cinko

MF.2.2.5

Alavo

MF.2.2.6

Aukso, sidabro, platinos ir kitų tauriųjų metalų

MF.2.2.7

Boksito ir kitų rūšių aliuminio

MF.2.2.8

Urano ir torio

MF.2.2.9

Kitų spalvotųjų metalų

MF.3

Nemetalinės naudingosios iškasenos

MF.3.1

Marmuras, granitas, smiltainis, porfyras, bazaltas, kiti dekoratyviniai ar statybiniai akmenys (išskyrus skalūną)

MF.3.2

Kreida ir dolomitas

MF.3.3

Skalūnai

MF.3.4

Mineralinės iškasenos chemijos pramonei ir trąšoms gaminti

MF.3.5

Druska

MF.3.6

Klintis ir gipsas

MF.3.7

Molis ir kaolinas

MF.3.8

Smėlis ir žvyras

MF.3.9

Kitos, nepriskirtos pirmiau išvardytoms, nemetalinės naudingosios iškasenos

MF.3.A

Iš žemės išgaunamos medžiagos (įskaitant gruntą), jei jos naudojamos (neprivaloma)

MF.4

Iškastiniai energijos ištekliai

MF.4.1

Anglis ir kitos kietosios energijos žaliavos

MF.4.1.1

Lignitas (rusvosios anglys)

MF.4.1.2

Akmens anglis

MF.4.1.3

Naftos skalūnai ir bituminis smėlis

MF.4.1.4

Durpės

MF.4.2

Skystos ir dujinės energijos žaliavos

MF.4.2.1

Žalia nafta, kondensatas ir gamtinių dujų kondensatai (GDK)

MF.4.2.2

Gamtinės dujos

B lentelė (importas – bendra prekybos apimtis) ir D lentelė (eksportas – bendra prekybos apimtis)

MF.1

Biomasė

MF.1.1

Augalai (išskyrus pašarinius augalus)

MF.1.1.1

Javai

MF.1.1.2

Šakniavaisiai, gumbavaisiai

MF.1.1.3

Cukriniai runkeliai

MF.1.1.4

Ankštiniai augalai

MF.1.1.5

Riešutai

MF.1.1.6

Aliejiniai augalai

MF.1.1.7

Daržovės

MF.1.1.8

Vaisiai

MF.1.1.9

Pluoštiniai augalai

MF.1.1.A

Kiti, nepriskirti pirmiau išvardytiems, augalai

MF.1.2

Augalų liekanos (naudojamos), pašariniai augalai ir ganyklų biomasė

MF.1.2.1

Augalų liekanos (naudojamos)

MF.1.2.1.1

Šiaudai

MF.1.2.1.2

Kitos augalų liekanos (cukrinių runkelių ir pašarinių runkelių lapai ir kt.)

MF.1.2.2

Pašariniai augalai ir ganyklų biomasė

MF.1.2.2.1

Pašariniai augalai (įskaitant nušienavus gautą biomasę)

MF.1.3

Mediena

MF.1.3.1

Mediena (pramoninė apvalioji mediena)

MF.1.3.2

Medienos kuras ir kita gavyba

MF.1.4

Laukinių žuvų žvejyba, vandens augalai ir gyvūnai, medžioklė ir rinkimas

MF.1.4.1

Laukinių žuvų žvejyba

MF.1.4.2

Visi kiti vandens gyvūnai ir augalai

MF.1.5

Gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai (išskyrus laukines žuvis, vandens augalus ir gyvūnus, medžiojamus ir renkamus gyvūnus)

MF.1.5.1

Gyvi gyvūnai (išskyrus laukines žuvis, vandens augalus ir gyvūnus, medžiojamus ir renkamus gyvūnus)

MF.1.5.2

Mėsa ir mėsos produktai

MF.1.5.3

Pieno produktai, paukščių kiaušiniai ir medus

MF.1.5.4

Kiti gyvūniniai produktai (gyvūniniai pluoštai, oda, kailis, išdirbta oda ir kt.)

MF.1.6

Produktai, daugiausia pagaminti iš biomasės

MF.2

Metalų rūdos (pagrindinės rūdos)

MF.2.1

Geležies

MF.2.2

Spalvotųjų metalų

MF.2.2.1

Vario

MF.2.2.2

Nikelio

MF.2.2.3

Švino

MF.2.2.4

Cinko

MF.2.2.5

Alavo

MF.2.2.6

Aukso, sidabro, platinos ir kitų tauriųjų metalų

MF.2.2.7

Boksito ir kitų rūšių aliuminio

MF.2.2.8

Urano ir torio

MF.2.2.9

Kitų spalvotųjų metalų

MF.2.3

Produktai, daugiausia pagaminti iš metalo

MF.3

Nemetalinės naudingosios iškasenos

MF.3.1

Marmuras, granitas, smiltainis, porfyras, bazaltas, kiti dekoratyviniai ar statybiniai akmenys (išskyrus skalūną)

MF.3.2

Kreida ir dolomitas

MF.3.3

Skalūnai

MF.3.4

Mineralinės iškasenos chemijos pramonei ir trąšoms gaminti

MF.3.5

Druska

MF.3.6

Klintis ir gipsas

MF.3.7

Molis ir kaolinas

MF.3.8

Smėlis ir žvyras

MF.3.9

Kitos, nepriskirtos pirmiau išvardytoms, nemetalinės naudingosios iškasenos

MF.3.B

Produktai, daugiausia pagaminti iš nemetalinių naudingųjų iškasenų

MF.4

Iškastiniai energijos ištekliai

MF.4.1

Anglis ir kitos kietosios energijos žaliavos

MF.4.1.1

Lignitas (rusvosios anglys)

MF.4.1.2

Akmens anglis

MF.4.1.3

Naftos skalūnai ir bituminis smėlis

MF.4.1.4

Durpės

MF.4.2

Skystos ir dujinės energijos žaliavos

MF.4.2.1

Žalia nafta, kondensatas ir gamtinių dujų kondensatai (GDK)

MF.4.2.2

Gamtinės dujos

MF.4.2.3

Pakrautas (arba įsipiltas) kuras (importas: vienetų rezidentų užsienyje; eksportas: vienetų nerezidentų šalies teritorijoje)

MF.4.2.3.1

Kuras sausumos transportui

MF.4.2.3.2

Kuras vandens transportui

MF.4.2.3.3

Kuras oro transportui

MF.4.3

Produktai, daugiausia pagaminti iš iškastinio kuro

MF.5

Kiti produktai

MF.6

Galutiniam apdorojimui ir šalinimui skirtos atliekos

▼B

6 skirsnis

ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ

Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.

IV PRIEDAS APLINKOS APSAUGOS IŠLAIDŲ SĄSKAITŲ MODULIS

IV PRIEDAS

APLINKOS APSAUGOS IŠLAIDŲ SĄSKAITŲ MODULIS

1 skirsnis

TIKSLAI

Aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitose pateikiami duomenys apie išlaidas aplinkos apsaugai, t. y. ekonominius išteklius, kuriuos vienetai rezidentai skiria aplinkos apsaugai, o tų duomenų pateikimo būdas turi būti suderintas su pagal ESS teikiamais duomenimis. Tokios sąskaitos leidžia parengti informaciją apie nacionalines aplinkos apsaugos išlaidas, kurios apibrėžiamos kaip vienetų rezidentų aplinkos apsaugos paslaugų panaudojimo, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo aplinkos apsaugos veiklai ir pervedimų aplinkos apsaugai, kurie nėra atsitiktinis pirmesnių straipsnių rodiklis, suma, atėmus finansavimą likusio pasaulio sektoriaus lėšomis.

Rengiant aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitas reikėtų naudotis esama nacionalinių sąskaitų informacija (gamybos ir pajamų formavimo sąskaitomis, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo pagal NACE, išteklių ir panaudojimo lentelėmis, duomenimis, grindžiamais valstybės funkcijų klasifikatoriumi), verslo struktūros statistika, verslo registrais ir kitais šaltiniais.

Šiame priede apibrėžiama, kokius duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų tikslais.

2 skirsnis

APRĖPTIS

Aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitoms taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip ir ESS, o aplinkos apsaugos išlaidų duomenys jose skirstomi pagal pagrindinę, antrinę ir pagalbinę veiklą. Įtraukiami šie sektoriai:

—

valdžios sektorius (įskaitant namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas) ir bendrovės kaip aplinkos apsaugos paslaugas teikiantys instituciniai sektoriai. Aplinkos apsaugos paslaugos yra pagrindinė specialios paskirties paslaugų teikėjų veikla,

—

namų ūkiai, valdžios sektorius ir bendrovės kaip aplinkos apsaugos paslaugų vartotojai,

—

likusio pasaulio sektorius kaip aplinkos apsaugai skirtų pervedimų gavėjas arba mokėtojas.

▼M2

3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės rengia aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitas, remdamosi šiais pagal ESS apibrėžtais rodikliais:

—

aplinkos apsaugos paslaugų produkcija. Skirstoma į rinkos produkciją, ne rinkos produkciją ir pagalbinės veiklos produkciją;

—

aplinkos apsaugos paslaugų tarpinis vartojimas;

—

aplinkos apsaugos paslaugų tarpinis vartojimas aplinkos apsaugos paslaugoms teikti;

—

aplinkos apsaugos paslaugų importas ir eksportas;

—

aplinkos apsaugos paslaugų pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai produktams atėmus subsidijas;

—

bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ir nesukurto nefinansinio turto aplinkos apsaugos paslaugoms teikti įsigijimai atėmus pardavimus ir perleidimus;

—

aplinkos apsaugos paslaugų galutinis vartojimas.

▼M3 —————

▼M2

Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

2. Statistiniai duomenys perduodami per 24 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2020 ataskaitinių metų.

3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ►M3 ES 27 ◄ įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.

5. Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n–2, n–1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2018 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

1. 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys suskirstomi pagal:

—

aplinkos apsaugos paslaugų teikėjų ir (arba) vartotojų tipus, kaip apibrėžta 2 skirsnyje,

▼M5

—

Aplinkos apsaugos tikslų klasifikatoriaus (CEP) grupes, kurios sugrupuojamos taip:

—

CEP 01. Oras ir klimatas;

—

CEP 0301. Nuotekų tvarkymas;

—

CEP 0401. Atliekų tvarkymas;

—

CEP 0501. Dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens apsauga;

—

CEP 0502. Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga;

—

CEP 06. Triukšmas ir spinduliuotė;

—

CEP 0701, CEP 0703, CEP 0705, CEP 0707 ir CEP 0709 suma: į orą išmetamų teršalų mažinimo ir kontrolės, nuotekų tvarkymo, atliekų tvarkymo, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens, biologinės įvairovės, triukšmo ir spinduliuotės MTP.

▼M2

—

►M4 šias pagalbinės aplinkos apsaugos paslaugų produkcijos NACE kategorijas: NACE B, C, D sekcijas ir 36 skyrių. C sekcijos duomenys pateikiami taip: ◄

—

NACE C10–C12 – maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba;

—

NACE C17 – popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba;

—

NACE C19–20 – kokso ir rafinuotų naftos produktų ir chemijos produktų gamyba;

—

NACE C 21–23 – vaistų, guminių, plastikinių ir kitų nemetalo produktų gamyba;

—

NACE C24 – pagrindinių metalų gamyba;

—

NACE C 25–30 – metalo gaminių, įskaitant mašinas ir įrenginius, gamyba;

—

NACE C13–16, 18, 31–33 – kita gamybos veikla.

Valstybės narės, kurių vienos ar kelių iš šių pagal NACE suskirstytų veiklos rūšių visa apyvartos suma arba įdarbintų asmenų skaičius yra mažesnis nei 1 % bendrojo Sąjungos rodiklio, neprivalo teikti pagal tas NACE veiklos rūšis suskirstytų duomenų.

▼M5 —————

▼M1

6 skirsnis

ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ

Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.

V PRIEDAS APLINKOSAUGINIŲ IR APLINKAI PALANKIŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ SEKTORIAUS SĄSKAITŲ MODULIS

V PRIEDAS

APLINKOSAUGINIŲ IR APLINKAI PALANKIŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ SEKTORIAUS SĄSKAITŲ MODULIS

1 skirsnis

TIKSLAI

Rengiant aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų statistiką renkami ir teikiami nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami aplinkosauginiai ir aplinkai palankūs produktai, duomenys, o šių duomenų pateikimo būdas turi būti suderintas su pagal ESS teikiamais duomenimis.

Aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos turėtų būti rengiamos naudojantis iš nacionalinių sąskaitų, struktūrinės verslo statistikos, verslo registrų ir kitų šaltinių jau gauta informacija.

Šiame priede nurodoma, kokius aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.

2 skirsnis

APRĖPTIS

Aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriui taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip ESS, ir jį sudaro visos tos sistemos ribose sukuriamos aplinkosauginės ir aplinkai palankios prekės ir paslaugos. ESS gamyba apibrėžiama kaip veikla, vykdoma instituciniam vienetui prižiūrint ir prisiimant atsakomybę, kurios metu darbas, kapitalas, prekės ir paslaugos panaudojamos prekėms ir paslaugoms kurti.

Aplinkosauginės ir aplinkai palankios prekės ir paslaugos skirstomos į šias kategorijas: specifinės aplinkosauginės ir aplinkai palankios paslaugos, tik su aplinka susijusiems tikslams skirti produktai (susiję produktai), pritaikytosios prekės ir aplinkos technologijos.

▼M5

3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės rengia aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus statistiką pagal šiuos rodiklius:

—

viso aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus produkcija ir rinkos veiklos produkcija;

—

viso aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus eksportas;

—

viso aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus pridėtinė vertė ir rinkos veiklos pridėtinė vertė;

—

viso aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus užimtumas ir rinkos veiklos užimtumas;

—

bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (BPKF) klimato kaitos švelninimo veiklai, suskirstytas pagal bendrovių, valdžios ir namų ūkių, įskaitant namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas, sektorius;

—

BPKF klimato kaitos švelninimo produktams, neįtrauktiems į BPKF klimato kaitos švelninimo veiklą, suskirstytas pagal bendrovių, valdžios ir namų ūkių, įskaitant namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas, sektorius;

—

galutinis klimato kaitos švelninimo produktų vartojimas, suskirstytas pagal valdžios ir namų ūkių, įskaitant namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas, sektorius.

Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų, išskyrus užimtumo rodiklio duomenis, kurie nurodomi visos darbo dienos ekvivalentais.

▼M2

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

2. Statistiniai duomenys perduodami per 22 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Ši nuostata taikoma nuo 2020 ataskaitinių metų.

3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ►M3 ES 27 ◄ įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.

5. Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n–2, n–1 ir n metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2018 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

1. 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys teikiami kryžmiškai suskirstyti pagal:

▼M4

—

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE, sugrupuojant taip:

—

NACE A,

—

NACE B,

—

NACE C,

—

NACE D,

—

NACE E,

—

NACE F,

—

NACE J + NACE K,

—

NACE N,

—

NACE P,

—

NACE Q,

—

NACE G + NACE H + NACE I + NACE L + NACE M + NACE O + NACE R + NACE S + NACE T + NACE U + NACE V suma,

▼M5

—

Aplinkos apsaugos tikslų klasifikatoriaus (CEP) grupes, sugrupuojant taip:

—

CEP 01. Oras ir klimatas;

—

CEP 0201. Atsinaujinančiųjų išteklių energija;

—

CEP 0202. Energijos taupymas ir energijos naudojimo vadyba;

—

CEP 0301. Nuotekų tvarkymas;

—

CEP 0302. Vandens taupymas ir gamtinio vandens išteklių valdymas;

—

CEP 0401. Atliekų tvarkymas;

—

CEP 0402. Naudojimas medžiagoms gauti ir medžiagų taupymas;

—

CEP 0501. Dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens apsauga;

—

CEP 0502. Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga;

—

CEP 0503. Miškų išteklių tvarkymas;

—

CEP 06. Triukšmas ir spinduliuotė;

—

CEP 0701, CEP 0703, CEP 0705, CEP 0707 ir CEP 0709 suma: į orą išmetamų teršalų mažinimo ir kontrolės, nuotekų tvarkymo, atliekų tvarkymo, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens, biologinės įvairovės, triukšmo ir spinduliuotės MTP;

—

CEP 0702, CEP 0704, CEP 0706 ir CEP 0708 suma: energijos, vandens išteklių, naudojimo medžiagoms gauti ir medžiagų taupymo bei miškų tvarkymo MTP;

—

CEP 08. Kompleksiniai ir kiti aplinkos apsaugos tikslai.

▼M5 —————

▼M1

6 skirsnis

ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ

Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.

VI PRIEDAS FIZINIŲ ENERGIJOS SRAUTŲ SĄSKAITŲ MODULIS

VI PRIEDAS

FIZINIŲ ENERGIJOS SRAUTŲ SĄSKAITŲ MODULIS

1 skirsnis

TIKSLAI

Fizinių energijos srautų sąskaitose pateikiami teradžauliais išreikšti fizinių energijos srautų duomenys, o jų pateikimo būdas turi visiškai atitikti ESS. Į fizinių energijos srautų sąskaitas įrašomi su nacionalinių ūkių vienetų rezidentų ekonomine veikla susiję energijos duomenys, suskirstyti pagal ekonominės veiklos rūšis. Jose nurodomas gamtinių energijos sąnaudų, energetikos produktų ir energetinių liekanų ištekliai ir panaudojimas. Ekonominė veikla apima gamybą, vartojimą ir kaupimą.

Šiame priede nurodoma, kokius fizinių energijos srautų sąskaitoms skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.

2 skirsnis

APRĖPTIS

Fizinių energijos srautų sąskaitoms taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip ESS ir jos taip pat yra grindžiamos gyvenamosios vietos (buveinės) principu.

Pagal ESS šalies vienetu rezidentu laikomas vienetas, kurio ekonominių interesų centras yra tos šalies ekonominėje teritorijoje, t. y. kai jis ilgesnį laiką (vienus metus ar ilgiau) toje teritorijoje vykdo ekonominę veiklą.

Į fizinių energijos srautų sąskaitas įrašomi dėl visų vienetų rezidentų veiklos atsiradę fiziniai energijos srautai, neatsižvelgiant į faktinę jų atsiradimo geografinę vietovę.

Į fizinių energijos srautų sąskaitas įrašomi fiziniai energijos srautai iš aplinkos į ūkį, ūkyje ir iš ūkio atgal į aplinką.

3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės rengia fizinių energijos srautų sąskaitas pagal šiuos rodiklius:

—

fiziniai energijos srautai, suskirstyti į tris bendrąsias kategorijas:

i)

gamtinės energijos sąnaudos;

ii)

energetikos produktai;

iii)

energetinės liekanos,

—

fizinių energijos srautų kilmė, suskirstyta į penkias kategorijas: gamyba, vartojimas, kaupimas, likusio pasaulio sektorius ir aplinka,

—

fizinių energijos srautų paskirtis pagal tas pačias penkias kaip ir fizinių energijos srautų kilmės kategorijas.

Visi duomenys pateikiami teradžauliais.

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

2. Statistiniai duomenys perduodami per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos.

3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ►M3 ES 27 ◄ įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2015 m.

5. Į pirmą kartą perduodamus duomenis valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2014 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų metinius duomenis.

6. Kiekvieną kitą kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n–2, n–1 ir n-tųjų metų duomenis, kai n metai yra ataskaitiniai metai. Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2014 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

1. Teikiami šie 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys fiziniais vienetais:

—

energijos srautų išteklių lentelė. Šioje lentelėje nurodomi gamtinių energijos sąnaudų, energetikos produktų ir energetinių liekanų ištekliai (eilutėse) pagal jų kilmę, t. y. tiekėją (skiltyse),

—

energijos srautų panaudojimo lentelė. Šioje lentelėje nurodomas gamtinių energijos sąnaudų, energetikos produktų ir energetinių liekanų panaudojimas (eilutėse) pagal jų paskirtį, t. y. naudotoją (skiltyse),

—

su išmetamaisiais teršalais susijusių energijos srautų panaudojimo lentelė. Į šią lentelę įrašomas su išmetamaisiais teršalais susijęs gamtinių energijos sąnaudų ir energetikos produktų panaudojimas (eilutėse) pagal juos naudojančius ir teršalus išmetančius vienetus (skiltyse),

—

jungiamoji lentelė, kurioje nurodomi įvairūs elementai, kuriais galima paaiškinti energijos sąskaitų ir energijos balanso skirtumą.

2. Energijos srautų išteklių ir panaudojimo lentelių (įskaitant su išmetamaisiais teršalais susijusius srautus) eilučių ir skilčių struktūra vienoda.

3. Skiltyse nurodoma fizinių srautų kilmė (ištekliai) arba paskirtis (panaudojimas). Skiltys suskirstomos į penkias kategorijas:

—

„gamyba“ siejama su prekių ir paslaugų gamyba. Gamybos veikla klasifikuojama pagal NACE 2 red., o duomenys teikiami A*64 suvestinių duomenų lygiu,

—

„vartojimo“ veikla nurodoma vienoje asmeninių namų ūkių galutinio vartojimo skiltyje, pateikiant visą sumą ir duomenis pagal tris pakategores (transporto, šildymo (vėsinimo), kita),

—

„kaupimas“ reiškia energetinių produktų atsargų pasikeitimus ūkyje,

—

į „likusio pasaulio sektoriaus“ kategoriją įrašomi importuojamų ir eksportuojamų produktų srautai,

—

į „aplinkos“ kategoriją įrašoma gamtinių sąnaudų srautų kilmė ir liekanų srautų paskirtis.

4. Eilutėse nurodomos fizinių srautų rūšys pagal 3 skirsnio pirmoje įtraukoje nurodytas kategorijas.

5. Gamtinės energijos sąnaudos, energetikos produktai ir energetinės liekanos klasifikuojami taip:

—

gamtinės energijos sąnaudos skirstomos į neatsinaujinančiąsias gamtines energijos sąnaudas ir atsinaujinančiąsias gamtines energijos sąnaudas,

—

energetikos produktai skirstomi pagal Europos energijos statistikoje naudojamą klasifikatorių,

—

energetinėms liekanoms priskiriamos atliekos (neturinčios piniginės vertės); gavybos ir (arba) ėmimo, skirstymo ir (arba) transportavimo, transformavimo ir (arba) perdirbimo ir saugojimo metu atsiradę nuostoliai; taip pat balansuojamieji straipsniai išteklių ir panaudojimo lentelėms suderinti.

6. Gyvenamosios vietos (buveinės) principu grindžiamo rodiklio ir teritoriškumo principu grindžiamo rodiklio sąsaja nurodoma visam nacionaliniam ūkiui (neskirstant pagal veiklos rūšis) ir gaunama taip:

visas vienetų rezidentų energijos panaudojimas

–

vienetų rezidentų energijos panaudojimas užsienyje

+

nerezidentų energijos panaudojimas šalies teritorijoje

+

statistiniai skirtumai

=

bendrasis vidaus energijos suvartojimas (grindžiamas teritorija).

6 skirsnis

ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ

Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.

VII PRIEDAS MIŠKŲ SĄSKAITŲ MODULIS

VII PRIEDAS

MIŠKŲ SĄSKAITŲ MODULIS

1 skirsnis

TIKSLAI

Miškų sąskaitose duomenys apie miško išteklius ir miškininkystės bei medienos ruošos sektoriuje vykdomą ekonominę veiklą registruojami ir pateikiami taip, kad būtų visiškai suderinami su duomenimis, teikiamais pagal 2010 m. ESS. Miškų sąskaitose pateikiama papildomos informacijos ir vartojamos sąvokos, konkrečiai pritaikytos prie miškų ir miškininkystės bei medienos ruošos sektoriaus pobūdžio.

Šiame priede nurodoma, kokius miškų sąskaitoms skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.

2 skirsnis

APRĖPTIS

Miškų sąskaitose registruojamos miško išteklių (medžiais apaugusios žemės bei medienos) atsargos ir srautai, taip pat miškininkystės bei medienos ruošos sektoriuje vykdoma ekonominė veikla, įskaitant apvaliosios medienos ruošą ir laukinių nemedieninių miško produktų gavybą ir rinkimą.

3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės miškų sąskaitas rengia remdamosi šiame skirsnyje apibūdintais rodikliais.

1. Medžiais apaugusios žemės ir medienos turto sąskaitos. Medžiais apaugusi žemė apibrėžiama kaip visų trijų toliau išdėstytų punktų visuma.

a)

Miškas, iš kurio gali būti tiekiama mediena – miškai, kuriuose aplinkosauginiai, socialiniai ar ekonominiai apribojimai nedaro reikšmingo poveikio vykdomam ar galimam medienos tiekimui. Tie apribojimai gali būti nustatyti teisės normomis, valdytojų arba savininkų sprendimais ar dėl kitų priežasčių.

b)

Miškas, iš kurio negali būti tiekiama mediena – visi miškai, pagal a punktą nelaikomi miškais, iš kurių gali būti tiekiama mediena. Tai miškai, kuriuose dėl aplinkosauginių, socialinių, ekonominių ar teisinių apribojimų reikšmingos apimties medienos tiekimas negalimas. Tai yra: i) miškai, kuriuose taikomi teisiniai apribojimai arba kitais politiniais sprendimais nustatyti apribojimai, kuriais dėl tokių priežasčių kaip aplinkos arba biologinės įvairovės išsaugojimas medienos tiekimas visiškai draudžiamas arba griežtai ribojamas (saugomi miškai, nacionaliniai parkai, gamtos draustiniai ir kitos saugomos teritorijos, pavyzdžiui, svarbios dėl ypatingų aplinkosauginių, mokslinių, istorinių, kultūrinių ar dvasinių priežasčių); ii) miškai, kurių fizinis našumas ar medienos kokybė per žemi arba medienos ruošos ir transportavimo sąnaudos per didelės, kad užsiimti medienos ruoša būtų pagrįsta, išskyrus retkarčiais vykdomus kirtimus savo galutiniam naudojimui.

c)

Kita medžiais apaugusi žemė.

Miškas – didesnio nei 0,5 hektaro ploto žemė, kurioje auga aukštesni kaip penkių metrų medžiai, o medžių lajos danga apima daugiau kaip 10 %, arba kurioje medžiai gali pasiekti tas ribas in situ. Tai neapima daugiausia pagal žemės ūkio paskirtį naudojamos žemės arba medžių, augančių miesto aplinkoje, pavyzdžiui, miesto parkuose, alėjose ir soduose.

Kita medžiais apaugusi žemė – prie miško nepriskiriama, didesnio nei 0,5 hektaro ploto žemė, kurioje auga aukštesni kaip penkių metrų medžiai, o medžių lajos danga apima 5–10 %, arba kurioje medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, arba kurioje lajos danga, įtraukus krūmokšnius, krūmus ir medžius, apima daugiau kaip 10 %. Tai neapima daugiausia pagal žemės ūkio paskirtį naudojamos žemės arba medžių, augančių miesto aplinkoje, pavyzdžiui, miesto parkuose, alėjose ir soduose.

Grynasis metinis medienos prieaugis – vidutinis metinis gyvų medžių stiebų tūrio padidėjimas atėmus vidutinį metinį žuvusių medžių stiebų tūrį.

Iš miško ištraukta mediena – visų gyvų ar žuvusių medžių, nukirstų ir ištrauktų iš miško, kitos medžiais apaugusios žemės ar kitų kirtaviečių, tūris. Tai apima neparduotą apvaliąją medieną, saugomą miško kelkraščiuose. Tai taip pat apima iš žuvusių medžių pagamintą ir ištrauktą medieną, iš ankstesniu laikotarpiu nukirstų medžių per metus ištrauktą medieną, ne stiebų (pavyzdžiui, kelmų ir šakų) medienos ištraukimą ir dėl natūralių priežasčių, pvz., ugnies, vėjo, vabzdžių ir ligų, žuvusių ar pažeistų medžių (vadinamų natūraliais nuostoliais) medienos ištraukimą. Tai neapima ne medienos biomasės ar medienos, paliktos miške ir neištrauktos per metus, pvz., kelmų, šakų, medžių viršūnių ir kirtimo liekanų (medienos ruošos liekanų).

Nesusigrąžinami nuostoliai – kirtimo liekanos, visos nukirstos vėjo išvartos, kurių negalima ištraukti iš miško, ir per miškų gaisrus prarasta mediena.

2. Ekonominės sąskaitos, kuriose nurodoma miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje vykdoma ekonominė veikla. Miškininkystės ir medienos ruošos sektorius – visi vietos vienetai pagal veiklos rūšį, vykdantys veiklą, priskiriamą NACE 2 red. A02 skyriui.

Remiantis 2010 m. ESS terminų apibrėžtimis, ataskaitose pateikiami šie rodikliai:

—

Produkcija,

—

iš jos: produkcija savo galutiniam naudojimui,

—

tarpinis vartojimas,

—

bendroji pridėtinė vertė,

—

pagrindinio kapitalo vartojimas,

—

kiti gamybos mokesčiai,

—

kitos subsidijos gamybai,

—

atlygis darbuotojams,

—

bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ir nesukurto nefinansinio turto įsigijimai atėmus pardavimus / perleidimus,

—

atsargų pokyčiai,

—

kapitalo pervedimai.

Valstybės narės ataskaitose nurodo užimtumą miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje tūkstančiais metinių darbo vienetų (MDV), apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 138/2004 ( 6 ).

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

2. Statistiniai duomenys perduodami per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos.

3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), kai tik gaunama pakankamai šalių duomenų, parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2023 m.

5. Pirmą kartą perduodamos duomenis, valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2022 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų metinius duomenis.

6. Po to kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia n-2, n-1 ir n-tųjų metų metinius duomenis (n metai yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės paskesnių metų nuo 2022 m. duomenis pateikia iš naujo, kai tik tie duomenys peržiūrimi. Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2022 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

Teikiami šie 3 skirsnyje nustatytų rodiklių duomenys.

1.

Medžiais apaugusios žemės plotas, suskirstytas taip:

—

miškas, iš kurio gali būti tiekiama mediena,

—

miškas, iš kurio negali būti tiekiama mediena,

—

kita medžiais apaugusi žemė.

Kiekviena iš šių kategorijų smulkiau suskirstyta taip:

—

pradinis plotas ataskaitinių metų pradžioje,

—

miško įveisimas ir kitoks padidėjimas,

—

miško naikinimas ir kitoks sumažėjimas,

—

statistinis perklasifikavimas,

—

galutinis plotas ataskaitinių metų pabaigoje.

Duomenys pateikiami tūkstančiais hektarų.

2.

Medienos tūris, suskirstytas taip:

—

miškas, iš kurio gali būti tiekiama mediena,

—

miškas, iš kurio negali būti tiekiama mediena,

—

kita medžiais apaugusi žemė.

Miško, iš kurio gali būti tiekiama mediena, duomenys smulkiau suskirstyti taip:

—

ataskaitinių metų pradžios ištekliai,

—

grynasis prieaugis,

—

ištraukta mediena,

—

nesusigrąžinami nuostoliai,

—

statistinis perklasifikavimas,

—

balansuojamasis straipsnis,

—

ataskaitinių metų pabaigos ištekliai.

Miško, iš kurio negali būti tiekiama mediena, ir kitos medžiais apaugusios žemės duomenys smulkiau suskirstyti taip:

—

ataskaitinių metų pradžios ištekliai,

—

ištraukta mediena,

—

kiti pokyčiai (lyginant pradžios ir pabaigos išteklius),

—

ataskaitinių metų pabaigos ištekliai.

Duomenys pateikiami medienos su žieve, tūkstančiais m3.

3.

Medienos vertė, suskirstyta taip:

—

miškas, iš kurio gali būti tiekiama mediena,

—

miškas, iš kurio negali būti tiekiama mediena,

—

kita medžiais apaugusi žemė.

Miško, iš kurio gali būti tiekiama mediena, duomenys smulkiau suskirstyti taip:

—

ataskaitinių metų pradžios ištekliai,

—

grynasis prieaugis,

—

ištraukta mediena,

—

nesusigrąžinami nuostoliai,

—

perkainojimas,

—

statistinis perklasifikavimas,

—

balansuojamasis straipsnis,

—

ataskaitinių metų pabaigos ištekliai.

Miško, iš kurio negali būti tiekiama mediena, ir kitos medžiais apaugusios žemės duomenys smulkiau suskirstyti taip:

—

ataskaitinių metų pradžios ištekliai,

—

ištraukta mediena,

—

kiti pokyčiai (lyginant pradžios ir pabaigos išteklius),

—

ataskaitinių metų pabaigos ištekliai.

Duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.

4.

Ekonominėse sąskaitose 3 skirsnyje nurodytos produkcijos duomenys teikiami suskirstyti taip, kaip nurodyta toliau, o produktai apibrėžiami pagal produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus 2.1 redakciją:

—

augantys miško medžių sodinukai (produktų kodas 02.10.11) ir miško medžių sėklos (produktų kodas 02.10.12),

—

miško medžiai, apibrėžiami kaip grynasis medienos prieaugis auginamuose miškuose (produktų kodas 02.10.30),

—

padarinė mediena (produktų kodas 02.20.1), įskaitant parduotą neauginamų miškų medieną, apimanti šiuos produktus, kurių duomenys turi būti pateikiami dviejose atskirose eilutėse:

i)

malkas (produktų kodai 02.20.14 ir 02.20.15);

ii)

rąstus, t. y. spygliuočių rąstų (produktų kodas 02.20.11), lapuočių rąstų, išskyrus atogrąžų medžių rąstus (produktų kodas 02.20.12), ir atogrąžų medžių rąstų (produktų kodas 02.20.13) sumą;

—

laukiniai nemedieniniai produktai (produktų kodas 02.30),

—

miškininkystės ir medienos ruošos veiklai būdingos paslaugos – miško medžių medelynų paslaugos (produktų kodas 02.10.2), miškininkystei būdingos paslaugos (produktų kodas 02.4) ir bet kurios kitos paslaugos, teikiamos miškininkystės sektoriaus vietos vieneto pagal veiklos rūšį,

—

kiti produktai, gaunami vietos vienetui pagal veiklos rūšį vykdant susijusią nepagrindinę veiklą, pavyzdžiui, grybai ir trumai (produktų kodas 01.13.8), kiti, niekur kitur nepriskirti, šilauogių genties augalų vaisiai ir uogos (produktų kodas 01.25.19), gamtinis kaučiukas (produktų kodas 01.29.10), kita padarinė mediena, įskaitant skeltuosius stulpus ir kuolus (produktų kodas 16.10.39), medžio anglys (produktų kodas 20.14.72), gamtos rezervatų ir draustinių paslaugos, įskaitant natūralios aplinkos išsaugojimo paslaugas (produktų kodas 91.04.12), ir bet kokie kiti vietos vieneto pagal veiklos rūšį gaminami produktai.

3 skirsnyje nurodyto miškininkystės ir medienos ruošos sektoriaus tarpinio vartojimo duomenys teikiami suskirstyti taip, kaip nurodyta toliau, o produktai apibrėžiami pagal produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus 2.1 redakciją:

—

augančių miško medžių sodinukų (produktų kodas 02.10.11), miško medžių sėklų (produktų kodas 02.10.12) ir miško medžių (produktų kodas 02.10.3), naudojamų medienai gauti, suma,

—

energijos ir tepalų, įskaitant elektrą (produktų kodas 35.11.10), automobilinį benziną (benziną) (produktų kodas 19.20.21), gamtines dujas – suskystintas arba dujinės būsenos (produktų kodas 06.20.10), tepalines naftos alyvas ir niekur kitur nepriskirtus sunkiųjų alyvų preparatus (produktų kodas 19.20.29), taip pat kitus panašius produktus, suma,

—

miškininkystei ir medienos ruošai būdingų paslaugų, įskaitant miško medžių medelynų paslaugas (produktų kodas 02.10.2), miškininkystei būdingas paslaugas (produktų kodas 02.4) ir bet kurias kitas paslaugas, teikiamas miškininkystės ir medienos ruošos sektoriaus vietos vieneto pagal veiklos rūšį, suma,

—

kitos prekės ir paslaugos, nenurodytos nė prie vieno tarpinio vartojimo kintamojo.

3 skirsnyje nurodytų miškininkystės ir medienos ruošos sektoriaus atsargų pokyčių duomenys teikiami suskirstyti taip, kaip nurodyta toliau:

—

nebaigto auginti biologinio turto pokyčiai,

—

kiti atsargų pokyčiai.

Visi rodiklių duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.

5.

Duomenys apie kitą medžiais apaugusią žemę teikiami savanoriškai.

6 skirsnis

ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ

Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.

VIII PRIEDAS APLINKOSAUGOS SUBSIDIJŲ IR PANAŠIŲ PERVEDIMŲ SĄSKAITŲ MODULIS

VIII PRIEDAS

APLINKOSAUGOS SUBSIDIJŲ IR PANAŠIŲ PERVEDIMŲ SĄSKAITŲ MODULIS

1 skirsnis

TIKSLAI

Aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitose su 2010 m. ESS sąvokomis ir terminų apibrėžtimis suderinamu būdu renkami ir pateikiami duomenys apie einamuosius ir kapitalo pervedimus aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos veiklai, įskaitant aplinkai palankių produktų gamybą ir naudojimą, remti.

Šiame priede nurodoma, kokius aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitų duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti. Tie duomenys taip pat naudojami rengiant nacionalines aplinkos apsaugos išlaidas, kaip nustatyta IV priede.

2 skirsnis

APRĖPTIS

Aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitose registruojami neatlyginami valdžios sektoriaus mokėjimai instituciniams sektoriams (vidaus ekonomikos ir likusio pasaulio sektoriui) ir nerezidentų (likusio pasaulio sektorius) mokėjimai, siekiant saugoti aplinką arba mažinti gamtos išteklių naudojimą ir gavybą.

3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitas rengia remdamosi šiais rodikliais:

—

subsidijomis (2010 m. ESS kodas D.3);

—

kitais einamaisiais pervedimais (2010 m. ESS kodai D.6 ir D.7);

—

kapitalo pervedimais (2010 m. ESS kodas D.9).

Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.

2. Statistiniai duomenys perduodami per 24 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.

3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), kai tik gaunama pakankamai šalių duomenų, parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2023 m.

5. Pirmą kartą perduodamos duomenis, valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2022 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų metinius duomenis.

6. Po to kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia n-2, n-1 ir n-tųjų metų metinius duomenis (n metai yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės paskesnių metų nuo 2022 m. duomenis pateikia iš naujo, kai tik tie duomenys peržiūrimi. Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2022 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

1. 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys teikiami suskirstyti pagal:

—

mokėjimą atliekantį institucinį sektorių, kaip antai:

—

valdžios sektorius,

—

likusio pasaulio sektorius,

—

mokėjimą gaunantį institucinį sektorių, kaip antai:

—

valdžios sektorius,

—

bendrovės,

—

namų ūkiai,

—

namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos,

—

likusio pasaulio sektorius.

▼M5

2. Kiekvienos iš 1 punkte nurodytų ataskaitų kategorijų duomenys teikiami suskirstyti į Aplinkos apsaugos tikslų klasifikatoriaus (CEP) grupes, sugrupuoti taip:

—

CEP 01. Oras ir klimatas;

—

CEP 0201. Atsinaujinančiųjų išteklių energija;

—

CEP 0202. Energijos taupymas ir energijos naudojimo vadyba;

—

CEP 0301. Nuotekų tvarkymas;

—

CEP 0302. Vandens taupymas ir gamtinio vandens išteklių valdymas;

—

CEP 0401. Atliekų tvarkymas;

—

CEP 0402. Naudojimas medžiagoms gauti ir medžiagų taupymas;

—

CEP 0501. Dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens apsauga;

—

CEP 0502. Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga;

—

CEP 0503. Miškų išteklių tvarkymas;

—

CEP 06. Triukšmas ir spinduliuotė;

—

CEP 0701, CEP 0703, CEP 0705, CEP 0707 ir CEP 0709 suma: į orą išmetamų teršalų mažinimo ir kontrolės, nuotekų tvarkymo, atliekų tvarkymo, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens, biologinės įvairovės, triukšmo ir spinduliuotės MTP;

—

CEP 0702, CEP 0704, CEP 0706 ir CEP 0708 suma: energijos, vandens išteklių, naudojimo medžiagoms gauti ir medžiagų taupymo bei miškų tvarkymo MTP;

—

CEP 08. Kompleksiniai ir kiti aplinkos apsaugos tikslai.

▼M3

3. ►M5 Bendrovių iš valdžios sektoriaus gaunami pervedimai, sugrupuoti pagal visų CEP skyrių (CEP 01–08) sumą, pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. papildomai sugrupuojami taip: ◄

—

NACE A – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė,

—

NACE B – kasyba ir karjerų eksploatavimas,

—

NACE C – apdirbamoji gamyba,

—

NACE D – elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas,

—

NACE E – vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas,

—

NACE F – statyba,

—

NACE G – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas,

—

NACE H – transportas ir saugojimas,

—

NACE I–U – kiti NACE skyriai.

▼M5 —————

▼M3

6 skirsnis

ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ

Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.

IX PRIEDAS EKOSISTEMŲ SĄSKAITŲ MODULIS

IX PRIEDAS

EKOSISTEMŲ SĄSKAITŲ MODULIS

1 skirsnis

TIKSLAI

Ekosistemų sąskaitose pateikiami duomenys apie ekosistemų turto aprėptį ir būklę ir visuomenei bei ekonomikai jų teikiamas paslaugas. Duomenys atitinka SEEA EA ir yra suderinami su duomenimis, teikiamais pagal 2010 m. ESS.

Jei įmanoma, ekosistemų sąskaitose naudojama turima informacija, be kita ko, gauta iš Žemės stebėjimo, aplinkos ataskaitų ir kitų duomenų šaltinių.

2 skirsnis

APRĖPTIS

Ekosistemų sąskaitose registruojama ekosistemų aprėptis, ekosistemų būklė ir ekosisteminių paslaugų srautai.

Ekosistemų aprėptis – ekosistemų dydis atitinkamoje teritorijoje. Į ekosistemų aprėpties sąskaitas įtraukiamos valstybės teritorijoje esančios sausumos (taip pat gėlavandenės) ir jūrų ekosistemos.

Ekosistemos būklė – ekosistemos kokybinė charakteristika, nustatoma pagal jos abiotinius, biotinius ir kraštovaizdžio rodiklius, atsižvelgiant į ekosistemų tipus.

Ekosisteminės paslaugos – ekosistemų teikiama nauda ekonominei ir kitokiai žmonių veiklai. Tai apima i) aprūpinimo, ii) reguliavimo ir palaikymo, ir iii) kultūrines paslaugas. Ekosisteminių paslaugų sąskaitose registruojamas faktinis ekosistemų užtikrinamų ekosisteminių paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis valstybės teritorijoje.

Teminės sąskaitos – sąskaitos, kuriose duomenys organizuojami pagal konkrečias politikos temas, pavyzdžiui, biologinės įvairovės, klimato kaitos, vandenynų ir miestų teritorijų.

3 skirsnis

RODIKLIŲ SĄRAŠAS

Valstybės narės ekosistemų sąskaitas rengia remdamosi toliau nurodytais rodikliais.

1.

Ekosistemų aprėpties sąskaitose registruojamas kiekvieno tipo ekosistemų plotas ir ploto pokytis valstybės teritorijoje. Valstybės narės duomenis ekosistemų aprėpties sąskaitose pateikia tūkstančiais hektarų.

2.

Viena iš ekosistemų aprėpties sąskaitų sudedamųjų dalių – pasikeitimo matrica, pagal kurią registruojamas tarp dviejų laiko momentų įvykęs vienų tipų ekosistemų pasikeitimas į kitų tipų ekosistemas, išreikštas hektarais.

3.

Ekosistemų būklės sąskaitose registruojami šie ekosistemų rodikliai:

a)

gyvenviečių ir kitų dirbtinių teritorijų:

—

didmiesčių ir gretimų miestų bei priemiesčių žaliosios zonos nurodomos viso ploto procentais ir skaičiuojamos pagal visą didmiesčių ir gretimų miestų bei priemiesčių plotą, įskaitant visų tipų ekosistemas toje teritorijoje,

—

ne didesnio kaip 2,5 μm skersmens kietųjų dalelių koncentracijos didmiesčiuose duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas μg/m3;

b)

pasėlių:

—

dirvožemio organinės anglies sankaupos dirvoje duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas tonomis hektare;

c)

pievų:

—

dirvožemio organinės anglies sankaupos dirvoje duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas tonomis hektare;

d)

pasėlių ir pievų kartu:

—

kaip ataskaitinio laikotarpio nacionalinis bendras indeksas nurodomas įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksas;

e)

miškų ir miškingų vietovių:

—

negyvos medienos duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas m3/ha,

—

medžių lajų dangos tankio duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas procentais,

—

įprastų miško paukščių populiacijų indeksas; pagal įprastų miško paukščių populiacijų indeksą apibūdinamos ilgalaikės įprastų miško paukščių gausos visuose jų Europos arealuose tendencijos; tai sudėtinis indeksas, sukurtas remiantis paukščių rūšių, būdingų Europos miškų buveinėms, stebėjimo duomenimis; indeksas pagrįstas konkrečiu kiekvienos valstybės narės rūšių sąrašu;

f)

pakrančių paplūdimių, kopų ir šlapynių:

—

dirbtinės nelaidžios dangos ploto, esančio pakrantės zonoje, kurioje yra pakrančių paplūdimių, kopų ir šlapynių tipų ekosistemų, duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas procentais.

Didmiesčiai, miestai ir priemiesčiai – vietos administraciniai vienetai, priskiriami atitinkamoms kategorijoms pagal urbanizacijos lygio tipologiją, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2391 ( 7 ).

4.

Ekosisteminių paslaugų sąskaitose teikimo ir naudojimosi lentelėse registruojamas ekosisteminių paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis. Teikimo lentelėje registruojamos ekosistemų socialinėms ir ekonominėms sistemoms teikiamos ekosisteminės paslaugos. Naudojimosi lentelėje registruojamas naudojimasis ekosisteminėmis paslaugomis pagal naudojimosi tipą, apibrėžtą 5 skirsnyje.

Duomenys teikimo ir naudojimosi lentelėse pateikiami toliau nurodytais fiziniais vienetais.

a)

Aprūpinimo paslaugos

—

Aprūpinimas kultūriniais augalais – ekosistemų indėlis į augalų augimą, apytikriai apskaičiuojamas remiantis įvairios paskirties kultūrinių augalų derliaus kiekiu. Tai apima maisto ir pluošto gamybą, pašarus ir energiją, taip pat ganyklų biomasę, kaip nustatyta III priedo A lentelės 1.1 ir 1.2 skirsniuose.

—

Apdulkinimas – laukinių apdulkintojų ekosisteminis indėlis į pirmoje įtraukoje nurodytų kultūrinių augalų auginimą. Šio indėlio duomenys pateikiami nuo apdulkintojų priklausomų kultūrinių augalų, kuriuos galima susieti su laukiniais apdulkintojais, tonomis pagal kultūrinių augalų tipą – pagrindinius nuo apdulkintojų priklausomų kultūrinių augalų tipus, apimančius vaismedžius, uogas, pomidorus, aliejingąsias sėklas ir „kita“.

—

Aprūpinimas mediena – ekosistemų indėlis į medžių ir kitos medienos biomasės augimą; jo duomenys pateikiami kaip VII priede apibrėžtas medienos su žieve grynasis prieaugis, išreikštas tūkstančiais m3.

b)

Reguliavimo ir palaikymo paslaugos

—

Oro filtravimas – ekosistemų indėlis į oro teršalų filtravimą, ekosistemų komponentams (ypač medžiams) vykdant teršalų nusodinimą, sugėrimą, fiksavimą ir saugojimą. Tai sušvelnina žalingą teršalų poveikį. Šio indėlio duomenys pateikiami adsorbuotų kietųjų dalelių tonomis.

—

Pasaulinis klimato reguliavimas – ekosistemų indėlis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje mažinimą šalinant anglies dioksidą iš atmosferos (vykdant bendrąją sekvestraciją) ir sulaikant (saugant) anglies dioksidą ekosistemose. Šio indėlio duomenys pateikiami bendro sekvestruoto anglies dioksido tonomis ir sausumos ekosistemose, be kita ko, virš žemės ir po žeme saugomos organinės anglies sankaupų tonomis.

—

Vietos klimato reguliavimas – ekosistemų indėlis į aplinkos atmosferos sąlygų reguliavimą miestų vietovėse pasitelkiant augaliją, kuri gerina žmonių gyvenimo sąlygas ir palaiko ekonominę gamybą. Tai išreiškiama ir atitinkami duomenys pateikiami kaip Celsijaus laipsniais išreikštas dėl miestų augalijos poveikio įvykęs temperatūros sumažėjimas miestuose dienomis, kai temperatūra viršija 25 oC.

c)

Kultūrinės paslaugos

—

Gamtinės su turizmu susijusios paslaugos – ekosistemų indėlis, ypač dėl ekosistemų biofizinių charakteristikų ir ypatybių, sudarantis sąlygas žmonėms naudotis ir mėgautis aplinka tiesiogiai, in situ, fiziškai ir per patirtį sąveikaujant su aplinka. Tų indėlių duomenys pateikiami nakvynių viešbučiuose, nakvynės namuose, stovyklavietėse ir kt., kurias galima susieti su lankymusi ekosistemose, skaičiumi.

5.

Ekosistemų sąskaitose naudojama toliau pateikiama ekosistemų tipų lentelė.

Kategorija	Ekosistemų tipas
1	Gyvenvietės ir kitos dirbtinės teritorijos
2	Pasėliai
3	Pievos (ganyklos, pusiau natūralios ir natūralios pievos)
4	Miškai ir miškingos vietovės
5	Viržynai ir krūmynai
6	Retai augalija apaugusios ekosistemos
7	Gėlavandenės šlapynės
8	Upės ir kanalai
9	Ežerai ir tvenkiniai
10	Jūrų įlankos ir tarpiniai vandenys
11	Pakrančių paplūdimiai, kopos ir šlapynės
12	Jūrų ekosistemos (pakrančių vandenys, šelfai ir atviras vandenynas)

4 skirsnis

PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI

1. Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami:

—

ekosistemų aprėpties ir ekosistemų būklės sąskaitų – kas trejus metus; teikiant duomenis nurodomas reprezentatyvus ataskaitinių metų vidurkis ir pasikeitimo matrica, pagal kurią nurodomi pokyčiai, įvykę per trejus metus tarp dvejų ataskaitinių metų,

—

ekosisteminių paslaugų sąskaitų – kasmet, su sąlyga, kad Komisija (Eurostatas) teikia modeliavimo priemones ekosisteminėms paslaugoms apskaičiuoti; jei tokių priemonių nėra, ekosisteminių paslaugų sąskaitų atveju – kas 3 metus.

2. Statistiniai duomenys perduodami per 24 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.

3. Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), kai tik gaunama pakankamai šalių duomenų, parengia bendrus ES įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.

4. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2024 m. Pasikeitimo matricos pirmieji ataskaitiniai metai yra 2027 m.

5. Pirmą kartą perduodamos duomenis, valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2024 m. duomenis, skirtus aprėpties ir būklės sąskaitoms ir ekosisteminių paslaugų teikimo ir naudojimosi jomis lentelėms, išreikštus fiziniais vienetais. Pasikeitimo matricos duomenys rodo pokyčius nuo 2024 m. iki 2027 m.

6. Po to kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia ekosisteminių paslaugų, aprėpties ir būklės sąskaitų n–3 ir n-tųjų metų duomenis (n metai yra ataskaitiniai metai). Valstybės narės paskesnių metų nuo 2024 m. duomenis pateikia iš naujo, kai tik tie duomenys peržiūrimi. Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2024 m.

5 skirsnis

ATASKAITOS LENTELĖS

1. Ekosistemų aprėpties sąskaitų: pirmą kartą visų 3 skirsnyje nurodytų ekosistemų tipų duomenys perduodami už pirmuosius ataskaitinius metus. Po to kiekvieną kartą perduodant duomenis pateikiami šie duomenys:

—

aprėptis ankstesniais ataskaitiniais metais,

—

padidėjimas,

—

sumažėjimas,

—

aprėptis esamais ataskaitiniais metais.

Pagal pasikeitimų matricą nurodomi visų 3 skirsnyje nurodytų ekosistemų tipų pasikeitimai nuo ankstesnių iki esamų ataskaitinių metų.

2. Ekosisteminių paslaugų sąskaitų: 3 skirsnyje nurodytų ekosisteminių paslaugų duomenys teikimo ir naudojimosi lentelėse pateikiami taip:

a)

teikimo lentelėje registruojami metiniai 3 skirsnyje nurodytų paslaugų teikimo duomenys pagal visus 3 skirsnyje nurodytus ekosistemų tipus, išskyrus 10 ir 12 kategorijas;

b)

naudojimosi lentelėje registruojami naudojimosi ekosisteminėmis paslaugomis duomenys, suskirstyti taip, kaip nurodyta toliau:

—

pramonės sektorių tarpinis vartojimas,

—

valdžios sektoriaus galutinis vartojimas,

—

namų ūkių galutinis vartojimas,

—

bendrojo kapitalo formavimas,

—

eksportas.

3. Valstybė narė neprivalo teikti duomenų, jeigu jos visas sausumos plotas neviršija 0,3 % viso Sąjungos sausumos ploto.

6 skirsnis

ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ

Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 691/2011 2011 m. liepos 6 d. dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (Tekstas svarbus EEE)

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai