29 straipsnis 3.

užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių sandorių sąlyginė suma apibrėžiama kaip sandorio dalies užsienio valiuta sąlyginė suma, konvertuota į vietinę valiutą; jei abi užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių dalys yra išreikštos valiutomis, kurios nėra vietinė valiuta, kiekvienos dalies sąlyginė suma konvertuojama į vietinę valiutą ir sąlygine suma laikoma dalis, kurios vertė vietine valiuta yra didesnė;

nuosavybės priemonių ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorių, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių sąlyginė suma apibrėžiama kaip vieno priemonės vieneto rinkos kainos ir nurodytų sandorio vienetų skaičiaus sandauga;

sandorių, susijusių su daugkartinėmis išmokomis, priklausančiomis nuo rezultato, įskaitant skaitmeninius pasirinkimo sandorius arba tikslinius išpirkimo išankstinius sandorius, sąlyginę sumą investicinė įmonė apskaičiuoja pagal kiekvieną rezultatą ir naudoja didžiausią gautą skaičių;

kai sąlyginė vertė nustatoma pagal rinkos verčių formulę, investicinė įmonė naudoja CMV, kad nustatytų sandorio sąlyginę vertę;

kintamosios sąlyginės vertės apsikeitimo sandoriams, tokiems kaip amortizavimo ir kaupiamieji apsikeitimo sandoriai, investicinės įmonės kaip sandorio sąlyginę sumą taiko viso likusio apsikeitimo sandorio galiojimo laiko vidutinę sąlyginę vertę;

finansinį svertą naudojantys apsikeitimo sandoriai konvertuojami į lygiavertę finansinio sverto nenaudojančių apsikeitimo sandorių sąlyginę sumą, kad tais atvejais, kai visos apsikeitimo sandorio normos dauginamos iš veiksnio, sąlyginei sumai nustatyti nurodomą sąlyginę sumą būtų galima padauginti iš veiksnio, taikomo palūkanų normai;

išvestinių finansinių priemonių sandorių, kai pagrindinė suma keičiamasi ne kartą, sąlyginei sumai nustatyti sąlyginė suma dauginama iš išvestinių finansinių priemonių sandorio pagrindinės sumos apsikeitimo kartų.