|
+I PRIEDAS |
I PRIEDAS
I PRIEDAS I. Pagrindinė lygtis, kuria išreiškiamas išmokėtų lėšų ir grąžinimų bei mokesčių lygiavertiškumas Pagrindine lygtimi, pagal kurią nustatoma bendros kredito kainos metinė norma (MN), sulyginama kiekvienų metų esama išmokėtų lėšų ir bendra esama grąžinimų ir mokesčių mokėjimų vertė, t. y.:
kur:
Pastabos:
a)
Abiejų sutarties šalių skirtingu metu sumokėtos sumos nebūtinai turi būti vienodo dydžio ir nebūtinai turi būti mokamos vienodais intervalais.
b)
Pradžios data yra pirmojo lėšų išmokėjimo data.
c)
Apskaičiuojant naudojami laiko intervalai tarp datų išreiškiami metais arba metų dalimis. Remiamasi prielaida, kad metus sudaro 365 dienos (arba 366 dienos keliamaisiais metais), 52 savaitės arba dvylika vienodos trukmės mėnesių. Remiamasi prielaida, kad vienodos trukmės mėnesį sudaro 30,41666 dienų (t. y. 365/12), neatsižvelgiant į tai, ar metai keliamieji ar ne.
d)
Skaičiavimo rezultatas išreiškiamas bent vieno ženklo po kablelio tikslumu. Jeigu skaitmuo, einantis po dešimtosios dalies, yra lygus 5 arba yra didesnis, tos dešimtosios dalies skaitmuo padidinamas vienetu.
e)
Lygtį galima perrašyti naudojant vieną sumą ir srautų (Ak) sąvoką; šie srautai bus teigiami arba neigiami, kitais žodžiais tariant, sumokėti arba gauti laikotarpiais nuo 1 iki k, kurie išreiškiami metais, t. y.:
S yra dabartinis srautų balansas. Jeigu tikslas yra išlaikyti srautų ekvivalentiškumą, ši vertė bus lygi nuliui. II. Bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimo papildomos prielaidos:
a)
jeigu kredito sutartyje vartotojui suteikiama teisė į laisvą lėšų išmokėjimą, laikoma, kad kredito suma išmokama iš karto ir visa;
b)
jeigu kredito sutartyje vartotojui iš esmės suteikiama teisė į laisvą lėšų išmokėjimą, tačiau kartu su skirtingais lėšų išmokėjimo būdais taip pat numatomi kredito sumos ir laikotarpio apribojimai, laikoma, kad kredito suma išmokama anksčiausią kredito sutartyje nurodytą datą laikantis minėtų ribojimų, taikomų lėšų išmokėjimui;
c)
jeigu kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai su skirtingais mokesčiais ar kredito palūkanų normomis, laikoma, kad bendra kredito suma išmokama taikant didžiausius mokesčius ar kredito palūkanų normas, kurios dažniausiai taikomos šios rūšies kredito sutarties mokėjimo kategorijoms;
d)
kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas atveju laikoma, kad bendra kredito suma turi būti visiškai išmokėta per visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį. Jeigu kredito sutarties trukmė nėra žinoma, bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama darant prielaidą, kad kredito trukmė yra trys mėnesiai;
e)
neterminuotos kredito, išskyrus kreditą su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas, sutarties atveju laikoma, kad:
i)
kreditas suteikiamas vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo pradinio lėšų išmokėjimo, ir paskutine vartotojo įmoka padengiamas kapitalo, palūkanų ir kitų mokesčių, jeigu jų yra, likutis;
ii)
kapitalą vartotojas grąžina mokėdamas vienodas mėnesines įmokas, pradėtas mokėti suėjus vienam mėnesiui nuo pradinio lėšų išmokėjimo dienos. Tačiau kai visas kapitalas turi būti grąžintas sumokant tik vieną įmoką per kiekvieną mokėjimo laikotarpį, laikoma, kad lėšos vėliau išmokamos ir vartotojas visą kapitalą grąžina per vienerius metus. Palūkanos ir kiti mokesčiai taikomi atsižvelgiant į minėtą lėšų išmokėjimą ir kapitalo grąžinimą bei į kredito sutarties nuostatas; Taikant šį punktą, neterminuota kredito sutartis laikoma neterminuotos trukmės kredito, įskaitant kreditą, kuris turi būti visiškai grąžintas per nustatytą laikotarpį arba jam pasibaigus, tačiau jį grąžinus gali būti vėl išmokėtas, sutartimi.
f)
kredito, išskyrus kreditą su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas ir neterminuotą kreditą, sutarčių atveju, kaip nurodyta d ir e punktuose pateiktose prielaidose:
i)
jeigu negalima nustatyti kapitalo grąžinimo datos ar sumos, kurią vartotojas turi mokėti, laikoma, kad lėšos grąžinamos anksčiausią kredito sutartyje nurodytą datą ir grąžinama mažiausia kredito sutartyje numatyta suma;
ii)
jeigu kredito sutarties sudarymo data yra nežinoma, pradinio lėšų išmokėjimo data laikoma data, nuo kurios gaunamas trumpiausias laikotarpis iki pirmojo mokėjimo, kurį turi atlikti vartotojas, dienos;
g)
kai, remiantis kredito sutartimi arba d, e arba f punktuose pateiktomis prielaidomis, negalima nustatyti datos ar sumos, kurią vartotojas turi mokėti, laikoma, kad mokėjimas atliktas iki kreditoriaus nurodytų datų bei jo nustatytomis sąlygomis, o kai jos nežinomos:
i)
palūkanų mokesčiai sumokami kartu su grąžinamu kapitalu;
ii)
kaip atskira suma apskaičiuotas ne palūkanų mokestis sumokamas kredito sutarties sudarymo dieną;
iii)
kaip keletas sumų apskaičiuoti ne palūkanų mokesčiai sumokami reguliariais tarpais, pradedant nuo pirmosios kapitalo grąžinimo dienos; jeigu tokių mokėjimų sumos nėra žinomos, laikoma, kad jos yra vienodo dydžio;
iv)
galutine įmoka padengiamas kapitalo, palūkanų ir kitų mokesčių, jeigu jų yra, likutis;
h)
jeigu dėl kredito limito dar nesusitarta, laikoma, kad limitas yra 1 500 EUR;
i)
jeigu ribotam laikotarpiui ar sumai nustatomos skirtingos kredito palūkanų normos ir mokesčiai, viso kredito sutarties galiojimo laikotarpio palūkanų norma ir mokesčiais laikomi didžiausia palūkanų norma ir didžiausi mokesčiai;
j)
vartojimo kredito sutarčių, kurių pradiniam laikotarpiui nustatoma fiksuotoji kredito palūkanų norma, o šio laikotarpio pabaigoje nustatoma nauja kredito palūkanų norma, kuri vėliau periodiškai koreguojama taikant sutartą rodiklį, atveju, bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama darant prielaidą, kad fiksuotosios kredito palūkanų normos galiojimo laikotarpio pabaigoje kredito palūkanų norma ir norma, nustatyta tuo metu, kai, atsižvelgiant į tuo metu sutarto rodiklio vertę, apskaičiuojama bendros kredito kainos metinė norma, yra vienodos. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|
