|
+2 straipsnis 6. |
2 straipsnis 6.Valstybės narės gali nustatyti, kad tik 1, 2, 3, 7, 8, 11, 19 ir 20 straipsniai, 21 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–h ir l punktai, 21 straipsnio 3 dalis bei 23, 25 ir 28-50 straipsniai taikomi kredito sutartims, kurias sudaro organizacija, kurios nariai gali būti tik asmenys, gyvenantys arba dirbantys tam tikroje vietoje, arba konkretaus darbdavio darbuotojai ir į pensiją išėję darbuotojai, arba asmenys, atitinkantys kitus nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įrodančius narių tarpusavio ryšio buvimą, ir kuri atitinka visas toliau nurodomas sąlygas:
a)
organizacija įsteigta siekiant jos narių tarpusavio naudos;
b)
organizacija siekia pelno tik savo nariams;
c)
organizacija siekia pagal nacionalinę teisę reikalaujamo socialinio tikslo;
d)
organizacija gauna ir valdo tik savo narių santaupas ir tik jiems teikia kredito šaltinius;
e)
organizacija suteikia kreditą taikydama mažesnę nei rinkoje vyraujanti bendros kredito kainos metinę normą arba normą, kurios viršutinė riba reglamentuojama nacionalinės teisės aktais. Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos pirmoje pastraipoje minimos organizacijos sudarytoms kredito sutartims, kai visų tos organizacijos sudarytų esamų kredito sutarčių bendra vertė, palyginti su visų toje valstybėje narėje, kurioje yra organizacija, sudarytų esamų kredito sutarčių bendra verte, yra nedidelė, ir visų tokių organizacijų toje valstybėje narėje sudarytų visų esamų kredito sutarčių bendra vertė yra mažesnė nei 1 % visų toje valstybėje narėje sudarytų esamų kredito sutarčių bendros vertės. Valstybės narės kasmet peržiūri, ar vis dar tebetenkinamos sąlygos taikyti kurią nors iš antroje pastraipoje minimų išimčių, ir imasi veiksmų panaikinti išimtį, jeigu mano, kad tos sąlygos nebetenkinamos. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|