+14 straipsnis
---+Article 14 1.
---+Article 14 2.
---+Article 14 3.
---+Article 14 4.
---+Article 14 5.
---+Article 14 6.
---+Article 14 7.
---+Article 14 8.
---+Article 14 9.
---+Article 14 10.

14 straipsnis

14 straipsnis

▼M3

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad universaliųjų paslaugų teikėjų apskaita būtų tvarkoma pagal šio straipsnio nuostatas.

2.  Universaliųjų paslaugų teikėjas(-ai) savo vidaus apskaitos sistemose turi turėti atskiras sąskaitas, kad būtų galima kiekvieną paslaugą ir produktą, kurie yra universaliųjų paslaugų dalis, aiškiai atskirti nuo tų, kurie nėra universaliųjų paslaugų dalis. Šis apskaitos atskyrimas naudojamas valstybėms narėms apskaičiuojant grynąsias universaliųjų paslaugų sąnaudas. Tokiose vidaus apskaitos sistemose remiamasi nuosekliai taikomais ir objektyviai pagrįstais sąnaudų apskaitos principais.

3.  Šio straipsnio 2 dalyje minėtose apskaitos sistemose, neribojant šio straipsnio 4 dalies taikymo, sąnaudos paskirstomos taip:

a) sąnaudos, kurios tiesiogiai gali būti priskirtos konkrečiai paslaugai ar produktui, priskiriamos tai paslaugai ar produktui;

b) bendrosios sąnaudos, t. y. tokios sąnaudos, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečiai paslaugai ar produktui, paskirstomos taip:

i) jeigu įmanoma, bendrosios sąnaudos yra paskirstomos remiantis tiesiogine tokių sąnaudų kilmės analize;

ii) kai tiesioginė analizė negalima, bendrųjų sąnaudų kategorijos yra nustatomos remiantis jų netiesioginiu sąryšiu su kita sąnaudų kategorija arba kategorijų grupe, kurioms sąnaudas galima tiesiogiai priskirti ar paskirstyti; netiesioginis sąryšis turi būti pagrįstas palyginamomis sąnaudų struktūromis;

iii) kai negalima pritaikyti nei tiesioginių, nei netiesioginių sąnaudų paskirstymo būdų, sąnaudų kategorija paskirstoma remiantis bendru paskirstymo kriterijumi, apskaičiuotu imant visų išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai priskirtų ar paskirstytų kiekvienai iš universaliųjų paslaugų ir išlaidų, priskirtų kitoms paslaugoms, santykį;

iv) bendrosios sąnaudos, kurios būtinos tiek universaliosioms, tiek neuniversaliosioms paslaugoms teikti, atitinkamai paskirstomos; tokie pat sąnaudų veiksniai privalo būti taikomi tiek universaliosioms, tiek neuniversaliosioms paslaugoms.

▼B

4.  Kitokios sąnaudų apskaitos sistemos gali būti taikomos tiktai tada, jeigu jos atitinka 2 dalies nuostatas ir buvo patvirtintos nacionalinės reguliavimo institucijos. Prieš taikant tokias apskaitos sistemas, apie tai yra informuojama Komisija.

5.  Nacionalinė reguliavimo institucija garantuoja, kad nuo universaliųjų paslaugų teikėjo nepriklausoma kompetentinga institucija patvirtins 3 ir 4 dalyse aprašytų apskaitos sistemų atitikimą vienai iš sąnaudų apskaitos sistemų. Valstybės narės turi užtikrinti, kad periodiškai būtų skelbiami pranešimai apie apskaitos sistemų atitikimą.

6.  Nacionalinė reguliavimo institucija leidžia naudotis pakankamai detalia informacija apie universaliųjų paslaugų teikėjo taikomas sąnaudų apskaitos sistemas, ir tokią informaciją pateikia Komisijai, jai to paprašius.

7.  Nacionalinei reguliavimo institucijai ir Komisijai paprašius joms turi būti konfidencialiai pateikta tokių apskaitos sistemų teikiama detali informacija.

▼M3

8.  Jeigu tam tikra valstybė narė nenustatė universaliųjų paslaugų teikimo finansavimo mechanizmo, kurį galima nustatyti pagal 7 straipsnį, ir jeigu nacionalinė reguliavimo institucija yra įsitikinusi, kad nė vienas iš šios valstybės narės paskirtų universaliųjų paslaugų teikėjų paslėptu arba kitokiu būdu negauna valstybės pagalbos, o konkurencija rinkoje yra tikrai veiksminga, nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti netaikyti šiame straipsnyje keliamų reikalavimų.

▼M3

9.  Tačiau šis straipsnis gali būti taikomas universaliųjų paslaugų teikėjui, paskirtam iki visiško rinkos atvėrimo galutinio termino, jei nėra paskirtas(-i) kitas(-i) universaliųjų paslaugų teikėjas(-ai). Nacionalinė reguliavimo institucija iš anksto prieš priimdama tokį sprendimą apie jį praneša Komisijai.

10.  Valstybės narės gali reikalauti, kad pašto paslaugų teikėjai, kurie privalo mokėti įmokas į kompensacijų fondą, atskirtų apskaitą siekiant užtikrinti fondo veikimą.

▼B

1. Apžvalga

,
Article 14 1.
Member States shall take the measures necessary to ensure that the accounting of the universal service providers is conducted in accordance with the provisions of this Article.
Article 14 2.
The universal service provider(s) shall keep separate accounts within their internal accounting systems in order to clearly distinguish between each of the services and products which are part of the universal service and those which are not. This accounting separation shall be used as an input when Member States calculate the net cost of the universal service. Such internal accounting systems shall operate on the basis of consistently applied and objectively justifiable cost accounting principles.
Article 14 3.

The accounting systems referred to in paragraph 2 shall, without prejudice to paragraph 4, allocate costs in the following manner:

(a) 

costs which can be directly assigned to a particular service or product shall be so assigned;

(b) 

common costs, that is costs which cannot be directly assigned to a particular service or product, shall be allocated as follows:

(i) 

whenever possible, common costs shall be allocated on the basis of direct analysis of the origin of the costs themselves;

(ii) 

when direct analysis is not possible, common cost categories shall be allocated on the basis of an indirect linkage to another cost category or group of cost categories for which a direct assignment or allocation is possible; the indirect linkage shall be based on comparable cost structures;

(iii) 

when neither direct nor indirect measures of cost allocation can be found, the cost category shall be allocated on the basis of a general allocator computed by using the ratio of all expenses directly or indirectly assigned or allocated, on the one hand, to each of the universal services and, on the other hand, to the other services;

(iv) 

common costs, which are necessary for the provision of both universal services and non-universal services, shall be allocated appropriately; the same cost drivers must be applied to both universal services and non-universal services.
Article 14 4.
Other cost accounting systems may be applied only if they are compatible with paragraph 2 and have been approved by the national regulatory authority. The Commission shall be informed prior to their application.
Article 14 5.
National regulatory authorities shall ensure that compliance with one of the cost accounting systems described in paragraphs 3 or 4 is verified by a competent body which is independent of the universal service provider. Member States shall ensure that a statement concerning compliance is published periodically.
Article 14 6.
The national regulatory authority shall keep available, to an adequate level of detail, information on the cost accounting systems applied by a universal service provider, and shall submit such information to the Commission on request.
Article 14 7.
On request, detailed accounting information arising from these systems shall be made available in confidence to the national regulatory authority and to the Commission.
Article 14 8.
Where a given Member State has not used a financing mechanism for the provision of the universal service, as permitted under Article 7, and where the national regulatory authority is satisfied that none of the designated universal service providers in that Member State is in receipt of State assistance, hidden or otherwise, and that competition in the market is fully effective, the national regulatory authority may decide not to apply the requirements of this Article.
Article 14 9.
This Article may, however, be applied to the universal service provider designated before the final date for Full Market Opening as long as no other universal service provider(s) have been designated. The national regulatory authority shall inform the Commission in advance of any such decision.
Article 14 10.
Member States may require those postal service providers which are obliged to contribute to a compensation fund to introduce an appropriate accounting separation to ensure the functioning of the fund.

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai

3. Susiję standartai

Standartai
  • Builddate: 27.02.2008 00:00:00 -Doknr: CELEX:31997L0067
  • EULAW -

    EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

    DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.