I PRIEDAS BENDRIEJI REIKALAVIMAI VISŲ KLASIŲ SĄVARTYNAMS

1.1.

Parenkant sąvartyno vietą, būtina atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su:

1.2.

Sąvartyną gali būti leidžiama įrengti tik tuo atveju, jei numatomos sąvartyno vietos ypatybės pagal aukščiau nurodytus reikalavimus ir taikytinos koreguojamosios priemonės rodo, kad sąvartynas nekels rimto pavojaus aplinkai.

3.1.

Sąvartynas turi būti tokioje vietoje ir taip suprojektuotas, kad atitiktų dirvožemio, požeminio ir paviršinio vandens taršos prevencijos reikalavimus ir užtikrintų veiksmingą atliekų salvos surinkimą taip, kaip to reikalauja 2 skirsnio nuostatos. Dirvožemio, požeminio ir paviršinio vandens apsauga sąvartyno eksploatavimo/aktyviajame etape užtikrinama derinant geologinį barjerą su apatiniu sluoksniu, o pasyviajame etape (po uždarymo) — derinant geologinį barjerą su viršutiniu sluoksniu.

3.2.

Geologinis barjeras nustatomas pagal tai, ar po sąvartynu ir jo apylinkėse esančios geologinės bei hidrogeologinės sąlygos pakankamai sušvelnina daromą poveikį, kad nekiltų grėsmė dirvožemiui ir požeminiam vandeniui.

Sąvartyno dugnas ir šonai turi būti iš mineralinio sluoksnio, kuris atitiktų laidumo ir storio reikalavimus, o jo bendras laidumo koeficientas (dirvožemio, požeminio ir paviršinio vandens apsaugos efektas) (K) būtų bent lygus žemiau nurodytiems dydžiams:

m/s — metras per sekundę.

Kai natūralus geologinis barjeras neatitinka aukščiau nurodytų sąlygų, jį galima papildyti dirbtiniu būdu ir sutvirtinti kitais būdais, užtikrinančiais lygiavertę apsaugą. Dirbtiniu būdu sudarytas geologinis barjeras turi būti ne plonesnis kaip 0,5 metro.

3.3.

Siekiant užtikrinti, kad sąvartyno dugne susirinktų tik minimalus salvos kiekis, be aukščiau aprašyto geologinio barjero būtina dar įrengti salvos surinkimo ir užsandarinimo sistemą pagal žemiau nurodytus principus:

Inertinių atliekų sąvartynams ir aukščiau minėtų techninių priemonių charakteristikoms valstybės narės gali nustatyti bendruosius ir specifinius reikalavimus.

Jei, apsvarsčiusi galimą grėsmę aplinkai, kompetentinga institucija nustato, kad būtina neleisti susidaryti salvai, ji gali pareikalauti paviršiaus užsandarinimo. Paviršiaus užsandarinimo rekomendacijos:

3.4.

Jei, remdamasi pavojaus aplinkai įvertinimu, ypač atsižvelgdama į Direktyvą 80/68/EEB ( 7 ), kompetentinga institucija pagal 2 skirsnio nuostatas („Vandens kontrolė ir salvos tvarkymas“) nusprendžia, kad salvą rinkti ir valyti nebūtina, arba jei nustatoma, kad sąvartynas dirvožemiui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui nekelia potencialios grėsmės, aukščiau pateiktus 3.2 ir 3.3 paragrafų reikalavimus galima atitinkamai sumažinti. Šiuos reikalavimus pritaikyti inertinių atliekų sąvartynams galima priėmus atitinkamus nacionalinius įstatymus.

4.1.

Būtina imtis atitinkamų priemonių sąvartyno dujų kaupimuisi ir judėjimui kontroliuoti (III priedas).

4.2.

Sąvartynų dujas būtina rinkti visuose sąvartynuose, kuriuose šalinamos biologiškai skaidomos atliekos, jas būtina išvalyti ir panaudoti. Jei surinktų dujų negalima panaudoti energijos gamybai, jos turi būti sudeginamos.

4.3.

Kaip nurodyta 4.2 paragrafe, sąvartyno dujos turi būti renkamos, valomos ir panaudojamos taip, kad keltų kuo mažiau pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.