EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/14/EB 2000 m. gegužės 8 d. dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo

1 straipsnis Tikslai

1 straipsnis

Tikslai

Šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus dėl skleidžiamo triukšmo standartų, atitikties įvertinimo procedūrų, ženklinimo, techninės dokumentacijos ir dėl duomenų apie lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą rinkimo. Ji prisidės prie sklandaus vidaus rinkos funkcionavimo, taip pat tuo pačiu apsaugos žmonių sveikatą ir gerovę.

2 straipsnis Taikymo sritis

3 straipsnis Apibrėžimai

3 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi apibrėžimai:

a)

„lauko sąlygomis naudojama įranga“ – tai visi mechanizmai, apibrėžti 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo ( 1 ) 1 straipsnio 2 dalyje, kurie gali būti savaeigiai arba kilnojamojo tipo ir kurie, nepaisant varomojo (-ų) elemento (-ų) bei atsižvelgiant į jų tipą, skirti naudoti lauko sąlygomis ir prisideda prie aplinkoje skleidžiamo triukšmo poveikio. Laikoma, kad įranga naudojama lauko sąlygomis, jei ji naudojama aplinkoje, kuri neveikia garso perdavimo arba jį veikia nesmarkiai (pvz., palapinėse, po stogu, apsaugančiu nuo lietaus, ar pastatų karkasuose). Taip pat šis apibrėžimas taikomas pramoninės paskirties arba aplinkos darbams naudojamai nevariklinei įrangai, kuri atsižvelgiant į jos tipą yra skirta naudoti lauko sąlygomis ir kuri prisideda prie aplinkoje skleidžiamo triukšmo poveikio. Visi šie įrangos tipai toliau vadinami „įranga“;

b)

„atitikties įvertinimo procedūros“ – tai procedūros, nustatytos V–VIII prieduose, remiantis Sprendimu 93/465/EEB;

c)

„ženklinimas“ – tai matomo, įskaitomo ir nenutrinamo ženklo „CE“, apibrėžto Sprendime 93/465/EEB, ir su juo pateikiamo garantuoto garso galios lygio rodmens ženklo, pritvirtinimas;

d)

„garso galios lygis LWA“ – A-svorinė garso galia dB palyginti su 1 pW, kaip apibrėžta EN ISO 3744:1995 ir EN ISO 3746:1995;

e)

„išmatuotas garso galios lygis“ – garso galios lygio vertė, gauta matavimais, kaip nustatyta III priede; tai gali būti vienos mašinos, atstovaujančios įrangos tipą, išmatuotos vertės arba kelių mašinų išmatuotų verčių vidutinė vertė;

f)

„garantuotas garso galios lygis“ – garso galios lygio vertė, gauta laikantis III priede nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į neapibrėžtis, atsirandančias dėl gamybos proceso ir matavimo metodų nukrypimų, ir jei gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas patvirtina, kad pagal techniniuose dokumentuose nurodytas technines priemones ši vertė nėra viršyta;

▼M6

g)

kilus krizei svarbios prekės – kilus krizei svarbios prekės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/2747 ( 2 ) 3 straipsnio 6 punkte;

h)

vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas – vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/2747 3 straipsnio 3 punkte.

▼B

4 straipsnis Pateikimas į rinką

5 straipsnis Rinkos priežiūra

6 straipsnis Laisvas judėjimas

7 straipsnis Atitikties prezumpcija

7 straipsnis

Atitikties prezumpcija

Valstybės narės daro prielaidą, kad 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta įranga, jei jai suteiktas CE ženklas, garantuoto garso galios lygio rodmens ženklas ir su ja pateikiama EB atitikties deklaracija, atitinka visas šios direktyvos nuostatas.

8 straipsnis EB atitikties deklaracija

9 straipsnis Įrangos neatitikimas

10 straipsnis Teisėti būdai padėčiai ištaisyti

10 straipsnis

Teisėti būdai padėčiai ištaisyti

Visos priemonės, kurių valstybė narė ėmėsi pagal šią direktyvą, kad įranga, kuriai taikoma ši direktyva, nepatektų į rinką arba nebūtų pradėta naudoti, turi būti tiksliai pagrįstos. Suinteresuotajai šaliai turi būti kiek įmanoma greičiau pranešta apie tai, kad tokių veiksmų buvo imtasi, kartu ji turi būti informuojama apie jai prieinamus teisėtus būdus padėčiai ištaisyti, laikantis konkrečios valstybės narės galiojančių įstatymų, ir apie laikotarpį, per kurį ji tai gali padaryti.

11 straipsnis Ženklinimas

12 straipsnis Įranga, kuriai taikomos triukšmo galios ribinės vertės

12 straipsnis

Įranga, kuriai taikomos triukšmo galios ribinės vertės

Toliau išvardytos įrangos garantuotas garso galios lygis turi būti ne didesnis kaip leistinasis garso galios lygis, nustatytas toliau pateiktose ribinių verčių lentelėse:

—

statybiniai keltuvai kroviniams gabenti (varomi vidaus degimo varikliu)

Apibrėžimas:

I priedo 3 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 3 punktas

—

sutankinimo mašinos (tik vibruojamieji ir nevibruojamieji volai, vibruojamosios plokštės, vibruojamieji muštuvai)

Apibrėžimas:

I priedo 8 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 8 punktas

—

kompresoriai (< 350 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 9 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 9 punktas

—

rankiniai betono trupintuvai ir skeliamieji kūjai

Apibrėžimas:

I priedo 10 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 10 punktas

—

statybinės gervės (varomos vidaus degimo varikliu)

Apibrėžimas:

I priedo 12 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 12 punktas

—

buldozeriai (< 500 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 16 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 16 punktas

—

automobiliniai savivarčiai (< 500 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 18 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 18 punktas

—

hidrauliniai ar lynais valdomi ekskavatoriai (< 500 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 20 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 20 punktas

—

ekskavatoriai krautuvai (< 500 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 21 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 21 punktas

—

greideriai (< 500 kW)

Definitie:

I priedo 23 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 23 punktas

—

hidrauliniai agregatai

Apibrėžimas:

I priedo 29 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 29 punktas

—

krautuvo tipo šiukšlių pylimo sutankinimo mašina su kaušu (< 500 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 31 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 31 punktas

—

vejapjovės (išskyrus žemės ūkio ir miškų ūkio įrangą ir universaliuosius įtaisus, kurių pagrindinio variklinio komponento instaliuotoji galia yra didesnė kaip 20 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 32 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 32 punktas

—

mašinėlė vejoms apkirpti arba mašinėlė vejų pakraščiams apkirpti

Apibrėžimas:

I priedo 33 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 33 punktas

—

vidaus degimo varikliu varomi autokrautuvai su atsvaru (išskyrus „kitus autokrautuvus su atsvaru“, kaip apibrėžta I priedo 36 punkto antrojoje įtraukoje, kurių norminė keliamoji galia yra ne didesnė kaip 10 tonų)

Apibrėžimas:

I priedo 36 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 36 punktas

—

krautuvai (< 500 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 37 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 37 punktas

—

judrieji kranai

Apibrėžimas:

I priedo 38 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 38 punktas

—

varikliniai kultivatoriai (< 3 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 40 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 40 punktas

—

gatvių dangos klotuvai (išskyrus gatvių dangos klotuvus su didelio laipsnio sutankinimo lygintuvu)

Apibrėžimas:

I priedo 41 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 41 punktas

—

elektros energijos generatoriai (< 400 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 45 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 45 punktas

—

bokštiniai kranai

Apibrėžimas:

I priedo 53 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 53 punktas

—

suvirinimo generatoriai

Apibrėžimas:

I priedo 57 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 57 punktas.

▼M1

Įrangos tipas	Instaliuotoji naudingoji galia P (kW) Elektros galia P el (kW) (1) Į renginio masė m kg Pjovimo plotis L cm	Leistinasis garso galios lygis dB/1 galios W
		I etapas nuo 2002 m. sausio 3 d.	II etapas nuo 2006 m. sausio 3 d.
Sutankinimo mašinos (vibruojamieji volai, vibruojamosios plokštės, vibruojamieji muštuvai)	P ≤ 8	108	105 (2)
	8 < P ≤ 70	109	106 (2)
	P > 70	89 + 11 lg P	86 + 11 lg P (2)
Vikšriniai buldozeriai, vikšriniai krautuvai, vikšriniai ekskavatoriai-krautuvai	P ≤ 55	106	103 (2)
	P > 55	87 + 11 lg P	84 + 11 lg P (2)
Ratiniai buldozeriai, ratiniai krautuvai, ratiniai ekskavatoriai-krautuvai, automobiliniai savivarčiai, greideriai, krautuvo tipo šiukšlių pylimo sutankinimo mašinos, vidaus degimo varikliu varomi autokrautuvai su atsvaru, judrieji kranai, sutankinimo mašinos, (nevibruojamieji volai), gatvių dangos klotuvai, hidrauliniai agregatai	P ≤ 55	104	101 (2) (3)
	P > 55	85 + 11 lg P	82 + 11 lg P (2) (3)
Ekskavatoriai, statybiniai keltuvai prekėms gabenti, statybinės gervės, varikliniai kultivatoriai	P ≤ 15	96	93
	P > 15	83 + 11 lg P	80 + 11 lg P
Rankiniai betono trupintuvai ir skeliamieji kūjai	m ≤ 15	107	105
	15 < m < 30	94 + 11 lg m	92 + 11 lg P (2)
	m ≥ 30	96 + 11 lg m	94 + 11 lg m
Bokštiniai kranai		98 + lg P	96 + lg P
Suvirinimo ir elektros generatoriai	P el ≤ 2	97 + lg P el	95 + lg P el
	2 < P el ≤ 10	98 + lg P el	96 + lg P el
	►C1 Pel > 10 ◄	97 + lg P el	95 + lg P el
Kompresoriai	P ≤ 15	99	97
Kompresoriai	P > 15	97 + 2 lg P	95 + 2 lg P
Vejapjovės, mašinėlės vejų žolei apkirpti, mašinėlės vejų pakraščių žolei apkirpti	L ≤ 50	96	94 (2)
	50 < L ≤ 70	100	98
	70 < L ≤ 120	100	98 (2)
	L > 120	105	103 (2)
(1) Suvirinimo generatorių P el: standartinės suvirinimo srovės ir apkrovos standartinės įtampos sandauga, kai gamintojo nurodyto įrangos panaudojimo faktoriaus vertė yra mažiausia. Elektros energijos generatoriųP el: pirminė elektros galia pagal ISO 8528-1:1993 13.3.2 punktą. (2) II etapo skaičiai yra indikaciniai tik šių tipų įrangai: — pėsčiojo valdomiems vibruojamiesiems volams, — vibruojamosioms plokštėms (> 3kW), — vibruojamiesiems muštuvams, — buldozeriams (plieniniais vikšrais), — krautuvams (plieniniais vikšrais > 55 kW), — vidaus degimo varikliu varomiems autokrautuvams su atsvaru, — sutankinimo lygintuvą turintiems kelių dangos klotuvams, — vidaus degimo variklį turintiems rankiniams betono trupintuvams ir skeliamiesiems plaktukams (15 < m < 30), — vejapjovėms, mašinėlėms vejų žolei apkirpti, mašinėlėms vejų pakraščių žolei apkirpti. Galutiniai skaičiai priklausys nuo triukšmo direktyvos dalinio keitimo, pateikus pagal 20 straipsnio 1 dalį reikalaujamą ataskaitą. Jeigu tokio keitimo nebūtų siūloma, I etapo skaičiai būtų toliau taikomi II etape. (3) Vieno variklio mobiliems kranams I pakopai numatyti dydžiai taikomi iki 2008 m. sausio 3 d. Po šios datos taikomi II pakopai numatyti dydžiai. Leistinasis garso galios lygis suapvalinamas iki artimiausio sveiko skaičiaus (jeigu vertė mažesnė nei 0,5, naudojamas mažesnis skaičius; jeigu didesnė nei 0,5 arba yra lygi 0,5, naudojamas didesnis skaičius).

▼B

13 straipsnis Įranga, kuriai taikomas tik triukšmo lygio ženklinimas

13 straipsnis

Įranga, kuriai taikomas tik triukšmo lygio ženklinimas

Toliau išvardytai įrangai taikomas tik garantuoto garso galios lygio ženklinimas:

—

kabamosios kėlimo platformos su vidaus degimo varikliu

Apibrėžimas:

I priedo 1 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 1 punktas

—

krūmapjovės

Apibrėžimas:

I priedo 2 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 2 punktas

—

statybiniai keltuvai kroviniams gabenti (su elektros varikliu)

Apibrėžimas:

I priedo 3 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 3 punktas

—

statybinių aikštelių juostiniai pjūklai

Apibrėžimas:

I priedo 4 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 4 punktas

—

statybinių aikštelių diskiniai staliniai pjūklai

Apibrėžimas:

I priedo 5 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 5 punktas

—

nešiojamasis grandininis pjūklas

Apibrėžimas:

I priedo 6 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 6 punktas

—

kombinuotieji didelio slėgio plovimo ir siurbimo automobiliniai valytuvai

Apibrėžimas:

I priedo 7 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 7 punktas

—

sutankinimo mašinos (tik sprogstamieji muštuvai)

Apibrėžimas:

I priedo 8 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 8 punktas

—

betono ar skiedinio maišytuvas

Apibrėžimas:

I priedo 11 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 11 punktas

—

statybinės gervės (su elektros varikliu)

Apibrėžimas:

I priedo 12 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 12 punktas

—

betono ir skiedinio tiekimo ir purškimo mašinos

Apibrėžimas:

I priedo 13 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 13 punktas

—

konvejerių juostos

Apibrėžimas:

I priedo 14 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 14 punktas

—

automobilinė šaldymo įranga

Apibrėžimas:

I priedo 15 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 15 punktas

—

gręžimo agregatai

Apibrėžimas:

I priedo 17 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 17 punktas

—

automobilinių cisternų ar bunkerių krovimo ir iškrovimo įranga

Apibrėžimas:

I priedo 19 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 19 punktas

—

stiklo recirkuliavimo konteineriai

Apibrėžimas:

I priedo 22 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 22 punktas

—

žoliapjovė arba pakraščių žoliapjovė

Apibrėžimas:

I priedo 24 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 24 punktas

—

gyvatvorių žirklės

Apibrėžimas:

I priedo 25 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 25 punktas

—

didelio slėgio plovimo mašinos

Apibrėžimas:

I priedo 26 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 26 punktas

—

plovimo didelio slėgio vandens čiurkšle mašinos

Apibrėžimas:

I priedo 27 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 27 punktas

—

hidrauliniai kūjai

Apibrėžimas:

I priedo 28 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 28 punktas

—

sandūrų pjautuvai

Apibrėžimas:

I priedo 30 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 30 punktas

—

lapų pūstuvai

Apibrėžimas:

I priedo 34 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 34 punktas

—

lapų rinktuvai

Apibrėžimas:

I priedo 35 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 35 punktas

—

vidaus degimo varikliu varomi autokrautuvai su atsvaru (tik „kiti autokrautuvai su atsvaru“, kaip apibrėžta I priedo 36 punkto antrojoje įtraukoje, kurių norminė keliamoji galia yra ne didesnė kaip 10 tonų)

Apibrėžimas:

I priedo 36 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 36 punktas

—

judrieji atliekų konteineriai

Apibrėžimas:

I priedo 39 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 39 punktas

—

gatvių dangos klotuvai (turintys didelio sutankinimo laipsnio lygintuvą)

Apibrėžimas:

I priedo 41 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 41 punktas

—

polių kalimo įranga

Apibrėžimas:

I priedo 42 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 42 punktas

—

vamzdžių klotuvai

Apibrėžimas:

I priedo 43 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 43 punktas

—

vikšrinės slidžių trasų sutankinimo mašinos

Apibrėžimas:

I priedo 44 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 44 punktas

—

elektros energijos generatoriai (≥ 400 kW)

Apibrėžimas:

I priedo 45 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 45 punktas

—

šlavimo mašinos

Apibrėžimas:

I priedo 46 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 46 punktas

—

atliekų surinkimo mašinos

Apibrėžimas:

I priedo 47 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 47 punktas

—

kelių dangos frezavimo mašinos

Apibrėžimas:

I priedo 48 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 48 punktas

—

skarifikatoriai

Apibrėžimas:

I priedo 49 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 49 punktas

—

trupintuvai arba smulkintuvai

Apibrėžimas:

I priedo 50 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 50 punktas

—

sniego valymo mašinos su sukamaisiais įrankiais (savaeigės, išskyrus papildomus įtaisus)

Apibrėžimas:

I priedo 51 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 51 punktas

—

automobiliniai siurbimo įrenginiai

Apibrėžimas:

I priedo 52 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 52 punktas

—

grioviakasės

Apibrėžimas:

I priedo 54 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 54 punktas

—

automobiliniai betono maišytuvai

Apibrėžimas:

I priedo 55 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 55 punktas

—

vandens siurblių blokai (nepanardinami siurblių blokai)

Apibrėžimas:

I priedo 56 punktas. Matavimas: III priedo B dalies 56 punktas.

14 straipsnis Atitikties įvertinimas

15 straipsnis Notifikuotosios institucijos

17 straipsnis Naudojimo reguliavimas

17 straipsnis

Naudojimo reguliavimas

Šios direktyvos nuostatos valstybėms narėms neatima teisės, jei tinkamai laikomasi Sutarties:

—

imtis priemonių reguliuoti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos įrangos naudojimą tose srityse, kurias jos laiko jautriomis, įskaitant galimybę riboti įrangos darbo valandas,

—

kelti reikalavimus, kurie jų nuomone yra būtini norint užtikrinti nagrinėjama įranga dirbančių žmonių apsaugą, jei tai nereikštų, kad įranga pakeičiama šia direktyva nenumatytu būdu.

17a straipsnis

17b straipsnis

17c straipsnis

17d straipsnis

18 straipsnis

18a straipsnis III priedo pakeitimai

18a straipsnis

III priedo pakeitimai

Komisijai pagal 18b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, siekiant jį suderinti su technikos pažanga. Tie deleguotieji aktai neturi jokio tiesioginio poveikio 12 straipsnyje nurodytos įrangos išmatuoto garso galios lygiui, visų pirma įtraukiant nuorodas į atitinkamus Europos standartus.

18b straipsnis Įgaliojimų delegavimas

19 straipsnis Komiteto galios

19 straipsnis

Komiteto galios

Komitetas:

a)

keičiasi informacija ir patirtimi apie šios direktyvos įgyvendinimą bei praktinį taikymą ir aptaria šių sričių bendruosius svarbius dalykus;

▼M3 —————

▼B

c)

pataria Komisijai dėl išvadų ir keitimų, nurodytų 20 straipsnio 2 dalyje.

20 straipsnis Ataskaitos

21 straipsnis Panaikinimas

22 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę ir taikymo data

23 straipsnis Galiojimas

23 straipsnis

Galiojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo žurnale Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

24 straipsnis Direktyvos adresatai

24 straipsnis

Direktyvos adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS ĮRENGINIŲ APIBRĖŽIMAI

I PRIEDAS

ĮRENGINIŲ APIBRĖŽIMAI

1. Kabamosios kėlimo platformos su vidaus degimo varikliais

Įranga, kurią mažiausiai sudaro darbo platforma, ilginančioji konstrukcija ir važiuoklė. Darbo platforma yra aptverta platforma arba kabina, kuri su kroviniu gali būti pakelta į reikiamą darbo padėtį. Ilginančioji konstrukcija yra sujungta su važiuokle ir laiko darbo platformą; jos padedama darbo platforma gali judėti į reikiamą padėtį.

2. Krūmapjovė

Vidaus degimo variklio varomas nešiojamasis rankinis įrenginys su sukamąja pjūklo geležte, pagaminta iš metalo ar plastiko, skirtas piktžolėms, krūmams, mažiems medeliams ir panašiai augmenijai pjauti. Pjovimo mechanizmas dirba plokštumoje maždaug lygiagrečioje su žemės paviršiumi.

3. Statybinis keltuvas kroviniams gabenti

Laikinai įrengtas variklinis statybinis keltuvas, kuriuo gali naudotis asmenys, turintys leidimą patekti į gamybos ar statybų vietas:

i)

aptarnaujantis tam tikrame lygyje esančias krovimo aikšteles, turi platformą:

—

sukonstruotas tik kroviniams gabenti,

—

žmonėms galima patekti tik krovimo ir iškrovimo metu,

—

gali patekti ir važiuoti leidimą turintys žmonės keltuvą surenkant, išardant ar remontuojant,

—

valdomas,

—

judantis vertikaliai arba išilgai kreipiamosios, su vertikale sudarančios ne didesnį kaip 15o kampą,

—

kurį paremia ar palaiko: viela, lynas, grandinė, srieginis sraigtas ir veržlė, krumpliastiebio mechanizmas, hidraulinis cilindras (tiesioginis ar netiesioginis), ar stūmoklinis svirtinis mechanizmas,

—

kurio stiebams laikyti gali prireikti ar gali neprireikti atskirų konstrukcijų ar

ii)

aptarnaujantis krovinių aikštelę vienu aukštu į viršų ar darbo vietą iki pat kreipiamosios galo (pvz., iki stogo), turintis krovinio kėlimo įtaisą:

—

sukonstruotas tik kroviniams gabenti,

—

sukonstruotas taip, kad nereikia ant jo lipti, norint krauti ar iškrauti, arba remontuoti, surinkti ir išardyti,

—

ant kurio niekuomet negali lipti žmonės,

—

valdomas,

—

konstrukcija numato judėjimą kreipiamąja, su vertikale sudarančia bent 30o kampą, tačiau gali būti naudojamas bet kokiu kampu,

—

laikomas plieno vielos lynu ir standžiosios pavaros sistema,

—

valdomas pastovaus slėgio valdymo įtaisais,

—

kuriam nereikia jokio atsvaro,

—

kurio didžiausia norminė apkrova yra 300 kg,

—

kurio didžiausias greitis yra 1 m/s,

—

ir kurio kreipiamąsias laiko atskiros konstrukcijos.

4. Statybinių aikštelių juostiniai pjūklai

Rankinio tiekimo variklinė mašina, sverianti mažiau kaip 200 kg, turinti vieną ištisinės juostos pavidalo pjūklo geležtę, judančią tarp dviejų ar daugiau skriemulių.

5. Statybinių aikštelių diskiniai staliniai pjūklai

Rankinio tiekimo variklinė mašina, sverianti mažiau kaip 200 kg, turinti vieną apskritą 350 mm ar didesnio skersmens, bet ne didesnio kaip 500 mm skersmens pjūklo geležtę (tik ne įpjautinio pjūklo), kuri įprasto pjovimo metu yra pritvirtinta, ir horizontalų stalą, kurio visos dalys pjovimo metu yra pritvirtintos. Pjūklo geležtė uždėta ant horizontalaus nepakreipiamo veleno, kurio padėtis pjovimo metu nekinta. Mašina gali turėti šias charakteristikas:

—

pjūklo geležtės pakėlimo ir nuleidimo per stalą galimybę,

—

mašinos rėmas po stalu gali būti atidarytas ar uždarytas,

—

pjūklas gali turėti papildomą rankiniu būdu valdomą judrųjį stalą (kuris neliestų pjūklo geležtės).

6. Nešiojamasis grandininis pjūklas

Variklinis įrankis, skirtas medžiui pjauti pjovimo grandine, sudarytas iš vientiso kompaktiško rankenų, maitinimo šaltinio ir pjovimo mechanizmo bloko, kurio konstrukcija numato, kad dirbant jis laikomas abiem rankomis.

7. Kombinuotasis didelio slėgio plovimo ir siurbimo automobilinis valytuvas

Transporto priemonė, kuri gali dirbti kaip didelio slėgio plautuvas ar kaip siurbimo mašina. Žr. didelio slėgio plovimo ir siurbimo mašinos.

8. Sutankinimo mašina

Mašina, kuri sutankina medžiagas, pvz., dirbančiuoju įrankiu lygina skaldos užpilą, žemę arba asfaltą volavimo, plūkimo ar vibravimo būdu. Ji gali būti savaeigė, traukiama, valdoma einant iš paskos ar priedas prie traukiančios transporto priemonės. Sutankinimo mašinos skirstomos taip:

—

plentvoliai su sėdyne operatoriui: vieną metalinį ritinį (būgną) ar daugiau būgnų ar gumines padangas turinčios savaeigės sutankinimo mašinos; operatoriaus kabina yra sudedamoji mašinos dalis,

—

valdomi einant iš paskos plentvoliai: vieną metalinį ritinį (būgną) ar daugiau būgnų ar gumines padangas turinčios savaeigės sutankinimo mašinos, kurių riedėjimo, krypties parinkimo, stabdymo ir vibravimo funkcijų valdymo priemonės išdėstytos tokiu būdu, kad mašinos turi būti valdomos šalia esančio operatoriaus ar nuotoliniu valdymu,

—

traukiamas plentvolis: vieną metalinį ritinį (būgną) ar daugiau būgnų ar gumines padangas turinčios sutankinimo mašinos, kurios neturi nepriklausomos pavaros sistemos ir kurias operatorius valdo iš traukimo priemonėje esančios kabinos,

—

vibruojamosios plokštės ir vibruojamieji muštuvai: sutankinimo mašinos paprastai su plokščiomis pagrindo plokštėmis, kurios padarytos taip, kad gali vibruoti. Jas valdo šalia esantis operatorius ar arba jos yra naudojamos kaip priedas prie traukiančios mašinos,

—

sprogstamieji muštuvai: sutankinimo mašinos, dažniausiai turinčios plokščią sutankinimo įrankį, kuris sprogimo slėgio veikiamas juda vertikalia kryptimi. Mašiną valdo šalia esantis operatorius.

9. Kompresorius

Visos su keičiama įranga skirtos naudoti mašinos, kurios slegia orą, dujas ar garus iki slėgio, didesnio nei slėgis įleidžiamojoje angoje. Kompresorių sudaro pats kompresorius, pirminis energijos šaltinis ir bet koks tiekiamas komponentas ar įtaisas, užtikrinantis saugų kompresoriaus darbą.

Neįtraukiami šių kategorijų įtaisai:

—

ventiliatoriai, t.y. įtaisai, užtikrinantys oro cirkuliavimą, esant ne didesniam kaip 110 000 paskalių teigiamam slėgiui,

—

vakuuminiai siurbliai, t. y. įtaisai ar aparatai orui siurbti iš uždarosios erdvės, kurioje slėgis yra ne didesnis kaip atmosferos slėgis,

—

dujų turbinų varikliai.

10. Rankiniai betono trupintuvai ir skeliamieji kūjai

Varikliniai (nesvarbu, kokio tipo variklis) betono trupintuvai ir skeliamieji kūjai, skirti civilinės statybos darbams ir darbams statybos aikštelėse.

11. Betono ar skiedinio maišytuvas

Mašina betonui ar skiediniui ruošti, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu vyksta krovimo, maišymo ir išpylimo procesas. Gali dirbti su pertraukomis ar nepertraukiamai. Betono maišytuvai, įrengti sunkvežimiuose, vadinami automobiliniais betono maišytuvais (Žr. 55 apibrėžimą).

12. Statybinė gervė

Laikinai įrengtas variklinis kėlimo įtaisas, turintis priemonę pakabintam kroviniui pakelti ir nuleisti.

13. Betono ir skiedinio tiekimo ir purškimo mašina

Agregatai pumpuojantys ir purškiantys betoną ar skiedinį, su maišytuvu arba be jo, kai gabenti skirta medžiaga tiekiama vamzdžiais, skirstomaisiais įtaisais ar skirstomaisiais stiebais. Gabenimo būdas:

—

betonas gabenamas mechaniškai, stūmokliniu ar rotoriniu siurbliais,

—

skiedinys gabenamas mechaniškai stūmokliniu, sraigtiniu, žarniniu ir rotoriniu siurbliais arba pneumatiniu būdu kompresoriais, turinčiais orgaubtį arba be jo.

Šios mašinos gali būti įrengtos sunkvežimiuose, priekabose ar specialiose transporto priemonėse.

14. Konvejerio juosta

Laikinai įrengta mašina, tinkama medžiagai transportuoti varikliu varoma juosta.

15. Automobilinė šaldymo įranga

Šaldymo agregatas su krovinio talpykla, įrengtas N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse, apibrėžtose Direktyvoje 70/156/EEB.

Šaldymo agregatas gali būti maitinamas šaltiniu, su šaldymo agregatu sudarančiu vientisą bloką, atskiru maitinimo bloku, įrengtu transporto priemonės kėbule, transporto priemonę varančiu varikliu ar nepriklausomu arba avariniu maitinimo šaltiniu.

16. Buldozeris

Savaeigė ratinė ar vikšrinė mašina, skirta stumti ar traukti panaudojant prie jos prijungtą įrangą.

17. Gręžimo agregatas

Mašina, naudojama statybos aikštelėse skylėms gręžti:

—

smogiamojo gręžimo būdu,

—

sukamojo gręžimo būdu,

—

sukamojo ir smogiamojo gręžimo būdu.

Gręžimo agregatai gręžimo metu yra stacionarioje padėtyje. Jie gali būti perkeliami iš vienos darbo vietos į kitą, naudojant autonominę pavarą. Savaeigiams gręžimo agregatams priklauso agregatai, įrengti sunkvežimiuose, ratinėse važiuoklėse, traktoriuose, vikšriniuose traktoriuose, pavažose (traukiamose suktuvu). Kai gręžimo agregatai yra įrengti sunkvežimiuose, traktoriuose ir priekabose, ar kai jie turi savo ratus, gabenti juos galima didesniu greičiu ir bendro naudojimo keliais.

18. Automobiliniai savivarčiai

Savaeigės ratinės ar vikšrinės mašinos, turinčios atvirą kėbulą, kurios gabena ir išverčia arba sklaido medžiagą. Automobiliniai savivarčiai gali turėti krovimo įrangą.

19. Automobilinių cisternų ar bunkerių krovimo ir iškrovimo įranga

Prie bunkerius arba cisternas gabenančių sunkvežimių prijungti varikliniai įtaisai, skirti skysčiams ar birioms medžiagoms pervežti, krauti ar iškrauti naudojant siurblius ar panašią įrangą.

20. Hidraulinis ar lynais valdomas ekskavatorius

Savaeigė vikšrinė ar ratinė mašina, turinti viršutinę konstrukciją, galinčią pasisukti ne mažesniu kaip 360o kampu, kuri kasa, perneša ir išverčia medžiagą, naudodama kaušą, pritvirtintą prie stiebo ir strėlės ar prie teleskopinio stiebo, važiuoklei arba važiuojamajai daliai nejudant bet kurio mašinos darbo ciklo metu.

21. Ekskavatorius krautuvas

Savaeigė ratinė ar vikšrinė mašina, kurios pagrindinė laikančioji konstrukcija skirta laikyti priekyje įrengtą kaušinį krovimo mechanizmą ir užpakalyje įrengtą atbulinį kastuvą. Naudojama kaip atbulinis kastuvas mašina normaliai kasa žemiau žemės lygio, kaušui judant link mašinos. Atbulinis kastuvas pakelia, perneša ir išpila medžiagą, kai mašina yra nejudamojoje padėtyje. Naudojama kaip krautuvas mašina krauna ar kasa judėdama į priekį, ir kelia, gabena, iškrauna medžiagą.

22. Stiklo recirkuliavimo konteineris

Konteineris, pagamintas iš bet kokios rūšies medžiagos, naudojamas buteliams rinkti. Jis turi bent vieną angą buteliams dėti ir kitą angą konteineriui ištuštinti.

23. Greideris

Savaeigė mašina, turinti tarp priekinio ir užpakalinio tiltų įrengtą reguliuojamą verstuvą, kuris pjauna, perstumia ir sklaido medžiagą, paprastai kai reikia lyginti paviršių.

24. Žoliapjovė arba pakraščių žoliapjovė

Vidaus degimo varikliu varomas kilnojamas rankinio valdymo blokas, turintis lankstųjį (-čiuosius) lyną (-us), virvutę (-es) ar panašius nemetalinius lanksčiuosius pjovimo elementus, pvz., pasukamus peilius, skirtus piktžolėms, žolei ar panašiai minkštai augmenijai pjauti. Pjovimo mechanizmas dirba plokštumoje, maždaug lygiagrečioje su (žoliapjovė) ar statmenoje (pakraščių žoliapjovė) žemės paviršiui.

25. Gyvatvorių žirklės

Vienam operatoriui dirbti skirtas rankinis įrenginys su integruota pavara gyvatvorėms ar krūmams pjauti, naudojant vieną ar daugiau tiesiško slankiojamojo judesio peilių.

26. Didelio slėgio plovimo mašina

Transporto priemonė su įranga kanalizacijos šuliniams ar panašiems įrenginiams plauti didelio slėgio vandens srove. Įrenginys gali būti sumontuotas automobilio važiuoklėje ar įrengtas jam pritaikytos konstrukcijos važiuoklėje. Įranga gali būti stacionari ar nuimama kaip keičiamų kėbulų sistemų.

27. Didelio slėgio vandens purškimo mašina

Mašina su purkštukais ar kitokiomis srauto greitį didinančiomis angomis, kuriomis vanduo, taip pat vanduo su priedais, išteka laisva čiurkšle. Bendruoju atveju didelio slėgio vandens purškimo mašiną sudaro pavaros blokas, slėgio generatorius, žarnos, purškimo įtaisai, saugos mechanizmai, valdymo ir matavimo įtaisai. Didelio slėgio vandens purškimo mašinos gali būti judriosios ar stacionarios:

—

judriosios didelio slėgio vandens purškimo mašinos yra lengvai gabenamos mašinos, kurių konstrukcija leidžia jas naudoti įvairiose vietose, ir šiam tikslui mašinos paprastai turi nuosavą važiuoklę ar yra įrengtos transporto priemonėje. Visos reikalingos tiekimo linijos yra lanksčios ir lengvai ardomos,

—

stacionarių didelio slėgio vandens purškimo mašinų konstrukcija numato jas ilgą laiką naudoti vienoje vietoje, tačiau taikant atitinkamą įrangą jas galima perkelti į kitą vietą. Paprastai ši mašina yra įrengiama ant pavažų ar rėme ir taip, kad tiekimo liniją galima būtų atjungti.

28. Hidraulinis kūjis

Įranga, naudojanti gabenančios mašinos hidraulinės energijos šaltinį stūmokliui greitinti (kartais dujų srove), kuris smūgiuoja į įrankį. Kinetinio veiksmo sukelta smūgio banga per įrankį persiduoda medžiagai ir ši skyla. Hidraulinių kūjų darbui reikalingas suslėgtos alyvos tiekimas. Visą gabenančios mašinos ir hidraulinio kūjo agregatą valdo vienas operatorius, paprastai sėdintis gabenančios mašinos kabinoje.

29. Hidrauliniai agregatai

Dirbti su keičiama įranga skirtos visos mašinos, kurios suslegia skysčius iki slėgio, didesnio nei slėgis įleidžiamojoje angoje. Tai yra agregatas, kurį sudaro pirminis energijos šaltinis, siurblys, su talpykla ar be jos, ir priedai (pvz., valdymo elementai, apsauginis vožtuvas).

30. Sandūrų pjautuvas

Judrioji mašina, skirta jungtims betone, asfalte ir panašiuose gatvių paviršiuose daryti. Pjovimo įrankis yra dideliu greičiu besisukantis diskas. Sandūrų pjautuvas į priekį gali būti stumiamas:

—

rankiniu būdu,

—

rankiniu ir mechaniniu būdu,

—

mechaniniu būdu.

31. Krautuvo tipo šiukšlių pylimo sutankinimo mašina su kaušu

Savaeigė ratinė sutankinimo mašina su priekyje įrengta bendra krautuvo ir kaušo konstrukcija, turinti plieninius ratus (būgnus), visų pirma skirta sutankinti, stumti, lyginti ir krauti gruntą, užkasamas atliekas ar šiukšles.

32. Vejapjovė

Iš paskos stumiama ar su įrengta vairuotojo sėdyne žolės pjovimo mašina ar mašina su žolės pjovimo mechanizmu (-ais), kurios pjovimo mechanizmas dirba su žemės paviršiumi maždaug lygiagrečioje plokštumoje, kurios pjovimo aukštis nustatomas pagal žemės paviršių naudojant ratus, oro pagalvę ar pavažas ir t.t., ir kurioje kaip energijos šaltinis naudojamas vidaus degimo variklis ar elektros variklis. Pjovimo įtaisai yra arba:

—

standūs pjovimo elementai ar

—

nemetalinis (-iai) siūlas (-ai) ar laisvai pasukamas (-i) nemetalinis (-iai) peilis (-iai), kurių kiekvieno kinetinė energija yra ne didesnė kaip 10 J; kinetinė energija nustatoma taikant EN 786:1997, B priedą.

Taip pat iš paskos stumiama ar vairuotojo sėdynę turinti žolės pjovimo mašina ar mašina su žolės pjovimo įtaisu (-ais), kurios pjovimo mechanizmas sukdamasis apie horizontalią ašį kerpa stacionariu pjovimo mechanizmu ar peiliu (būgninė vėjapjovė).

33. Mašinėlė vejoms apkirpti arba mašinėlė vejų pakraščiams apkirpti

Žolei ar panašiai minkštai augmenijai pjauti skirta elektrinė, iš paskos stumiama ar rankinė žolės pjovimo mašina, kurios pjovimo elementas (-ai) yra nemetalinis (-iai) siūlas (-ai) ar laisvai pasukami nemetaliniai peiliai, kurių kiekvieno kinetinė energija yra ne didesnė kaip 10 J. Pjovimo elementas (-ai) dirba su žemės paviršiumi maždaug lygiagrečioje (mašinėlė vejoms apkirpti) ar statmenoje (mašinėlė vejų pakraščiams apkirpti) plokštumoje. Kinetinė energija nustatoma taikant EN 786:1997, B priedą.

34. Lapų pūstuvas

Variklinė mašina, tinkama lapams ir kitoms medžiagoms šluoti nuo vejų, takų, kelių, gatvių ir t.t. taikant didelio greičio oro srautą. Ji gali būti nešiojamoji (rankinė) ar nenešiojama, bet judri.

35. Lapų rinktuvas

Variklinė mašina, tinkama lapams ir kitoms šiukšlėms rinkti naudojant siurbiantį įtaisą, kurį sudaro energijos šaltinis, mašinos viduje sukuriantis vakuumą, siurbimo antgalis ir konteineris surinktai medžiagai. Lapų rinktuvas gali būti nešiojamasis (rankinis) ar nenešiojamas, bet judrus.

36. Vidaus degimo varikliu varomi autokrautuvai su atsvaru

Ratinis vidaus varikliu varomas autokrautuvas su atsvaru ir kėlimo įranga (stiebu, teleskopine svirtimi ar lankstine svirtimi). Šie krautuvai yra:

—

nelygioje vietovėje naudojami autokrautuvai (ratiniai autokrautuvai su atsvaru, skirti visų pirma dirbti neišlygintoje natūralioje vietovėje ir perkastoje vietovėje, pvz., statybų aikštelėse),

—

kiti autokrautuvai su atsvaru, išskyrus tuos autokrautuvus su atsvaru, kurie yra specialiai sukonstruoti konteineriams krauti.

37. Krautuvas

Savaeigė ratinė ar vikšrinė mašina su priekyje įrengta kaušo laikymo konstrukcija ir jos valdymo mechanizmu, kuri pasikrauna ar kasa judėdama į priekį, ir kelia, gabena, iškrauna medžiagas.

38. Judrusis kranas

Savaeigis kranas su strėle, kuriam judėti su kroviniu arba be jo nereikia stacionarių, kranui skirtų bėgių ir kurio stabilumas užtikrinamas sunkio jėga. Jis gali būti ratinis, vikšrinis ar naudoti kitas judrumą užtikrinančias priemones. Stacionarioje padėtyje kranas gali remtis į išleidžiamąsias atramas ar kitus stabilumą didinančius priedus. Judriojo krano viršutinė dalis gali būti tokio tipo, kad suktųsi visą apskritimą, riboto sukimosi tipo ar visiškai nepasukama. Kranas paprastai turi vieną ar daugiau keltuvą ir (arba) hidrocilindrus strėlei ir kroviniui kelti ar nuleisti. Judrieji kranai turi tokios konstrukcijos teleskopines strėles, šarnyrines strėles, grotelių strėles ar jų derinį, kad jos galėtų būti lengvai nuleidžiamos. Ant strėlės pakabinti kroviniai gali būti manipuliuojami kablių blokais ar kitais specialios paskirties krovinių kėlimo įtaisais.

39. Judrusis atliekų konteineris

Dangtį turintis atitinkamos konstrukcijos konteineris ant ratų, skirtas atlliekoms laikinai laikyti.

40. Variklinis kultivatorius

Pėsčiojo valdoma savaeigė mašina:

—

su atramos ratu (-ais) arba be rato (-ų), kurios darbinės dalys kaip purenimo įnagiai kartu užtikrina judėjimą į priekį (variklinis kultivatorius), ir

—

traukiama vieno ar kelių ratų, kurį (-iuos) tiesiogiai varo variklis, ir turinti purenimo įnagius (variklinis kultivatorius su varančiuoju (-aisiais) ratu (-ais).

41. Gatvių dangos klotuvas

Judrioji kelių statybos mašina, naudojama kelio dangą sudarančios medžiagos, pvz., asfalto mišinio, betono ir žvyro, sluoksniams ant paviršių kloti. Gatvių dangos klotuvai gali turėti didelio sutankinimo laipsnio lygintuvą.

42. Polių kalimo įranga

Polių kalimo ir traukimo įranga, kurią sudaro poliams kalti ir rauti naudojamų mechanizmų ir komponentų komplektas, pvz., polių kalimo tvoklės, trauktuvai, vibratoriai ar statinio polių stūmimo arba traukimo įtaisai, kuriems taip pat priklauso:

—

polių kalimo įrenginys, kurį sudaro gabenimo mašina (su vikšrine, ratine ar bėgine važiuokle), kreipiamųjų tvirtinimo įtaisas, kreipiamasis stiebas ar kreipiamųjų sistema;

—

priedai, pvz., polių užmovos, šalmai, plokštės, sekimo mechanizmai, suveržimo įtaisai, polių manipuliavimo įtaisai, polių kreipiamosios, akustiniai apsaugai ir smūgį/vibraciją sugeriantys įtaisai, energijos agregatai arba generatoriai ir operatorių kėlimo įtaisai ar platformos.

43. Vamzdžių klotuvas

Savaeigė vikšrinė ar ratinė mašina, specialiai sukonstruota vamzdžiams manipuliuoti ir kloti bei vamzdynų įrangai pervežti. Mašina, sukonstruota traktoriaus pagrindu, turi specialios konstrukcijos komponentus, pvz., važiuoklę, pagrindinį rėmą, atsvarą, strėlę bei krovinio kėlimo mechanizmą ir vertikaliai besisukančią šoninę strėlę.

44. Vikšrinė slidžių trasų sutankinimo mašina

Savaeigė vikšrinė mašina, kurios įranga naudojama sniegui ir ledui stūmti arba traukti.

45. Elektros energijos generatorius

Bet koks įtaisas, kurį sudaro vidaus degimo variklis, sukantis elektros generatorių, gaminantį nuolat tiekiamą elektros energiją.

46. Šlavimo mašina

Mašina šiukšlėms šluoti, kurios įranga šluoja šiukšles link siurbiamosios angos, nuo kurios jos toliau pneumatiškai didelio greičio oro srove ar mechaninio surinkimo sistema surenkamos ir siunčiamos į surinkimo bunkerį. Šlavimo ir rinkimo įtaisai gali būti įrengti transporto priemonės važiuoklėje ar specialiai jiems skirtoje važiuoklėje. Įranga gali būti stacionari arba išardoma kaip keičiamų kėbulų sistemos.

47. Atliekų surinkimo mašina

Transporto priemonė, skirta rinkti ir gabenti buitines ir didelio tūrio atliekas, kurios kraunamos iš konteinerių ar rankiniu būdu. Transporto priemonė gali turėti sutankinimo mechanizmą. Atliekų surinkimo mašiną sudaro važiuoklė su kabina, ant kurios įrengtas kėbulas. Jis gali turėti konteinerio kėlimo įtaisą.

48. Kelių dangos frezavimo mašina

Judrioji mašina, skirta kelio dangos medžiagai šalinti, naudojant varikliu varomą ritinio formos korpusą, ant kurio paviršiaus įtaisyti frezavimo įrankiai; frezavimo mašinos būgnai dangos pjovimo metu sukasi.

49. Skarifikatorius

Valdoma einant iš paskos ar su įrengta vairuotojo sėdyne variklinė mašina, kuri pagal žemės paviršių nustato pjovimo gylį ir kurioje įrengtas agregatas, tinkamas rėžti ar kapstyti vejos paviršių soduose, parkuose ir kitose panašiose vietose.

50. Trupintuvas arba smulkintuvas

Variklinė mašina, skirta naudoti stacionarioje padėtyje, turinti vieną ar daugiau kapojimo įtaisų, kuriais smulkinamos didelio tūrio organinės medžiagos. Paprastai ją sudaro tiekimo įrenginio anga pro kurią medžiaga (kuri gali arba negali būti laikoma įtaisu) įkišama, įtaisas, kuris kokiu nors būdu (pjaustydamas, kapodamas, traiškydamas ar kitu metodu) smulkina medžiagą ir iškrovimo anga, per kurią susmulkinta medžiaga yra iškraunama. Gali būti prijungtas surinkimo įtaisas.

51. Sniego valymo mašina su sukamaisiais įrankiais

Mašina, kurios sukamosiomis priemonėmis galima šalinti sniegą nuo važiuojamosios kelio dalies, šalinimą greitinant pūtimo įtaisu.

52. Automobilinis siurbimo įrenginys

Transporto priemonė, turinti vakuuminį įtaisą vandeniui, purvui, dumblui, atmatoms ar panašioms medžiagoms siurbti iš kanalizacijos kolektorių ar panašių įrenginių. Įtaisas gali būti įrengtas transporto priemonės važiuoklėje ar specialiai jam skirtoje važiuoklėje. Įrenginys gali būti stacionarus ar išardomas kaip keičiamų kėbulų sistemos.

53. Bokštinis kranas

Pasukamos strėlės kranas, kurio strėlė yra įrengta maždaug vertikaliai eksploatavimo padėtyje stovinčio bokšto viršuje. Šis variklinis įrenginys turi priemonę kabantiems kroviniams pakelti ir nuleisti, taip pat šiems kroviniams perkelti keičiant krovinio kėlimo spindulį, strėlės pasukimo laipsnį, važiuojant visam įrenginiui. Kai kurie įrenginiai daro kelis, bet ne būtinai visus šiuos judesius. Kranas gali būti įrengtas nejudamoje padėtyje ar turėti pasislinkimo ar pakilimo priemonę.

54. Grioviakasė

Savaeigė, sėdynėje sėdinčio vairuotojo ar pėsčiojo valdoma vikšrinė arba ratinė mašina, su priekyje ar užpakalyje įrengtu ekskavatoriumi ir jungtimi, pirmiausia skirta grioviams kasti mašinai nepertraukiamai judant.

55. Automobilinis betono maišytuvas

Transporto priemonė su būgnu, kuriame į statybvietę gabenamas betono maišymo gamykloje pagamintas gatavas betono mišinys; būgnas gali suktis, kai transporto priemonė važiuoja ar stovi vietoje. Būgnas statybvietėje ištuštinamas jį sukant. Būgnas varomas transporto priemonę varančiu varikliu ar papildomu varikliu.

56. Vandens siurblio agregatas

Mašina, kurią sudaro pats vandens siurblys ir pavaros sistema. Vandens siurblys — tai mašina vandeniui kelti iš lygio, kurio mažesnė energija į lygį, kurio didesnė energija.

57. Suvirinimo generatorius

Bet kokios konstrukcijos sukamasis įtaisas, gaminantis srovę suvirinimo aparatui.

II PRIEDAS EB ATITIKTIES DEKLARACIJA

II PRIEDAS

EB ATITIKTIES DEKLARACIJA

EB ATITIKTIES DEKLARACIJOJE TURI BŪTI TOKIA INFORMACIJA:

—

Gamintojo ar Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas,

—

techninius dokumentus saugančio asmens pavardė ir adresas,

—

įrangos aprašymas,

—

taikyta atitikties vertinimo procedūra ir, jei tinka, dalyvaujančios registruotosios institucijos pavadinimas ir adresas,

—

šį tipą atstovaujančios įrangos išmatuotas garso galios lygis,

—

šios įrangos garantuotas garso galios lygis,

—

nuoroda į šią direktyvą,

—

deklaracija, kad įranga atitinka šios direktyvos reikalavimus,

—

jei tinka, kitų taikomų Bendrijos direktyvų atitikties deklaracija (-os) ir nuorodos,

—

deklaracijos vieta ir data,

—

duomenys apie asmenį, įgaliotą pasirašyti teisiškai įpareigojančią deklaraciją gamintojo ar Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu.

III PRIEDAS

LAUKO SĄLYGOMIS NAUDOJAMOS ĮRANGOS ORE SKLEIDŽIAMO TRIUKŠMO MATAVIMO METODAI

Įvadas

Šiame priede nurodyti ore skleidžiamo triukšmo matavimo metodai, kurie turi būti taikomi nustatant lauko sąlygomis naudojamos įrangos garso galios lygį.

Šio priedo A dalyje nustatytas pagrindinis skleidžiamojo triukšmo standartas ir bendrieji pagrindinio skleidžiamojo triukšmo standarto papildymai, skirti garso slėgio lygiui triukšmo šaltinį gaubiančiame matavimo paviršiuje matuoti ir to šaltinio skleidžiamo garso galios lygiui apskaičiuoti.

Šio priedo B dalyje nustatytos konkrečios įrangos triukšmo bandymų programos, pateikiamos kaip nuorodos į konkrečius standartus arba kaip taikytinų bandymo ir eksploatavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

a)

bandymo aplinką;

b)

aplinkos pataisos faktoriaus (K2A) vertę;

c)

matavimo paviršiaus formą ir matmenis;

d)

naudojamų mikrofonų skaičių ir padėtį;

e)

įrenginių montavimo ir įrengimo reikalavimus;

f)

atstojamųjų garso galios lygių apskaičiavimo metodus tuo atveju, kai reikia atlikti kelis bandymus skirtingomis eksploatavimo sąlygomis.

Atlikdami konkrečių tipų įrangos bandymus gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje naudoja pagrindinį skleidžiamojo triukšmo standartą ir jo bendruosius papildymus, nustatytus šio priedo A dalyje, ir konkrečios įrangos triukšmo bandymo programą, nustatytą B dalyje. B dalyje pateiktomis triukšmo bandymų programomis papildomos A dalyje nustatytos specifikacijos, atsižvelgiant į įvairių kategorijų įrangos charakteristikas. Tais atvejais, kai B dalyje pateiktose triukšmo bandymų programose yra numatyta galimybė rinktis iš kelių alternatyvių techninių sprendimų, gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje naudoja tuos iš jų, kurie dera su A dalyje nustatytomis specifikacijomis. Jei A ir B dalys viena kitai prieštarauja, pirmenybė teikiama B dalies nuostatoms.

Jeigu B dalyje arba joje nurodytuose standartuose nustatytų triukšmo bandymų programų netinka taikyti kai kuriems tos pačios įrangos kategorijos įrenginių modeliams, gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje nustato garantuotąjį garso galios lygį pagal pagrindinį skleidžiamojo triukšmo standartą ir taikytinus papildymus, nurodytus A dalyje.

12 straipsnyje nurodytos įrangos atveju, kai taikant triukšmo matavimo metodus, nustatytus šiame priede arba nustatytus III priedo redakcijoje, taikytoje iki 2025 m. gegužės 22 d., susidarytų dvi skirtingos gaminio atitikties reikalavimams situacijos, t. y. įrangos garantuotasis garso galios lygis, apskaičiuotas pagal vieną metodą, viršytų atitinkamą 12 straipsnyje nurodytą leistinąjį garso galios lygį, tačiau pagal kitą metodą jo neviršytų, gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje nustato išmatuotąjį garso galios lygį ir garantuotąjį garso galios lygį pagal metodus, nustatytus III priedo redakcijoje, taikytoje iki 2025 m. gegužės 22 d., iki bus pakeisti 12 straipsnyje nustatyti leistinieji garso galios lygiai. Tokiu atveju notifikuotosios įstaigos ir rinkos priežiūros institucijos taip pat pagal metodą, nustatytą III priedo redakcijoje, taikytoje iki 2025 m. gegužės 22 d., atlieka triukšmo bandymus, kai tai reikalinga pagal taikomą atitikties vertinimo procedūrą.

A DALIS

PAGRINDINIS SKLEIDŽIAMOJO TRIUKŠMO STANDARTAS

Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje taiko pagrindinį skleidžiamojo triukšmo standartą EN ISO 3744:2010 garso galios lygiui LWA nustatyti, kartu taikydami bendruosius šioje A dalyje nustatytus papildymus. Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje taiko visas standarto EN ISO 3744:2010 nuostatas, nebent šioje A dalyje arba taikytinoje triukšmo bandymo programoje, nustatytoje šio priedo B dalyje, būtų nurodyta kitaip.

1. Triukšmo šaltinio veikimas per bandymą

1.1. Ventiliatoriaus sūkių dažnis

Per bandymą turi veikti bet kokie integruoti įrangos variklio ar jo hidraulinės sistemos ventiliatoriai. Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje ventiliatoriaus sūkių dažnį nustato atitinkamai pagal a–d punktuose nustatytus reikalavimus ir tą ventiliatoriaus sūkių dažnį nurodo bandymų ataskaitoje ir naudoja jį tolesniems matavimams. Per bandymus ventiliatoriai neturi veikti atvirkštinės eigos režimu.

a)

Ventiliatoriaus pavara tiesiogiai sujungta su varikliu ar jo hidrauline sistema

Per bandymą ventiliatoriaus pavara, kuri yra tiesiogiai sujungta su varikliu ar jo hidrauline įranga, turi veikti.

b)

Ventiliatoriaus pavara yra kelių skirtingų sūkių dažnių

Ventiliatorius, galintis veikti keliais skirtingais sūkių dažniais, bandomas vienu iš šių būdų:

i)

esant didžiausiam darbiniam sūkių dažniui;

ii)

per pirmąjį bandymą nustatomas nulinis ventiliatoriaus sūkių dažnis, o per antrąjį bandymą nustatomas didžiausias ventiliatoriaus sūkių dažnis.

Pagal ii punktą atstojamasis A tipo svorinis paviršiaus garso slėgio lygis LpA apskaičiuojamas abu bandymo rezultatus susumuojant pagal šią lygtį:

▼C2

LpA = 10 lg (0,3 × 100,1 LpA, 0 % + 0,7 × 100,1 LpA,100 %)

▼M4

kurioje:

—

LpA,0 % yra A tipo svorinis paviršiaus garso slėgio lygis, nustatytas esant nuliniam ventiliatoriaus sūkių dažniui,

—

LpA,100 % yra A tipo svorinis paviršiaus garso slėgio lygis, nustatytas esant didžiausiam ventiliatoriaus sūkių dažniui.

c)

Ventiliatoriaus pavara, kurios sūkių dažnis yra tolydžiai kintamas

Jei ventiliatorius gali veikti tolydžiai kintamu sūkių dažniu, jis bandomas pagal 1.1 b punktą arba parenkant tokį ventiliatoriaus sūkių dažnį, kuris būtų ne mažesnis kaip 70 % didžiausio sūkių dažnio.

Viskostatiniai ventiliatoriai, kurie automatiškai reguliuojami pagal variklio temperatūrą, laikomi veikiančiais tolydžiai kintamu sūkių dažniu, nepriklausomai nuo valdymo pobūdžio.

d)

Įranga su daugiau kaip vienu ventiliatoriumi

Jeigu mašinoje yra daugiau kaip vienas ventiliatorius, visi ventiliatoriai turi veikti atitinkamai a, b ar c punkte nustatytomis sąlygomis.

1.2. Variklinės įrangos bandymas be apkrovos

Prieš matuodami variklinės įrangos be apkrovos skleidžiamą triukšmą gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje įšildo įrangos variklį ir hidraulinę sistemą pagal naudojimo instrukcijas ir laikosi saugos reikalavimų.

Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje matuoja triukšmą įrangai esant stacionarioje padėtyje, kai darbo įrenginiai ar gabenimo mechanizmas neveikia. Atliekant matavimą variklis dirba tuščiąja eiga ( 6 ) ne mažesniu nei naudingąją galią ( 7 ) atitinkančiu vardiniu sūkių dažniu.

Kai mašina yra varoma generatoriaus ar elektros tinklo srove, tiekiamos srovės dažnis, nustatytas variklio gamintojo, turi būti lygus ± 1 Hz, jei mašinos variklis yra asinchroninis, ir maitinimo įtampa turi būti lygi vardinei įtampai ± 1 %, jei mašinos variklis yra kolektorinis. Maitinimo įtampa matuojama prie kištuko, jei kabelis ar laidas yra neatjungiami, arba mašinos tinklo lizde, jei kabelis yra atjungiamas. Generatoriaus tiekiamos srovės bangos forma turi būti panaši į gaunamos tinklo srovės bangos formą.

Jei mašinoje paženklinti keli įtampos intervalai, gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje atlieka matavimus esant didžiausiam paženklintam įtampos intervalui. Jei įtampos intervalas yra 220–240 V, bandymas atliekamas esant 230 V įtampai.

Jei mašina varoma viena ar daugiau baterijų, baterijos įkraunamos bent 70 % jų talpos.

Naudojamą vardinį sūkių dažnį ir atitinkamą naudingąją galią nurodo gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje bandymų ataskaitoje.

Jeigu įranga turi kelis variklius, atliekant matavimus tie varikliai turi veikti vienu metu, nebent tai būtų neįmanoma – pastaruoju atveju matuojamas kiekvieno galimo variklių derinio skleidžiamas triukšmas.

1.3. Variklinės įrangos bandymas esant apkrovai

Prieš matuodami variklinės įrangos skleidžiamą triukšmą esant apkrovai, gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje įšildo įrangos variklį (varantįjį įtaisą) ir hidraulinę sistemą pagal naudojimo instrukcijas ir laikosi saugos reikalavimų. Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje atlikdami matavimą nenaudoja signalinio įtaiso, pvz., įspėjamojo garso signalo ar atbulinės eigos signalo.

Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje užfiksuoja įrangos sūkių dažnį ar greitį per matavimą ir nurodo tą sūkių dažnį ar greitį bandymų ataskaitoje.

Jeigu įranga turi kelis variklius ar agregatus, atliekant matavimus tie varikliai ar agregatai turi veikti vienu metu, nebent tai būtų neįmanoma – pastaruoju atveju gamintojas matuoja kiekvieno galimo variklių ar agregatų derinio skleidžiamą triukšmą.

Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje nustato konkrečias kiekvieno tipo įrangos eksploatavimo esant apkrovai sąlygas. Tomis konkrečiomis eksploatavimo sąlygomis, kiek tik įmanoma, užtikrinami tokie pat efektai ir įtempiai, kokie būna realiomis darbo sąlygomis.

1.4. Nevariklinės įrangos bandymas

Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje nustato įprastines kiekvieno tipo nevariklinės įrangos eksploatavimo sąlygas, kuriomis užtikrinami tokie pat efektai ir įtempiai, kokie būna realiomis darbo sąlygomis.

2. Paviršiaus garso slėgio lygio nustatymas

Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje bent tris kartus nustato paviršiaus garso slėgio lygį. Jei bent dvi iš nustatytų šio lygio verčių nesiskiria daugiau kaip 1 dB, tolesnių matavimų atlikti nereikia. Jei taip nėra, gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje tęsia matavimus iki gauna dvi vertes, besiskiriančias ne daugiau kaip 1 dB. A tipo svorinis paviršiaus garso slėgio lygis, kurį gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje turi naudoti apskaičiuodami garso galios lygį, yra dviejų didžiausių verčių, nesiskiriančių daugiau kaip 1 dB, aritmetinis vidurkis.

Kai įmanoma, gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje atlieka triukšmo matavimus esant visoms mikrofonų padėtims vienu metu. Tai ypač svarbu atliekant dinaminius bandymus. Jei tai neįmanoma, gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje ypač stengiasi užtikrinti stabilias sąlygas bandymo aplinkoje ir kuo labiau sumažinti riziką, kad gali būti nepageidaujamų mašinos skleidžiamo triukšmo pokyčių ar triukšmo pokyčių dėl kitų veiksnių, įskaitant foninį triukšmą ir vėjo greitį.

3. Ataskaitoje pateikiama informacija

Bandymų ataskaitoje, kurią reikalaujama pateikti techniniuose dokumentuose, nurodytuose V priedo 3 punkte, VI priedo 3 punkte, VII priedo 2 punkte ir VIII priedo 3.1 ir 3.3 punktuose, pateikiami techniniai duomenys, reikalingi bandomajam triukšmo šaltiniui identifikuoti, triukšmo bandymo programa ir akustiniai duomenys, kurie naudoti ir gauti atliekant bandymą.

Ataskaitoje nurodoma bandomojo triukšmo šaltinio A tipo svorinio garso galios lygio vertė yra suapvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus (jei vertė mažesnė kaip 0,5, nurodykite mažesnį sveiką skaičių, o jei ji lygi 0,5 ar didesnė – nurodykite didesnį sveiką skaičių).

Jeigu dėl šio priedo įvado paskutinėje pastraipoje nurodytų priežasčių ir joje nurodytomis sąlygomis gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje taiko metodus, nustatytus III priedo redakcijoje, taikytoje iki 2025 m. gegužės 22 d., garso galios lygiui nustatyti, gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje bandymų ataskaitoje užfiksuoja duomenis, susijusius su matavimais, atliktais pagal abu metodus: III priedo redakcijoje, taikytoje iki 2025 m. gegužės 22 d., nustatytus metodus ir šiame priede nustatytus metodus.

Atitinkamos nacionalinės institucijos ir notifikuotosios įstaigos priima įrangos modelių, kurių pirmasis gaminys pateiktas rinkai arba pradėtas naudoti iki 2025 m. gegužės 22 d., triukšmo matavimų, atliktų taikant metodus, nustatytus III priedo redakcijoje, taikytoje iki 2025 m. gegužės 22 d., technines ataskaitas atitikties vertinimo pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras tikslais ir šios direktyvos reikalavimų dėl tokių gaminių techninių dokumentų, nurodytų V priedo 3 punkte, VI priedo 3 punkte, VII priedo 2 punkte ir VIII priedo 3.1 ir 3.3 punktuose, laikymosi tikslais iki 2028 m. gegužės 22 d..

4. Aplinkos pataisos faktorius K2A

Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje nustato aplinkos pataisos faktorių K2A pagal standarto EN ISO 3744:2010 4.3 skirsnį.

Jei K2A yra ≤ 0,5 dB, jo galima nepaisyti.

Jei K2A > 4 dB, bandymo aplinka neatitinka šios direktyvos reikalavimų ir turi būti pakeista.

Gamintojai arba jų įgaliotieji atstovai Sąjungoje naudoja specifikacijas, dėl aplinkos apsaugos faktoriaus nustatytas konkrečios įrangos triukšmo bandymo programoje, nurodytoje šio priedo B dalyje (kai tokios specifikacijos yra nustatytos).

B DALIS

KONKREČIOS ĮRANGOS TRIUKŠMO BANDYMŲ PROGRAMOS

0. Įranga, bandoma be apkrovos

Bandymo vieta

Atspindintis betono ar neakytojo asfalto paviršius

Aplinkos pataisos faktorius K2A

K2A = 0

Matavimo paviršius / mikrofonų padėčių skaičius / matavimo atstumas

a)

Jei didžiausias pamatinio gretasienio matmuo yra ne didesnis kaip 8 m:

pusrutulis / šešios mikrofonų padėtys pagal EN ISO 3744:2010 F priedą.

b)

Jei didžiausias pamatinio gretasienio matmuo yra didesnis nei 8 m: gretasienis pagal ISO 3744:2010, matavimo atstumas

d = 1 m.

Įrangos bandymas be apkrovos

Triukšmo bandymai atliekami pagal šio priedo A dalies 1.2 punktą.

Matavimo (-ų) trukmė / atstojamojo garso galios lygio nustatymas, jei naudojamas daugiau kaip vienas įrenginio eksploatavimo režimas

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių arba bent 3 mašinos veikimo ciklai.

1. Kabamosios kėlimo platformos su degimo varikliu

EN 280-1:2022, 4.12.2 punktas.

2. Krūmapjovės

EN ISO 22868:2021

3. Statybiniai keltuvai kroviniams gabenti

Žr. 0 punktą.

Variklio geometrinis centras turi būti virš pusrutulio centro. Keltuvas turi judėti be apkrovos ir prireikus palikti pusrutulį 1 taško kryptimi.

4. Statybviečių juostiniai pjūklai

EN ISO 19085-16:2021, 6.2.2 punktas.

Taikomas šiame standarte nustatytas matavimo metodas pagal EN ISO 3744:2010.

5. Statybviečių diskiniai staliniai pjūklai

Matavimo paviršius / mikrofonų padėčių skaičius / matavimo atstumas

ISO 7960:1995, A priedas, matavimo atstumas d = 1 m.

Bandymas esant įrangos apkrovai

ISO 7960:1995, A priedas (tik A2 b punktas).

Matavimo trukmė

ISO 7960:1995, A priedas.

6. Nešiojamieji grandininiai pjūklai

a) Degimo varikliu varoma įranga

EN ISO 22868:2021

b) Elektros varikliu varoma įranga

EN 62841-4-1:2020, I priedas

7. Kombinuotieji didelio slėgio plovimo ir siurbimo automobiliniai valytuvai

Jeigu abu įtaisai gali veikti vienu metu, jie eksploatuojami pagal šios B dalies 26 ir 52 punktus. Jei ne, abiejų įtaisų skleidžiamas triukšmas matuojamas atskirai ir paliekamos didesnės vertės.

8. Sutankinimo mašinos

a) Vibruojamosios plokštės ir vibruojamieji muštuvai

EN 500-4: 2011, 5.10.1 punktas

b) Volai:

EN 474-13:2022, 4.6 punktas

9. Kompresoriai

EN ISO 2151:2008

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

10. Rankiniai betono trupintuvai ir skeliamieji kūjai

a) Degimo varikliu varoma įranga

Matavimo paviršius / mikrofonų padėčių skaičius / matavimo atstumas

Pusrutulis / šešios mikrofonų padėtys pagal EN ISO 3744:2010 F priedą ir toliau pateiktą lentelę, priklausomai nuo įrangos masės, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Įrangos masė m (kg)

Pusrutulio spindulys (m)

mikrofonų 2, 4, 6 ir 8 padėčių z koordinatė (m)

m < 10

m ≥ 10

2

4

0,75

1,50

Įrangos montavimas

Visi įrenginiai bandomi vertikalioje padėtyje.

Jei bandomasis įrenginys turi oro išleidžiamąją angą, jos ašis turi būti vienodu atstumu nuo dviejų mikrofonų padėčių. Maitinimo šaltinio triukšmas neturi turėti įtakos bandomojo įrenginio skleidžiamo triukšmo matavimui.

Įrenginio stovas

Įrenginys per bandymo ciklą pritvirtinamas prie įtaiso, užbetonuoto kubo formos betono bloke, kuris yra įdėtas į žemėje išbetonuotą duobę.

Atliekant bandymus, tarp bandomojo įrenginio ir laikančiojo įtaiso gali būti įstatoma plieninė tarpinė detalė. Ši tarpinė detalė užtikrina bandomojo įrenginio ir laikančiojo įtaiso konstrukcijos tvirtumą. 10.1 paveiksle parodytas tų reikalavimų įgyvendinimo būdas.

Bloko charakteristikos

Blokas yra kubo formos su 0,60 m ± 2 mm ilgio kraštine ir turi būti, kiek tik įmanoma, taisyklingas. Jis gaminamas iš gelžbetonio ir, kad būtų išvengta per didelio slūgimo, labai gerai sutankinamas vibravimo būdu, tankinant ne storesniais kaip 0,20 m sluoksniais.

Betono kokybė

Betono kokybė turi atitikti C 50/60 klasę standarte EN 206:2013+A2:2021.

Kubas armuojamas 8 mm skersmens nesujungtais plieno strypais taip, kad visi strypai būtų nepriklausomi vienas nuo kito. Konstrukcijos schema parodyta 10.2 paveiksle.

Laikantysis įtaisas

Įtaisas užbetonuojamas bloke ir turi būti sudarytas iš 178–220 mm skersmens tvoklės ir įtaiso laikiklio; pastaroji detalė turi būti identiška tai, kuri paprastai naudojama su bandomuoju įrenginiu, ir atitinkanti ISO 1180:1983/Add 1:1985, tačiau pakankamai ilga, kad būtų galima atlikti praktinį bandymą.

Norint sujungti abi detales, reikia jas tinkamai apdoroti. Įtaisas įtvirtinamas bloke taip, kad atstumas nuo tvoklės apačios iki bloko viršutinės sienos būtų 0,30 m (žr. 10.2 paveikslą).

Blokas turi išlikti mechaniškai tvirtas, ypač toje vietoje, kurioje įtaisas sujungtas su betonu. Prieš ir po kiekvieno bandymo patikrinamas betono bloke užbetonuoto įtaiso ir bloko vientisumas.

Kubo padėties nustatymas

Kubas įstatomas į iš visų pusių cementuotą duobę, uždengtą bent 100 kg/m2 masės ekranavimo plokšte (kaip parodyta 10.3 paveiksle) taip, kad ekranavimo plokštės viršutinis paviršius būtų viename lygyje su žemės paviršiumi. Siekiant išvengti bet kokio pašalinio triukšmo, blokas nuo duobės dugno ir sienų izoliuojamas įdedant tamprios medžiagos blokus, kurių atkirtos dažnis būtų ne didesnis kaip pusė bandomojo įrenginio kalimo dažnio, išreikšto smūgių per sekundę skaičiumi.

Anga ekranavimo plokštėje stovo laikikliui prakišti turi būti kuo mažesnė ir jungimosi vietoje užsandarinta lanksčia garsą izoliuojančia medžiaga.

Bandymas esant įrangos apkrovai

Bandomasis įrenginys prijungiamas prie laikančiojo įtaiso.

Bandomasis įrenginys turi veikti stabiliomis sąlygomis, esant tokioms pat akustinio stabilumo savybėms kaip ir įprasto darbo metu.

Bandomasis įrenginys turi veikti didžiausia galia, nurodoma pirkėjui pateikiamose instrukcijose.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

10.1 paveikslas

Tarpinės detalės schema

10.2 paveikslas

Bandymų blokas

10.3 paveikslas

Bandymo įtaisas

A vertė turi būti tokia, kad ekranavimo plokštė, uždėta ant tampriojo tarpiklio J, būtų viename lygyje su žemės paviršiumi.

b) Elektros varikliu varoma įranga

EN IEC 62841-2-6:2020, EN IEC 62841-2-6:2020/A11:2020, I priedas, I.2 punktas

c) Pneumatiniu ar hidrauliniu galios šaltiniu varoma įranga

taip pat kaip ir degimo varikliu varoma įranga.

11. Betono arba skiedinio maišyklės

Bandymas esant įrangos apkrovai

Maišymo įtaisas (būgnas) iki nustatytos vardinės talpos pripildomas smėlio, kurio dalelių dydis 0–3 mm, drėgnis 4–10 %.

Maišymo įtaisas turi dirbti bent vardiniu sūkių dažniu.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

12. Statybinės gervės

a) Degimo varikliu varoma įranga

Žr. 0 punktą.

Variklio geometrinis centras turi būti virš pusrutulio centro; gervė turi būti įjungta, tačiau be apkrovos.

b) Elektros varikliu varoma įranga

EN 14492-2:2019, M priedas

13. Betono ir skiedinio tiekimo ir purškimo mašinos

EN 12001:2012, C priedas

14. Konvejerio diržai

Žr. 0 punktą.

Variklio geometrinis centras turi būti virš pusrutulio centro. Juosta juda be apkrovos ir prireikus palieka pusrutulį 1 taško kryptimi.

15. Automobilinė šaldymo įranga

Bandymas esant įrangos apkrovai

Šaldymo įranga įrengiama tikroje ar sumodeliuotoje krovinių talpykloje, o garso lygis matuojamas stacionarioje padėtyje, šaldymo įrangą įrengiant tokiame aukštyje, kuris atitiktų numatomo jos įrengimo reikalavimus pagal pirkėjui pateiktas instrukcijas. Šaldymo įrangos maitinimo šaltinis turi veikti tokiu galingumu, kad būtų užtikrintas instrukcijose nurodytas didžiausias šaldymo kompresoriaus ir ventiliatoriaus sūkių dažnis. Jei kaip šaldymo įrangos energijos šaltinį numatoma panaudoti transporto priemonės variklį, matavimo metu variklis neturi būti naudojamas ir šaldymo įranga turi būti prijungta prie atitinkamo elektros energijos šaltinio. Atliekant matavimą, atjungiami vilkikai yra pašalinami.

Krovinių talpyklos šaldymo agregatuose įrengtos šaldymo įrangos, kuri gali veikti maitinama iš įvairių energijos šaltinių, garso lygis atskirai matuojamas naudojant kiekvieną maitinimo šaltinį. Ataskaitoje pateikiamuose matavimų rezultatuose turi atsispindėti bent tas darbo režimas, kurio triukšmas yra didžiausias.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

16. Buldozeriai

ISO 6395:2008, su eksploatavimo ir bandymo sąlygomis, nustatytomis to standarto C priede.

17. Gręžimo agregatai

a) Mobiliosios gręžimo staklės

EN 16228-2:2014+A1:2021, 5.12 punktas

b) Horizontaliojo kryptinio gręžimo įranga

EN 16228-3:2014+A1:2021, 5.15 punktas

c) Keičiamoji pagalbinė gręžimo įranga

EN 16228-7:2014+A1:2021, 5.3 punktas

d) Bet kokia kita gręžimo įranga

EN 16228-1:2014+A1:2021, 5.27.2.2 punktas

18. Savivarčiai

ISO 6395:2008, su eksploatavimo ir bandymo sąlygomis, nustatytomis to standarto F priede.

19. Sunkvežimių cisternų ar bunkerių krovimo ir iškrovimo įranga

Žr. 9 punktą dėl kompresorių ar vakuuminių siurblių.

Žr. 56 punktą dėl skysčio siurblių.

20. Ekskavatoriai

ISO 6395:2008, su eksploatavimo ir bandymo sąlygomis, nustatytomis to standarto B priede.

21. Ekskavatoriai krautuvai

ISO 6395:2008, su eksploatavimo ir bandymo sąlygomis, nustatytomis to standarto E priede.

22. Stiklo grąžinamojo perdirbimo konteineriai

Pagal šią triukšmo bandymo programą garso slėgio lygiui pagal mikrofonų padėtis matuoti naudojamas su laiku susietas pavienio įvykio garso galios lygis LE, apibrėžtas EN ISO 3744:2010 3.4 punkte.

Aplinkos pataisos faktorius K2A

Matavimas lauko sąlygomis

K2A = 0

Matavimas patalpoje

Faktoriaus K2A vertė, nustatyta pagal EN ISO 3744:2010 A priedą, yra ≤ 2,0 dB; tokiu atveju į K2A nekreipiama dėmesio.

Įrangos veikimo sąlygos per bandymą

Triukšmas matuojamas per visą ciklą, kurio pradžioje yra tuščias konteineris, o pabaigoje konteineris yra pripildytas 120 į jį įmestų stiklo butelių.

Stiklo buteliai apibrėžiami taip:

—

talpa 75 cl;

—

masė 370 ± 30 g.

Bandymo operatorius paima kiekvieną stiklo butelį už kakliuko, dugnu nukreipdamas jį į konteinerio pildymo angą, ir tuomet per pildymo angą švelniai įstumia butelį konteinerio vidurio kryptimi, stengdamasis, kad, jei įmanoma, butelis neatsitrenktų į sienas. Buteliams įmesti naudojama tik viena pildymo anga – tai yra arčiausiai 12 mikrofono padėties esanti anga.

Matavimo (-ų) trukmė / atstojamojo garso galios lygio nustatymas, jei naudojamas daugiau kaip vienas įrenginio eksploatavimo režimas

Metant kiekvieną stiklo butelį į konteinerį, pavienio įvykio su laiku susietas A tipo svorinis garso slėgio lygis matuojamas vienu metu šešiose mikrofonų padėtyse.

Viso matuojamojo paviršiaus vidutinis pavienio įvykio su laiku susietas A tipo svorinis garso galios lygis apskaičiuojamas pagal EN ISO 3744:2010, 8.2.2 punktą.

Vidutinis pavienio įvykio su laiku susietas A tipo svorinis garso slėgio lygis įmetus visus 120 stiklo butelių apskaičiuojamas kaip pavienių įvykių su laiku susietų A tipo svorinių garso slėgio lygių logaritminis vidurkis visame matavimo paviršiuje.

23. Greideriai

ISO 6395:2008, su eksploatavimo ir bandymo sąlygomis, nustatytomis to standarto G priede.

24. Žoliapjovės arba pakraščių žoliapjovės

Žr. 2 punktą.

25. Gyvatvorių žirklės

a) Degimo varikliu varoma įranga

EN ISO 22868:2021

b) Elektros varikliu varoma įranga

EN IEC 62841-4-2:2019, I priedas, I.2 punktas

26. Didžiaslėgės plovimo mašinos

Bandymas esant įrangos apkrovai

Didžiaslėgė plovimo mašina bandoma stacionarioje padėtyje. Variklis ir pagalbiniai agregatai dirba tokiu sūkių dažniu, kokį gamintojas nurodo naudoti eksploatuojant atitinkamą darbo įrangą. Didelio slėgio siurbliai dirba didžiausiu sūkių dažniu ir užtikrinant gamintojo numatytą darbinį slėgį. Naudojant pritaikytą antgalį, slėgio mažinimo vožtuvas nustatomas beveik suveikimo padėtyje. Srauto per antgalį triukšmas neturi turėti jokios įtakos matavimų rezultatams.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 30 sekundžių.

27. Plovimo didelio slėgio vandens čiurkšle mašinos

a) Įranga, kurios vardinis slėgis ≤ 35 MPa

EN 60335-2-79:2012, CC priedas

b) Įranga, kurios vardinis slėgis > 35 MPa

EN 1829-1:2010, 6.8 punktas

28. Hidrauliniai kūjai

Matavimo paviršius / mikrofonų padėčių skaičius / matavimo atstumas

Pusrutulis / šešios mikrofonų padėtys pagal EN ISO 3744:2010, F priedą, r = 10 m.

Įrangos montavimas

Bandymui kūjis tvirtinamas prie laikiklio ir naudojamas specialus bandymų blokas. 28.1 paveiksle parodytos šios konstrukcijos charakteristikos, o 28.2 paveiksle parodyta laikiklio padėtis.

Laikiklis

Bandomojo kūjo laikiklis turi atitikti bandomojo kūjo techninių specifikacijų reikalavimus, ypač dėl masės intervalo, išėjimo hidraulinės galios, alyvos tiekimo srauto ir priešslėgio grįžtamojoje linijoje.

Montavimas

Mechaninis montavimas, taip pat jungtys (žarnų, vamzdžių ir kt.), turi atitikti kūjo techniniuose duomenyse nurodytas specifikacijas. Bet koks didesnis triukšmas, kurį kelia vamzdžiai ir įvairūs reikiami įrengimo mechaniniai komponentai, turi būti pašalintas. Visos komponentų jungtys gerai užveržiamos.

Kūjo stabilumas ir statinė laikančioji jėga

Kūjis turi būti tvirtai laikomas laikikliu, kad jo stabilumas būtų toks pat, kaip įprastomis eksploatavimo sąlygomis. Kūjis veikia laikomas vertikalioje padėtyje.

Įrankis

Matuojant naudojamas bukas įrankis. Įrankio ilgis turi atitikti reikalavimus, nurodytus 28.1 paveiksle (bandymų blokas).

Bandymas esant įrangos apkrovai

Įėjimo hidraulinė galia ir alyvos srautas

Hidraulinio kūjo veikimo sąlygos tinkamai parenkamos, išmatuojamos ir nurodomos ataskaitoje kartu su atitinkamomis techninių specifikacijų vertėmis. Bandomasis kūjis naudojamas taip, kad didžiausią kūjo įėjimo hidraulinės galios ir alyvos srauto lygį būtų galima pasiekti 90 % ar daugiau.

Reikia žiūrėti, kad matavimo grandinių ps ir Q bendra neapibrėžtis būtų ± 5 %, taigi būtų užtikrintas įėjimo hidraulinės galios nustatymas ± 10 % tikslumu. Darant prielaidą, kad tarp įėjimo hidraulinės galios ir skleidžiamo triukšmo galios yra tiesinė koreliacija, garso galios lygio nustatymo variacija būtų mažesnė nei ± 0,4 dB.

Reguliuojamieji komponentai, turintys įtakos kūjo galiai

Visų akumuliatorių, centrinių slėgio vožtuvų ir kitų potencialių reguliuojamų komponentų išankstinės parinktys turi atitikti techniniuose duomenyse nurodytas vertes. Jei galima rinktis daugiau kaip vieną fiksuotą smūgio galios lygį, matavimai atliekami naudojant visas galimas parinktis. Pateikiamos mažiausios ir didžiausios vertės.

Matuojamieji dydžiai

ps hidraulinio skysčio slėgio tiekimo linijoje vidutinė vertė kūjui dirbant, įskaitant bent 10 smūgių.

Q alyvos srauto trupintuvo įleidžiamojoje angoje vidutinė vertė, išmatuota vienu metu su ps.

T alyvos temperatūra, kuri atliekant matavimą turi būti nuo + 40 °C iki + 60 °C. Prieš pradedant matavimus hidraulinio trupintuvo korpuso temperatūra stabilizuojama iki normalios veikimo temperatūros.

Pa visų akumuliatorių užpildymo dujų slėgis matuojamas nejudamoje padėtyje (trupintuvas neveikia) stabilios aplinkos temperatūros nuo + 15 °C iki + 25 °C sąlygomis. Išmatuota aplinkos temperatūra užfiksuojama kartu su išmatuotu akumuliatorių užpildymo dujų slėgiu.

Parametrai, kurie turi būti įvertinti pagal matuojamus eksploatavimo parametrus

PIN trupintuvo įėjimo hidraulinė galia, PIN = ps Q.

Hidraulinio skysčio tiekimo linijos slėgio ps matavimas:

—

ps matuojamas kiek įmanoma arčiau trupintuvo įleidžiamosios angos,

—

ps matuojamas slėgmačiu (mažiausias skersmuo 100 mm; tikslumo klasė ± 1,0 % FSO).

Alyvos srautas trupintuvo įleidžiamojoje angoje, Q:

—

Q matuojamas tiekimo linijos pusėje, kiek įmanoma arčiau trupintuvo įleidžiamosios angos,

—

Q matuojamas elektriniu debitmačiu (tikslumo klasė ± 2,5 % srauto rodmens).

Alyvos temperatūros T matavimas:

—

T matuojama laikiklio alyvos rezervuare ar prie kūjo prijungtoje hidraulinio skysčio tiekimo linijoje. Matavimo vieta nurodoma ataskaitoje,

—

temperatūros rodmens tikslumas turi būti ± 2 °C tikrosios vertės.

Matavimo trukmė / atstojamojo garso galios lygio nustatymas

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

Matavimai kartojami tris kartus arba, jei reikia, daugiau kartų. Galutinis rezultatas apskaičiuojamas kaip dviejų didžiausių verčių, kurios nesiskiria daugiau kaip 1 dB, aritmetinis vidurkis.

28.1 paveikslas

28.2 paveikslas

Apibrėžtys

d įrankio skersmuo (mm);

d1 priekalo skersmuo 1 200 ± 100 mm;

d2 priekalą laikančios konstrukcijos vidinis skersmuo ≤ 1 800 mm;

d3 bandymų bloko dangčio skersmuo ≤ 2 200 mm;

d4 įrankio angos dangtyje skersmuo ≤ 350 mm;

d5 įrankio sandariklio skersmuo ≤ 1 000 mm;

h1 matomasis įrankio ilgis nuo žemiausios gaubto dalies iki įrankio sandariklio viršutinio paviršiaus (mm), h1 = d ± d/2;

h2 įrankio sandariklio virš dangčio storis ≤ 20 mm (jei įrankio sandariklis yra žemiau dangčio, jo storis neribojamas; jis gali būti pagamintas iš akytosios gumos);

h3 atstumas nuo dangčio viršutinio paviršiaus iki priekalo viršutinio paviršiaus 250 ± 50 mm;

h4 izoliuojančio dangčio sandariklio iš akytosios gumos storis ≤ 30 mm;

h5 priekalo storis 350 ± 50 mm;

h6 įrankio skvarba ≤ 50 mm.

Jei naudojamas bandymų blokas yra kvadrato formos, didžiausias ilginis matmuo yra 0,89 × atitinkamas skersmuo.

Tuščia erdvė tarp dangčio ir priekalo gali būti užpildyta tampria akytąja guma ar kita sugeriančia medžiaga, kurios tankis < 220 kg/m3.

29. Hidrauliniai maitinimo blokai

Įrangos montavimas

Hidraulinis agregatas įrengiamas ant atspindinčiosios plokštumos; hidrauliniai agregatai ant pavažų statomi ant 0,40 m aukščio laikiklio, nebent gamintojo pateiktose įrengimo sąlygose būtų nustatyti kitokie reikalavimai.

Bandymas esant įrangos apkrovai

Atliekant bandymą prie hidraulinio agregato neturi būti prijungta jokių įrankių.

Pasiekiamas hidraulinio agregato stabilus darbo režimas gamintojo nurodytame diapazone. Jis turi dirbti vardiniu sūkių dažniu esant vardiniam slėgiui. Vardinis sūkių dažnis ir slėgis yra nurodyti pirkėjui pateiktose instrukcijose.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

30. Sandūrų pjautuvai

a) Pėsčiojo valdomos grindų pjovimo mašinos

EN 13862:2021, 4.10.2 punktas

b) Nešiojamoji rankinė vidaus degimo varikliu varoma įranga, sumontuota ant judamojo atramo, naudojama kaip grindų pjūklai

EN ISO 19432-1:2020, 4.19.2 punktas

c) Kiti sandūrų pjautuvai

Bandymas esant įrangos apkrovai

Sandūrų pjautuvas turi būti su didžiausiu diskiniu peiliu, kuris yra gamintojo nurodytas pirkėjui pateiktose instrukcijose. Variklis turi dirbti didžiausiu sūkių dažniu, diskiniam peiliui nepjaunant.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

31. Krautuvo tipo šiukšlių pylimo sutankinimo mašinos su kaušu

ISO 6395:2008, su eksploatavimo ir bandymo sąlygomis, nustatytomis to standarto H priede.

32. Vejapjovės

a) Degimo varikliu varomos rotacinės ir cilindrinės vejapjovės

EN ISO 5395-1:2013, EN ISO 5395-1:2013/A1:2018, 4.3 punktas, antra įtrauka.

Aplinkos pataisos faktorius K2A

Jei K2A ≤ 0,5 dB, jo galima nepaisyti.

b) Elektros varikliu varomos rotacinės ir cilindrinės vejapjovės – su operatoriaus stovėjimo vieta ar sėdyne arba pėsčiojo valdomos

EN IEC 62841-4-3:2021, EN IEC 62841-4-3:2021/A11:2021, I priedas, I.2 punktas.

33. Mašinėlės vejoms apkirpti / mašinėlės vejų pakraščiams apkirpti

EN 50636-2-91:2014, CC priedas

34. Lapų pūstuvai

a) Degimo varikliu varoma įranga

EN ISO 22868:2021

b) Elektros varikliu varoma įranga

EN 50636-2-100:2014, CC priedas

35. Lapų rinktuvai

Žr. 34 punktą.

36. Šakiniai krautuvai

EN 12053:2001+A1:2008

37. Krautuvai

ISO 6395:2008, su eksploatavimo ir bandymo sąlygomis, nustatytomis to standarto D priede.

38. Savaeigiai kranai

EN 13000:2010+A1:2014, 5.3 punktas

39. Judrieji atliekų konteineriai

Bandymo vieta

—

Atspindintis betono ar neakytojo asfalto paviršius,

—

laboratorijos patalpa, kurioje užtikrinama laisva erdvė virš atspindinčiosios plokštumos.

Aplinkos pataisos faktorius K2A

Matavimas lauko sąlygomis:

K2A = 0

Matavimas patalpoje:

Faktoriaus K2A vertė, nustatyta pagal EN ISO 3744:2010 A priedą, yra ≤ 2,0 dB; tokiu atveju į K2A nekreipiama dėmesio.

Matavimo paviršius / mikrofonų padėčių skaičius / matavimo atstumas

Pusrutulis / šešios mikrofonų padėtys pagal EN ISO 3744:2010, F priedą, r = 3 m.

Įrangos veikimo sąlygos per bandymą

Visi matavimai atliekami naudojant tuščią konteinerį.

Bandymas Nr. 1: konteinerio dangčio laisvas uždarymas

Siekiant sumažinti operatoriaus daromą įtaką matavimams, operatorius turi stovėti už konteinerio (dangčio vyrio pusėje). Dangtis paleidžiamas laikant jį per vidurį, kad krisdamas nepersikreiptų.

Matuojama 20 kartų pakartojant tokį ciklą:

—

iš pradžių dangtis pakeliamas vertikaliai,

—

dangtis paleidžiamas į priekį, jei įmanoma, nesuteikiant impulso, operatorius stovi už konteinerio nejudėdamas, iki konteineris užsidaro,

—

kai konteineris visiškai uždarytas, dangtis pakeliamas į pradinę padėtį.

Pastaba. Jei būtina, operatorius gali laikinai pajudėti, kad pakeltų dangtį.

Bandymas Nr. 2: visiškas dangčio atidarymas

Siekiant sumažinti operatoriaus daromą įtaką matavimams, operatorius turi stovėti už konteinerio (dangčio vyrio pusėje), jei konteineris yra keturratis, ar į dešinę nuo konteinerio (tarp mikrofono 10 padėties ir mikrofono 12 padėties), jei tai dviejų ratų konteineris. Dangtis paleidžiamas laikant jį per vidurį arba kuo arčiau vidurio.

Per bandymą konteinerio ratai blokuojami, kad jis visai nejudėtų. Jei konteineris yra dviejų ratų, siekiant išvengti bet kokio konteinerio šoktelėjimo, operatorius gali jį prilaikyti uždėjęs ranką ant viršutinio apvado.

Matuojama laikantis tokio ciklo:

—

iš pradžių dangtis pakeliamas iki horizontalios padėties,

—

dangtis paleidžiamas nesuteikiant impulso,

—

kai dangtis visiškai atsidaro, jis dar nespėjęs atšokti pakeliamas į pradinę padėtį.

Bandymas Nr. 3: konteinerio riedėjimas dirbtiniu nelygiu taku

Šiam bandymui naudojamas dirbtinis bandymų takas, imituojantis nelygų žemės paviršių. Šį bandymų taką sudaro dvi lygiagrečios plieninio tinklo juostos (6 m ilgio ir 400 mm pločio), pritvirtintos prie atspindinčiosios plokštumos maždaug 20 cm tarpais. Atstumas tarp dviejų juostų nustatomas pagal konteinerio tipą, kad ratai galėtų riedėti visu tako ilgiu. Įrengimo sąlygomis užtikrinamas plokščias paviršius. Jei būtina, siekiant išvengti pašalinio triukšmo, takas prie žemės tvirtinamas tampria medžiaga.

Pastaba. Kiekviena juosta gali būti sudaryta iš kelių sujungtų 400 mm pločio elementų.

Tinkamo tako pavyzdys pateiktas 39.1 ir 39.2 paveiksluose. Operatorius stovi toje pusėje, kurioje yra dangčio vyris.

Triukšmas matuojamas operatoriui tempiant konteinerį dirbtiniu taku nuo taško A iki taško B pastoviu, maždaug 1 m/s greičiu (4,24 m atstumu – žr. 39.3 paveikslą), kai dviejų ratų konteinerio ratų ašis ar keturių ratų konteinerio priekinių ratų ašis pasiekia A tašką arba B tašką. Šis veiksmas kiekviena kryptimi kartojamas tris kartus.

Per bandymą kampas tarp dviejų ratų konteinerio ir tako turi būti 45°. Jei konteineris yra keturių ratų, operatorius užtikrina tinkamą visų ratų sąlytį su taku.

Matavimų trukmė / atstojamojo garso galios lygio nustatymas, jei naudojamas daugiau kaip vienas įrenginio eksploatavimo režimas

Bandymai Nr. 1 ir 2: laisvas viso konteinerio uždengimas dangčiu ir visiškas dangčio atidengimas

Jei įmanoma, matavimai atliekami vienu metu pagal šešias mikrofonų padėtis. Priešingu atveju ties kiekviena mikrofono padėtimi išmatuoti garso lygiai skirstomi didėjimo tvarka ir garso galios lygiai apskaičiuojami kiekvieno mikrofono padėties vertes susiejant su jų vieta eilėje.

Pavienio įvykio su laiku susietas A tipo svorinis garso slėgio lygis matuojamas 20 kartų uždengiant ir 20 kartų atidengiant dangtį kiekviename matavimo taške. Garso galios lygiai LWA uždarymo ir LWA atidarymo apskaičiuojami imant penkių gautų didžiausių verčių kvadratinį vidurkį.

Bandymas Nr. 3: konteinerio riedėjimas dirbtiniu nelygiu taku

Matavimo trukmė T yra lygi laikui, per kurį įveikiamas tako atstumas nuo taško A iki taško B.

Garso galios lygis LWA riedėjimo yra lygus šešių verčių, kurios skiriasi mažiau nei 2 dB, vidurkiui. Jei šis kriterijus nepasiekiamas šešiais matavimais, ciklas kartojamas taip dažnai, kaip būtina.

Atstojamasis garso galios lygis apskaičiuojamas pagal formulę

LWA = 10 log 1/3 (100,1 LWA uždarymo + 100,1 LWA atidarymo + 100,1 LWA riedėjimo).

39.1 paveikslas

Riedėjimo tako brėžinys

39.2 paveikslas

Riedėjimo tako konstrukcijos ir tvirtinimo detalės

39.3 paveikslas

Matavimo atstumas

40. Varikliniai kultivatoriai

Žr. 32 punktą.

Atliekant matavimą kultivavimo įrankis turi būti atjungtas arba pašalintas.

41. Gatvių dangos klotuvai

EN 500-6:2006+A1:2008, 5.17 punktas

42. Polių kalimo įranga

a) Pamatų dėjimo įranga

EN 16228-4:2014+A1:2021, 5.8 punktas.

b) Keičiamoji pagalbinė polių kalimo įranga

EN 16228-7:2014+A1:2021, 5.3 punktas.

c) Bet kokia kita polių kalimo įranga

EN 16228-1:2014+A1:2021, 5.27.2.2 punktas.

43. Vamzdžių klotuvai

ISO 6393:2008

44. Vikšrinės slidžių trasų sutankinimo mašinos

ISO 6393:2008, taikant tas pačias procedūras ir eksploatavimo sąlygas, kurios apibūdintos buldozerių atveju. Bandymų aikštelės paviršius yra kieta atspindinčioji plokštuma (ISO 6393:2008, 5.3.2 punktas).

45. Elektros energijos generatoriai

EN ISO 8528-10:2022

Taikomas šiame standarte nustatytas matavimo metodas pagal EN ISO 3744:2010.

46. Šlavimo mašinos

a) Kelių šlavimo mašinos

EN 17106-2:2021, 4.3 punktas

b) Kitos šlavimo mašinos, skirtos naudoti lauke

EN 60335-2-72:2012, DD priedas

47. Atliekų surinkimo mašinos

EN 1501-4:2023

48. Kelių dangos frezavimo mašinos

EN 500-2:2006+A1:2008, 5.17 punktas

49. Purenamieji kultivatoriai (skarifikatoriai)

a) Degimo varikliu varoma įranga

EN 13684:2018, 5.16.2 punktas

b) Elektros varikliu varoma įranga

EN IEC 62841-4-7:2022, EN IEC 62841-4-7:2022/A11:2022, I priedas, I.2 punktas

50. Trupintuvai / smulkintuvai

a) Rankinio tiekimo sodo trupintuvai / smulkintuvai

i)

Degimo varikliu varoma įranga

EN 13683:2003+A2:2011, 5.10.2 punktas

EN 13683:2003+A2:2011/AC:2013

ii)

Elektros varikliu varoma įranga

EN 50434:2014, 20.107.2 punktas

b) Miškininkystėje naudojami horizontaliojo rankinio tiekimo medienos smulkintuvai

EN 13525:2020, 5.5 punktas

c) Miškininkystėje naudojami vertikaliojo rankinio tiekimo medienos smulkintuvai, miškininkystėje mechaniškai (vertikaliai ir horizontaliai) pakraunami medienos smulkintuvai ir kiti trupintuvai / smulkintuvai

Bandymas esant įrangos apkrovai

Trupintuvas arba smulkintuvas bandomas juo trupinant vieną ar daugiau medžio gabalų.

Darbo ciklą sudaro bent 1,5 m ilgio iš vieno galo nusmailinto apvalaus skerspjūvio medžio gabalo (sausa pušis ar fanera), kurio skersmuo maždaug lygus didžiausiam skersmeniui, tinkamam tokios konstrukcijos trupintuvui ar smulkintuvui, numatytam pirkėjui skirtose instrukcijose, trupinimas.

Matavimo trukmė / atstojamojo garso galios lygio nustatymas

Matavimas baigiamas, kai smulkintuvo tiektuve nebėra daugiau medžiagos, tačiau matavimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 20 sekundžių. Jei galima dirbti abiejose padėtyse, paliekamas didesnis garso galios lygis.

51. Sniego valymo mašinos su sukamaisiais įrankiais

a) Kelių sniego valymo mašinos

EN 17106-3-1:2021, 4.2 punktas

b) Sniego nustūmimo mašinos, valdomos pėsčiojo ar su įrengta operatoriaus sėdyne

i)

Degimo varikliu varoma įranga

EN ISO 8437-4:2021, A priedas

ii)

Elektros varikliu varoma įranga

Prieš pradedant bandymą mašina turi veikti didžiausiu sūkių dažniu be apkrovos 10 min. Kolektoriaus arba rotoriaus įtaisai sutepami pagal gamintojo instrukcijas.

Per bandymą rinktuvas arba rotorius įjungiamas ir iškraunamas. Bandymas atliekamas stacionarioje pozicijoje be apkrovos, esant didžiausiam sūkių dažniui.

Mašinų matavimai atliekami pastatant jas ant paviršiaus taip, kad jų pagrindinių dalių (išskyrus rankeną ir kt.) geometrinio centro projekcija sutaptų su mikrofonų padėčių koordinačių sistemos išeities tašku. Jei naudojamas dirbtinis paviršius, jo padėtis turi būti tokia, kad jo geometrinis centras taip pat sutaptų su mikrofonų padėčių koordinačių sistemos išeities tašku. Mašinos išilginė ašis turi būti lygiagreti su x ašimi. Matavimas atliekamas operatoriui nedalyvaujant.

Atliekant matavimus, mašina veikia stabiliomis sąlygomis. Kai triukšmo skleidimas yra tolygus, matavimo trukmės intervalas turi būti ne trumpesnis kaip 15 sekundžių. Jei matuojama oktavos ar trečdalio oktavos dažnių juostose, kurių centras yra 160 Hz ar mažesnis, trumpiausia matavimo trukmė turi būti 30 sekundžių, o jei dažnių juostos centras 200 Hz ar didesnis – 15 sekundžių.

52. Automobiliniai siurbimo įrenginiai

Bandymas esant apkrovai

Automobilinis siurbimo įrenginys bandomas stacionarioje padėtyje. Variklis ir pagalbiniai agregatai dirba tokiu sūkių dažniu, kokį gamintojas nurodo naudoti eksploatuojant atitinkamą darbo įrangą. Vakuuminiai siurbliai dirba didžiausiu gamintojo nurodytu sūkių dažniu. Siurbimo įranga eksploatuojama taip, kad vidinis slėgis būtų lygus atmosferos slėgiui (0 % vakuumo). Srauto per siurbimo antgalį triukšmas neturi daryti įtakos matavimų rezultatams.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

53. Bokštiniai kranai

EN 14439:2006+A2:2009, 6.4.1 punktas

54. Grioviakasės

ISO 6393:2008

55. Automobiliniai betono maišytuvai

EN 12609:2021, B priedas

56. Vandens siurblio agregatai

EN ISO 20361:2019, EN ISO 20361:2019/A11:2020

Taikomas šiame standarte nustatytas matavimo metodas pagal EN ISO 3744:2010.

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

57. Suvirinimo generatoriai

EN ISO 8528-10:2022

Taikomas šiame standarte nustatytas matavimo metodas pagal EN ISO 3744:2010.

IV PRIEDAS ATITIKTIES ŽENKLO „CE“ PAVYZDYS IR GARANTUOTO GARSO GALIOS LYGIO RODMENS ŽENKLO PAVYZDŽIAI

IV PRIEDAS

ATITIKTIES ŽENKLO „CE“ PAVYZDYS IR GARANTUOTO GARSO GALIOS LYGIO RODMENS ŽENKLO PAVYZDŽIAI

ATITIKTIES ŽENKLĄ „CE“ TURI SUDARYTI INICIALAI „CE“, ŽENKLAS TURI TOKIĄ FORmą:

Jei„CE“ atsižvelgiant į įrangos dydį yra didinamas ar mažinamas, turi būti laikomasi pirmiau pateiktame piešinyje nurodytų proporcijų. Ženklo „CE“ įvairių komponentų aukštis iš esmės turi būti toks pat ir ne mažesnis kaip 5 mm.

Garantuoto garso galios lygio rodmens ženklą turi sudaryti vienas skaičius, rodantis garantuotą garso galios lygį dB, toliau ženklas LWA ir piktograma, kai ženklo forma yra tokia:

Jei rodmens ženklas atsižvelgiant į įrangos dydį yra didinamas ar mažinamas, turi būti laikomasi pirmiau pateiktame piešinyje nurodytų proporcijų. Tačiau rodmens ženklo aukštis turi būti, jei įmanoma, ne mažesnis kaip 40 mm.

V PRIEDAS VIDINĖ GAMINIŲ KONTROLĖ

V PRIEDAS

VIDINĖ GAMINIŲ KONTROLĖ

1. Šiame priede aprašyta procedūra, pagal kurią gamintojas ar bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, vykdantis 2 punkte nurodytus įsipareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad nagrinėjama įranga atitinka šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas prie kiekvieno įrangos vieneto turi pritvirtinti atitikties ženklą „CE“ ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklą, kaip reikalauja 11 straipsnis, ir parengti rašytinę EB atitikties deklaraciją, kaip reikalauja 8 straipsnis.

2. Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas nacionalinės valdžios institucijų kontrolės tikslams turi parengti techninius dokumentus, aprašytus 3 punkte, kuriuos jis privalo saugoti per ne trumpesnį kaip 10 metų laikotarpį po paskutinio gaminio pagaminimo. Saugoti techninę informaciją gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali patikėti kitam asmeniui. Šiuo atveju į EB atitikties deklaraciją jis turi įtraukti šio asmens pavadinimą ir adresą.

3. Techniniai dokumentai turi leisti įvertinti, ar įranga atitinka šios direktyvos reikalavimus. Juose turi būti bent ši informacija:

—

gamintojo ar Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas,

—

įrangos aprašymas,

—

markė,

—

prekės pavadinimas,

—

tipas, serija ir numeriai,

—

techniniai duomenys, reikalingi įrangai identifikuoti ir jos skleidžiamam triukšmui įvertinti, įskaitant, jei tinka, schemiškus brėžinius ir jiems suprasti būtiną aprašymą bei paaiškinimą,

—

nuoroda į šią direktyvą,

—

triukšmo matavimų, padarytų pagal šios direktyvos nuostatas, techninė ataskaita,

—

taikyti techniniai instrumentai ir dėl gamybos nukrypimų atsirandančių neapibrėžčių įvertinimo rezultatai bei jų santykis su garantuotu garso galios lygiu.

4. Gamintojas turi imtis visų būtinų priemonių, kad pagaminta įranga visą laiką atitiktų 2 ir 3 punktuose nurodytus techninius dokumentus ir šios direktyvos reikalavimus.

VI PRIEDAS VIDINĖ GAMINIŲ KONTROLĖ, TECHNINIŲ DOKUMENTŲ VERTINIMAS IR PERIODINĖ PATIKRA

VI PRIEDAS

VIDINĖ GAMINIŲ KONTROLĖ, TECHNINIŲ DOKUMENTŲ VERTINIMAS IR PERIODINĖ PATIKRA

1.

Šiame priede aprašyta procedūra, pagal kurią gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, vykdantis 2, 5 ir 6 punktuose nurodytus įsipareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad nagrinėjama įranga atitinka šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas prie kiekvieno įrangos vieneto turi pritvirtinti atitikties ženklą „CE“ ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklą, kaip reikalauja 11 straipsnis, ir parengti rašytinę EB atitikties deklaraciją, kaip reikalauja 8 straipsnis.

2.

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas nacionalinės valdžios institucijų kontrolės tikslams turi parengti techninius dokumentus, aprašytus 3 punkte, kuriuos jis privalo saugoti per ne trumpesnį kaip 10 metų laikotarpį po paskutinio gaminio pagaminimo. Saugoti techninę informaciją gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali patikėti kitam asmeniui. Šiuo atveju į EB atitikties deklaraciją jis turi įtraukti šio asmens pavadinimą ir adresą.

3.

Techniniai dokumentai turi leisti įvertinti, ar įranga atitinka šios direktyvos reikalavimus. Joje turi būti bent ši informacija:

—

gamintojo ar Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas,

—

įrangos aprašymas,

—

markė,

—

prekės pavadinimas,

—

tipas, serija ir numeriai,

—

techniniai duomenys, reikalingi įrangai identifikuoti ir jos skleidžiamam triukšmui įvertinti, įskaitant, jei tinka, schemiškus brėžinius ir jiems suprasti būtiną aprašymą bei paaiškinimą,

—

nuoroda į šią direktyvą,

—

triukšmo matavimų, padarytų pagal šios direktyvos nuostatas, techninė ataskaita,

—

taikytos techninės priemonės ir dėl gamybos nukrypimų atsirandančių neapibrėžčių įvertinimo rezultatai bei jų santykis su garantuotu garso galios lygiu.

4.	Gamintojas turi imtis visų būtinų priemonių, kad pagaminta įranga visą laiką atitiktų 2 ir 3 punktuose nurodytus techninius dokumentus ir šios direktyvos reikalavimus.

5.

Registruotosios institucijos daromas vertinimas prieš pateikiant į rinką

Prieš tai, kai pirmasis įrangos gaminys yra pateikiamas į rinką ar pradedamas naudoti, gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas pateikia jo pasirinktai registruotajai institucijai šių techninių dokumentų kopiją.

Jei abejojama techninių dokumentų patikimumu, registruotoji institucija atitinkamai informuoja gamintoją ar Bendrijoje įsisteigusį jo įgaliotąjį atstovą, ir, prireikus, daro ar nurodo padaryti techninių dokumentų pakeitimus ar galbūt bandymus, kurie jai atrodo yra būtini.

Kai registruotoji institucija pateikia ataskaitą, patvirtinančią, kad techniniai dokumentai atitinka šios direktyvos nuostatas, gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas prie įrangos gali pritvirtinti ženklą „CE“ ir pagal 11 ir 8 straipsnius pateikti EB atitikties deklaraciją, dėl kurios jis prisiima visišką atsakomybę.

6.

Registruotosios institucijos gamybos metu daromas vertinimas

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas registruotąją instituciją įtraukia toliau į gamybos tarpsnį pagal vieną iš šių gamintojo ar Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pasirinktų procedūrų:

—

registruotoji institucija daro periodines patikras, norėdama įsitikinti, ar pagamintoji įranga visą laiką atitinka techninius dokumentus ir šios direktyvos reikalavimus; ypač registruotoji institucija turi sutelkti dėmesį į:

—

teisingą ir pilnutinį įrangos ženklinimą pagal 11 straipsnį,

—

EB atitikties deklaracijos parengimą pagal 8 straipsnį,

—

taikytas technines priemones ir dėl gamybos nukrypimų atsirandančių neapibrėžčių įvertinimą bei jų santykį su garantuotu garso galios lygiu.

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas registruotajai institucijai turi užtikrinti laisvą priėjimą prie visų vidaus dokumentų, padedančių vykdyti šias procedūras, korekcinių veiksmų, jei tokie buvo daromi.

Jei pirmiau nurodytos patikros duoda nepatenkinamus rezultatus, registruotoji institucija daro triukšmo bandymus, kurie, remiantis jos pačios sprendimu ir patyrimu, gali būti supaprastinti ar vykdomi visi pagal nuostatas, konkretaus tipo įrangai pateiktas III priede,

—

registruotoji institucija daro ar nurodo daryti gaminių patikras atsitiktiniais laiko tarpais. Turi būti ištirtas registruotosios institucijos pasirinktas tinkamas galutinės įrangos pavyzdys ir turi būti padaryti atitinkami III priedo ar lygiaverčiai triukšmo bandymai, kad būtų galima patikrinti, ar gaminys atitinka jam taikomus direktyvos reikalavimus. Tikrinant gaminius dėmesys kreipiamas į šiuos aspektus:

—

teisingas ir pilnutinis įrangos ženklinimas pagal 11 straipsnį,

—

EB atitikties deklaracijos parengimas pagal 8 straipsnį.

Patikrų pagal abi procedūras dažnį nustato registruotoji institucija, remdamasi ankstesniųjų vertinimų rezultatais, būtinumu kontroliuoti korekcinius veiksmus ir kitais principais apie patikrų dažnį, kurį gali nulemti metinė gamybos apimtis ir bendras gamintojo sugebėjimas išlaikyti garantuotas vertes; tačiau patikra turi būti daroma bent kartą per trejus metus.

Jei abejojama techninių dokumentų patikimumu ar tuo, kaip griežtai laikomasi gamybos normų, registruotoji institucija atitinkamai informuoja gamintoją ar Bendrijoje įsisteigusį jo įgaliotąjį atstovą.

Tais atvejais, kai patikrinta įranga neatitinka šios direktyvos nuostatų, registruotoji institucija turi apie tai pranešti registruojančiai valstybei narei.

VII PRIEDAS VIENETO PATIKRA

VII PRIEDAS

VIENETO PATIKRA

1.

Šiame priede aprašyta procedūra, pagal kurią gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, kad įranga, pateikta su sertifikatu, nurodytu 4 punkte, atitinka šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas prie įrangos turi pritvirtinti ženklą „CE“, papildytą informacija, kaip reikalauja 11 straipsnis, ir parengti rašytinę EB atitikties deklaraciją, nurodytą 8 straipsnyje.

2.

Prašymą patikrinti vienetą pasirinktai registruotajai įstaigai turi paduoti gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas.

Šiame prašyme turi būti:

—

gamintojo pavadinimas ir adresas ir, papildomai, jei prašymą padavė įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas,

—

rašytinis pareiškimas, kad jokiai kitai registruotajai institucijai prašymas nebuvo pateiktas,

—

techniniai dokumentai, atitinkantys šiuos reikalavimus:

—

įrangos aprašymas,

—

prekės pavadinimas,

—

tipas, serija ir numeriai,

—

techniniai duomenys, reikalingi įrangai identifikuoti ir jos skleidžiamam triukšmui įvertinti, įskaitant, jei tinka, schemiškus brėžinius ir jiems suprasti būtiną aprašymą bei paaiškinimą,

—

nuoroda į šią direktyvą.

3.	Registruotoji institucija turi: — ištirti, ar įranga buvo pagaminta laikantis techninių dokumentų reikalavimų, — suderinti su pareiškėju vietą, kurioje bus daromi triukšmo bandymai pagal šią direktyvą, — daryti ar nurodyti daryti triukšmo bandymus pagal šią direktyvą.

4.	Jei įranga atitinka šios direktyvos reikalavimus, registruotoji institucija pareiškėjui turi išduoti atitikties sertifikatą, aprašytą X priede. Jei registruotoji institucija atsisako išduoti atitikties sertifikatą, ji turi išsamiai pagrįsti atsisakymo priežastį.

5.	Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas atitikties sertifikatą turi saugoti kartu su techninių dokumentų kopijomis 10 metų nuo paskutinio gaminio pateikimo į rinką.

VIII PRIEDAS VISIŠKOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

VIII PRIEDAS

VISIŠKOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

1.

Šiame priede aprašyta procedūra, pagal kurią gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, vykdantis 2 punkte nurodytus įsipareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad nagrinėjama įranga atitinka šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas prie kiekvieno gaminio turi pritvirtinti atitikties ženklą „CE“, papildytą informacija, kaip reikalauja 11 straipsnis, ir parengti rašytinę EB atitikties deklaraciją, nurodytą 8 straipsnyje.

2.	Gamintojas turi taikyti patvirtintą konstravimo, gamybos ir gaminio galutinio patikrinimo bei bandymo kokybės užtikrinimo sistemą, nurodytą 3 punkte, ir turi būti prižiūrimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.

Kokybės užtikrinimo sistema

3.1.

Gamintojas turi pateikti pasirinktai registruotajai įstaigai prašymą įvertinti jo kokybės užtikrinimo sistemą.

Šiame prašyme turi būti:

—

visa reikalinga informacija apie numatytą gaminio kategoriją, įskaitant visos jau projektuojamos ar gaminamos įrangos techninius dokumentus, kuriuose turi būti bent ši informacija:

—

gamintojo ar Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas,

—

įrangos aprašymas,

—

markė,

—

prekės pavadinimas,

—

tipas, serija ir numeriai,

—

techniniai duomenys, reikalingi įrangai identifikuoti ir jos skleidžiamam triukšmui įvertinti, įskaitant, jei tinka, schemiškus brėžinius ir jiems suprasti būtiną aprašymą bei paaiškinimą,

—

nuoroda į šią direktyvą,

—

techninė ataskaita apie triukšmo matavimus, padarytus pagal šios direktyvos nuostatas,

—

taikytos techninės priemonės ir dėl gamybos nukrypimų atsirandančių neapibrėžčių įvertinimo rezultatai bei jų santykis su garantuotu garso galios lygiu,

—

EB atitikties deklaracijos kopija,

—

dokumentai apie kokybės užtikrinimo sistemą.

3.2.

Kokybės užtikrinimo sistema turi garantuoti, kad gaminiai atitinka jiems taikomos direktyvos reikalavimus.

Visi gamintojo pritaikyti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti kryptingai ir tvarkingai patvirtinti rašytiniais vykdomos politikos planų, procedūrų ir instrukcijų dokumentais. Kokybės užtikrinimo sistemos dokumentai, pvz., kokybės užtikrinimo programos, planai, vadovai bei ataskaitos, turi leisti visiems vienodai suprasti vykdomą kokybės politiką ir procedūras.

3.3

Konkrečiai joje turi būti tinkamai aprašyta:

—

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, administracijos pareigos ir įgaliojimai dėl projekto ir gaminio kokybės,

—

kiekvienam gaminiui parengiami techniniai dokumentai, kuriuose būtų bent 3.1 punkte nurodyta informacija apie jame minimus techninius dokumentus,

—

projektavimo kontrolės ir projekto tikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus taikomi projektuojant apimamos įrangos kategorijos gaminius,

—

numatomi taikyti atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai,

—

tyrimai ir bandymai, kurie daromi prieš pradedant gamybą, gamybos metu ir pagamintam gaminiui įvertinti, ir numatomas jų dažnis,

—

kokybės ataskaitos, pvz., tikrinimo ataskaitos ir bandymų duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamų darbuotojų kvalifikaciją ir t. t.,

—

priemonės kontroliuoti projekto bei gaminio reikiamą kokybę ir kokybės užtikrinimo sistemos efektyvų veikimą.

Registruotoji institucija turi įvertinti kokybės užtikrinimo sistemą, kad būtų nustatyta, ar ji atitinka 3.2 skirsnyje nurodytus reikalavimus. Ji vadovaujasi tuo, kad EN ISO 9001 įgyvendinančios kokybės užtikrinimo sistemos atitinka tuos reikalavimus.

Auditą darančioje grupėje turi būti bent vienas narys, turintis nagrinėjamos įrangos technologijos vertintojo patirtį. Vertinimo procedūra turi numatyti apsilankymą gamintojo gamybinėse patalpose.

Apie sprendimą turi būti pranešta gamintojui. Turi būti pateiktos patikrinimo išvados bei argumentuotas įvertinimas.

3.4.

Gamintojas turi pasižadėti vykdyti įsipareigojimus dėl patvirtintos kokybės užtikrinimo sistemos ir prižiūrėti ją tinkamu ir efektyviu būdu.

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės užtikrinimo sistemą patvirtinusiai registruotajai institucijai turi pranešti apie numatomą kokybės sistemos atnaujinimą.

Registruotoji institucija turi įvertinti pasiūlytus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės užtikrinimo sistema atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus ar ją reikia peržiūrėti iš naujo.

Apie sprendimą ji turi pranešti gamintojui. Turi būti pateiktos patikrinimo išvados bei argumentuotas įvertinimas.

4.

Priežiūra pagal registruotosios institucijos atsakomybę

4.1. Priežiūros tikslas yra garantuoti, kad gamintojas tiksliai laikytųsi įsipareigojimų pagal patvirtintą kokybės užtikrinimo sistemą.

4.2. Gamintojas turi leisti registruotajai institucijai tikrinimo tikslais patekti į konstravimo, gamybos tikrinimo, bandymo ir saugojimo vietas ir pateikti jai visą reikalingą informaciją, konkrečiai:

—

kokybės užtikrinimo sistemos dokumentus,

—

kokybės ataskaitas, numatytas kokybės užtikrinimo sistemos projektavimo dalyje, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų ir t.t. rezultatus,

—

kokybės ataskaitas, numatytas kokybės užtikrinimo sistemos gamybos dalyje, pvz., tikrinimų ataskaitas ir bandymų duomenis, kalibravimo duomenis, ataskaitas apie atitinkamų darbuotojų kvalifikaciją ir t.t.

4.3. Registruotoji institucija turi periodiškai daryti auditą, kad galėtų įsitikinti, ar gamintojas laikosi patvirtintos kokybės užtikrinimo sistemos ir ar ją taiko, ir pateikti gamintojui audito ataskaitą.

4.4. Be to, registruotoji institucija, iš anksto apie tai nepranešdama, gali netikėtai atvykti į gamintojo būstinę. Jei reikia, tokių apsilankymu metu registruotoji institucija gali daryti bandymus ar reikalauti juos padaryti, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės užtikrinimo sistema. Registruotoji institucija gamintojui turi pateikti apsilankymo ataskaitą, o jei buvo daromas bandymas, pateikia ataskaitą apie bandymo rezultatus.

5.

Gamintojas bent per 10 metų laikotarpį nuo paskutinio įrenginio pagaminimo datos turi saugoti nacionalinės valdžios institucijoms skirtus:

—

dokumentus, nurodytus šio priedo 3.1 punkto antrojoje įtraukoje,

—

atnaujinimų, nurodytų 3.4 punkto antrojoje pastraipoje, dokumentus,

—

registruotosios institucijos sprendimus ir ataskaitas, nurodytus 3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 ir 4.4 punktuose.

6.	Kiekviena registruotoji institucija kitoms registruotosioms institucijoms turi pateikti atitinkamą informaciją apie išduotus ir panaikintus kokybės užtikrinimo sistemos patvirtinimus.

IX PRIEDAS MAŽIAUSI KRITERIJAI, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI VALSTYBĖS NARĖS REGISTRUODAMOS INSTITUCIJAS

IX PRIEDAS

MAŽIAUSI KRITERIJAI, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI VALSTYBĖS NARĖS REGISTRUODAMOS INSTITUCIJAS

1. INSTITUCIJA, JOS VADOVAS IR UŽ PATIKRĄ ATSAKINGI DARBUOTOJAI NEGALI BŪTI Įrangos projektuotojai, gamintojai, tiekėjai ar įrengėjai, taip pat šių šalių įgaliotieji atstovai. Jie negali tiesiogiai dalyvauti projektuojant, konstruojant, parduodant ar prižiūrint tokią įrangą, jie taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Tai jokiu būdu nedraudžia gamintojui ir registruotajai institucijai keistis technine informacija.

2. Institucija ir jos darbuotojai turi vertinti ir tikrinti tik vadovaudamiesi didžiausiu profesiniu principingumu ir turėti reikiamą techninę kompetenciją, jiems neturi būti daromas jokio pobūdžio spaudimas ir paskatos, ypač finansinio pobūdžio, galinčios paveikti jų sprendimus ar jų darbo rezultatus, ypač jei tai daro patikros rezultatais suinteresuoti asmenys ar grupės.

3. Institucijai savo žinioje būtina turėti reikiamą skaičių darbuotojų ir reikalingas priemones, kurios leistų tinkamai vykdyti technines ir administracines užduotis, susijusias su patikros ir priežiūros procesais; ji taip pat turi turėti priėjimą prie patikrai daryti būtinos įrangos.

4. Už patikrą atsakingi darbuotojai turi:

—

būti labai gerai pasirengę techniniu ir profesiniu požiūriu,

—

patenkinamai išmanyti techninės dokumentacijos vertinimo reikalavimus,

—

patenkinamai žinoti apie jų daromų bandymų reikalavimus ir turėti reikiamą praktinį tokių bandymų darymo patyrimą,

—

sugebėti parengti sertifikatus, protokolus ir ataskaitas, kurių reikia padarytų bandymų autentiškumui patvirtinti.

5. Turi būti garantuotas tikrinančių darbuotojų bešališkumas. Jų atlyginimas neturi priklausyti nuo padarytų bandymų skaičiaus ar nuo šių bandymų rezultatų.

6. Institucija turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė savo nacionaliniais įstatymais prisiima tokią atsakomybę arba kai valstybė narė pati tiesiogiai atsakinga už tokius bandymus.

7. Pagal šią direktyvą arba bet kurias jos įgyvendinimą užtikrinančias nacionalinės teisės nuostatas registruotosios institucijos darbuotojai privalo niekam neatskleisti profesinių paslapčių, susijusių su informacija, gauta darant bandymus (išskyrus kompetentingąsias administracinės valdžios institucijas toje šalyje, kurioje šios institucijos veikia).

X PRIEDAS VIENETO PATIKRA

X PRIEDAS

VIENETO PATIKRA

ATITIKTIES SERTIFIKATO PAVYZDYS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/14/EB 2000 m. gegužės 8 d. dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai