EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/60/EB 2000 m. spalio 23 d. nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus

1 straipsnis Paskirtis

1 straipsnis

Paskirtis

Šios direktyvos tikslas – nustatyti vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, pakrančių vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistemą, kuri:

a)

neleistų toliau prastėti vandenų ekosistemų, taip pat sausumos ekosistemų (atsižvelgiant į jų vandens poreikius) bei šlapžemių, tiesiogiai priklausomų nuo vandenų ekosistemų, būklei, ją apsaugotų ir pagerintų;

b)

skatintų subalansuotą vandens vartojimą, remiantis ilgalaike turimų vandens išteklių apsauga;

c)

siektų geriau apsaugoti ir gerinti vandenų aplinką ypatingomis priemonėmis, skirtomis laipsniškai mažinti prioritetinių medžiagų išleidimą, išmetimą bei nuostolius, nutraukti ar laipsniškai sustabdyti prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą, išmetimą ar nuostolius;

d)

užtikrintų laipsnišką požeminio vandens taršos mažinimą ir užkirstų kelią jo tolesniam teršimui;

e)

prisidėtų prie potvynių bei sausrų sukeltų padarinių švelninimo

ir taip padėtų:

—

tiekti pakankamą geros kokybės paviršinio ir požeminio vandens kiekį, kurio reikia tausojančioms, subalansuotoms ir pagrįstoms vandens vartojimo reikmėms,

—

smarkiai sumažinti požeminio vandens taršą,

—

apsaugoti teritorinius ir jūros vandenis,

▼M8

—

pasiekti atitinkamų tarptautinių susitarimų, įskaitant tuos, kuriais siekiama užkirsti kelią jūros aplinkos taršai ir ją panaikinti, keliamus tikslus, imantis Sąjungos veiksmų, kad būtų sustabdytas arba laipsniškai panaikintas prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimas, išmetimas ir nuotėkiai, kol galiausiai jūros aplinkoje natūraliai gamtoje pasitaikančių medžiagų koncentracija bus artima foninėms vertėms, o žmogaus sukurtų sintetinių medžiagų koncentracija bus artima nuliui.

▼B

2 straipsnis Sąvokos

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokos:

1.	„Paviršinis vanduo“ – tai vidaus vandenys, išskyrus požeminius; tarpiniai ir pakrančių vandenys, išskyrus tuos atvejus, kai kalbama apie cheminę sudėtį, nes tuomet į paviršinio vandens sąvoką įeina ir teritoriniai vandenys.

2.	„Požeminis vanduo“ – tai visoks vanduo, kuris yra žemiau žemės paviršiaus drėgnoje zonoje ir tiesiogiai liečiasi su žemės paviršiumi ar podirviu.

3.	„Vidaus vanduo“ – tai visoks stovintis ar tekantis vanduo žemės paviršiuje ir visoks požeminis vanduo, tekantis sausumos link nuo pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių vandenų plotis.

4.	„Upė“ – tai vidaus vandens telkinys, kurio didžioji dalis teka žemės paviršiumi, bet kurio tam tikra dalis gali tekėti ir po žeme.

5.	„Ežeras“ – tai stovinčio vidaus paviršinio vandens telkinys.

6.	„Tarpiniai vandenys“ – tai paviršinio vandens telkiniai aplink upių žiotis, kurie yra iš dalies sūrūs, nes yra arti pakrančių vandenų, bet kuriems didelę įtaką turi įtekantis gėlas vanduo.

7.	„Pakrančių vanduo“ – tai paviršinis vanduo į sausumos pusę nuo linijos, kurios visi taškai yra nutolę jūros pusėje vieną jūrmylę nuo artimiausio taško ant pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių vandenų plotis, besitęsiantis kartais iki pat išorinės tarpinių vandenų ribos.

8.	„Dirbtinis vandens telkinys“ – tai žmogaus sukurtas vandens telkinys.

9.	„Labai pakeistas vandens telkinys“ – tai paviršinio vandens telkinys, kurio pobūdis, apibūdintas valstybės narės pagal II priedo nuostatas, yra labai pakitęs dėl žmogaus veiklos atsiradusių fizinių pakeitimų.

10.	„Paviršinio vandens telkinys“ – tai kiekybės rodikliais apibrėžtas ir reikšmingas paviršinio vandens vienetas, pavyzdžiui, ežeras, tvenkinys, upė, upelis ar kanalas, dalis upės, upelio ar kanalo, tarpinis vanduo ar pakrančių vandens plotas.

11.	„Vandeningasis sluoksnis“ – tai žemiau žemės paviršiaus esantis uolienos ar kitokių geologinių klodų sluoksnis ar sluoksniai, pakankamai akyti ir pralaidūs, kad pro juos galėtų pratekėti ar būtų galima imti nemažai požeminio vandens.

12.	„Požeminio vandens telkinys“ – tai kiekybės rodikliais apibrėžtas požeminio vandens kiekis, esantis vandeningajame sluoksnyje ar keliuose sluoksniuose.

13.	„Upės baseinas“ – tai sausumos plotas, iš kurio visi paviršiniai vandenys per upelius, upes ir galbūt ežerus nuteka į jūrą per vienos upės žiotis, estuariją ar deltą.

14.	„Pabaseinis“ – tai sausumos plotas, iš kurio visi paviršiniai vandenys per upelius, upes ir galbūt ežerus nuteka į vieną tam tikrą vietą savo kelyje (paprastai ežerą ar upių santaką).

15.	„Upės baseino rajonas“ – tai sausumos ir jūros plotas, į kurį įeina vienas ar keli gretimi upių baseinai kartu su visais susijusiais požeminiais ir pakrančių vandenimis, kuris, vadovaujantis 3 straipsnio 1 dalimi, įvardijamas kaip pagrindinis upių baseinų valdymo vienetas.

16.	„Kompetentinga institucija“ – tai valdžios institucija ar institucijos, nurodytos 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje.

17.	„Paviršinio vandens būklė“ – tai bendras paviršinio vandens telkinio būklės apibūdinimas, kurį nulemia arba jo ekologinė, arba cheminė būklė, žiūrint kuri iš jų blogesnė.

18.	„Gera paviršinio vandens būklė“ – tai paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklės įvertinamos bent kaip „geros“.

19.	„Požeminio vandens būklė“ – tai bendras požeminio vandens telkinio būklės apibūdinimas, kurį lemia arba jo kiekybinė, arba cheminė būklė, nelygu, kuri iš jų blogesnė.

20.	„Gera požeminio vandens būklė“ – tai požeminio vandens telkinio būklė, kai jo kiekybinė ir cheminė būklės yra vertinamos bent kaip „geros“.

21.	„Ekologinė būklė“ – tai vandens ekosistemų, susijusių su paviršiniais vandenimis, funkcionavimo ir struktūros kokybės apibūdinimas, nusakomas pagal V priedą.

22.	„Gera ekologinė būklė“ – tai paviršinio vandens telkinio būklė, taip nusakoma pagal V priedą.

23.	„Geras ekologinis potencialas“ – tai smarkiai modifikuoto ar dirbtinio vandens telkinio būklė, taip nusakoma pagal atitinkamas V priedo nuostatas.

▼M8

24.

„Gera paviršinio vandens cheminė būklė“ – cheminė būklė, kurią reikia pasiekti norint įvykdyti paviršiniams vandenims taikomus aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. paviršinio vandens telkinio cheminė būklė, kai jame teršalų koncentracijos neviršija nei aplinkos kokybės standartų, nustatytų prioritetinėms medžiagoms, išvardytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB ( 1 ) I priedo A dalyje, nei upių baseinų specifiniams teršalams taikomų aplinkos kokybės standartų, nustatytų ir taikomų pagal tos direktyvos 8d straipsnį, ir taip pat neviršijamos poveikiu grindžiamos kritinės vertės, jei jos yra.

▼B

25.	„Gera požeminio vandens cheminė būklė“ – tai cheminė požeminio vandens telkinio būklė, kuri atitinka visus V priedo 2.3.2 lentelėje nurodytus reikalavimus.

26.	„Kiekybinė būklė“ – tai poveikio mastas požeminio vandens telkiniui, kurį jis patiria dėl tiesioginio ar netiesioginio vandens ėmimo.

27.

„Turimi požeminio vandens ištekliai“ – tai ilgalaikis metinis požeminio vandens telkinio bendro atsinaujinimo vidurkis, atėmus ilgalaikį metinį nuotėkį, kurio reikia, kad susiję paviršiniai vandenys pasiektų 4 straipsnyje nurodytus ekologinius kokybės tikslus, labiau nesuprastėtų tokių vandenų ekologinė būklė ir nebūtų smarkiau pakenkta susijusioms žemės ekosistemoms.

28.	„Gera kiekybinė būklė“ – tai būklė, apibrėžta V priedo 2.1.2 lentelėje.

29.	„Pavojingos medžiagos“ – tai medžiagos arba medžiagų grupės, kurios yra nuodingos, patvarios ir linkusios biologiškai kauptis; ir kitos panašaus pobūdžio medžiagos ar medžiagų grupės.

▼M8

30.	„Prioritetinės medžiagos“ – Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje išvardytos medžiagos, t. y. medžiagos, keliančios didelę riziką vandens aplinkai arba per ją ir išdėstomos prioriteto tvarka pagal šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalį.

▼M8

30a.	„Prioritetinės pavojingos medžiagos“ – prioritetinės medžiagos, kurios yra pavojingos, kaip nustatyta pagal 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus.

30b.

„Upių baseinų specifiniai teršalai“ – teršalai, kurie ne(be)laikomi prioritetinėmis medžiagomis, tačiau kurių atveju valstybės narės, remdamosi pagal II priedą atliktu apkrovos ir poveikio paviršiniams vandens telkiniams vertinimu, nustatė, kad jie dideliais kiekiais išleidžiami arba patenka į upės baseiną arba pabaseinį, taigi kelia didelę riziką jų teritorijoje esančiai vandens aplinkai arba per ją.

▼B

31.	„Teršalas“ – tai kiekviena medžiaga, kuri gali sukelti taršą, ypač VIII priede išvardytos medžiagos.

32.	„Tiesioginis išleidimas į požeminį vandenį“ – tai teršalų išleidimas į požeminį vandenį, neperleidžiant pro dirvą ar podirvį.

33.

„Tarša“ – tai dėl žmogaus veiklos įvykęs tiesioginis ar netiesioginis medžiagų ar šilumos išleidimas į orą, vandenį ar žemę, galįs turėti žalingą poveikį žmonių sveikatai, vandenų ekosistemų ar žemės ekosistemų, tiesiogiai priklausančių nuo vandenų ekosistemų, kokybei, dėl ko gali būti padaryta žala materialiam turtui, aplinkai, trukdoma ja džiaugtis ir kitaip teisėtai naudotis.

34.	„Aplinkos apsaugos tikslai“ – tai tikslai, nurodyti 4 straipsnyje.

▼M8

35.	„Aplinkos kokybės standartas“ – tam tikro teršalo ar teršalų grupės koncentracija vandenyje, nuosėdose ar biotoje, kurios negalima viršyti norint apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

▼M8

35a.

„Poveikiu grindžiama kritinė vertė“ – vandenyje, nuosėdose arba biotoje esančio teršalo ar teršalų grupės poveikio ribinė vertė, kai tas poveikis matuojamas taikant tinkamą ir moksliškai pagrįstą poveikiu grindžiamo monitoringo metodą, o viršijus tą ribinę vertę gali pasireikšti to vandenyje, nuosėdose arba biotoje esančio teršalo ar teršalų grupės neigiamas poveikis žmogaus sveikatai ar aplinkai.

▼B

36.	„Bendrieji principai“ – tai teršalų išleidimo ir išmetimo į paviršinius vandenis kontrolė vadovaujantis 10 straipsnyje išdėstytais principais.

▼M8

37.	„Žmonėms vartoti skirtas vanduo“ – žmonėms vartoti skirtas vanduo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 ( 2 ) 2 straipsnio 1 punkte.

▼B

38.

„Vandens paslaugos“ –

tai visos namų ūkiams, viešosioms institucijoms ir ekonominei veiklai teikiamos paslaugos, tokios kaip:

a)

paviršinio arba požeminio vandens ėmimas, užtvenkimas, saugojimas, apdorojimas ir skirstymas;

b)

nuotėkų surinkimo ir valymo įrenginių, iš kurių jos vėliau išleidžiamos į paviršinį vandenį, paslaugos.

39.	„Vandens naudojimas“ – tai vandens paslaugos kartu su visa kita veikla, nurodyta 5 straipsnyje ir II priede, turinčia reikšmingą poveikį vandens būklei. Ši sąvoka taikoma 1 straipsnyje ir ekonominei analizei, atliekamai pagal 5 straipsnį bei III priedo b punktą.

40.

„Išmetamų teršalų ribinės vertės“ –

tai masė, išreikšta tam tikrais konkrečiais parametrais, koncentracija ir (arba) išmetamų teršalų kiekiais, kurios negalima viršyti per tam tikrą vieną ar kelis laikotarpius. Išmetamų teršalų ribines vertes galima taip pat nustatyti tam tikroms medžiagų grupėms, šeimoms ar kategorijoms, svarbiausia toms, kurios yra nurodomos pagal 16 straipsnį.

Išmetamų teršalų ribinės vertės paprastai taikomos ties ta vieta, kur teršalai išleidžiami iš įrenginio; jas nustatant nekreipiama dėmesio į atskiedimo laipsnį. Kai teršalai netiesiogiai išleidžiami į vandenį, nustatant tam tikriems įrenginiams išmetamų teršalų ribines vertes galima atsižvelgti į nuotėkų valymo įmonės poveikį, jei garantuojamas lygiavertis visos aplinkos apsaugos lygis ir jei tai nesukels didesnės aplinkos taršos.

41.

„Išmetamų teršalų kontrolė“ – tai kontrolė, kai reikalaujama tam tikro išmetamų teršalų apribojimo, pavyzdžiui, išmetamų teršalų ribinės vertės apribojimo, arba nurodomos ribos ir reikalavimai išmetamų teršalų poveikiui, pobūdžiui ar kitoms jų charakteristikoms arba veiklos sąlygoms, kurios turi įtakos išmetamiems teršalams. Termino „išmetamų teršalų kontrolė“ vartojimas šioje direktyvoje, kalbant apie kurios nors kitos direktyvos nuostatas, nereiškia, kad tos nuostatos yra kaip nors kitaip aiškinamos.

▼M8

42.

„Vandens telkinio būklės blogėjimas“ – bent vieno iš kokybės elementų, kaip tai suprantama V priede, būklės pablogėjimas viena klase, net jei dėl tokio pablogėjimo visas vandens telkinys pagal klasifikaciją nepriskiriamas žemesnei klasei; tačiau jei kokybės elementas jau priklauso žemiausiai klasei, bet koks tolesnis to elemento pablogėjimas reiškia vandens telkinio būklės pablogėjimą.

▼B

3 straipsnis Administracinių priemonių koordinavimas upės baseino rajone

4 straipsnis Aplinkos apsaugos tikslai

5 straipsnis Upės baseino rajono charakteristikos, žmogaus veiklos poveikio aplinkai apžvalga ir vandens naudojimo ekonominė analizė

6 straipsnis Saugomų teritorijų registras

7 straipsnis Vandenys, iš kurių imamas geriamasis vanduo

8 straipsnis Paviršinio ir požeminio vandens būklės bei saugomų teritorijų monitoringas

9 straipsnis Sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimas

10 straipsnis Bendrieji principai, taikomi sutelktiesiems ir pasklidiesiems taršos šaltiniams

11 straipsnis Priemonių programa

12 straipsnis

13 straipsnis Upės baseino valdymo planai

14 straipsnis Vieša informacija ir konsultacijos

14a straipsnis

15 straipsnis Atskaitomybė

16 straipsnis

17 straipsnis Požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės strategijos

18 straipsnis Komisijos ataskaita

19 straipsnis Būsimų Bendrijos priemonių planai

19a straipsnis

Didesnės gamintojo atsakomybės mechanizmo ataskaita

Ne vėliau kaip 2029 m. gegužės 11 d. Komisija paskelbia ataskaitą dėl galimybės į šią direktyvą įtraukti didesnės gamintojo atsakomybės mechanizmą. Ataskaitoje visų pirma įvertinama galimybė reikalauti, kad gamintojai prisidėtų prie monitoringo programų, parengtų pagal šios direktyvos 8 straipsnį, išlaidų padengimo, jei tie gamintojai pateikia Sąjungos rinkai produktus, kuriuose yra kurios nors iš Direktyvos 2006/118/EB I priede arba Direktyvos 2008/105/EB I priede išvardytų medžiagų.

20 straipsnis

Direktyvos techninės adaptacijos ir įgyvendinimas

Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I bei III priedai ir V priedo 1.3.6 skirsnis, siekiant su mokslo ir technikos pažanga suderinti atitinkamai informacijos teikimo reikalavimus, susijusius su kompetentingomis institucijomis, ekonominės analizės turinį ir atrinktus monitoringo standartus.

20a straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis Pripažinimas netekusiais galios

23 straipsnis Nuobaudos

23 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas už nacionalinių nuostatų, priimtų vadovaujantis šia direktyva, pažeidimus. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

24 straipsnis Įgyvendinimas

25 straipsnis Įsigaliojimas

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

26 straipsnis Adresatai

26 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS INFORMACIJA, REIKALINGA KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠUI SUDARYTI

I PRIEDAS

INFORMACIJA, REIKALINGA KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠUI SUDARYTI

Kaip reikalaujama 3 straipsnio 8 dalyje, valstybės narės pateikia šią informaciją apie visas kompetentingas institucijas, esančias kiekviename jų upės baseino rajone ir kiekvienoje tarptautinės upės baseino rajono dalyje, esančioje jų teritorijoje.

i)

Kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas – oficialus paskirtos pagal 3 straipsnio 2 dalį institucijos pavadinimas ir adresas.

ii)

Geografinė upės baseino rajono aprėptis – pagrindinių upės baseino rajone esančių upių pavadinimai ir tikslus upės baseino rajono ribų nusakymas. Ši informacija privalo būti kuo lengviau prieinama, kad ją būtų galima įrašyti į Geografinės informacijos sistemą (GIS) ir (arba) į Komisijos Geografinės informacijos sistemą (GISCO).

iii)

Kompetentingos institucijos teisinis statusas – kompetentingos institucijos teisinio statuso apibūdinimas ir – atitinkamais atvejais – jos įstatų, steigiamosios sutarties ar tolygaus teisinio dokumento santrauka arba kopija.

iv)

Pareigos – kiekvienos kompetentingos institucijos teisinės ir administracinės pareigos bei jos vaidmens kiekviename upės baseino rajone apibūdinimas.

v)

Narystė – kai kompetentinga institucija veikia kaip kitų kompetentingų institucijų koordinatorė, būtina sudaryti tokių institucijų sąrašą ir apibūdinti koordinavimo užtikrinimui nustatytus institucijų santykius.

vi)

Tarptautiniai santykiai – kai upės baseino rajonas yra ne vienos, o kelių valstybių narių teritorijoje, arba jei jis užima dar ir valstybės, kuri nėra Bendrijos narė, teritorijos dalį, būtina trumpai apibūdinti koordinavimo užtikrinimui nustatytus institucijų santykius.

II PRIEDAS

1. PAVIRŠINIAI VANDENYS

1.1. Paviršinių vandens telkinių tipų apibūdinimas

Valstybės narės nurodo paviršinio vandens telkinių vietą bei ribas ir pagal toliau nurodytą metodiką parengia pradinį visų tokių telkinių apibūdinimą. Rengdamos tokį apibūdinimą valstybės narės paviršinio vandens telkinius gali jungti į grupes.

i)

Upės baseino rajone esantys paviršinio vandens telkiniai priskiriami vienai iš šių paviršinio vandens kategorijų – upės, ežerai, tarpiniai vandenys ir pakrančių vandenys – arba priskiriami dirbtiniams paviršinio vandens telkiniams ar labai pakeistiems paviršinio vandens telkiniams.

ii)

Kiekvienai paviršinio vandens kategorijai priklausantys upės baseino rajone esantys paviršinio vandens telkiniai skirstomi pagal tipus. Tipai yra apibrėžiami, taikant 1.2 skirsnyje pateiktas sistemas – „A sistemą“ arba „B sistemą“.

iii)

Jei taikoma A sistema, paviršinio vandens telkiniai, esantys upės baseino rajone, pirmiausia priskiriami atitinkamiems ekoregionams pagal 1.2 skirsnyje nustatytas ir XI priedo atitinkamame žemėlapyje parodytas geografines teritorijas. Po to kiekvieno ekoregiono vandens telkiniai skirstomi į paviršinio vandens telkinių tipus pagal A sistemos lentelėse nustatytus deskriptorius.

iv)

Jei valstybės narės taiko B sistemą, skirstymas privalo būti bent toks pat detalus kaip ir taikant A sistemą. Atitinkamai paviršinio vandens telkiniai, esantys upės baseino rajone, suskirstomi į tipus, taikant privalomų deskriptorių ir tokių pasirinktinių deskriptorių ar deskriptorių derinių vertes, kurios yra būtinos norint užtikrinti galimybę patikimai išvesti tipui būdingas biologines etalonines sąlygas.

v)

Dirbtiniai ir labai pakeisti paviršinio vandens telkiniai skirstomi pagal tokių paviršinio vandens kategorijų, kurios labiausiai panašios į atitinkamą labai pakeistą ar dirbtinį vandens telkinį, deskriptorius.

vi)

Valstybės narės Komisijai pateikia tipų geografinės vietovės žemėlapį ar žemėlapius (GIS formato), kurie atitinka pagal A sistemą atlikto skirstymo detalumą.

1.2. Ekoregionai ir paviršinio vandens telkinių tipai

1.2.1. Upės

A sistema

Nustatyta tipologija

Deskriptoriai

Ekoregionas

XI priede pateiktame A žemėlapyje pavaizduoti ekoregionai

Tipas

Tipologija pagal absoliutinį aukštį

aukštas: >800 m

vidutinio aukščio: nuo 200 iki 800 m

žemas: < 200 m

Dydžio tipologija pagal visą baseino plotą

mažas: 10–100 km2

vidutinis: > 100 iki 1 000 km2

didelis: > 1 000 iki 10 000 km2

labai didelis: > 10 000 km2

Geologija

kalkinis

silikatinis

organinis

B sistema

Alternatyvus apibūdinimas

Fiziniai ir cheminiai veiksniai, kurie nulemia upės ar jos dalies charakteristikas ir kartu biologinės populiacijos struktūrą bei sudėtį

Privalomieji veiksniai

absoliutinis aukštis

geografinė platuma

geografinė ilguma

geologija

dydis

Pasirenkamieji veiksniai

nuotolis nuo upės ištakų

tėkmės galia (tėkmės ir nuolydžio funkcija)

vidutinis vandens plotis

vidutinis vandens gylis

vidutinis vandens nuolydis

upės pagrindinės vagos forma

upės debito (nuotėkio) kategorija

slėnio forma

kietieji nešmenys

gebėjimas neutralizuoti rūgštis

vidutinė substrato sudėtis

chloridai

oro temperatūrų intervalas

vidutinė oro temperatūra

krituliai

1.2.2. Ežerai

A sistema

Nustatyta tipologija

Deskriptoriai

Ekoregionas

XI priede pateiktame A žemėlapyje pavaizduoti ekoregionai

Tipas

Tipologija pagal absoliutinį aukštį

vidutinio aukščioaukštas: >800 m

vidutinio aukščio: nuo 200 iki 800 m

žemuma: < 200 m

Gylio tipologija pagal vidutinį gylį

< 3 m,

nuo 3 m iki 15 m

> 15 m

Dydžio tipologija pagal paviršiaus plotą

nuo 0,5 iki 1 km2

nuo 1 iki 10 km2

nuo 10 iki 100 km2

> 100 km2

Geologija

silikatinis

kalkinis

organinis

B sistema

Alternatyvus apibūdinimas

Fiziniai ir cheminiai veiksniai, kurie nulemia ežero charakteristikas ir kartu biologinės populiacijos struktūrą bei sudėtį

Privalomieji veiksniai

absoliutinis aukštis

geografinė platuma

geografinė ilguma

gylis

geologija

dydis

Pasirenkamieji veiksniai

vidutinis vandens gylis

ežero forma

sėdimo laikas

vidutinė oro temperatūra

oro temperatūrų intervalas

maišymosi savybės (pvz., vienarūšis, dvirūšis, daugiarūšis)

gebėjimas neutralizuoti rūgštis

maistingųjų medžiagų foninė būklė

vidutinė substrato sudėtis

vandens lygio svyravimas

1.2.3. Tarpiniai vandenys

A sistema

Nustatyta tipologija

Deskriptoriai

Ekoregionas

XI priede pateiktame B žemėlapyje pavaizduoti:

Baltijos jūra

Barenco jūra

Norvegijos jūra

Šiaurės jūra

Šiaurės Atlanto vandenynas

Viduržemio jūra

Tipas

Pagal vidutinį metinį druskingumą

< 0,5 ‰: gėlo vandens

nuo 0,5 iki < 5 ‰: mažo druskingumo

nuo 5 iki < 18 ‰: vidutinio druskingumo

nuo 18 iki < 30 ‰: didelio druskingumo

nuo 30 iki < 40 ‰: smarkiai padidinto druskingumo

Pagal vidutinį potvynių dydį

< 2 m: maži potvyniai

nuo 2 iki 4 m: vidutiniai potvyniai

>4 m: dideli potvyniai

B sistema

Alternatyvus apibūdinimas

Fiziniai ir cheminiai veiksniai, kurie nulemia tarpinio vandens charakteristikas ir kartu biologinės populiacijos struktūrą bei sudėtį

Privalomieji veiksniai

geografinė platuma

geografinė ilguma

potvynių dydis

druskingumas

Pasirenkamieji veiksniai

gylis

srovės greitis

bangų poveikis

sėdimo laikas

vidutinė vandens temperatūra

maišymosi charakteristikos

drumstumas

vidutinė substrato sudėtis

forma

vandens temperatūrų intervalas

1.2.4. Pakrančių vandenys

A sistema

Nustatyta tipologija

Deskriptoriai

Ekoregionas

XI priede pateiktame B žemėlapyje pavaizduoti:

Baltijos jūra

Barenco jūra

Norvegijos jūra

Šiaurės jūra

Šiaurės Atlanto vandenynas

Viduržemio jūra

Tipas

Pagal vidutinį metinį druskingumą

< 0,5 ‰: gėlo vandens

nuo 0,5 iki < 5 ‰: mažo druskingumo

nuo 5 iki < 18 ‰: vidutinio druskingumo

nuo 18 iki < 30 ‰: didelio druskingumo

nuo 30 iki < 40 ‰: smarkiai padidinto druskingumo

Pagal vidutinį gylį

seklūs vandenys: < 30 m: maži potvyniai

vidutinio gylio: (nuo 30 iki 200 m)

gilūs: > 200 m

B sistema

Alternatyvus apibūdinimas

Fiziniai ir cheminiai veiksniai, kurie nulemia pakrančių vandens charakteristikas ir kartu biologinės populiacijos struktūrą bei sudėtį

Privalomieji veiksniai

geografinė platuma

geografinė ilguma

potvynių dydis

druskingumas

Pasirenkamieji veiksniai

srovės greitis

bangų poveikis

vidutinė vandens temperatūra

maišymosi charakteristikos

drumstumas

vandens pasikeitimo laikas (uždarose įlankose)

vidutinė substrato sudėtis

vandens temperatūrų intervalas

1.3. Paviršinio vandens telkinių tipui būdingų etaloninių sąlygų nustatymas

i)

Kiekvieno paviršinio vandens telkinio tipo, apibūdinamo pagal 1.1 skirsnį, būdingos hidromorfologinės ir fizinės bei cheminės sąlygos nustatomos, išreiškiant hidromorfologinių, fizinių ir cheminių kokybės elementų vertes, nurodytas V priedo 1.1 skirsnyje, kai to tipo paviršinio vandens telkinys yra labai geros ekologinės būklės, kaip apibrėžta V priedo 1.2 skirsnyje pateiktoje atitinkamoje lentelėje. Tipui būdingos biologinės etaloninės sąlygos nustatomos, išreiškiant biologinės kokybės elementų vertes, nurodytas V priedo 1.1 skirsnyje, kai to tipo paviršinio vandens telkinys yra labai geros ekologinės būklės, kaip apibrėžta V priedo 1.2 skirsnyje pateiktoje atitinkamoje lentelėje.

ii)

Taikant šios skirsnio procedūras labai pakeistiems arba dirbtiniams paviršinio vandens telkiniams, nuorodos į labai gerą ekologinę būklę laikomos nuorodomis į didžiausią ekologinį potencialą, kaip apibrėžta V priedo 1.2.5 lentelėje. Vandens telkinio didžiausio ekologinio potencialo vertės peržiūrimos kas šešeri metai.

iii)

Nustatant tipui būdingas sąlygas pagal i ir ii punktus ir tipui būdingas biologines etalonines sąlygas galima remtis erdviniais duomenimis, modeliavimu arba šių metodų deriniu. Kai tokių metodų taikyti nėra galimybių, valstybės narės tokių sąlygų nustatymui gali pasitelkti ekspertų sprendimus. Nustatant labai gerą ekologinę būklę pagal konkrečių sintetinių teršalų koncentracijas, remiamasi tokiomis aptikimo ribomis, kokias galima pasiekti prieinamais nustatymo metu metodais.

iv)

Norėdamos nustatyti tipui būdingas biologines etalonines sąlygas pagal erdvinius duomenis, valstybės narės kiekvienam paviršinio vandens telkinio tipui sudaro atskaitos tinklą. Tinkle turi būti pakankamas skaičius labai geros būklės telkinių, kad būtų galima pakankamai pasitikėti etaloninių sąlygų vertėmis, turint galvoje kokybės elementų verčių, kurios atitinka to tipo paviršinio vandens telkinių labai gerą ekologinę būklę, ir modeliavimo metodų, kuriuos reikia taikyti pagal v punktą, kintamumą.

v)

Modeliavimu paremtos tipui būdingos biologinės etaloninės sąlygos gali būti nustatytos naudojant arba prognozavimo į ateitį modelius, arba retrospektyvinio spėjimo metodus. Metodai turi remtis istoriniais, paleologiniais ir kitais prieinamais duomenimis, kad būtų galima pakankamai pasitikėti etaloninių sąlygų vertėmis ir kad šitaip nustatytos sąlygos būtų nuoseklios ir galiotų kiekvienam paviršinio vandens telkinio tipui.

vi)

Kai neįmanoma patikimai nustatyti kokio nors kokybės elemento etaloninių sąlygų, būdingų paviršinio vandens telkinio tipui, dėl didelio natūralaus, bet ne dėl sezoninio to elemento kintamumo, į tą elementą galima nekreipti dėmesio vertinant paviršinio vandens tipo ekologinę būklę. Tokiais atvejais upės baseino valdymo plane valstybės narės turi nurodyti priežastis, kodėl į tą elementą nekreipiama dėmesio.

1.4. Įvairaus poveikio nustatymas

Valstybės narės renka ir tvarko informaciją apie reikšmingo antropogeninio poveikio tipus ir dydį, kurį gali patirti kiekviename upės baseino rajone esantys vandens telkiniai, visų pirma:

vertina ir nustato reikšmingus miesto, pramonės, žemės ūkio ir kitų įrenginių bei kitos veiklos taškinius taršos, ypač taršos, kurią kelia VIII priede išvardytos medžiagos, šaltinius, remdamosi, inter alia, informacija, surinkta pagal:

i)

Direktyvos 91/271/EEB 15 ir 17 straipsnius;

ii)

Direktyvos 96/61/EB ( 27 ) 9 ir 15 straipsnius;

o sudarydamos pradinį upės baseino valdymo planą, informacija pagal:

iii)

Direktyvos 76/464/EEB 11 straipsnį ir

iv)

Direktyvas 75/440/EB, 76/160/EEB ( 28 ), 78/659/EEB ir 79/923/EEB ( 29 ).

Vertina ir nustato reikšmingus miesto, pramonės, žemės ūkio ir kitų įrenginių bei kitos veiklos paskliduosius taršos, ypač taršos, kurią kelia VIII priede išvardytos medžiagos, šaltinius, remdamosi, inter alia, informacija, surinkta pagal:

i)

Direktyvos 91/676/EEB ( 30 ) 3, 5 ir 6 straipsnius;

ii)

Direktyvos 91/414/EEB 7 ir 17 straipsnius;

iii)

Direktyvą 98/8/EB;

o sudarydamos pirmąjį upės baseino planą:

iv)

Direktyvomis 75/440/EEB, 76/160/EEB, 76/464/EEB, 78/659/EEB ir 79/923/EEB.

Vertina ir nustato vandens ėmimą miesto, pramonės, žemės ūkio ir kitiems poreikiams, sezoninius svyravimus, bendrą metinį poreikį ir vandens nuostolius paskirstymo sistemose.

Vertina ir nustato vandens srauto reguliavimo, vandens perdavimo ir nukreipimo kitur poveikį viso srauto charakteristikoms ir vandens balansui

Nustato vandens telkinių morfologinius pokyčius.

Vertina ir nustato kitokį antropogeninį poveikį paviršinio vandens telkinių būklei.

Vertina žemės naudojimo praktiką, nustato pagrindines miesto, pramonės ir žemės ūkio zonas ir atitinkamais atvejais žuvininkystės ir miškų zonas.

1.5. Poveikio vertinimas

Valstybės narės vertina paviršinio vandens telkinių būklės jautrumą pirmiau nurodytiems poveikiams.

Surinktą anksčiau nurodytą informaciją ir visą kitą reikalingą informaciją, įskaitant turimus aplinkos stebėjimo duomenis, valstybės narės naudoja vertindamos, kokia yra tikimybė, kad upės baseino rajone esančiuose paviršinio vandens telkiniuose gali būti nepasiekti aplinkos kokybės tikslai, nustatyti 4 straipsnyje. Atlikdamos tokį vertinimą valstybės narės gali taikyti modeliavimo metodus.

Tie telkiniai, kuriuose yra pavojus, kad aplinkos kokybės tikslai gali būti nepasiekti, charakterizuojami, jei tikslinga, detaliau, kad būtų galima optimizuoti monitoringo programas, kurių reikalaujama 8 straipsnyje, ir priemonių programas, kurių reikalaujama 11 straipsnyje.

2. POŽEMINIAI VANDENYS

2.1. Pirminis apibūdinimas

Valstybės narės atlieka pirminį visų požeminio vandens telkinių apibūdinimą, siekdamos įvertinti jų naudojimą ir riziką, kad juose gali būti nepasiekti 4 straipsnyje požeminio vandens telkiniams keliami tikslai. Valstybės narės pirminio apibūdinimo tikslais požeminio vandens telkinius gali jungti į grupes. Atliekant tokią analizę galima naudoti turimus hidrologinius, geologinius, pedologinius, žemės naudojimo, vandens išleidimo, ėmimo ir kitus duomenis, bet būtina nustatyti:

—

požeminio vandens telkinio ar telkinių vietą ir ribas,

—

poveikį, kurį požeminio vandens telkinys ar telkiniai gali patirti dėl:

—

pasklidųjų taršos šaltinių,

—

sutelktųjų taršos šaltinių,

—

vandens ėmimo,

—

dirbtinio papildymo,

—

bendrą viršutinių sluoksnių pobūdį baseine, iš kurio pasipildo požeminio vandens telkinys,

—

tuos požeminio vandens telkinius, nuo kurių yra tiesiogiai priklausomos paviršinio vandens ar sausumos ekosistemos.

2.2. Smulkesnis apibūdinimas

Atlikusios pirminį apibūdinimą valstybės narės smulkiau apibūdina tuos požeminio vandens telkinius ar jų grupes, kurie buvo nustatyti priklausą rizikos grupei, kad galėtų tiksliau apibūdinti tokios rizikos dydį ir priemones, kurių gali prireikti vadovaujantis 11 straipsniu. Tokiame smulkesniame apibūdinime nurodoma informacija apie žmogaus veiklos poveikį ir atitinkamais atvejais informacija apie:

—

požeminio vandens telkinio geologines charakteristikas, įskaitant geologinių vienetų dydį ir tipą,

—

požeminio vandens hidrogeologines charakteristikas, įskaitant hidraulinį pralaidumą, poringumą ir uždarumą,

—

paviršinių nuogulų ir gruntų charakteristikas baseine, iš kurio požeminio vandens telkinys pasipildo, įskaitant tokius požymius kaip nuogulų ir gruntų storis, poringumas, hidraulinis pralaidumas ir sugeriamosios ypatybės,

—

požeminio vandens stratifikacines charakteristikas telkinyje,

—

susijusias paviršines sistemas, įskaitant sausumos ekosistemas ir paviršinio vandens telkinius, su kuriais požeminio vandens telkinys yra dinamiškai susijęs,

—

vandens apykaitos tarp požeminio vandens telkinio ir susijusių paviršinių sistemų krypčių ir greičių vertinimą ir

—

duomenis, kurių pakaktų ilgalaikiam metiniam bendro pasipildymo greičio vidurkiui apskaičiuoti,

—

požeminio vandens cheminės sudėties apibūdinimą, įskaitant tai, kokį poveikį jai turi žmogaus veikla. Nustatydamos gamtinį tokių požeminių vandens telkinių foną valstybės narės gali naudotis požeminio vandens apibūdinimo tipologija.

2.3. Žmogaus veiklos poveikio požeminiams vandenims apžvalga

Apie kiekvieną požeminio vandens telkinį, kuris kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, arba atlikus pirminį apibūdinimą yra pagal 2.1 skirsnį priskirtas rizikos grupei, kurioje gali būti nepasiekti 4 straipsnyje nustatyti tikslai, renkama ir tvarkoma ši informacija:

a)

požeminio vandens telkinio vietos, iš kurių imamas vanduo, išskyrus:

—

vandens ėmimo vietas, iš kurių vidutiniškai imama mažiau kaip 10 m3 vandens per dieną, arba

—

žmonėms vartoti skirto vandens ėmimo vietas, iš kurių vidutiniškai imama mažiau kaip 10 m3 vandens per dieną, arba mažiau nei 50 asmenų skirto vandens;

b)

metiniai iš tokių vietų paimto vandens vidurkiai;

c)

iš požeminio vandens telkinio paimto vandens cheminė sudėtis;

d)

požeminio telkinio vietos, į kurias tiesiogiai išleidžiamas vanduo;

e)

tokiose vietose išleidžiamo vandens kiekiai;

f)

išleidžiamo į požeminio vandens telkinius vandens cheminė sudėtis;

g)

žemės naudojimas baseine ar baseinuose, iš kurių požeminio vandens telkinys pasipildo, įskaitant patenkančius teršalus ir antropogeninius vandens papildymo pokyčius, tokius kaip lietaus vanduo ir nutekėjimas per užsandarinimus, dirbtinis papildymas, užtvenkimas ar drenažas.

2.4. Požeminio vandens lygio kitimo poveikio apžvalga

Apsvarsčiusios telkinio būklės poveikį valstybės narės taip pat nustato tuos požeminio vandens telkinius, kuriems pagal 4 straipsnį turi būti nustatomi mažesni tikslai:

i)

paviršiniam vandeniui ir susijusioms sausumos ekosistemoms;

ii)

vandens reguliavimui, apsaugai nuo potvynių ir žemės drenažui;

iii)

žmogaus socialinei raidai.

2.5. Taršos poveikio požeminio vandens kokybei apžvalga

Valstybės narės nustato tuos požeminio vandens telkinius, kuriems pagal 4 straipsnio 5 dalį turi būti nustatyti mažesni tikslai, nes dėl žmonių veiklos daromo poveikio, nustatomo pagal 5 straipsnio 1 dalį, požeminio vandens telkinys yra taip užterštas, kad pasiekti gerą požeminio vandens cheminę būklę yra neįmanoma arba per daug brangu.

III PRIEDAS EKONOMINĖ ANALIZĖ

III PRIEDAS

EKONOMINĖ ANALIZĖ

Ekonominėje analizėje turi būti pakankamai smulkios informacijos (atsižvelgiant į tokių duomenų rinkimo sąnaudas), kad būtų galima:

a)

atlikti būtinus apskaičiavimus, jog būtų galima taikyti 9 straipsnyje nurodytą vandens paslaugų sąnaudų susigrąžinimo principą, atsižvelgiant į ilgalaikę vandens pasiūlos ir paklausos prognozę upės baseino rajone, ir prireikus:

—

apytikriai numatyti vandens paslaugų apimtį, kainas ir sąnaudas,

—

apytikriai numatyti atitinkamas investicijas, įskaitant tokių investicijų prognozavimą;

b)

remiantis apytikriu vandens naudojimui taikomų priemonių potencialių sąnaudų apskaičiavimais, spręsti, koks būtų našiausias tokių priemonių derinys, kurį reikėtų įtraukti į 11 straipsnyje numatytą priemonių programą.

IV PRIEDAS SAUGOMOS TERITORIJOS

IV PRIEDAS

SAUGOMOS TERITORIJOS

1.

Į saugomų teritorijų registrą, kurio reikalaujama vadovaujantis 6 straipsniu, įrašomos šio tipo saugojamos teritorijos:

i)

teritorijos, nustatytos žmonėms vartoti skirto vandens ėmimui pagal 7 straipsnį;

ii)

teritorijos, skirtos ekonominiu požiūriu reikšmingų vandens gyvūnų rūšių apsaugai;

iii)

vandens telkiniai, skirti rekreaciniams tikslams, įskaitant nustatytas maudyklas pagal Direktyvą 76/160/EEB;

iv)

maistingųjų medžiagų atžvilgiu jautrios teritorijos, įskaitant nustatytas pažeidžiamąsias zonas pagal Direktyvą 91/676/EEB ir nustatytas jautriąsias zonas pagal Direktyvą 91/271/EEB; ir

v)

teritorijos, skirtos buveinių ar rūšių apsaugai, kur vandens būklės priežiūra ir gerinimas yra svarbus jų apsaugos veiksnys, įskaitant atitinkamas „Natura 2000“ vietoves, nustatytas pagal Direktyvą 92/43/EEB ( 31 ) ir Direktyvą 79/409/EEB ( 32 ).

2.	Registro santraukoje, kuri turi sudaryti upės baseino valdymo plano dalį, pateikiami žemėlapiai, kuriuose turi būti pažymėta kiekviena saugoma teritorija, ir Bendrijos, nacionaliniai bei vietos teisės aktai, pagal kuriuos jos buvo nustatytos.

V PRIEDAS

1.	PAVIRŠINIO VANDENS BŪKLĖ
1.1.	Kokybės elementai ekologinei būklei klasifikuoti
1.1.1.	Upės
1.1.2.	Ežerai
1.1.3.	Tarpiniai vandenys
1.1.4.	Pakrančių vandenys
1.1.5.	Dirbtiniai ir labai pakeisti paviršinio vandens telkiniai
1.2.	Ekologinės būklės klasių norminiai apibrėžimai
1.2.1.	Labai geros, geros ir vidutinės upių ekologinės būklės apibrėžimai
1.2.2.	Labai geros, geros ir vidutinės ežerų ekologinės būklės apibrėžimai
1.2.3.	Labai geros, geros ir vidutinės tarpiniai vandenų ekologinės būklės apibrėžimai
1.2.4.	Labai geros, geros ir vidutinės pakrančių vandenų ekologinės būklės apibrėžimai
1.2.5.	Didžiausio, gero ir vidutinio labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių potencialo apibrėžimai
1.2.6.	Tvarka, pagal kurią valstybės narės nustato cheminės kokybės standartus
1.3.	Paviršinių vandenų ekologinės ir cheminės būklės monitoringas
1.3.1.	Priežiūros monitoringo planas
1.3.2.	Veiklos monitoringo planas
1.3.3.	Tyrimo monitoringo planas
1.3.4.	Stebėjimų dažnumas
1.3.5.	Papildomi saugomų teritorijų monitoringo reikalavimai
1.3.6.	Kokybės elementų monitoringo standartai
1.4.	Ekologinės būklės klasifikavimas ir pateikimas
1.4.1.	Biologinio monitoringo rezultatų palyginamumas
1.4.2.	Ekologinės būklės bei ekologinio potencialo monitoringo rezultatų pateikimas ir klasifikavimas
1.4.3.	Cheminės būklės monitoringo rezultatų pateikimas ir klasifikavimas
2.	POŽEMINIS VANDUO
2.1.	Kiekybinė požeminio vandens būklė
2.1.1.	Kiekybinės būklės klasifikavimo parametrai
2.1.2.	Kiekybinės būklės apibrėžimas
2.2.	Požeminio vandens kiekybinės būklės
2.2.1.	Požeminio vandens lygio monitoringo tinklas
2.2.2.	Monitoringo vietų tankumas
2.2.3.	Stebėjimų dažnumas
2.2.4.	Požeminio vandens kiekybinės būklės aiškinimas ir pateikimas
2.3.	Požeminio vandens cheminė būklė
2.3.1.	Požeminio vandens cheminės būklės nustatymo parametrai
2.3.2.	Geros požeminio vandens cheminės būklės apibrėžimas
2.4.	Požeminio vandens cheminės būklės stebėjimas
2.4.1.	Požeminio vandens stebėjimo tinklas
2.4.2.	Priežiūros monitoringas
2.4.3.	Veiklos monitoringas
2.4.4.	Teršalų tendencijų nustatymas
2.4.5.	Požeminio vandens cheminės būklės aiškinimas ir pateikimas
2.5.	Požeminio vandens būklės pateikimas

1. PAVIRŠINIO VANDENS BŪKLĖ

1.1. Kokybės elementai ekologinei būklei klasifikuoti

▼M8

1.1.1. Upės

Biologiniai elementai

Vandens floros sudėtis ir gausa

Dugno bestuburių faunos sudėtis ir gausa

Žuvų faunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Hidrologinis režimas

vandens nuotėkio tūris ir dinamika

ryšys su požeminiais vandens telkiniais

Upės vientisumas

Morfologinės sąlygos

upės gylio ir pločio svyravimai

upės vagos struktūra ir substratas

krantų zonos struktūra

Bendrieji fizikiniai- cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonimi

Druskingumas

Rūgštingumas

Maistingosios medžiagos

1.1.2. Ežerai

Biologiniai elementai

Fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė

Kitos vandens floros sudėtis ir gausa

Dugno bestuburių faunos sudėtis ir gausa

Žuvų faunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Hidrologinis režimas

vandens nuotėkio tūris ir dinamika

vandens pasikeitimo laikas

ryšys su požeminiu vandens telkiniu

Morfologinės sąlygos

ežero gylio svyravimai

ežero dubens plotas, struktūra ir substratas

ežero kranto struktūra

Bendrieji fizikiniai-cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Skaidrumas

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonimi

Druskingumas

Rūgštingumas

Maistingosios medžiagos

1.1.3. Tarpiniai vandenys

Biologiniai elementai

Fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė

Kitos vandens floros sudėtis ir gausa

Dugno bestuburių faunos sudėtis ir gausa

Žuvų faunos sudėtis ir gausa

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Morfologinės sąlygos

gylio svyravimas

dubens dydis, struktūra ir substratas

potvynių ir atoslūgių zonos struktūra

Potvynių režimas

gėlo vandens nuotėkis

bangų poveikis

Bendrieji fizikiniai–cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Skaidrumas

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonimi

Druskingumas

Maistingosios medžiagos

1.1.4. Priekrantės vandenys

Biologiniai elementai

Fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė

Kitos vandens floros sudėtis ir gausa

Dugno bestuburių faunos sudėtis ir gausa

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Morfologinės sąlygos

gylio svyravimas

priekrantės vandenų dubens struktūra ir substratas

potvynių ir atoslūgių zonos struktūra

Potvynių režimas

vyraujančių srovių kryptis

bangų poveikis

Bendrieji fizikiniai- cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Skaidrumas

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonimi

Druskingumas

Maistingosios medžiagos

▼B

1.1.5. Dirbtiniai ir labai pakeisti paviršinio vandens telkiniai

Dirbtiniams ir labai pakeistiems paviršinio vandens telkiniams taikomi tie kokybės elementai, kurie yra taikomi labiausiai panašiai į atitinkamą dirbtinį ar labai pakeistą paviršinio vandens telkinį kategorijai iš pirmiau nurodytų keturių natūralaus paviršinio vandens kategorijų.

1.2. Norminiai ekologinės būklės klasių apibrėžimai

1.2 lentelė. Bendrieji apibrėžimai, taikomi upėms, ežerams, tarpiniams ir pakrančių vandenims

Pateikiamas tekstas – tai bendras ekologinės kokybės apibrėžimas. Klasifikavimo tikslais taikomos tos ekologinės būklės kokybės elementų vertės, kurios yra pateiktos 1.2.1–1.2.4 lentelėse kiekvienai paviršinio vandens kategorijai.

Elementas

Labai gera būklė

Gera būklė

Vidutiniška būklė

Bendri požymiai

Antropogeninių priežasčių paveiktos atitinkamo tipo paviršinio vandens telkinio fizinių, cheminių ir hidromorfologinių kokybės elementų vertės nesiskiria arba labai mažai skiriasi nuo verčių, kurios paprastai būdingos tokio tipo telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis.

Atitinkamo paviršinio vandens telkinio biologinių kokybės elementų vertės atitinka vertes, kurios paprastai būdingos tokio tipo telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis, nuo jų nenukrypsta arba nukrypsta labai mažai.

Tai yra tipui būdingos sąlygos ir bendrijos.

Dėl žmonių veiklos atitinkamo tipo paviršinio vandens telkinio biologinių kokybės elementų vertės nedaug nukrypsta nuo verčių, kurios paprastai būdingos tokio tipo paviršinio vandens telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis.

Atitinkamo tipo paviršinio vandens telkinio biologinės kokybės elementų vertės yra vidutiniškai nukrypusios nuo verčių, kurios paprastai būdingos tokio tipo paviršinio vandens telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis. Dėl žmonių veiklos vertės rodo vidutiniško nuokrypio požymius ir yra daug labiau sutrikdytos nei esant gerai telkinio būklei.

Vandenys, kurių būklė blogesnė už vidutinę, priskiriami blogos arba labai blogos būklės klasėms.

Vandenys, kurių biologinės kokybės elementų vertės gerokai skiriasi nuo verčių, būdingų tokio tipo paviršinio vandens telkiniams, ir kuriuose atitinkamos biologinės bendrijos gana nemažai skiriasi nuo būdingų tokio tipo paviršinio vandens telkinių bendrijų netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis, priskiriami blogos būklės klasei.

Vandenys, kurių kokybės elementų vertės labai skiriasi nuo verčių, būdingų tokio tipo paviršinio vandens telkiniams, ir kuriuose nėra didelės dalies atitinkamų biologinių bendrijų, kurios būdingos tokio tipo paviršinio vandens telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis, priskiriami labai blogos būklės klasei.

1.2.1. Labai geros, geros ir vidutiniškos upių ekologinės būklės apibrėžimai

Biologiniai kokybės elementai

Elementas

Labai gera būklė

Gera būklė

Vidutiniška būklė

Fitoplanktonas

Taksonominė fitoplanktono sudėtis visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas sąlygas.

Vidutinė fitoplanktono gausa visiškai atitinka tipui būdingas fizines-chemines sąlygas ir ryškiau nepakeičia tipui būdingo skaidrumo.

Planktono žydėjimo dažnumas ir intensyvumas atitinka tipui būdingas fizines-chemines sąlygas.

Yra nedideli planktono taksonų sudėties ir gausos pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis. Tokie pokyčiai nerodo, kad greičiau auga dumbliai ir kad dėl to nepageidautinai sutrikdoma vandens telkinyje esančių organizmų pusiausvyra ir vandens ar nuosėdų fizinė bei cheminė kokybė.

Gali pasitaikyti nedidelis planktono žydėjimui būdingo dažnumo ir intensyvumo padidėjimas.

Planktono taksonų sudėtis vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų.

Gausa vidutiniškai sutrikdyta ir gali gerokai nepageidautinai sutrikdyti kitų biologinių, fizikinių ir cheminių kokybės elementų vertes.

Gali vidutiniškai padidėti planktono žydėjimo dažnumas ir intensyvumas. Vasaros mėnesiais žydėjimas gali nuolat kartotis.

Makrofitai ir fitobentosas

Taksonominė sudėtis visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas sąlygas.

Nėra pastebimų vidutinės makrofitų ir fitobentų gausos pokyčių.

Yra nedideli makrofitinių ir fitobentinių taksonų sudėties ir gausos pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis. Tokie pokyčiai nerodo, kad greičiau auga fitobentosas ar aukštesnės augalų formos ar kad dėl to nepageidautinai sutrikdoma vandens telkinyje esančių organizmų pusiausvyra ar vandens arba nuosėdų fizinė bei cheminė kokybė.

Dėl antropogeninės veiklos esantys bakterijų pluošteliai ir išorinė danga fitobentinei bendrijai neigiamos įtakos nedaro.

Makrofitinių ir fitobentinių taksonų sudėtis vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingos bendrijos ir daug daugiau iškreipta nei esant gerai būklei.

Akivaizdūs vidutiniški makrofitų ir fitobentų vidutinės gausos pokyčiai.

Fitobentinei bendrijai gali kenkti, o kai kur ją pakeisti dėl antropogeninės veiklos atsiradę bakterijų pluošteliai ir išorinė danga.

Dugninė bestuburių fauna

Taksonominė sudėtis visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.

Trikdymui jautrių ir nejautrių taksonų santykis nerodo jokių požymių, kurie skirtųsi nuo požymių, esančių netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis

Bestuburių taksonų įvairovė nesiskiria nuo įvairovės, esančios netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis.

Yra nedideli bestuburių taksonų sudėties ir gausos pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis.

Trikdymui jautrių ir nejautrių taksonų santykis ne labai skiriasi nuo tipui būdingo santykio.

Bestuburių taksonų įvairovė ne labai skiriasi nuo tipui būdingos įvairovės.

Bestuburių taksonų sudėtis ir gausa vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų.

Nėra stambių tipui būdingų bendrijos taksonominių grupių.

Trikdymui jautrių ir nejautrių taksonų santykis ir įvairovė daug mažesni nei tipui būdingas santykis ir įvairovė ir daug mažesni nei esant gerai būklei.

Žuvų fauna

Rūšių sudėtis ir gausa visiškai ar beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.

Yra visos tipui būdingos ir trikdymui jautrios rūšys.

Žuvų bendrijos amžiaus sudėtis nedaug turi požymių, rodančių kad ją trikdo antropogeninė veikla ar kad kokia nors rūšis nustojo daugintis ar vystytis.

Yra nedideli rūšių sudėties ir gausos pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis, susiję su antropogeniniu poveikiu fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams.

Žuvų bendrijos amžiaus struktūrose yra požymių, kurie rodo, kad antropogeninė veikla daro poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams ir kad kai kuriais atvejais tam tikra rūšis nustojo daugintis ir vystytis ir dėl to gali nebūti kai kurių jos amžiaus grupių.

Dėl antropogeninio poveikio fizikiniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams žuvų rūšių sudėtis ir gausa vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų sudėties ir gausos.

Žuvų bendrijos amžiaus struktūra rodo didelius antropogeninio trikdymo požymius, nes nėra tipui būdingų nemažo skaičiaus rūšių arba jų gausa yra labai nedidelė.

Hidromorfologiniai kokybės elementai

Elementas	Labai gera būklė	Gera būklė	Vidutiniška būklė
Hidrologinis režimas	Nuotėkio dydis ir dinamika bei su tuo susiję požeminiai vandenys rodo visiškai ar beveik visiškai netrikdomas sąlygas.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.
Upės vientisumas	Upės vientisumo antropogeninė veikla netrikdo, vandens organizmų migracija ir nuosėdų pernešimas gali vykti netrikdomai.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.
Morfologinės sąlygos	Upės vaga (kanalas), pločio ir gylio svyravimai, tėkmės greitis, substrato būklė ir krantų zonos struktūra bei būklė visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.

▼M8

Bendrieji fizikiniai ir cheminiai kokybės elementai

Elementas

Labai gera būklė

Gera būklė

Vidutinė būklė

Bendrosios sąlygos

Bendrųjų fizikinių- cheminių elementų vertės visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas sąlygas.

Maistingųjų medžiagų koncentracijos neviršija ribų, paprastai siejamų su netrikdomomis sąlygomis.

Druskingumas, pH, deguonies balansas, rūgščių neutralizavimas ir temperatūra neturi požymių, rodančių kad juos trikdytų antropogeninė veikla, ir neviršija ribų, paprastai siejamų su netrikdomomis sąlygomis.

Temperatūra, deguonies balansas, pH, rūgščių neutralizavimas ir druskingumas neviršija nustatytų ribų, kad būtų užtikrintas tipui būdingas ekosistemos funkcionavimas ir pasiektos pirmiau nurodytos biologinių kokybės elementų vertės.

Maistingųjų medžiagų koncentracijos neviršija nustatytų lygių, kad būtų užtikrintas ekosistemos funkcionavimas ir pasiektos pirmiau nurodytos biologinių kokybės elementų vertės.

Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.

▼B

1.2.2. Labai geros, geros ir vidutiniškos ežerų ekologinės būklės apibrėžimai

Biologiniai kokybės elementai

Elementas

Labai gera būklė

Gera būklė

Vidutiniška būklė

Fitoplanktonas

Taksonominė fitoplanktono sudėtis ir gausa visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.

Vidutinė fitoplanktono biomasė visiškai atitinka tipui būdingas fizines-chemines sąlygas ir ryškiau nepakeičia tipui būdingo skaidrumo.

Planktono žydėjimo dažnumas ir intensyvumas atitinka tipui būdingas fizines-chemines sąlygas.

Yra nedideli planktono taksonų sudėties ir gausos pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis. Tokie pokyčiai nerodo, kad greičiau auga dumbliai ir kad dėl to nepageidautinai sutrikdoma vandens telkinyje esančių organizmų pusiausvyra ir vandens ar nuosėdų fizinė bei cheminė kokybė.

Gali pasitaikyti nedidelis planktono žydėjimui būdingo dažnumo ir intensyvumo padidėjimas.

Planktono taksonų sudėtis vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų.

Biomasė vidutiniškai sutrikdyta ir gali gerokai nepageidautinai sutrikdyti kitus vandens ir nuosėdų biologinius, fizinius ir cheminius kokybės elementus.

Gali vidutiniškai padidėti planktono žydėjimo dažnumas ir intensyvumas. Vasaros mėnesiais žydėjimas gali būti nuolatinis.

Makrofitai ir fitobentosas

Taksonominė sudėtis visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.

Nėra pastebimų vidutinės makrofitų ir fitobentų gausos pokyčių.

Yra nedideli makrofitinių ir fitobentinių taksonų sudėties ir gausos pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis. Tokie pokyčiai nerodo, kad greičiau auga fitobentosas ar aukštesnės augalų formos ar kad dėl to nepageidautinai sutrikdoma vandens telkinyje esančių organizmų pusiausvyra ir vandens ar nuosėdų fizinė-cheminė kokybė.

Dėl antropogeninės veiklos esantys bakterijų pluošteliai ir išorinė danga fitobentinei bendrijai neigiamos įtakos nedaro.

Makrofitinių ir fitobentinių taksonų sudėtis vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų ir daug daugiau iškreipta nei esant gerai būklei.

Akivaizdūs vidutiniški makrofitų ir fitobentų vidutinės gausos pokyčiai.

Fitobentinei bendrijai gali kenkti, o kai kur ją pakeisti dėl antropogeninės veiklos atsiradę bakterijų pluošteliai ir išorinė danga.

Dugninė bestuburė fauna

Taksonominė sudėtis ir gausa visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.

Trikdymui jautrių ir nejautrių taksonų santykis neturi jokių požymių, kurie skirtųsi nuo požymių, esančių netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis.

Bestuburių taksonų įvairovė nesiskiria nuo įvairovės, esančios netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis.

Yra nedideli bestuburių taksonų sudėties ir gausos pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis.

Trikdymui jautrių ir nejautrių taksonų santykis nelabai skiriasi nuo tipui būdingo santykio.

Bestuburių taksonų įvairovė nelabai skiriasi nuo tipui būdingos įvairovės.

Bestuburių taksonų sudėtis ir gausa vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų sąlygų.

Nėra stambių tipui būdingų bendrijos taksonominių grupių.

Trikdymui jautrių ir nejautrių taksonų santykis ir įvairovė daug mažesni nei tipui būdingas santykis ir įvairovė ir daug mažesni nei esant gerai būklei.

Žuvų fauna

Rūšių sudėtis ir gausa visiškai ar beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.

Yra visos tipui būdingos ir trikdymui jautrios rūšys.

Žuvų bendrijų amžiaus sudėtis turi nedaug požymių, rodančių, kad ją trikdytų antropogeninė veikla ar kad kokia nors rūšis nustotų daugintis ar vystytis.

Yra nedideli rūšių sudėties ir gausos pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis, susiję su antropogeniniu poveikiu fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams.

Žuvų bendrijos amžiaus struktūrose yra požymių, kurie rodo, kad antropogeninė veikla daro poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams ir kad kai kuriais atvejais tam tikra rūšis nustojo daugintis ir vystytis ir dėl to gali trūkti kai kurių jos amžiaus grupių.

Dėl antropogeninio poveikio fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams žuvų rūšių sudėtis ir gausa vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų sudėties ir gausos.

Žuvų bendrijos amžiaus struktūra rodo didelius trikdymo požymius dėl antropogeninio poveikio fiziniams, cheminiams ar hidromorfologiniams kokybės elementams, nes nėra tipui būdingų didoko skaičiaus rūšių arba jų gausa yra labai nedidelė.

Hidromorfologiniai kokybės elementai

Elementas	Labai gera būklė	Gera būklė	Vidutiniška būklė
Hidrologinis režimas	Nuotėkio dydis ir dinamika, lygis, skendinčiųjų medžiagų sėdimo laikas bei ryšys su požeminiu vandeniu rodo visiškai ar beveik visiškai netrikdomas sąlygas.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.
Morfologinės sąlygos	Ežero gylio svyravimai, substrato kiekis ir struktūra ir krantų zonos struktūra bei būklė visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.

▼M8

Bendrieji fizikiniai-cheminiai kokybės elementai

Elementas

Labai gera būklė

Gera būklė

Vidutinė būklė

Bendrosios sąlygos

Bendrųjų fizikinių- cheminių elementų vertės visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas sąlygas.

Maistingųjų medžiagų koncentracijos neviršija ribų, paprastai siejamų su netrikdomomis sąlygomis.

Druskingumas, pH, deguonies balansas, rūgščių neutralizavimas, skaidrumas ir temperatūra neturi požymių, rodančių, kad juos trikdytų antropogeninė veikla, ir neviršija ribų, paprastai siejamų su netrikdomomis sąlygomis.

Temperatūra, deguonies balansas, pH, rūgščių neutralizavimas, skaidrumas ir druskingumas neviršija nustatytų ribų, kad būtų užtikrintas tipui būdingas ekosistemos funkcionavimas ir pasiektos pirmiau nurodytos biologinių kokybės elementų vertės.

Maistingųjų medžiagų koncentracijos neviršija nustatytų lygių, kad būtų užtikrintas ekosistemos funkcionavimas ir pasiektos pirmiau nurodytos biologinių kokybės elementų vertės.

Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.

▼B

1.2.3. Labai geros, geros ir vidutiniškos tarpinių vandenų ekologinės būklės apibrėžimai

Biologiniai kokybės elementai

Elementas	Labai gera būklė	Gera būklė	Vidutiniška būklė
Fitoplanktonas	Taksonominė fitoplanktono sudėtis ir gausa atitinka netrikdomas gamtines sąlygas. Vidutinė fitoplanktono biomasė atitinka tipui būdingas fizines-chemines sąlygas ir ryškiau nepakeičia tipui būdingo skaidrumo. Planktono žydėjimo dažnumas ir intensyvumas atitinka tipui būdingas fizines-chemines sąlygas.	Yra nedideli planktono taksonų sudėties ir gausos pokyčiai. Yra nedideli biomasės pokyčiai, palyginti su tipui būdinga biomase. Tokie pokyčiai nerodo, kad greičiau auga dumbliai ir kad dėl to nepageidautinai sutrikdoma vandens telkinyje esančių organizmų pusiausvyra ir vandens ar nuosėdų fizinė- cheminė kokybė. Gali pasitaikyti nedidelis planktono žydėjimui būdingo dažnumo ir intensyvumo padidėjimas.	Planktono taksonų sudėtis ir gausa vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų. Biomasė vidutiniškai sutrikdyta ir gali gerokai nepageidautinai sutrikdyti kitus biologinius kokybės elementus. Gali vidutiniškai padidėti planktono žydėjimo dažnumas ir intensyvumas. Vasaros mėnesiais žydėjimas gali būti nuolatinis.
Didieji dumbliai	Didžiųjų dumblių taksonų sudėtis atitinka netrikdomas gamtines sąlygas. Dėl antropogeninės veiklos nėra pastebimų didžiųjų dumblių dangos pokyčių.	Yra nedideli didžiųjų dumblių taksonų sudėties ir gausos pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis. Tokie pokyčiai nerodo, kad greičiau auga fitobentosas ar aukštesnės augalų formos ar kad dėl to nepageidautinai sutrikdoma vandens telkinyje esančių organizmų pusiausvyra ir vandens ar nuosėdų fizinė bei cheminė kokybė.	Didžiųjų dumblių taksonų sudėtis vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų ir daug daugiau iškreipta nei esant gerai būklei. Akivaizdūs vidutiniški didžiųjų dumblių gausos vidurkio pokyčiai, kurie gali nepageidautinai sutrikdyti vandens telkinyje esančių organizmų pusiausvyrą.
Gaubtasėkliai	Taksonominė sudėtis visiškai ar beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas. Dėl antropogeninės veiklos nėra pastebimų gaubtasėklių gausos pokyčių.	Yra nedideli gaubtasėklių sudėties pokyčiai, palyginti su tipui būdingomis bendrijomis. Gaubtasėklių gausa nelabai sutrikdyta.	Gaubtasėklių taksonų sudėtis vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų ir daug daugiau sutrikdyta nei esant gerai kokybei. Gaubtasėklių taksonų gausa vidutiniška iškreipta.
Dugninė bestuburė fauna	Bestuburių taksonų įvairovė ir gausa atitinka netrikdomas gamtines sąlygas. Yra visi trikdymui jautrūs taksonai, būdingi netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis.	Bestuburių taksonų įvairovė ir gausa šiek tiek išeina už tipui būdingų sąlygų ribų. Yra dauguma trikdymui jautrių tipui būdingų taksonų.	Bestuburių taksonų įvairovė ir gausa vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų sąlygų. Yra taksonų, rodančių teršimą. Nėra daugelio jautrių tipui būdingų taksonų.
Žuvų fauna	Rūšių sudėtis ir gausa atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.	Trikdymui jautrių rūšių gausa šiek tiek sutrikdyta, palyginti su tipui būdingomis sąlygomis, o tai rodo antropogeninį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams.	Dėl antropogeninio poveikio fiziniams, cheminiams ar hidromorfologiniams kokybės elementams nėra tipui būdingų nedidelio skaičiaus trikdymui jautrių rūšių.

Hidromorfologiniai kokybės elementai

Elementas	Labai gera būklė	Gera būklė	Vidutiniška būklė
Potvynių režimas	Gėlo vandens tėkmės režimas visiškai ar beveik visiškai atitinka netrikdomas sąlygas	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.
Morfologinės sąlygos	Gylio svyravimai, substrato būklė ir potvynių/atoslūgių zonų struktūra bei būklė visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.

▼M8

Bendrieji fizikiniai- cheminiai kokybės elementai

Elementas

Labai gera būklė

Gera būklė

Vidutinė būklė

Bendrosios sąlygos

Bendrieji fizikiniai-cheminiai elementai visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas sąlygas.

Maistingųjų medžiagų koncentracijos neviršija ribų, paprastai siejamų su netrikdomomis sąlygomis.

Temperatūra, deguonies balansas ir skaidrumas neturi požymių, rodančių, kad juos trikdo antropogeninė veikla, ir neviršija ribų, paprastai siejamų su netrikdomomis sąlygomis.

Temperatūra, prisotinimas deguonies ir skaidrumas neviršija nustatytų ribų, kad būtų užtikrintas tipui būdingas ekosistemos funkcionavimas ir pasiektos pirmiau nurodytos biologinių kokybės elementų vertės.

Maistingųjų medžiagų koncentracijos neviršija nustatytų lygių, kad būtų užtikrintas ekosistemos funkcionavimas ir pasiektos pirmiau nurodytos biologinių kokybės elementų vertės.

Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.

▼B

1.2.4. Labai geros, geros ir vidutiniškos pakrančių vandenų ekologinės būklės apibrėžimai

Biologiniai kokybės elementai

Elementas

Labai gera būklė

Gera būklė

Vidutiniška būklė

Fitoplanktonas

Fitoplanktono taksonų sudėtis ir gausa atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.

Vidutinė fitoplanktono biomasė atitinka tipui būdingas fizines-chemines sąlygas ir ryškiau nepakeičia tipui būdingo skaidrumo.

Planktono žydėjimo dažnumas ir intensyvumas atitinka tipui būdingas fizines-chemines sąlygas.

Yra nedideli planktono taksonų sudėties ir gausos pokyčiai.

Yra nedideli biomasės pokyčiai, palyginti su tipui būdinga biomase. Tokie pokyčiai nerodo, kad greičiau auga dumbliai ir kad dėl to nepageidautinai sutrikdoma vandens telkinyje esančių organizmų pusiausvyra ar vandens kokybė.

Gali pasitaikyti nedidelis planktono žydėjimui būdingo dažnumo ir intensyvumo padidėjimas.

Planktono taksonų sudėtis ir gausa vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų bendrijų.

Dumblių biomasė labai skiriasi nuo tipui būdingų sąlygų, vidutiniškai sutrikdyta ir daro įtaką kitiems biologiniams kokybės elementams.

Gali vidutiniškai padidėti planktono žydėjimo dažnumas ir intensyvumas. Vasaros mėnesiais žydėjimas gali būti nuolatinis.

Didieji dumbliai ir gaubtasėkliai

Yra visi trikdymui jautrūs didžiųjų dumblių ir gaubtasėklių taksonai, būdingi netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis.

Dėl antropogeninės veiklos nėra pastebimų didžiųjų dumblių dangos ir gaubtasėklių gausos pokyčių.

Yra dauguma trikdymui jautrių didžiųjų dumblių ir gaubtasėklių taksonų, kurie būdingi natūralioms gamtinėms sąlygoms.

Šiek tiek sutrikdyta didžiųjų dumblių danga ir gaubtasėklių gausa.

Nėra didoko skaičiaus trikdymui jautrių didžiųjų dumblių ir gaubtasėklių taksonų, būdingų natūralioms gamtinėms sąlygoms.

Vidutiniškai sutrikdyta didžiųjų dumblių danga ir gaubtasėklių gausa, kuri gali nepageidautinai sutrikdyti vandenyje esančių organizmų pusiausvyrą.

Dugninė bestuburė fauna

Bestuburių taksonų įvairovė ir gausa atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.

Yra visi trikdymui jautrūs taksonai, būdingi netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis.

Bestuburių taksonų įvairovė ir gausa šiek tiek išeina iš tipui būdingų sąlygų ribų.

Yra dauguma trikdymui jautrių būdingų tipui taksonų.

Bestuburių taksonų įvairovė ir gausa vidutiniškai skiriasi nuo tipui būdingų sąlygų.

Yra taksonų, rodančių teršimąi.

Nėra daugelio jautrių taksonų, priklausančių būdingoms tipui bendrijoms.

Hidromorfologiniai kokybės elementai

Elementas	Labai gera būklė	Gera būklė	Vidutiniška būklė
Potvynių režimas	Gėlo vandens tėkmės režimas ir vyraujančių srovių kryptis ir greitis visiškai ar beveik visiškai atitinka netrikdomas sąlygas.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.
Morfologinės sąlygos	Pakrančių vandens gylio svyravimai, substrato būklė ir potvynių/atoslūgių zonų struktūra bei būklė visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas gamtines sąlygas.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.

▼M8

Bendrieji fizikiniai-cheminiai kokybės elementai

Elementas

Labai gera būklė

Gera būklė

Vidutinė būklė

Bendrosios sąlygos

Bendrieji fizikiniai-cheminiai elementai visiškai arba beveik visiškai atitinka netrikdomas sąlygas.

Maistingųjų medžiagų koncentracijos neviršija ribų, paprastai siejamų su netrikdomomis sąlygomis.

Temperatūra, deguonies balansas ir skaidrumas neturi požymių, rodančių, kad juos trikdo antropogeninė veikla, ir neviršija ribų, paprastai siejamų su netrikdomomis sąlygomis.

Temperatūra, prisotinimas deguonies ir skaidrumas neviršija nustatytų ribų, kad būtų užtikrintas tipui būdingas ekosistemos funkcionavimas ir pasiektos pirmiau nurodytos biologinių kokybės elementų vertės.

Maistingųjų medžiagų koncentracijos neviršija nustatytų lygių, kad būtų užtikrintas ekosistemos funkcionavimas ir pasiektos pirmiau nurodytos biologinių kokybės elementų vertės.

Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.

▼B

1.2.5. Didžiausio, gero ir vidutiniško labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių ekologinio potencialo apibrėžimai

Elementas	Maksimalus ekologinis potencialas	Geras ekologinis potencialas	Vidutiniškas ekologinis potencialas
Biologiniai kokybės elementai	Atitinkamų biologinių kokybės elementų vertės yra labai artimos panašaus tipo paviršinio vandens telkinių atitinkamoms vertėms, atsižvelgiant į fizines sąlygas, kurios priklauso nuo vandens telkinio dirbtinių ar labai pakeistų charakteristikų.	Atitinkamų biologinių kokybės elementų vertės nelabai skiriasi nuo verčių, būdingų maksimaliam ekologiniam potencialui.	Atitinkamų biologinių kokybės elementų vertės vidutiniškai skiriasi nuo verčių, būdingų maksimaliam ekologiniam potencialui. Šios vertės daug labiau skiriasi nuo tų verčių, kurios stebimos esant gerai būklei.
Hidromorfologiniai elementai	Hidromorfologinė būklė rodo, kad, pritaikius visas švelninančias priemones, kurios užtikrina kuo natūralesnes visų pirma faunos migracijos ir neršimo ekologines sąlygas, paviršinio vandens telkiniui daromas tik toks poveikis, kurį sukelia jo dirbtinės ar labai pakeistos charakteristikos.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.
Fiziniai-cheminiai elementai
Bendrosios sąlygos	Fiziniai-cheminiai elementai visiškai arba beveik visiškai atitinka nesutrikdytą panašaus tipo paviršinio vandens telkinių būklę. Maistingųjų medžiagų koncentracijos išlieka tokiose ribose, kurios būdingos netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis. Temperatūra, deguonies balansas ir pH atitinka nesutrikdytą panašaus tipo paviršinio vandens telkinių būklę.	Fizinių-cheminių elementų vertės neišeina iš nustatytų ribų ir užtikrina ekosistemų funkcionavimą bei sąlygas, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes. Temperatūra ir pH neišeina iš nustatytų ribų ir užtikrina ekosistemų funkcionavimą bei sąlygas, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes. Maistingųjų medžiagų koncentracijos neišeina iš nustatytų ribų ir užtikrina ekosistemų funkcionavimą bei sąlygas, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.
►M8 — ◄	Koncentracijos artimos nuliui ar bent žemiau aptikimo ribos, taikant populiarius pažangiausius analitinius metodus.	Koncentracijos neviršija standartų, nustatytų 1.2.6 skirsnyje numatyta tvarka, nepažeidžiant Direktyvos 91/414/EB ir Direktyvos 98/8/EB. (< apls)	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.
►M8 — ◄	Koncentracijos neišeina iš tokių ribų, kurios būdingos labai panašaus tipo paviršinio vandens telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis (fono lygis = fl).	Koncentracijos neviršija standartų, nustatytų 1.2.6 skirsnyje numatyta tvarka, nepažeidžiant Direktyvos 91/414/EB ir Direktyvos 98/8/EB. (< apls)	Sąlygos, kurių reikia norint pasiekti pirmiau nurodytas biologinių kokybės elementų vertes.

▼M8 —————

▼B

1.3. Paviršinių vandenų ekologinės ir cheminės būklės monitoringas

Paviršinių vandenų monitoringo tinklas sudaromas laikantis 8 straipsnio reikalavimų. monitoringo tinklas turi būti suprojektuotas taip, kad būtų galima nuosekliai ir išsamiai apžvelgti kiekvieno upės baseino ekologinę ir cheminę būklę bei suskirstyti vandens telkinius į penkias klases pagal 1.2 skirsnyje pateiktus norminius apibrėžimus. upės baseino valdymo plane valstybės narės turi pateikti žemėlapį arba žemėlapius, kuriuose būtų pažymėtas paviršinių vandenų monitoringo tinklas.

Remdamosi pagal 5 straipsnį ir II priedą atliktu apibūdinimu bei poveikio vertinimu valstybės narės kiekvienam laikotarpiui, kuriam yra taikomas upės baseino valdymo planas, sudaro priežiūros monitoringo programą ir veiklos monitoringo programą. Kai kuriais atvejais valstybėms narėms gali reikėti sudaryti tiriamojo monitoringo programą.

Valstybės narės stebi tokius parametrus, kurie yra būdingi kiekvienam atitinkamam kokybės elementui. Pasirinkdamos biologinių kokybės elementų parametrus valstybės narės nustato atitinkamą taksonominį lygį, kuris užtikrintų kokybės elementų klasifikavimo pakankamą patikimumą ir tikslumą. Plane turi būti nurodytas monitoringo programų rezultatų patikimumo ir tikslumo lygis.

▼M8

Kai monitoringo tinklas apima ne ėminių, kurie imami vietoje, ėmimo vietas, o Žemės ir nuotolinį stebėjimą ar kitus novatoriškus metodus, monitoringo tinklo žemėlapyje pateikiama informacija apie kokybės elementus ir vandens telkinius ar vandens telkinių grupes, kurie buvo stebimi taikant tokius monitoringo metodus. Nurodomi CEN, ISO arba kiti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai, kurie buvo taikomi siekiant užtikrinti, kad gauti laiko ir erdviniai duomenys būtų tokie pat patikimi, kaip duomenys, gauti taikant įprastus monitoringo metodus ėminių, kurie imami vietoje, ėmimo ir matavimo vietose.

Kai tikslinga, valstybės narės gali taikyti pasyviojo ėminių ėmimo metodus cheminiams teršalams stebėti, ypač atrankinės patikros ir ilgalaikio vertinimo tikslais, su sąlyga, kad taikant tokius ėminių ėmimo metodus nebūtų nepakankamai įvertinta teršalų, kuriems taikomi aplinkos kokybės standartai, koncentracija ir tokiu būdu būtų patikimai nustatyti atvejai, kai gera būklė nepasiekta, o pastebėjus tokį atvejį būtų atliekama vandens, biotos ar nuosėdų ėminių cheminė analizė pagal taikomus aplinkos kokybės standartus. Valstybės narės taip pat gali taikyti poveikiu grindžiamus monitoringo metodus tokiomis pačiomis sąlygomis.

▼B

1.3.1. Priežiūros monitoringo planavimas

Tikslas

Valstybės narės sudaro priežiūros monitoringo programas, kurios suteiktų informaciją apie tai:

—

kaip papildyti ir patvirtinti II priede išdėstytos vertinimo tvarkos poveikį,

—

kaip parengti būsimų veiksmingų ir ekonomiškų monitoringo programų projektus,

—

kaip vertinti ilgalaikius gamtinių sąlygų pokyčius ir

—

kaip vertinti ilgalaikius pokyčius, kuriuos sukelia paplitusi antropogeninė veikla.

Tokio monitoringo rezultatus būtina peržiūrėti ir panaudoti, kartu atsižvelgiant į II priede apibūdintą poveikio vertinimą, kad būtų galima nustatyti einamajame ir būsimuosiuose upės valdymo planuose nurodytų monitoringo programų reikalavimus.

Monitoringo punktų parinkimas

Priežiūros monitoringui parenkamas pakankamas paviršinio vandens telkinių skaičius, kad būtų galima pagal juos įvertinti bendrą paviršinio vandens būklę kiekviename upės baseino rajono mažesnių upelių baseine ar jo dalyje. Pasirinkdamos tokius telkinius, valstybės narės turi užtikrinti, kad monitoringas būtų vykdomas tokiose vietose, kur:

—

vandens srautas viso upės baseino rajono atžvilgiu yra reikšmingas, įskaitant dideles upes, kurių nuotėkio baseino plotas didesnis kaip 2 500 km2,

—

vandens kiekis viso upės baseino atžvilgiu yra reikšmingas, įskaitant didelius ežerus ir tvenkinius,

—

pakankamai reikšmingi vandens telkiniai tęsiasi už valstybės narės sienų,

—

yra vietos, nustatytos pagal Sprendimą 77/795/EEB dėl keitimosi informacija;

kitose vietose, kur būtina įvertinti teršalų kiekį, ir kuris yra pernešamas per valstybės narės sienas, ir kuris yra nunešamas į jūros aplinką.

▼M8

Kokybės elementų parinkimas

Priežiūros monitoringas kiekvienoje monitoringo vietoje per laikotarpį, kuriam yra sudarytas upės baseino valdymo planas, vykdomas vienus metus. Priežiūros monitoringas apima:

a)

visiems biologiniams kokybės elementams būdingus parametrus;

b)

visiems hidromorfologiniams kokybės elementams būdingus parametrus;

c)

visiems bendriesiems fizikiniams ir cheminiams kokybės elementams būdingus parametrus;

d)

prioritetines medžiagas, kurios išleidžiamos ar kitaip patenka į upės baseiną ar pabaseinį;

e)

upių baseinų specifinius teršalus.

Tačiau jei ankstesnis priežiūros monitoringas parodė, kad pasiekta atitinkamo telkinio gera būklė ir, peržiūrėjus žmogaus veiklos poveikį pagal II priedą, nėra įrodymų, kad poveikis tam telkiniui būtų pasikeitęs, priežiūros monitoringas per tris iš eilės upės baseino valdymo planus apimantį laikotarpį vykdomas vieną kartą.

▼B

1.3.2. Veiklos monitoringo planavimas

▼M8

Atliekamas visų vandens telkinių, kuriuose, remiantis pagal II priedą atliktu poveikio vertinimu arba atliktu priežiūros monitoringu, nustatoma, kad gali būti nepasiekti 4 straipsnyje nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, ir vandens telkinių, į kuriuos išleidžiamos ar kitaip patenka prioritetinės medžiagos arba į kuriuos išleidžiami ar kitaip patenka dideli upių baseinų specifinių teršalų kiekiai, veiklos monitoringas. Prioritetinių medžiagų monitoringo vietos turi būti parinktos taip, kaip nurodyta teisės aktuose, kuriuose nustatytas atitinkamas aplinkos kokybės standartas. Visais kitais atvejais, įskaitant prioritetines medžiagas, kurioms teisės aktuose nėra nustatyta jokių specifinių reikalavimų, monitoringo vietos parenkamos taip:

▼B

—

nustatyti telkinių, kuriems gresia pavojus, kad nustatyti aplinkos kokybės tikslai gali būti nepasiekti, būklę, ir

—

įvertinti tokių telkinių būklės pokyčius, kurie atsiranda dėl to, kad yra taikomos priemonių programos.

Atsižvelgus į informaciją, kuri gaunama vykdant II priedo ar kai kuriuos šio priedo reikalavimus, programą galima keisti nepasibaigus laikotarpiui, kuriam sudarytas upės baseino valdymo planas, visų pirma tam, kad tais atvejais, kai poveikis nėra ženklus ar tiesiog jo nėra, būtų galima sumažinti monitoringo taikymo dažnumą.

Monitoringo vietų parinkimas

Veiklos monitoringas atliekamas visų tų vandens telkinių, kuriuose, remiantis pagal II priedą atliktu poveikio vertinimu arba atliktu priežiūros monitoringu, nustatoma, kad gali būti nepasiekti 4 straipsnyje nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, ir tų vandens telkinių, į kuriuos išleidžiamos į prioritetinių medžiagų sąrašą įrašytos medžiagos. Prioritetinių medžiagų monitoringo vietos turi būti parinktos taip, kaip nurodyta įstatymuose, kuriuose nustatytas atitinkamas aplinkos kokybės standartas. Visais kitais atvejais, įskaitant prioritetines medžiagas, kurioms įstatymuose nėra nustatyta jokių specifinių reikalavimų, monitoringo vietos parenkamos taip:

—

kiekviename telkinyje, kuriam sutelktieji taršos šaltiniai gali daryti didelį poveikį, turi būti pakankamai monitoringo vietų, kad būtų galima įvertinti sutelktojo šaltinio poveikio dydį. Jei telkiniui poveikį daro keli sutelktieji taršos šaltiniai, monitoringo vietos gali būti parinktos visų jų poveikio visumai įvertinti,

—

kai telkiniams yra pavojus, kad poveikį jiems gali daryti pasklidieji taršos šaltiniai, turi būti pakankamai monitoringo vietų tam tikruose parinktuose telkiniuose, kad būtų galima įvertinti pasklidojo šaltinio poveikio dydį. Telkiniai parenkami taip, kad juose atsispindėtų tipinė galima pasklidojo taršos šaltinio poveikio rizika ir pavojus, kad jame nebus pasiekta gera paviršinio vandens būklė,

—

kai telkiniams yra pavojus, kad jiems gali būti daromas hidromorfologinis poveikis, turi būti pakankamai monitoringo vietų tam tikruose parinktuose telkiniuose, kad būtų galima įvertinti hidromorfologinio poveikio dydį. Telkiniai parenkami taip, kad juose atsispindėtų visas bendras tipinis visiems jiems daromas hidromorfologinis poveikis.

Kokybės elementų parinkimas

Norėdamos įvertinti paviršinio vandens telkiniams daromą poveikį, valstybės narės monitoringą taiko tiems kokybės elementams, kurie tipiškai atspindi telkiniui ar telkiniams daromą poveikį. Siekdamos įvertinti tą poveikį, valstybės narės monitoringą taiko atitinkamai:

—

parametrams, būdingiems biologiniam kokybės elementui ar elementams, kurie yra labai jautrūs vandens telkiniui daromam poveikiui,

▼M8

—

visoms prioritetinėms medžiagoms, išleidžiamoms ar kitaip patenkančioms į vandens telkinius, ir visiems upių baseinų specifiniams teršalams, kurių dideli kiekiai išleidžiami ar kitaip patenka į vandens telkinius,

▼B

—

parametrams, būdingiems hidromorfologiniam kokybės elementui, kuris yra labai jautrus nustatytam poveikiui.

1.3.3. Tyrimo monitoringo planavimas

Tikslas

Tyrimo monitoringas vykdomas:

—

kai nežinoma priežastis, kodėl yra viršijamos kokios nors normos,

—

kai priežiūros monitoringas rodo, kad pagal 4 straipsnį tam vandens telkiniui nustatyti tikslai gali būti nepasiekti, o veiklos monitoringas dar nėra vykdomas, ir norima nustatyti priežastis, kodėl vandens telkinyje ar telkiniuose nepasiekiama aplinkos apsaugos tikslų, arba

—

kai norima nustatyti atsitiktinės taršos dydį ir poveikį,

ir objektas informuojamas, kaip sudaryti priemonių programas aplinkos apsaugos tikslams pasiekti ir nustatyti konkrečias priemones atsitiktinės taršos padariniams ištaisyti.

1.3.4. Stebėjimų dažnumas

Fizinių-cheminių kokybės elementų parametrų stebėjimo monitoringas turėtų būti taikomas toliau nurodytu dažnumu, jei, remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų sprendimu, nebūtų pagrįsti ilgesni intervalai. Biologinių arba hidromorfologinių kokybės elementų monitoringas vykdomas bent kartą per priežiūros monitoringui nustatytą laikotarpį.

Bet kurio parametro veiklos monitoringo dažnumą valstybės narės nustato taip, kad būtų galima gauti pakankamai duomenų atitinkamo kokybės elemento būklei įvertinti. Monitoringo dažnumo intervalai neturėtų būti ilgesni už orientacinius intervalus, nurodytus toliau lentelėje, nebent ilgesni intervalai būtų pateisinami remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų nuomone.

Monitoringo dažnumas turi užtikrinti pakankamą patikimumo ir tikslumo lygį. Monitoringo sistemoje pasiekto patikimumo ir tikslumo lygio vertinimą reikia nurodyti upės baseino valdymo plane.

▼M8

Prireikus monitoringo dažnumas pakoreguojamas, siekiant atsižvelgti į parametrų svyravimus, atsirandančius dėl antropogeninių ir gamtinių sąlygų svyravimų.

Laikas monitoringui atlikti parenkamas taip, kad būtų atsižvelgta į medžiagų naudojimo ar vandens lygio sezoninių svyravimų poveikį monitoringo rezultatams ir tokiu būdu būtų užtikrinta, kad rezultatai iš tikrųjų atspindėtų visus pokyčius vandens telkinyje, kuriuos sukelia antropogeninis poveikis ir klimato svyravimai. Prioritetinių medžiagų, kurių koncentracija dėl jų naudojimo sezoninių svyravimų trumpais laikotarpiais gali labai padidėti, atžvilgiu monitoringas tais didžiausios koncentracijos laikotarpiais, kai reikia, atliekamas trumpesniais intervalais nei kitų medžiagų atveju, siekiant užtikrinti, kad būtų gauta tinkama informacija apie šių medžiagų koncentraciją.

▼B

Kokybės elementas	Upės	Ežerai	Tarpiniai	Pakrančių
Biologiniai
Fitoplanktonas	6 mėnesiai	6 mėnesiai	6 mėnesiai	6 mėnesiai
Kita vandens flora	3 metai	3 metai	3 metai	3 metai
Didieji bestuburiai	3 metai	3 metai	3 metai	3 metai
Žuvys	3 metai	3 metai	3 metai
Hidromorfologiniai
Vientisumas	6 metai
Hidrologija	nuolatos	1 mėnuo
Morfologija	6 metai	6 metai	6 metai	6 metai
Fiziniai-cheminiai
Terminės sąlygos	3 mėnesiai	3 mėnesiai	3 mėnesiai	3 mėnesiai
Prisotinimas deguonimi	3 mėnesiai	3 mėnesiai	3 mėnesiai	3 mėnesiai
Druskingumas	3 mėnesiai	3 mėnesiai	3 mėnesiai
Maistingosios medžiagos	3 mėnesiai	3 mėnesiai	3 mėnesiai	3 mėnesiai
Rūgštingumo sąlygos	3 mėnesiai	3 mėnesiai
►M8 Upių baseinų specifiniai teršalai ◄	3 mėnesiai	3 mėnesiai	3 mėnesiai	3 mėnesiai
Prioritetinės medžiagos	1 mėnuo	1 mėnuo	1 mėnuo	1 mėnuo

1.3.5. Papildomi saugomų teritorijų monitoringo reikalavimai

Pirmiau nurodytos būtinos monitoringo programos papildomos siekiant įvykdyti šiuos reikalavimus:

Geriamojo vandens ėmimo vietos

Paviršinio vandens telkiniai, nustatyti pagal 7 straipsnį, iš kurių tiekiama vidutiniškai daugiau kaip 100 m3 vandens per dieną, turi būti paskelbti monitoringo vietomis ir juose turi būti vykdomas toks papildomas monitoringas, kurio gali reikėti šio straipsnio reikalavimams įvykdyti. Tokiuose telkiniuose monitoringas taikomas visoms į jį išleidžiamoms prioritetinėms medžiagoms ir kitoms medžiagoms, kurių į juos išleidžiami nemaži kiekiai, galį paveikti vandens telkinio būklę, ir kurios kontroliuojamos pagal Geriamojo vandens direktyvą. Monitoringas vykdomas tokiu dažnumu:

Aptarnaujamos bendruomenės dydis	Dažnumas
< 10 000	4 kartus per metus
10 000 –30 000	8 kartus per metus
> 30 000	12 kartų per metus

Saugomos buveinių ir rūšių teritorijos

Tokioms teritorijoms priklausantys vandens telkiniai įtraukiami į pirmiau minėtą veiklos monitoringo programą, kai remiantis poveikio vertinimu ir priežiūros monitoringu nustatoma, kad juose gali būti nepasiekti pagal 4 straipsnį jiems nustatyti aplinkos apsaugos tikslai. Atliekant monitoringą siekiama įvertinti visas telkiniams daromo nemažo poveikio rūšis ir jų dydį ir prireikus įvertinti tokių telkinių būklės pokyčius dėl vykdomų priemonių programų. Monitoringas vykdomas tol, kol teritorijos netenkina vandeniui keliamų reikalavimų, nustatytų įstatymuose, pagal kuriuos tie telkiniai buvo įvardyti, ir kol nepasiekia 4 straipsnyje jiems numatytų tikslų.

▼M7

1.3.6. Kokybės elementų monitoringo standartai

Tipinių parametrų monitoringui taikomi metodai turi atitikti tuos toliau nurodytų tarptautinių standartų reikalavimus, kurie yra susiję su monitoringu, arba kitus nacionalinius ar tarptautinius standartus, kuriais būtų užtikrinama lygiavertė mokslinė ir palyginamoji duomenų kokybė.

Biologinės kokybės elementų mėginių ėmimo standartai

Bendrieji metodai, skirti naudoti su toliau nurodytiems biologinės kokybės elementams taikomų standartų specialiaisiais metodais.

EN ISO 5667–3:2012

Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Vandens mėginių konservavimas ir tvarkymas

Fitoplaktonui taikomi standartai

EN 15204:2006	Vandens kokybė. Fitoplanktono nustatymo, taikant atvirkštinę mikroskopiją (Utermöhl'o būdą), vadovas
EN 15972:2011	Vandens kokybė. Nurodymai dėl jūrų fitoplanktono kiekybinio ir kokybinio tyrimo
ISO 10260:1992	Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo a koncentracijos nustatymas

Makrofitams ir fitobentosui taikomi standartai

EN 15460:2007	Vandens kokybė. Ežerų makrofitų stebėjimo vadovas
EN 14184:2014	Vandens kokybė. Nurodymai dėl vandenų makrofitų vandentėkmėse tyrinėjimo
EN 15708:2009	Vandens kokybė. Fitobentosų sekliose vandentėkmėse tyrinėjimo, ėminių ėmimo ir laboratorinės analizės vadovas
EN 13946:2014	Vandens kokybė. Nurodymai dėl įprastinio upių ir ežerų bentosinių titnagdumblių ėminių ėmimo ir ruošimo
EN 14407:2014	Vandens kokybė. Nurodymai dėl upių ir ežerų bentosinių titnagdumblių ėminių identifikavimo ir skaičiavimo

Dugno bestuburiams taikomi standartai

EN ISO 10870:2012	Vandens kokybė. Bentosinių makrobestuburių, esančių gėlame vandenyje, ėminių ėmimo metodų ir įtaisų parinkimo gairės
EN 15196:2006	Vandens kokybė. Uodo trūklio lervų (Diptera būrio) ėminių, skirtų ekologiniam įvertinimui, ėmimo ir apdorojimo vadovas
EN 16150:2012	Vandens kokybė. Nurodymai, kaip imti bentosinių stambiųjų bestuburių ėminius iš negilių vandentakių proporcingai jų esamo paplitimo sluoksniams
EN ISO 19493:2007	Vandens kokybė. Jūrų kietojo dugno biologinių tyrimų vadovas
EN ISO 16665:2013	Vandens kokybė. Minkšto jūros dugno makrofaunos kiekybinio ėminių ėmimo ir jų apdorojimo gairės

Žuvims taikomi standartai

EN 14962:2006	Vandens kokybė. Žuvų ėminių ėmimo metodų taikymo ir parinkimo vadovas
EN 14011:2003	Vandens kokybė. Žuvų pavyzdžių ėmimas elektra
EN 15910:2014	Vandens kokybė. Nurodymai dėl žuvų gausos įvertinimo, taikant judamosios hidroakustikos metodus
EN 14757:2005	Vandens kokybė. Žuvų ėminio ėmimas įvairių matmenų akių žiauniniais tinklais

Hidromorfologinių parametrų standartai

EN 14614:2004	Vandens kokybė. Vadovas upių hidromorfologinėms charakteristikoms įvertinti
EN 16039:2011	Vandens kokybė. Ežerų hidromorfologinių charakteristikų įvertinimo vadovas

Fizinių-cheminių parametrų standartai

Visi atitinkami CEN/ISO standartai.

▼B

1.4. Ekologinės būklės klasifikacija ir pateikimas

1.4.1. Biologinio monitoringo rezultatų palyginamumas

i)

Siekdamos įvertinti biologinės kokybės elementų vertes kiekvienai paviršinio vandens kategorijai ar labai pakeistiems ir dirbtiniams paviršinio vandens telkiniams, valstybės narės sukuria monitoringo sistemas. Taikant toliau išdėstytą tvarką labai pakeistiems ar dirbtiniams vandens telkiniams, nuorodos į ekologinę būklę laikomos nuorodomis į ekologinį potencialą. Tokiose sistemose galima panaudoti tam tikrą rūšį ar rūšių grupes, kurios yra būdingos visam kokybės elementui.

ii)

Siekdama užtikrinti tokių monitoringo sistemų palyginamumą kiekviena valstybė narė savo taikomų sistemų rezultatus ekologinės būklės klasifikavimo tikslais išreiškia ekologinės kokybės santykiais. Tai yra konkrečiame vandens telkinyje stebimų biologinių parametrų verčių ir etaloninėmis tam telkiniui taikomomis sąlygomis esančių parametrų verčių santykiai. Santykis išreiškiamas skaičiais nuo nulio iki vieneto: gerą ekologinę būklę atspindinčios vertės artėja prie vieneto, blogą – prie nulio.

iii)

Kiekviena valstybė narė savo monitoringo sistemoje kiekvienos paviršinio vandens kategorijos ekologinės kokybės santykio skalę padalija į penkias klases, pradedant labai gera ir baigiant bloga ekologine būkle, kaip apibrėžta 1.2 skirsnyje, ir klasių riboms priskiria tam tikrą skaitmeninę vertę. Vertė, priskiriama labai geros ir geros būklės klasių ribai, ir vertė, priskiriama geros ir vidutiniškos būklės ribai, nustatoma toliau aprašytu kalibravimo būdu.

iv)

Komisija, siekdama užtikrinti, kad klasių ribos būtų nustatytos, laikantis 1.2 skirsnyje pateiktų normatyvinių apibrėžimų, ir kad įvairių valstybių narių nustatytas ribas būtų galima palyginti, padeda tokį kalibravimą atlikti.

v)

Atliekant tokį bendrą kalibravimą Komisija padeda valstybėms narėms keistis informacija, kuri padėtų nustatyti kiekviename Bendrijos ekologiniame regione tam tikras vietas; šios vietos sudarys bendro kalibravimo tinklą. Į šį tinklą turi įeiti vietos, parinktos iš kiekviename ekoregione esančių visų paviršinio vandens telkinių tipų. Kiekvienam parinktam paviršinio vandens telkinio tipui tinkle turi būti bent dvi vietos, kurios atitiktų labai geros ir geros būklės normatyvinių apibrėžimų ribą, ir bent dvi vietos, kurios atitiktų geros ir vidutiniškos būklės normatyvinių apibrėžimų ribą. Vietas parenka ekspertai, apsilankę vietose ir kartu remdamiesi turima informacija.

vi)

Kiekvienos valstybės narės monitoringo sistema taikoma toms bendro kalibravimo tinklo vietoms, kurios yra ekoregione ir priklauso tokiam paviršinio vandens tipui, kuriam sistema taikoma pagal šios direktyvos reikalavimus. Kalibravimo rezultatai taikomi nustatant skaitmenines atitinkamų klasių ribų vertes kiekvienos valstybės narės monitoringo sistemoje.

▼M2

vii)

Komisija parengia vietų, kurios sudarys bendro kalibravimo tinklą, registro projektą. ►M8 ————— ◄

▼M8 —————

▼M8

ix)

Bendro kalibravimo rezultatai ir valstybių narių monitoringo sistemos klasių vertės, kurios nustatytos pagal i–viii papunkčius, paskelbiamos per šešis mėnesius nuo įgyvendinimo akto priėmimo pagal 21 straipsnį.

▼B

1.4.2. Monitoringo rezultatų ir ekologinės būklės bei ekologinio potencialų klasių pateikimas

i)

Paviršinio vandens kategorijos: vandens telkinio ekologinės būklės klasė nustatoma pagal žemesniąją vertę, kuri yra nustatyta atliekant atitinkamų kokybės elementų, suklasifikuotų toliau pateiktos lentelės pirmojoje skiltyje, biologinį ir fizinį-cheminį monitoringą. Valstybės narės pateikia kiekvieno upės baseino rajono žemėlapį, kuriame kiekvieno vandens telkinio ekologinės būklės klasė yra pažymėta spalva pagal toliau pateiktos lentelės antrąją skiltį.

Ekologinės būklės klasė	Spalvinis kodas
Labai gera	Mėlyna
Gera	Žalia
Vidutiniška	Geltona
Bloga	Oranžinė
Labai bloga	Raudona

ii)

Labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai: vandens telkinio ekologinio potencialo būklės klasė nustatoma pagal žemesniąją vertę, kuri yra nustatyta atliekant atitinkamų kokybės elementų, suklasifikuotų toliau pateiktos lentelės pirmojoje skiltyje, biologinį ir fizinį-cheminį monitoringą. Valstybės narės pateikia kiekvieno upės baseino rajono žemėlapį, kuriame kiekvieno dirbtinio vandens telkinio ekologinio potencialo klasė yra pažymėta spalva pagal toliau pateiktos lentelės antrąją skiltį, o labai pakeisto vandens telkinio ekologinė potencialo klasė – pagal lentelės trečiąją skiltį:

Ekologinio potencialo klasė	Spalvinis kodas
Ekologinio potencialo klasė	Dirbtiniai vandens telkiniai	Labai pakeisti
Gera ir labai gera	Žalia su šviesiai pilkais strypais	Žalia su tamsiai pilkais strypais
Vidutiniška	Geltona su šviesiai pilkais strypais	Geltona su tamsiai pilkais strypais
Bloga	Oranžinė su šviesiai pilkais strypais	Oranžinė su tamsiai pilkais strypais
Labai bloga	Raudona su šviesiai pilkais strypais	Raudona su tamsiai pilkais strypais

iii)

Valstybės narės juodu tašku žemėlapyje taip pat pažymi tuos vandens telkinius, kuriuose gera būklė arba geras ekologinis potencialas nepasiektas dėl to, kad tam tikrų sintetinių ar nesintetinių teršalų atžvilgiu nesilaikoma vieno ar kelių tam telkiniui nustatytų aplinkos kokybės standartų (pagal tos valstybės narės nustatytą standartų laikymosi režimą).

▼M8

iv)

Valstybės narės gali pateikti papildomus žemėlapius, kuriuose atskirai nurodoma informacija apie ekologinę kokybę pagal vieną ar kelis toliau nurodytus kokybės elementus:

—

biologinius elementus;

—

hidromorfologinius elementus, kurie papildo biologinius elementus;

—

bendruosius fizikinius-cheminius elementus, kurie papildo biologinius elementus.

Valstybės narės taip pat gali pateikti žemėlapius arba lenteles, kuriuose nurodomas šių kokybės elementų pokyčių mastas, palyginti su ankstesniu planavimo ciklu.

▼B

1.4.3. Cheminės būklės monitoringo rezultatų ir klasių pateikimas

▼M8

Vandens telkinys identifikuojamas kaip geros cheminės būklės, jei jo paviršinio vandens cheminė būklė yra gera, kaip apibrėžta 2 straipsnio 24 dalyje. Jei ji tokia nėra, telkinys identifikuojamas kaip telkinys, kuriame nepasiekta gera cheminė būklė.

▼B

Valstybės narės pateikia kiekvieno upės baseino rajono žemėlapį, kuriame kiekvieno vandens telkinio cheminės būklės klasė yra pažymėta spalva pagal toliau pateiktos lentelės antrąją skiltį.

Cheminės būklės klasė	Spalvinis kodas
Gera	Mėlyna
Nepasiekta gera cheminė būklė	Raudona

▼M8

Valstybės narės gali pateikti papildomus žemėlapius, kuriuose informacija apie cheminę būklę pagal vieną ar kelias toliau nurodytas medžiagas pateikiama atskirai nuo informacijos apie likusias Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje nurodytas medžiagas:

a)

prioritetinės medžiagos, kurios Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje nurodytos kaip medžiagos, kurioms būdingos visur esančių patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų (uPBT) savybės;

b)

per naujausią peržiūrą, kurią Komisija atliko pagal šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalį, nustatytos naujos prioritetinės medžiagos;

c)

prioritetinės medžiagos, kurioms per naujausią peržiūrą pagal šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalį buvo nustatyti peržiūrėti ir griežtesni AKS;

d)

medžiagos, kurios pagal Direktyvos 2008/105/EB 8d straipsnį ir remiantis pagal šios direktyvos II priedą atliktu pavojų ir poveikio paviršiniams vandens telkiniams vertinimu nustatytos kaip upių baseinų specifiniai teršalai.

Valstybės narės upių baseinų valdymo planuose taip pat gali pateikti medžiagų, nurodytų pirmos pastraipos a–d punktuose, nukrypimo nuo nustatytų AKS verčių laipsnį. Tokius papildomus žemėlapius pateikiančios valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad jie būtų tarpusavyje palyginami upės baseino ir Sąjungos lygmeniu.

▼B

2. POŽEMINIS VANDUO

2.1. Požeminio vandens kiekybinė būklė

2.1.1. Kiekybinės būklės klasifikavimo parametras

Požeminio vandens lygio režimas

2.1.2 Kiekybinės būklės apibrėžimas

Elementas

Gera būklė

Požeminio vandens lygis

Požeminio vandens lygiui požeminio vandens telkinyje palaikyti užtenka esamų požeminio vandens išteklių, esant tam pačiam ilgalaikiam metiniam vandens ėmimo iš telkinio vidurkiui.

Taigi požeminio vandens lygio pokyčiai dėl antropogeninių priežasčių:

— nekliudo pasiekti pagal 4 straipsnį susijusiems paviršiniams vandenims nustatytų aplinkos apsaugos tikslų,

— kiek ženkliau neprastina tokių vandenų būklės,

— nepakenkia sausumos ekosistemoms, kurios tiesiogiai priklauso nuo požeminio vandens telkinio,

o vandens tėkmės krypties pasikeitimai dėl lygio pokyčių gali atsirasti tik laikinai arba nuolatos tik ribotame plote, bet dėl to į jį nepatenka nei sūrus vanduo, nei kas kita, ir tai nerodo ilgalaikių, aiškiai matomų antropogeniškai sukelto tėkmės krypties pasikeitimo tendencijų, dėl kurių į vandenis gali patekti tokios intruzijos.

2.2. Požeminio vandens kiekybinės būklės monitoringas

2.2.1. Požeminio vandens lygio monitoringo tinklas

Požeminio vandens monitoringo tinklas įrengiamas pagal 7 ir 8 straipsnių reikalavimus. Monitoringo tinklas turi būti suprojektuotas taip, kad jis leistų patikimai įvertinti visų požeminio vandens telkinių ar jų grupių kiekybinę būklę, įskaitant ir esamų požeminio vandens išteklių būklę. Valstybės narės pateikia žemėlapį ar žemėlapius, kuriuose yra pažymėtas upės baseino valdymo plane nurodytas požeminio vandens monitoringo tinklas.

▼M8

Kai monitoringo tinklas apima ne ėminių ėmimo vietas, o Žemės arba nuotolinį stebėjimą ar kitus novatoriškus metodus, nurodomi CEN, ISO arba kiti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai, kurie buvo taikomi siekiant užtikrinti, kad gauti laiko ir erdviniai duomenys būtų tokie pat patikimi, kaip duomenys, gauti taikant įprastus monitoringo metodus ėminių ėmimo vietose.

▼B

2.2.2. Monitoringo vietų tankumas

Tinkle turi būti pakankamai tipiškų monitoringo taškų, kad būtų galima kiekviename požeminio vandens telkinyje arba tokių telkinių grupėje apytikriai apskaičiuoti požeminio vandens lygį atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius vandens pasipildymo svyravimus, visų pirma, kad:

—

požeminio vandens telkiniuose, kuriuose yra pavojus, kad gali būti nepasiekti pagal 4 straipsnį nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, monitoringo taškų tankumas būtų pakankamas ir leistų įvertinti vandens ėmimo iš telkinio ir išleidimo į jį poveikį vandens lygiui jame,

—

požeminio vandens telkiniuose, kuriuose požeminis vanduo teka per valstybės narės sieną, būtų pakankamai monitoringo taškų, kurie leistų apytikriai įvertinti požeminio vandens tėkmės per valstybės narės sieną kryptį ir apimtį.

2.2.3. Stebėjimų dažnumas

Stebėjimų dažnumas turi būti pakankamas, kad leistų įvertinti kiekvieno požeminio vandens telkinio ar grupės telkinių kiekybinę būklę, atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius vandens pasipildymo svyravimus, visų pirma, kad:

—

požeminio vandens telkiniuose, kuriuose yra pavojus, kad gali būti nepasiekti pagal 4 straipsnį nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, matavimų dažnumas būtų pakankamas, kad būtų galima įvertinti vandens ėmimo iš telkinio ir išleidimo į jį poveikį vandens lygiui jame,

—

požeminio vandens telkiniuose, kuriuose požeminis vanduo teka per valstybės narės sieną, matavimai būtų atliekami pakankamai dažnai, kad būtų galima apytikriai įvertinti požeminio vandens tėkmės per valstybės narės sieną kryptį ir apimtį.

2.2.4. Požeminio vandens kiekybinės būklės aiškinimas ir pateikimas

Iš monitoringo tinklo gauti duomenys apie požeminio vandens telkinį ar grupę telkinių naudojami to telkinio ar telkinių kiekybinei būklei įvertinti. Vadovaudamosi 2.5 skirsniu valstybės narės pateikia atlikto požeminio vandens kiekybinės būklės vertinimo žemėlapį, kuriame taiko šiuos žymėjimus:

Gera : žalia

Bloga : raudona.

2.3. Požeminio vandens cheminė būklė

2.3.1. Parametrai, taikomi nustatant požeminio vandens cheminę būklę

Elektros laidis

Teršalų koncentracija

▼M8

2.3.2. Geros požeminio vandens cheminės būklės apibrėžtis

Elementas	Gera būklė
Teršalų koncentracija	Požeminio vandens telkinio cheminė sudėtis yra tokia, kad teršalų koncentracija, kaip nurodyta toliau: — nerodo, kad į vandenį būtų patekę sūraus vandens ar kitokių intruzijų, — neviršija požeminio vandens kokybės standartų, nurodytų Direktyvos 2006/118/EB I priede, požeminio vandens teršalų ir taršos rodiklių ribinių verčių, nustatytų pagal tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktą, ir Sąjungos masto ribinių verčių, nustatytų pagal tos direktyvos 8 straipsnio 3 dalį, — nėra tokia, kad trukdytų pasiekti susijusiems paviršiniams vandenims pagal 4 straipsnį nustatytų aplinkos apsaugos tikslų arba reikšmingai pablogintų ekologinę ar cheminę tokių telkinių būklę, ar reikšmingai pakenktų sausumos ekosistemoms, kurios tiesiogiai priklauso nuo to požeminio vandens telkinio.
Laidumas	Laidumo pokyčiai nerodo sūraus vandens ar kitokios intruzijos į požeminį vandens telkinį.

▼B

2.4. Požeminio vandens cheminės būklės monitoringas

2.4.1. Požeminio vandens monitoringo tinklas

Požeminio vandens monitoringo tinklas įrengiamas pagal 7 ir 8 straipsnių reikalavimus. Monitoringo tinklas turi būti suprojektuotas taip, kad per jį būtų galima nuosekliai ir išsamiai apžvelgti požeminio vandens cheminę būklę kiekviename upės baseine ir nustatyti ilgalaikes antropogeninės veiklos sąlygojamas teršalų didėjimo tendencijas.

Remdamosi pagal 5 straipsnį ir II priedą atliktu apibūdinimu ir poveikio vertinimu valstybės narės kiekvienam upės baseino valdymo plano laikotarpiui sudaro priežiūros monitoringo programą. Šios programos duomenys naudojami veiklos monitoringo programai sudaryti likusiam atitinkamo plano laikotarpiui.

Plane turi būti nurodytas apytikris monitoringo programų rezultatų patikimumo ir tikslumo laipsnis.

▼M8

Kai monitoringo tinklas apima ne ėminių ėmimo vietas, o Žemės arba nuotolinį stebėjimą ar kitus novatoriškus metodus, nurodomi CEN, ISO arba kiti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai, kurie buvo taikomi siekiant užtikrinti, kad gauti laiko ir erdviniai duomenys būtų tokie pat patikimi, kaip duomenys, gauti taikant įprastus monitoringo metodus ėminių ėmimo vietose.

▼B

2.4.2. Priežiūros monitoringas

Tikslas

Priežiūros monitoringas vykdomas:

—

poveikio vertinimo procedūrai papildyti ir pagrįsti,

—

norint gauti informaciją, kurios reikia ilgalaikėms gamtinių sąlygų ir antropogeninės veiklos sąlygojamoms tendencijoms vertinti.

Monitoringo vietų parinkimas

Kiekvienam iš toliau nurodytų telkinių parenkamas pakankamas monitoringo vietų skaičius:

—

telkiniams, kuriuos apibūdinus pagal II priedą nustatomas rizikos faktorius,

—

telkiniams, kurie kerta valstybės narės sienas.

Parametrų parinkimas

Visuose parinktuose požeminio vandens telkiniuose stebimi visi šie pagrindiniai parametrai:

—

deguonies kiekis,

—

pH vertė,

—

elektros laidis,

—

nitratai,

—

amonis.

Telkiniuose, kuriuose pagal II priedą nustatoma, jog juose gali būti nepasiekta gera būklė, taip pat stebimi tie parametrai, kurie sąlygoja tokią riziką.

Valstybės sienas kertančiuose vandens telkiniuose taip pat stebimi tie parametrai, kurie yra svarbūs norint apsaugoti požeminio vandens srautą, naudojamą visokiausioms reikmėms.

2.4.3. Veiklos monitoringas

Tikslas

Veiklos monitoringas vykdomas tarp priežiūros monitoringo programų siekiant:

—

nustatyti visų požeminio vandens telkinių ar jų grupių, kuriems yra nustatytas rizikos faktorius, cheminę būklę,

—

nustatyti, ar yra ilgalaikių antropogeninės veiklos sąlygojamų kai kurių teršalų koncentracijos didėjimo tendencijų.

Monitoringo vietų parinkimas

Veiklos monitoringas taikomas visiems požeminio vandens telkiniams ar jų grupėms, kurioms, atlikus pagal II priedą poveikio vertinimą ir priežiūros monitoringą, nustatoma rizika, kad gali būti nepasiekti pagal 4 straipsnį nustatyti tikslai. Monitoringo vietos parenkamos atsižvelgiant taip pat į tai, ar gaunami iš tos vietos monitoringo duomenys tipiškai atspindi atitinkamo požeminio vandens telkinio ar telkinių kokybę.

▼M8

Monitoringo dažnumas

Veiklos monitoringas vykdomas tarp priežiūros monitoringo programų tokiu dažnumu, kurio pakanka, kad būtų galima nustatyti atitinkamų apkrovų poveikį, įskaitant, kai aktualu, medžiagų naudojimo sezoninių svyravimų ir trumpalaikių bei ilgalaikių požeminio vandens pasipildymo svyravimų poveikį, galintį daryti įtaką cheminės būklės parametrams, ir ne rečiau kaip kartą per metus, išskyrus atvejus, kai, remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų nuomone, būtų pagrįsta nustatyti didesnius intervalus, visų pirma jei galima įrodyti, kad keletą metų iš eilės tam tikras parametras nebuvo viršytas arba jo atžvilgiu nenustatyta nuolatinė didėjimo tendencija.

▼B

2.4.4. Teršalų tendencijų nustatymas

Valstybės narės priežiūros ir veiklos monitoringo duomenis naudoja, siekdamos nustatyti ilgalaikes antropogeninės veiklos sąlygojamas teršalų didėjimo tendencijas ir tokių tendencijų mažinimo priemones. Turi būti nurodyti atskaitos metai ar laikotarpis, nuo kurio tendencijos didėjimas nustatomas ir skaičiuojamas. Tendencijos apskaičiuojamos požeminio vandens telkiniui arba atitinkamais atvejais — grupei telkinių. Tendencijos mažėjimą būtina parodyti statistiškai ir nurodyti apskaičiavimų patikimumo laipsnį.

▼M8

2.4.5. Požeminio vandens cheminės būklės aiškinimas ir pateikimas

Požeminio vandens telkinio cheminė būklė vertinama pagal visus atskirų jo monitoringo vietų duomenis. Apskaičiuojamas kiekviename požeminio vandens telkinio ar telkinių grupės monitoringo vietoje gautų toliau nurodytų parametrų rezultatų vidurkis:

a)

cheminių parametrų, kurių kokybės standartai nustatyti Direktyvos 2006/118/EB I priede;

b)

cheminių parametrų, kuriems pagal Direktyvos 2006/118/EB 3 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos nacionalinės ribinės vertės;

c)

cheminių parametrų, kuriems pagal Direktyvos 2006/118/EB 8 straipsnio 3 dalį nustatytos Sąjungos masto ribinės vertės.

Remiantis pirmoje pastraipoje nurodytais vidurkiais parodoma, ar požeminio vandens cheminė būklė, apibrėžta vadovaujantis pirmoje pastraipoje nurodytais kokybės standartais ir ribinėmis vertėmis, yra gera.

Vadovaudamosi 2.5 skirsniu, valstybės narės pateikia požeminių vandens telkinių žemėlapį, kuriame tų telkinių cheminė būklė yra pažymėta šiomis spalvomis:

Bloga: raudona.

Gera: žalia

Valstybės narės gali pateikti papildomus žemėlapius, kuriuose informacija apie cheminę būklę pagal vieną ar kelias toliau nurodytas medžiagas pateikiama atskirai nuo informacijos apie likusias Direktyvoje 2006/118/EB nurodytas medžiagas:

a)

atlikus naujausią peržiūrą pagal Direktyvą 2006/118/EB nustatytos naujos medžiagos;

b)

medžiagos, kurioms pagal Direktyvos 2006/118/EB 8 straipsnį nustatyti peržiūrėti ir griežtesni kokybės standartai (KS) arba ribinės vertės.

Valstybės narės upių baseinų valdymo planuose taip pat gali pateikti nukrypimo nuo nustatytų KS ar ribinių verčių pagal medžiagas, nurodytas pirmos pastraipos a ir b punktuose, laipsnį. Tokius papildomus žemėlapius pateikiančios valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad jie būtų tarpusavyje palyginami upės baseino ir Sąjungos lygmeniu.

Valstybės narės taip pat juodu tašku žemėlapyje pažymi tuos požeminius vandens telkinius, kurie dėl žmogaus veiklos yra paveikti reikšmingos ir nuolatinės kurio nors teršalo koncentracijos didėjimo tendencijos. Tokios tendencijos mažėjimas žemėlapyje žymimas mėlynu tašku.

Šie žemėlapiai pridedami prie upių baseinų valdymo planų.

▼B

2.5. Požeminio vandens būklės pateikimas

Valstybės narės upės baseino valdymo plane pateikia žemėlapį, kuriame pagal 2.2.4 ir 2.4.5 skirsnių reikalavimus spalvomis pažymi kiekvieno požeminio vandens telkinio ir telkinių grupės kiekybinę ir cheminę būklę. Valstybės narės pagal 2.2.4 ir 2.4.5 skirsnių reikalavimus gali pateikti ne atskirus, bet vieną žemėlapį, bet tokiu atveju žemėlapyje jos pažymi pagal 2.4.5 skirsnio reikalavimus tuos telkinius, kuriuose pastebima ženkli ir pastovi tam tikro teršalo didėjimo tendencija ir kuriuose toji tendencija mažėja.

VI PRIEDAS Į PRIEMONIŲ PROGRAMAS ĮTRAUKTINŲ PRIEMONIŲ SĄRAŠAS

VI PRIEDAS

Į PRIEMONIŲ PROGRAMAS ĮTRAUKTINŲ PRIEMONIŲ SĄRAŠAS

A DALIS

Priemonės, kurių reikalaujama pagal šias direktyvas:

i)

Maudyklų vandens kokybės direktyvą 76/160/EEB;

ii)

Paukščių direktyvą 79/409/EEB ( 33 );

iii)

Geriamojo vandens direktyvą 80/778/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/83/EB;

iv)

Stambių avarijų (Seveso) direktyvą 96/82/EB ( 34 );

v)

Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą 85/337/EEB ( 35 );

vi)

Nuotėkų dumblo direktyvą 86/278/EEB ( 36 );

vii)

Miesto nuotėkų valymo direktyvą 91/271/EEB;

viii)

Augalinių produktų apsaugos direktyvą 91/414/EEB;

ix)

Nitratų direktyvą 91/676/EEB;

x)

Naturalių buveinių direktyvą 92/43/EEB ( 37 );

xi)

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvą 96/61/EB.

B DALIS

Toliau pateikiamas neekskliuzyvinis papildomų priemonių, kurias valstybės narės gali taikyti savo upių baseino rajono priemonių programoje, kurios reikalaujama 11 straipsnio 4 dalyje, sąrašas:

i)

teisinės priemonės

ii)

administracinės priemonės

iii)

ekonominės ir fiskalinės priemonės

iv)

derybomis pasiekti aplinkos apsaugos susitarimai

v)

išmetamų teršalų kontrolės priemonės

vi)

geros praktikos kodeksai

vii)

šlapžemių ir atkūrimas

viii)

vandens ėmimo kontrolė

ix)

paklausos valdymo priemonės, inter alia, skatinimas auginti tinkamus žemės ūkio pasėlius, pavyzdžiui, mažai drėgmės reikalaujančius augalus sausringose teritorijose

x)

našumo ir pakartotino naudojimo priemonės, pavyzdžiui, vandenį taupiai naudojančios technologijos pramonėje ir taupūs drėkinimo metodai

xi)

statybos projektai

xii)

vandens gėlinimo įrenginiai

xiii)

atstatomieji projektai

xiv)

dirbtinis vandeningųjų sluoksnių papildymas vandeniu

xv)

švietimo projektai

xvi)

tyrimo, plėtros ir parodomieji projektai

xvii)

kitos atitinkamos priemonės.

VII PRIEDAS UPĖS BASEINO VALDYMO PLANAI

VII PRIEDAS

UPĖS BASEINO VALDYMO PLANAI

A.

Upės baseino valdymo planus sudaro šie elementai:

1.

Bendras upės baseino rajono ypatybių apibūdinimas pagal 5 straipsnį ir II priedą. Čia turi būti:

1.1.	apibūdinant paviršinius vandenis: — vandens telkinių žemėlapiai, nurodant jų vietą ir ribas, — ekologinių regionų ir paviršinio vandens telkinių tipų, esančių upės baseine, žemėlapiai, — paviršinio vandens telkinių tipų etaloninės sąlygos.

1.2.	apibūdinant požeminius vandenis: — požeminio vandens telkinių žemėlapiai, nurodant jų vietą ir ribas.

2.

Ženklių poveikių ir žmogaus veiklos įtakos paviršiniams ir požeminiams vandenims apibendrinimas, taip pat:

—

sutelktojo šaltinio keliamos taršos vertinimas,

—

pasklidųjų taršos šaltinių keliamos taršos vertinimas, taip pat žemės naudojimo apibūdinimas,

—

poveikio kiekybinei vandens būklei, įskaitant vandens ėmimo poveikį, vertinimas,

—

kitų žmogaus veiklos poveikių vandens būklei analizė.

3.	Saugomų teritorijų identifikavimas ir žemėlapiai, kaip reikalaujama 6 straipsnyje ir IV priede.

4.

Monitoringo tinklų, įrengtų taikant 8 straipsnį ir V priedą, žemėlapiai ir žemėlapio forma pateikti pagal tas nuostatas įvykdytų monitoringo programų rezultatų duomenys apie:

4.1.	paviršinių vandenų ekologinę ir cheminę būklę;

4.2.	požeminių vandenų cheminę ir kiekybinę būklę;

4.3.	saugomas teritorijas.

5.	Aplinkos apsaugos tikslų, nustatytų paviršiniams ir požeminiams vandenims bei saugomoms teritorijoms pagal 4 straipsnį, sąrašas, įskaitant visų pirma atvejus, kai buvo pritaikytos 4 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys ir su jais susijusi pagal tą straipsnį būtina informacija.

6.	Ekonominė vandens naudojimo analizės santrauka, kaip reikalaujama 5 straipsnyje ir III priede.

7.

Pagal 11 straipsnį priimtos priemonių programos ar programų apibendrinimas, įskaitant būdus, kaip jomis siekiama 4 straipsnį nustatytų tikslų;

7.1.	Bendrijos vandens apsaugos teisės aktų įgyvendinimui būtinų priemonių apibendrinimas;

7.2.	ataskaita apie praktiškai atliktus veiksmus ir pritaikytas priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti vandens naudojimo sąnaudų susigrąžinimo principą pagal 9 straipsnį;

7.3.	taikytų priemonių, siekiant įvykdyti 7 straipsnio reikalavimus, apibendrinimas;

7.4.	vandens ėmimo ir užtvenkimo kontrolės priemonių apibendrinimas, įskaitant nuorodas į registrus ir atvejus, kai buvo taikytos išimtys pagal 11 straipsnio 3 dalies e punktą;

7.5.	iš sutelktųjų taršos šaltinių išleidžiamų teršalų ir kitokios veiklos, turinčios poveikį vandens būklei, kontrolės priemonių, taikytų pagal 11 straipsnio 3 dalies g ir i punktus, apibendrinimas;

7.6.	atvejai, kai pagal 11 straipsnio 3 dalies j punktą buvo duotas leidimas išleisti teršalus į požeminius vandenis;

7.7.	priemonių, taikytų prioritetinėms medžiagoms pagal 16 straipsnį, apibendrinimas;

7.8.	priemonių, skirtų atsitiktinei taršai išvengti ar sumažinti, apibendrinimas;

7.9.	priemonių, taikytų pagal 11 straipsnio 5 dalį vandens telkiniams, kuriuose tikriausiai nebus pasiekti pagal 4 straipsnį nustatyti reikalavimai, apibendrinimas;

7.10.

detali informacija apie papildomas priemones, kurių reikia siekiant nustatytų aplinkos apsaugos tikslų;

7.11.

detali informacija apie priemones, taikytas sustabdyti jūros vandenų taršą pagal 11 straipsnio 6 dalį.

8.	Kitų detalesnių programų ar valdymo planų, skirtų tam tikroms baseino dalims, sektoriams, problemoms ar vandens tipams, sąrašas kartu su jų turinio santrauka.

9.	Taikytų viešų informacinių ir konsultacinių priemonių, jų rezultatų ir jų sąlygotų plano pakeitimų apibendrinimas.

10.	Kompetentingų institucijų sąrašas pagal I priedą.

11.	Informaciniai centrai ir tvarka, kaip gauti pagrindinius 14 straipsnio 1 dalyje minimus dokumentus ir informaciją, visų pirma detalią informaciją apie priemones, priimtas pagal 11 straipsnio 3 dalies g ir i punktus, ir faktiškai surinktus monitoringo duomenis pagal 8 straipsnį ir V priedą.

B.

Pirmajame atnaujintame upės baseino valdymo plano variante ir visuose kituose jo atnaujintuose variantuose nurodoma:

1.	visų pakeitimų ir atnaujinimų, padarytų po ankstesniojo upės baseino valdymo plano varianto paskelbimo, apibendrinimas, įskaitant jo atliktinų pagal 14 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalis peržiūrėjimų apibendrinimą;

2.	pažangos siekiant aplinkos apsaugos tikslų įvertinimas, taip pat monitoringo rezultatai per ankstesniojo plano laikotarpį, pateikti žemėlapio forma, ir paaiškinimas, kodėl kai kurie aplinkos apsaugos tikslai nepasiekti;

3.	neįvykdytų priemonių, kurios buvo numatytos ankstesniame upės baseino valdymo plano variante, apibendrinimas ir neįvykdymo paaiškinimas;

4.	visų papildomų tarpinių priemonių, kurių buvo imtasi pagal 11 straipsnio 5 dalį po ankstesniojo upės baseino valdymo plano varianto paskelbimo, apibendrinimas;

▼M8

5.	visų priemonių, priimtų siekiant atsižvelgti į Komisijos pagal 18 straipsnio 2 dalies c punktą pateiktus pasiūlymus dėl ankstesnio plano patobulinimų, santrauka.

▼B

VIII PRIEDAS ORIENTACINIS PAGRINDINIŲ TERŠALŲ SĄRAŠAS

VIII PRIEDAS

ORIENTACINIS PAGRINDINIŲ TERŠALŲ SĄRAŠAS

1. Organiniai halogeniniai junginiai ir medžiagos, kurios vandens aplinkoje gali sudaryti tokius junginius.

2. Organiniai fosforo junginiai.

3. Organotino junginiai.

4. Medžiagos ir preparatai arba jų tirpimo vandenyje produktai, jeigu buvo įrodyta, kad jie turi kancerogeninių arba mutageninių savybių, arba tokių savybių, kurios gali paveikti stereoidogeninę, tiroidinę, reprodukcijos arba kitas su vidaus sekrecijos liaukomis susijusias funkcijas vandens aplinkoje arba per ją.

5. Patvarūs angliavandeniliai ir patvarios bei biologiškai kaupiamos organinės toksiškos medžiagos.

6. Cianidai.

7. Metalai ir jų junginiai.

8. Arsenas ir jo junginiai.

9. Biocidai ir augalų apsaugos produktai.

10. Suspensinės medžiagos.

▼M8 —————

▼M8

13. Mikroorganizmai, genai ar genetinė medžiaga, rodantys, kad yra antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų, visų pirma žmonėms ar gyvuliams patogeniškų mikroorganizmų.

XI PRIEDAS

A ŽEMĖLAPIS

A sistema: Upių ir ežerų ekoregionai

1.

Iberijos-Makronezijos regionas

2.

Pirėnai

3.

Italija, Korsika ir Malta

4.

Alpės

5.

Dinarų Vakarų Balkanai

6.

Graikijos Vakarų Balkanai

7.

Rytų Balkanai

8.

Vakarų aukštumos

9.

Vidurio aukštumos

10.

Karpatai

11.

Vengrijos žemumos

12.

Krymo provincija

13.

Vakarų lygumos

14.

Vidurio lygumos

15.

Baltijos sritis

16.

Rytų lygumos

17.

Airija ir Šiaurės Airija

18.

Didžioji Britanija

19.

Islandija

20.

Šiaurės aukštumos

21.

Tundra

22.

Fenoskandijos skydas

23.

Taiga

24.

Kaukazas

25.

Kaspijos įdauba

B ŽEMĖLAPIS

A sistema: Tarpinių vandenų ir pakarančių vandenų ekoregionai

1.

Atlanto vandenynas

2.

Norvegijos jūra

3.

Barenco jūra

4.

Šiaurės jūra

5.

Baltijos jūra

6.

Viduržemio jūra

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/60/EB 2000 m. spalio 23 d. nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai