|
+II PRIEDAS |
II PRIEDAS
II PRIEDAS 1. PAVIRŠINIAI VANDENYS 1.1. Paviršinių vandens telkinių tipų apibūdinimas Valstybės narės nurodo paviršinio vandens telkinių vietą bei ribas ir pagal toliau nurodytą metodiką parengia pradinį visų tokių telkinių apibūdinimą. Rengdamos tokį apibūdinimą valstybės narės paviršinio vandens telkinius gali jungti į grupes.
i)
Upės baseino rajone esantys paviršinio vandens telkiniai priskiriami vienai iš šių paviršinio vandens kategorijų – upės, ežerai, tarpiniai vandenys ir pakrančių vandenys – arba priskiriami dirbtiniams paviršinio vandens telkiniams ar labai pakeistiems paviršinio vandens telkiniams.
ii)
Kiekvienai paviršinio vandens kategorijai priklausantys upės baseino rajone esantys paviršinio vandens telkiniai skirstomi pagal tipus. Tipai yra apibrėžiami, taikant 1.2 skirsnyje pateiktas sistemas – „A sistemą“ arba „B sistemą“.
iii)
Jei taikoma A sistema, paviršinio vandens telkiniai, esantys upės baseino rajone, pirmiausia priskiriami atitinkamiems ekoregionams pagal 1.2 skirsnyje nustatytas ir XI priedo atitinkamame žemėlapyje parodytas geografines teritorijas. Po to kiekvieno ekoregiono vandens telkiniai skirstomi į paviršinio vandens telkinių tipus pagal A sistemos lentelėse nustatytus deskriptorius.
iv)
Jei valstybės narės taiko B sistemą, skirstymas privalo būti bent toks pat detalus kaip ir taikant A sistemą. Atitinkamai paviršinio vandens telkiniai, esantys upės baseino rajone, suskirstomi į tipus, taikant privalomų deskriptorių ir tokių pasirinktinių deskriptorių ar deskriptorių derinių vertes, kurios yra būtinos norint užtikrinti galimybę patikimai išvesti tipui būdingas biologines etalonines sąlygas.
v)
Dirbtiniai ir labai pakeisti paviršinio vandens telkiniai skirstomi pagal tokių paviršinio vandens kategorijų, kurios labiausiai panašios į atitinkamą labai pakeistą ar dirbtinį vandens telkinį, deskriptorius.
vi)
Valstybės narės Komisijai pateikia tipų geografinės vietovės žemėlapį ar žemėlapius (GIS formato), kurie atitinka pagal A sistemą atlikto skirstymo detalumą. 1.2. Ekoregionai ir paviršinio vandens telkinių tipai 1.2.1. Upės
A sistema
B sistema
1.2.2. Ežerai
A sistema
B sistema
1.2.3. Tarpiniai vandenys
A sistema
B sistema
1.2.4. Pakrančių vandenys
A sistema
B sistema
1.3. Paviršinio vandens telkinių tipui būdingų etaloninių sąlygų nustatymas
i)
Kiekvieno paviršinio vandens telkinio tipo, apibūdinamo pagal 1.1 skirsnį, būdingos hidromorfologinės ir fizinės bei cheminės sąlygos nustatomos, išreiškiant hidromorfologinių, fizinių ir cheminių kokybės elementų vertes, nurodytas V priedo 1.1 skirsnyje, kai to tipo paviršinio vandens telkinys yra labai geros ekologinės būklės, kaip apibrėžta V priedo 1.2 skirsnyje pateiktoje atitinkamoje lentelėje. Tipui būdingos biologinės etaloninės sąlygos nustatomos, išreiškiant biologinės kokybės elementų vertes, nurodytas V priedo 1.1 skirsnyje, kai to tipo paviršinio vandens telkinys yra labai geros ekologinės būklės, kaip apibrėžta V priedo 1.2 skirsnyje pateiktoje atitinkamoje lentelėje.
ii)
Taikant šios skirsnio procedūras labai pakeistiems arba dirbtiniams paviršinio vandens telkiniams, nuorodos į labai gerą ekologinę būklę laikomos nuorodomis į didžiausią ekologinį potencialą, kaip apibrėžta V priedo 1.2.5 lentelėje. Vandens telkinio didžiausio ekologinio potencialo vertės peržiūrimos kas šešeri metai.
iii)
Nustatant tipui būdingas sąlygas pagal i ir ii punktus ir tipui būdingas biologines etalonines sąlygas galima remtis erdviniais duomenimis, modeliavimu arba šių metodų deriniu. Kai tokių metodų taikyti nėra galimybių, valstybės narės tokių sąlygų nustatymui gali pasitelkti ekspertų sprendimus. Nustatant labai gerą ekologinę būklę pagal konkrečių sintetinių teršalų koncentracijas, remiamasi tokiomis aptikimo ribomis, kokias galima pasiekti prieinamais nustatymo metu metodais.
iv)
Norėdamos nustatyti tipui būdingas biologines etalonines sąlygas pagal erdvinius duomenis, valstybės narės kiekvienam paviršinio vandens telkinio tipui sudaro atskaitos tinklą. Tinkle turi būti pakankamas skaičius labai geros būklės telkinių, kad būtų galima pakankamai pasitikėti etaloninių sąlygų vertėmis, turint galvoje kokybės elementų verčių, kurios atitinka to tipo paviršinio vandens telkinių labai gerą ekologinę būklę, ir modeliavimo metodų, kuriuos reikia taikyti pagal v punktą, kintamumą.
v)
Modeliavimu paremtos tipui būdingos biologinės etaloninės sąlygos gali būti nustatytos naudojant arba prognozavimo į ateitį modelius, arba retrospektyvinio spėjimo metodus. Metodai turi remtis istoriniais, paleologiniais ir kitais prieinamais duomenimis, kad būtų galima pakankamai pasitikėti etaloninių sąlygų vertėmis ir kad šitaip nustatytos sąlygos būtų nuoseklios ir galiotų kiekvienam paviršinio vandens telkinio tipui.
vi)
Kai neįmanoma patikimai nustatyti kokio nors kokybės elemento etaloninių sąlygų, būdingų paviršinio vandens telkinio tipui, dėl didelio natūralaus, bet ne dėl sezoninio to elemento kintamumo, į tą elementą galima nekreipti dėmesio vertinant paviršinio vandens tipo ekologinę būklę. Tokiais atvejais upės baseino valdymo plane valstybės narės turi nurodyti priežastis, kodėl į tą elementą nekreipiama dėmesio. 1.4. Įvairaus poveikio nustatymas Valstybės narės renka ir tvarko informaciją apie reikšmingo antropogeninio poveikio tipus ir dydį, kurį gali patirti kiekviename upės baseino rajone esantys vandens telkiniai, visų pirma: vertina ir nustato reikšmingus miesto, pramonės, žemės ūkio ir kitų įrenginių bei kitos veiklos taškinius taršos, ypač taršos, kurią kelia VIII priede išvardytos medžiagos, šaltinius, remdamosi, inter alia, informacija, surinkta pagal:
i)
Direktyvos 91/271/EEB 15 ir 17 straipsnius;
ii)
Direktyvos 96/61/EB ( 27 ) 9 ir 15 straipsnius; o sudarydamos pradinį upės baseino valdymo planą, informacija pagal:
iii)
Direktyvos 76/464/EEB 11 straipsnį ir Vertina ir nustato reikšmingus miesto, pramonės, žemės ūkio ir kitų įrenginių bei kitos veiklos paskliduosius taršos, ypač taršos, kurią kelia VIII priede išvardytos medžiagos, šaltinius, remdamosi, inter alia, informacija, surinkta pagal:
i)
Direktyvos 91/676/EEB ( 30 ) 3, 5 ir 6 straipsnius;
ii)
Direktyvos 91/414/EEB 7 ir 17 straipsnius;
iii)
Direktyvą 98/8/EB; o sudarydamos pirmąjį upės baseino planą:
iv)
Direktyvomis 75/440/EEB, 76/160/EEB, 76/464/EEB, 78/659/EEB ir 79/923/EEB. Vertina ir nustato vandens ėmimą miesto, pramonės, žemės ūkio ir kitiems poreikiams, sezoninius svyravimus, bendrą metinį poreikį ir vandens nuostolius paskirstymo sistemose. Vertina ir nustato vandens srauto reguliavimo, vandens perdavimo ir nukreipimo kitur poveikį viso srauto charakteristikoms ir vandens balansui Nustato vandens telkinių morfologinius pokyčius. Vertina ir nustato kitokį antropogeninį poveikį paviršinio vandens telkinių būklei. Vertina žemės naudojimo praktiką, nustato pagrindines miesto, pramonės ir žemės ūkio zonas ir atitinkamais atvejais žuvininkystės ir miškų zonas. 1.5. Poveikio vertinimas Valstybės narės vertina paviršinio vandens telkinių būklės jautrumą pirmiau nurodytiems poveikiams. Surinktą anksčiau nurodytą informaciją ir visą kitą reikalingą informaciją, įskaitant turimus aplinkos stebėjimo duomenis, valstybės narės naudoja vertindamos, kokia yra tikimybė, kad upės baseino rajone esančiuose paviršinio vandens telkiniuose gali būti nepasiekti aplinkos kokybės tikslai, nustatyti 4 straipsnyje. Atlikdamos tokį vertinimą valstybės narės gali taikyti modeliavimo metodus. Tie telkiniai, kuriuose yra pavojus, kad aplinkos kokybės tikslai gali būti nepasiekti, charakterizuojami, jei tikslinga, detaliau, kad būtų galima optimizuoti monitoringo programas, kurių reikalaujama 8 straipsnyje, ir priemonių programas, kurių reikalaujama 11 straipsnyje. 2. POŽEMINIAI VANDENYS 2.1. Pirminis apibūdinimas Valstybės narės atlieka pirminį visų požeminio vandens telkinių apibūdinimą, siekdamos įvertinti jų naudojimą ir riziką, kad juose gali būti nepasiekti 4 straipsnyje požeminio vandens telkiniams keliami tikslai. Valstybės narės pirminio apibūdinimo tikslais požeminio vandens telkinius gali jungti į grupes. Atliekant tokią analizę galima naudoti turimus hidrologinius, geologinius, pedologinius, žemės naudojimo, vandens išleidimo, ėmimo ir kitus duomenis, bet būtina nustatyti:
—
požeminio vandens telkinio ar telkinių vietą ir ribas,
—
poveikį, kurį požeminio vandens telkinys ar telkiniai gali patirti dėl:
—
pasklidųjų taršos šaltinių,
—
sutelktųjų taršos šaltinių,
—
vandens ėmimo,
—
dirbtinio papildymo,
—
bendrą viršutinių sluoksnių pobūdį baseine, iš kurio pasipildo požeminio vandens telkinys,
—
tuos požeminio vandens telkinius, nuo kurių yra tiesiogiai priklausomos paviršinio vandens ar sausumos ekosistemos.
2.2. Smulkesnis apibūdinimas Atlikusios pirminį apibūdinimą valstybės narės smulkiau apibūdina tuos požeminio vandens telkinius ar jų grupes, kurie buvo nustatyti priklausą rizikos grupei, kad galėtų tiksliau apibūdinti tokios rizikos dydį ir priemones, kurių gali prireikti vadovaujantis 11 straipsniu. Tokiame smulkesniame apibūdinime nurodoma informacija apie žmogaus veiklos poveikį ir atitinkamais atvejais informacija apie:
—
požeminio vandens telkinio geologines charakteristikas, įskaitant geologinių vienetų dydį ir tipą,
—
požeminio vandens hidrogeologines charakteristikas, įskaitant hidraulinį pralaidumą, poringumą ir uždarumą,
—
paviršinių nuogulų ir gruntų charakteristikas baseine, iš kurio požeminio vandens telkinys pasipildo, įskaitant tokius požymius kaip nuogulų ir gruntų storis, poringumas, hidraulinis pralaidumas ir sugeriamosios ypatybės,
—
požeminio vandens stratifikacines charakteristikas telkinyje,
—
susijusias paviršines sistemas, įskaitant sausumos ekosistemas ir paviršinio vandens telkinius, su kuriais požeminio vandens telkinys yra dinamiškai susijęs,
—
vandens apykaitos tarp požeminio vandens telkinio ir susijusių paviršinių sistemų krypčių ir greičių vertinimą ir
—
duomenis, kurių pakaktų ilgalaikiam metiniam bendro pasipildymo greičio vidurkiui apskaičiuoti,
—
požeminio vandens cheminės sudėties apibūdinimą, įskaitant tai, kokį poveikį jai turi žmogaus veikla. Nustatydamos gamtinį tokių požeminių vandens telkinių foną valstybės narės gali naudotis požeminio vandens apibūdinimo tipologija.
2.3. Žmogaus veiklos poveikio požeminiams vandenims apžvalga Apie kiekvieną požeminio vandens telkinį, kuris kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, arba atlikus pirminį apibūdinimą yra pagal 2.1 skirsnį priskirtas rizikos grupei, kurioje gali būti nepasiekti 4 straipsnyje nustatyti tikslai, renkama ir tvarkoma ši informacija:
a)
požeminio vandens telkinio vietos, iš kurių imamas vanduo, išskyrus:
—
vandens ėmimo vietas, iš kurių vidutiniškai imama mažiau kaip 10 m3 vandens per dieną, arba
—
žmonėms vartoti skirto vandens ėmimo vietas, iš kurių vidutiniškai imama mažiau kaip 10 m3 vandens per dieną, arba mažiau nei 50 asmenų skirto vandens;
b)
metiniai iš tokių vietų paimto vandens vidurkiai;
c)
iš požeminio vandens telkinio paimto vandens cheminė sudėtis;
d)
požeminio telkinio vietos, į kurias tiesiogiai išleidžiamas vanduo;
e)
tokiose vietose išleidžiamo vandens kiekiai;
f)
išleidžiamo į požeminio vandens telkinius vandens cheminė sudėtis;
g)
žemės naudojimas baseine ar baseinuose, iš kurių požeminio vandens telkinys pasipildo, įskaitant patenkančius teršalus ir antropogeninius vandens papildymo pokyčius, tokius kaip lietaus vanduo ir nutekėjimas per užsandarinimus, dirbtinis papildymas, užtvenkimas ar drenažas. 2.4. Požeminio vandens lygio kitimo poveikio apžvalga Apsvarsčiusios telkinio būklės poveikį valstybės narės taip pat nustato tuos požeminio vandens telkinius, kuriems pagal 4 straipsnį turi būti nustatomi mažesni tikslai:
i)
paviršiniam vandeniui ir susijusioms sausumos ekosistemoms;
ii)
vandens reguliavimui, apsaugai nuo potvynių ir žemės drenažui;
iii)
žmogaus socialinei raidai. 2.5. Taršos poveikio požeminio vandens kokybei apžvalga Valstybės narės nustato tuos požeminio vandens telkinius, kuriems pagal 4 straipsnio 5 dalį turi būti nustatyti mažesni tikslai, nes dėl žmonių veiklos daromo poveikio, nustatomo pagal 5 straipsnio 1 dalį, požeminio vandens telkinys yra taip užterštas, kad pasiekti gerą požeminio vandens cheminę būklę yra neįmanoma arba per daug brangu. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|