3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, jei valstybė narė mano, kad neįmanoma ne vėliau kaip 2050 m. įdiegti atkūrimo priemonių, būtinų, kad būtų pasiektas konkretaus tipo buveinės palankus referencinis plotas 100 % teritorijos, atitinkama valstybė narė 15 straipsnyje nurodytame nacionaliniame atkūrimo plane gali nustatyti mažesnę procentinę dalį 90–100 % intervale ir pateikti tinkamą pagrindimą. Tokiu atveju valstybė narė palaipsniui įdiegia atkūrimo priemones, kurios yra būtinos, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiekta ta mažesnė procentinė dalis. Ne vėliau kaip 2030 m. tos atkūrimo priemonės turi apimti bent 30 % papildomo ploto, kurio reikia, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiekta tokia mažesnė procentinė dalis, o ne vėliau kaip 2040 m. – bent 60 % papildomo ploto, kurio reikia, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiekta tokia mažesnė procentinė dalis.