Preamble: 1

(1)

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės ( 4 ) buvo iš esmės pakeistas. Kadangi būtina padaryti kitus pakeitimus, jį reikia perrašyti siekiant aiškumo.

(2)

Siekiant Sutarties tikslų, 3 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytas Bendrijos tikslas įtvirtinti sistemą, kuri užtikrintų, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma. Sutarties 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad valstybės narės ir Bendrija turėtų užsiimti veikla remdamosi atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principu. Šie principai labai svarbūs toliau plėtojant vidaus rinką.

(3)

Dėl vidaus rinkos bei ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo, Europos Sąjungos plėtros, tarptautinių kliūčių prekybai ir investicijoms sumažinimo ir toliau vyks didelės įmonių reorganizacijos, ypač jų koncentracijos.

(4)

Tokia reorganizacija turi būti sveikintina kaip atitinkanti dinamiškos konkurencijos reikalavimus, galinti padidinti Europos pramonės konkurencingumą, pagerinanti ekonomikos augimo sąlygas ir kelianti gyvenimo lygį Bendrijoje.

(5)

Tačiau yra būtina garantuoti, kad reorganizacijos procesas nedarytų ilgalaikės žalos konkurencijai; kadangi dėl to Bendrijos teisėje reikalingos koncentraciją, galinčią itin riboti konkurenciją bendrojoje rinkoje arba žymioje jos dalyje, reglamentuojančios nuostatos.

(6)

Todėl reikalingas konkretus teisės dokumentas, kuris leistų veiksmingai kontroliuoti visų koncentracijų daromą poveikį konkurencijos struktūrai Bendrijoje ir kuris būtų vienintelis tokioms koncentracijoms taikomas dokumentas. Dėl Reglamento (EEB) Nr. 4064/89 Bendrijos politika galėjo plėtotis šioje srityje. Tačiau jau turint patirties, šį reglamentą dabar būtina suderinti su teisės aktais, parengtais atsižvelgiant į iššūkius labiau integruotai rinkai ir būsimos Europos Sąjungos plėtrai. Remiantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje, šis reglamentas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant tikslo užtikrinti, kad konkurencija bendrojoje rinkoje nėra iškraipoma remiantis atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principu.

(7)

81 ir 82 straipsnių, kai jie taikomi tam tikrų koncentracijų atžvilgiu remiantis Teisingumo Teismo precedentų teise, nepakanka kontroliuoti visoms operacijoms, kurios gali pasirodyti nesuderinamos su Sutartyje numatytos neiškraipytos konkurencijos sistema. Todėl šis reglamentas turėtų remtis ne tik Sutarties 83 straipsniu, bet iš esmės ir 308 straipsniu, pagal kurį Bendrija gali sau suteikti papildomų, šiems tikslams pasiekti būtinų veikimo galių, taip pat veikimo galių koncentracijų, atsiradusių Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų rinkose, atžvilgiu.

(8)

Šiame reglamente patvirtintos nuostatos turėtų būti taikomos svarbiems struktūriniams pokyčiams, kurių poveikis rinkai jaučiamas už bet kurios vienos valstybės narės ribų. Tokios koncentracijos paprastai turėtų būti tikrinamos išimtinai Bendrijos lygiu taikant vieno langelio principą ir laikantis subsidiarumo principo. Koncentracijos, kurioms netaikomas šis reglamentas, iš esmės priklauso valstybių narių jurisdikcijai.

(9)

Šio reglamento taikymo sritį reikėtų apibrėžti atsižvelgiant į atitinkamų įmonių veiklos geografinį plotą ir ją riboti kiekybinėmis ribomis, kad reglamentas būtų taikomas Bendrijos mastu veikiančioms koncentracijoms. Komisija turėtų Tarybai atsiskaityti apie taikomų ribų įgyvendinimą ir kriterijų taikymą, kad Taryba, veikdama Sutarties 202 straipsnyje nustatyta tvarka, galėtų reguliariai patikrinti ribas ir kriterijus bei klausimo prieš pranešant apie koncentraciją perdavimą nustatančias taisykles atsižvelgdama į įgytą patirtį; todėl valstybės narės turėtų teikti Komisijai statistinius duomenis, kad ši galėtų parengti tokias ataskaitas ir galimus pataisų pasiūlymus. Komisijos ataskaitos ir pasiūlymai turėtų remtis atitinkama, valstybių narių reguliariai teikiama informacija.

(10)

Laikoma, kad Bendrijos mastu egzistuoja koncentracija, kai atitinkamų įmonių bendra apyvarta viršija nurodytas ribas; toks reiškinys pripažįstamas koncentracija nepaisant, ar įmonės, tarp kurių vyksta koncentracija, turi buveinę ar neturi buveinės Bendrijoje, nepaisant, ar jų pagrindinės veiklos sritys yra ar nėra Bendrijoje, jeigu jos ten atlieka pagrindines savo operacijas.

(11)

Taisyklės, reglamentuojančios Komisijos medžiagos apie koncentracijas perdavimą valstybėms narėms ir valstybių narių medžiagos apie koncentracijas perdavimą Komisijai, turėtų būti taikomos kaip veiksmingas korekcinis mechanizmas remiantis subsidiarumo principu; šiomis taisyklėmis atitinkamu būdu ginami valstybių narių konkurencijos interesai ir tinkamai atsižvelgiama į teisinį aiškumą ir vieno langelio taikymo principą.

(12)

Koncentracijas galima tikrinti remiantis daugeliu nacionalinių susiliejimų kontrolės sistemų, jei koncentracijų apyvarta tampa mažesnė nei šiame reglamente minėta riba. Jeigu apie tą patį sandorį perduodama pakartotinių pranešimų, tai didina teisinį neaiškumą, įmonių darbo krūvį ir išlaidas, todėl gali atsirasti prieštaringų vertinimų. Todėl reikėtų toliau tobulinti sistemą, kuria naudojantis valstybės narės praneša Komisijai apie koncentracijas.

(13)

Komisija turėtų palaikyti glaudų ir nenutrūkstamą ryšį su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, iš kurių ji gauna pastabas ir informaciją, ir veikti kartu su jomis.

(14)

Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos kartu turėtų sukurti valdžios institucijų tinklą taikydamos savo atitinkamą kompetenciją glaudžiai bendradarbiaudamos, naudodamosi veiksmingomis keitimosi informacija ir konsultavimosi priemonėmis, siekdamos, kad atvejį nagrinėtų labiausiai tam tinkanti institucija, laikydamosi subsidiarumo principo ir siekdamos kiek įmanoma užtikrinti, kad apie konkrečią koncentraciją nebūtų siunčiami pakartotiniai pranešimai. Komisijos medžiagos apie koncentracijas perdavimas valstybėms narėms ir valstybių narių medžiagos apie koncentracijas perdavimas Komisijai turi vykti racionaliai, kiek įmanoma vengiant situacijų, kai medžiaga apie koncentraciją perduodama prieš ir po pranešimo apie ją.

(15)

Komisija turėtų galėti perduoti valstybės narės kompetencijai klausimus apie koncentracijas, apie kurias pranešama, kurios veikia Bendrijos mastu ir kelia žymią grėsmę konkurencijai valstybės narės rinkoje, kuri turi visus atskiros rinkos požymius. Kai koncentracijos daro poveikį konkurencijai tokioje rinkoje, kuri nėra svarbi bendrosios rinkos dalis, Komisija turėtų privalėti esant prašymui perduoti visą arba dalį klausimo suinteresuotai valstybei narei. Valstybė narė turėtų galėti perduoti Komisijos kompetencijai klausimą apie koncentraciją, kuri neveikia Bendrijos mastu, tačiau kuri daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir kelia rimtą grėsmę konkurencijai Bendrijos teritorijoje. Kitos valstybės narės, kurios pagal savo kompetenciją taip pat gali patikrinti koncentraciją, taip pat turėtų galėti prisijungti prie prašymo. Esant tokiai situacijai, siekiant užtikrinti sistemos veiksmingumą ir nuspėjamumą, nacionaliniai terminai turėtų būti sustabdomi, kol priimamas sprendimas, kieno kompetencijai perduoti klausimą. Komisija turėtų turėti įgaliojimus tikrinti ir imtis veiksmų koncentracijos atžvilgiu prašančiosios valstybės narės arba prašančiųjų valstybių narių vardu.

(16)

Konkrečioms įmonėms turėtų būti suteikta galimybė prašyti perduoti arba neperduoti klausimą Komisijos kompetencijai, kol nepranešama apie koncentraciją, kad būtų galima toliau didinti sistemos veiksmingumą kontroliuojant Bendrijoje egzistuojančias koncentracijas. Tokiose situacijose Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų per trumpą, aiškiai apibrėžtą terminą, nuspręsti, ar klausimas turėtų ar neturėtų būti perduotas Komisijos kompetencijai, tuo užtikrinant sistemos veiksmingumą. Konkrečių įmonių prašymu Komisija gali perduoti valstybės narės kompetencijai medžiagą apie koncentraciją, kuri veikia Bendrijos mastu ir kuri gali kelti rimtą grėsmę konkurencijai valstybės narės rinkoje, kuri turi visus individualios rinkos požymius; tačiau iš konkrečių įmonių neturėtų būti reikalaujama įrodyti, kad koncentracijos poveikis būtų žalingas konkurencijai. Koncentracijos klausimas neturėtų būti perduotas iš Komisijos kompetencijos valstybės narės, kuri nesutiko, kad jai būtų perduotas šis klausimas, kompetencijai. Prieš pranešant nacionalinėms institucijoms, konkrečios įmonės taip pat turėtų galėti prašyti, kad koncentracijos, kuri neveikia Bendrijos mastu, tačiau kurią galima tikrinti remiantis mažiausiai trijų valstybių narių nacionalinės teisės aktais, klausimas būtų perduotas Komisijai. Tokie prašymai perduoti klausimą Komisijos kompetencijai prieš pranešant labai būtų naudingi tokiose situacijose, kai koncentracija darytų poveikį konkurencijai už vienos valstybės narės teritorijos ribų. Kai koncentracija, kurios klausimą galima nagrinėti pagal trijų arba daugiau valstybių narių konkurencijos teisės aktus, perduodama Komisijos kompetencijai prieš pranešant bet kokiai nacionalinei institucijai, kai su tuo sutinka visos valstybės narės, kurios pagal savo kompetenciją gali nagrinėti šį klausimą, Komisijos išimtinei kompetencijai turėtų priklausyti nagrinėti koncentracijos klausimą ir turėtų būti laikoma, kad tokia koncentracija veikia Bendrijos mastu. Tačiau toks klausimo perdavimas Komisijos kompetencijai iš valstybių narių kompetencijos prieš pranešant neturėtų įvykti, kai su tuo nesutinka bent viena valstybė narė, kuri pagal savo kompetenciją gali nagrinėti klausimą.

(17)

Komisijos išimtinei kompetencijai priklauso taikyti šį reglamentą, o jos veiksmus gali peržiūrėti Teisingumo Teismas.

(18)

Valstybėms narėms turėtų būti draudžiama taikyti nacionalinės teisės aktus dėl konkurencijos Bendrijos mastu veikiančioms koncentracijoms, išskyrus tuos atvejus, kai tai numatyta šiame reglamente. Nacionalinių institucijų įgaliojimai turėtų apsiriboti atvejais, kai Komisijai nesikišant tikėtina, kad veiksminga konkurencija bus itin apribota valstybės narės teritorijoje, ir kai konkurencija valstybėje narėje negali būti pakankamai apsaugota šiuo reglamentu. Tokiais atvejais valstybės narės turi veikti nedelsiant; dėl nacionalinės teisės aktų įvairovės šiame reglamente negalima nustatyti vieno termino galutiniam sprendimui priimti pagal nacionalinės teisės aktus.

(19)

Be to, išskirtinis reglamento taikymas Bendrijos mastu veikiančioms koncentracijoms nepažeidžia Sutarties 296 straipsnio ir neužkerta kelio valstybėms narėms imtis atitinkamų priemonių kitiems, šiame reglamente nenumatytiems teisėtiems interesams apsaugoti, jeigu tokios priemonės suderinamos su Bendrijos teisės bendraisiais principais ir kitomis nuostatomis.

(20)

Racionalu apibrėžti koncentracijos sąvoką taip, kad ji apimtų operacijas, dėl kurių atitinkamų įmonių kontrolėje, taip pat ir rinkos struktūroje atsirastų ilgalaikių pokyčių. Todėl taikant šį reglamentą, sąvoka turi apimti visas bendras įmones, ilgą laiką atliekančias autonomiško ūkinio vieneto funkcijas. Be to, vienos koncentracijos sandoriais reikia laikyti tuos sandorius, kurie glaudžiai siejasi dėl sąlygų arba dėl to, kad jie vyksta kaip per palyginti trumpą laikotarpį sudarytų vertybinių popierių sandorių serija.

(21)

Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas, kai konkrečios įmonės pripažįsta apribojimus, susijusius su ir būtinus koncentracijos sukūrimui. Komisijos sprendimai, kuriais koncentracijos skelbiamos suderinamos su bendrąja rinka taikant šį reglamentą, turėtų automatiškai apimti tokius apribojimus, o Komisijai nereikėtų vertinti tokių apribojimų kiekvienu individualiu atveju. Tačiau konkrečios įmonės prašymu Komisija turėtų aiškiai įvertinti, ar koks nors apribojimas yra susijęs arba nesusijęs su ir būtinas arba nebūtinas koncentracijos sukūrimui, tais atvejais, kai iškyla visiškai naujų ir dar nespręstų klausimų, dėl kurių kyla rimtų abejonių. Atvejis laikomas visiškai nauju ir dar nespręstu klausimu, dėl kurio kyla rimtų abejonių, kai šiam klausimui spręsti netaikomas atitinkamas galiojantis Komisijos pranešimas arba paskelbtas Komisijos sprendimas.

(22)

Nustatant priemones koncentracijoms kontroliuoti neturėtų būti, nepažeidžiant Sutarties 86 straipsnio 2 dalies, diskriminuojamas valstybinis ir privatus sektorius. Todėl valstybiniame sektoriuje skaičiuojant konkrečios, koncentracijai priklausančios įmonės apyvartą reikia atsižvelgti į įmones, kurios sudaro vieną ūkio vienetą, galintį savarankiškai priimti sprendimus, nepaisant kaip valdomas jų kapitalas ir neatsižvelgiant į joms taikomas administracinės priežiūros taisykles.

(23)

Būtina nustatyti, ar Bendrijos mastu veikiančios koncentracijos yra suderinamos su bendrąja rinka atsižvelgiant į poreikį palaikyti ir plėtoti veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje. Taip darydama Komisija turi pateikti savo įvertinimą atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje minimus bendrus tikslus.

(24)

Siekiant užtikrinti neiškraipytą konkurenciją bendrojoje rinkoje, remiant politiką, įgyvendinamą laikantis atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principo, šiame reglamente turi būti leidžiama veiksmingai kontroliuoti visas koncentracijas atsižvelgiant į poveikį, kurį jos daro konkurencijai Bendrijoje. Atitinkamai, Reglamente (EEB) Nr. 4064/89 nustatytas principas, kad Bendrijos mastu veikianti koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį ir dėl to būtų itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, turi būti paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka.

(25)

Turint omenyje pasekmes, kurias koncentracijos gali turėti oligopolinėse rinkos struktūrose, dar svarbiau palaikyti veiksmingą konkurenciją tokiose rinkose. Daugelyje oligopolinių rinkų pastebimas pakankamas konkurencijos laipsnis. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis veiksminga konkurencija gali būti žymiai apribota, kai vykstant koncentracijai išnyksta svarbūs konkurenciniai suvaržymai, anksčiau egzistavę dėl konkuravusių, o dabar susijungusių šalių, taip pat sumažėja konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams, net kai nėra tikimybės, kad oligopolio nariai koordinuos savo veiksmus. Tačiau Bendrijos teismai neturi manyti, kad išsamiai aiškinamame Reglamente (EEB) Nr. 4064/89 reikalaujama koncentracijas, dėl kurių gali atsirasti tokie nekoordinuojami poveikiai, paskelbti nesuderinamomis su bendrąja rinka. Todėl siekiant teisinio aiškumo turėtų būti nedviprasmiškai nustatoma, kad šiame reglamente leidžiama veiksmingai kontroliuoti visas tokias koncentracijas nustatant, kad bet kokia koncentracija, kuri labai kliudytų veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, turi būti paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka. 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „itin apribojama veiksminga konkurencija“, išskyrus dominavimo sąvoką, turėtų būti taikoma tik koncentracijų sukeliamam antikonkurencijos efektui, kuris atsiranda dėl įmonių, kurios neturėtų dominuojančios padėties konkrečioje rinkoje, nekoordinuotų veiksmų.

(26)

Veiksminga konkurencija dažniausiai itin apribojama dėl dominuojančios padėties atsiradimo arba sustiprėjimo. Siekiant išlaikyti kryptį, kurią galima nusistatyti remiantis Europos teismų priimtais sprendimais ir pagal Reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 priimtais Komisijos sprendimais, tuo pat metu išlaikant suderinamumą su konkurencijos padarytos žalos standartais, kuriuos taiko Komisija ir Bendrijos teismai koncentracijos suderinamumo su bendrąja rinka atžvilgiu, šiame reglamente atitinkamai nustatomas principas, kad Bendrijos mastu veikianti koncentracija, kuri itin apribotų veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, ypač dėl dominuojančios padėties atsiradimo arba sustiprėjimo, turi būti paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka.

(27)

Be to, Sutarties 81 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti kriterijai turėtų būti taikomi bendroms įmonėms, ilgą laiką atliekančioms autonomiško ūkinio vieneto funkcijas, jei dėl jų sukūrimo žymiai apribojama konkurencija tarp įmonių, kurios lieka savarankiškos.

(28)

Siekiant išaiškinti Komisijos pateiktą koncentracijų vertinimą pagal šį reglamentą, Komisija turėtų paskelbti gaires, kurios nustatytų pagrįstą ekonominį modelį koncentracijų įvertinimui siekiant nuspręsti, ar jos gali ar negali būti paskelbtos suderinamos su bendrąja rinka.

(29)

Siekiant įvertinti koncentracijų poveikį konkurencijai bendrojoje rinkoje, tikslinga atsižvelgti į konkrečių įmonių pagrįstus ir galimus našumo pasiekimus. Įmanoma, kad dėl koncentracijos atsiradę našumo pasiekimai neutralizuoja poveikį, kurį ji galėtų turėti, konkurencijai, ypač galimą žalą vartotojams, ir todėl koncentracija tik nežymiai apribotų veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, ypač dėl dominuojančios padėties atsiradimo ir sustiprėjimo. Komisija turėtų paskelbti gaires dėl sąlygų, kurioms esant ji gali atsižvelgti į našumo pasiekimus vertindama koncentracijas.

(30)

Kai konkrečios įmonės pakeičia koncentraciją, apie kurią pranešta, ypač prisiimdamos įsipareigojimus padaryti, kad koncentracija atitiktų bendrosios rinkos reikalavimus, Komisija turėtų galėti paskelbti, kad pakeista koncentracija suderinama su bendrąja rinka. Tokių įsipareigojimų turi pakakti konkurencijos problemai spręsti ir visiškai jai išspręsti. Taip pat galima prisiimti įsipareigojimus prieš pradedant procedūrą, kai konkurencijos problema lengvai nustatoma ir gali būti lengvai išspręsta. Taip pat reikėtų aiškiai nustatyti, kad Komisija gali prie savo sprendimo pridėti sąlygas ir įsipareigojimus siekdama užtikrinti, jog konkrečios įmonės laiku ir efektyviai vykdytų savo įsipareigojimus stengdamosi padaryti, kad koncentracija būtų suderinta su bendrąja rinka. Šios procedūros metu turėtų būti užtikrintas skaidrus ir veiksmingas valstybių narių ir suinteresuotų trečiųjų šalių konsultavimas.

(31)

Komisija turėtų savo žinioje turėti atitinkamas priemones, kad užtikrintų įsipareigojimų vykdymą ir tvarkytųsi tokiose situacijose, kai jie nėra vykdomi. Kai nevykdoma prie sprendimo, kuriame skelbiama, jog koncentracija suderinama su bendrąja rinka, pridėta sąlyga, neveikia nuostata, jog koncentracija suderinama su bendrąja rinka, ir todėl Komisija neduoda leidimo vykdyti šią koncentraciją. Dėl to, jeigu koncentracija vykdoma, ji traktuojama kaip koncentracija, apie kurią nepranešta ir kuri vykdoma be leidimo. Be to, kai Komisija nustato, kad nevykdant šios sąlygos koncentracija būtų suderinama su bendrąja rinka, ji turėtų galią tiesiogiai įsakyti nutraukti koncentraciją, kad būtų galima grįžti į pradinę padėtį, kai koncentracija dar nebuvo vykdoma. Kai nevykdomas prie sprendimo, kuriame skelbiama, jog koncentracija suderinama su bendrąja rinka, pridėtas įsipareigojimas, Komisija turėtų galėti atšaukti savo sprendimą. Be to, Komisija turėtų galėti nustatyti atitinkamas finansines sankcijas, kai nevykdomos sąlygos arba įsipareigojimai.

(32)

Jeigu koncentracijos negali apriboti veiksmingos konkurencijos dėl to, kad konkrečios įmonės užima ribotą rinkos dalį, tai gali būti laikoma, kad jos suderinamos su bendrąja rinka. Nepažeidžiant Sutarties 81 ir 82 straipsnių, egzistuoja konkretus nurodymas, kad koncentracija leistina, jeigu konkrečių įmonių rinkos dalis neviršija 25 % bendrosios rinkos arba žymios jos dalies.

(33)

Komisija turėtų priimti visus sprendimus, būtinus nustatyti, ar Bendrijos mastu veikiančios koncentracijos suderinamos su bendrąja rinka, ar ne, taip pat turėtų priimti sprendimus, parengtus siekiant, kad būtų galima grįžti į pradinę padėtį, kai koncentracija, kuri buvo paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka, dar nebuvo vykdoma.

(34)

Užtikrinant veiksmingą kontrolę, įmonės turi privalėti atsiųsti išankstinį pranešimą apie Bendrijos mastu veikiančias koncentracijas po susitarimo sudarymo, konkurso paskelbimo arba kontrolinės akcijų dalies įsigijimo. Pranešimą taip pat reikėtų atsiųsti, kai konkrečios įmonės praneša Komisijai apie savo ketinimą sudaryti siūlomos koncentracijos susitarimą ir įrodo Komisijai, kad jų planai dėl siūlomos koncentracijos yra pakankamai konkretūs, pavyzdžiui, remiantis principiniu susitarimu, supratimo memorandumu, konkrečių įmonių pasirašytu ketinimų protokolu, arba viešo konkurso atveju, kai jos viešai paskelbė apie savo ketinimą pateikti paraišką, jeigu dėl tokio ketinamo sudaryti susitarimo arba paraiškos atsirastų Bendrijos mastu veikianti koncentracija. Koncentracijų vykdymas turėtų būti sustabdomas, kol Komisija nepriima galutinio sprendimo. Tačiau tam tikrais atvejais turėtų būti galima nukrypti nuo tokio vykdymo sustabdymo konkrečių įmonių prašymu. Kai Komisija sprendžia, ar galima, ar negalima taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, ji turi atsižvelgti į visus susijusius veiksnius, tokius kaip konkrečioms įmonėms arba trečiosioms šalims padarytos žalos pobūdis ir dydis bei koncentracijos keliama grėsmė konkurencijai. Siekiant teisinio aiškumo, vis dėlto būtina kiek įmanoma labiau apsaugoti sandorių galiojimo teisėtumą.

(35)

Turėtų būti nustatytas terminas, per kurį Komisija turi pradėti procedūrą koncentracijos, apie kurią pranešta, atžvilgiu, ir terminą, per kurį ji turi priimti galutinį sprendimą dėl tos koncentracijos suderinamumą arba nesuderinamumą su bendrąja rinka. Šie laikotarpiai turėtų būti pratęsiami, kai konkrečios įmonės prisiima įsipareigojimus siekdamos padaryti, kad koncentracija būtų suderinama su bendrąja rinka, kad būtų pakankamai laiko išnagrinėti pasiūlymus prisiimti įsipareigojimus, ištirti jų pagrįstumą rinkoje ir pasikonsultuoti su valstybėmis narėmis, taip pat ir trečiosiomis šalimis. Reikėtų nustatyti konkrečios trukmės laikotarpį, per kurį Komisija turi priimti galutinį sprendimą, kad liktų pakankamai laiko tyrimui, Komisijai pateiktų faktų ir argumentų patikrinimui.

(36)

Bendrija gerbia pagrindines laisves ir ypač laikosi tų principų, kurie nustatyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ( 5 ). Šis reglamentas taip pat turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į šias teises ir principus.

(37)

Konkrečioms įmonėms turi būti suteikta teisė būti išklausytoms Komisijos, kai pradedama procedūra; taip pat turi būti suteikta galimybė būti išklausytiems valdymo ir priežiūros institucijų nariams, konkrečių įmonių darbuotojų pripažintiems atstovams ir suinteresuotoms trečiosioms šalims.

(38)

Siekiant tinkamai įvertinti koncentracijas, Komisija turi turėti teisę visoje Bendrijoje reikalauti visos būtinos informacijos ir atlikti visus būtinus patikrinimus. Dėl šios priežasties bei siekiant veiksmingai apsaugoti konkurenciją reikia išplėsti Komisijos įgaliojimus atlikti tyrimą. Komisija ypač turi turėti teisę apklausti bet kuriuos asmenis, kurie gali turėti naudingos informacijos, ir užfiksuoti parodymus.

(39)

Patikrinimo metu Komisijos įgalioti pareigūnai turi turėti teisę prašyti visos su patikrinimo objektu ir tikslu susijusios informacijos; jie taip pat turi turėti teisę dėti plombas patikrinimų metu ypač tokiomis aplinkybėmis, kai yra svarių priežasčių įtarti, kad koncentracija vykdoma apie ją nepranešus, kad Komisijai buvo pateikta neteisinga, nepilna arba klaidinanti informacija arba kad konkrečios įmonės arba asmenys nevykdė Komisijos nustatytų sąlygų arba pareigų. Bet kuriuo atveju plombas galima naudoti tik išskirtinėmis aplinkybėmis tokios trukmės laikotarpį, kuris būtinas patikrinimui atlikti, paprastai ne ilgiau nei 48 valandas.

(40)

Nepažeidžiant Teisingumo Teismo precedentų teisės, taip pat naudinga nustatyti kontrolės taikymo sritį, kuria gali pasinaudoti nacionalinė teisminė institucija, kai ji leidžia laikantis nacionalinės teisės aktų ir kaip atsargumo priemone pasinaudoti teisėsaugos institucijomis, kad įveiktų galimą įmonės pasipriešinimą Komisijos sprendimu įsakytam atlikti patikrinimui, įskaitant ir plombų uždėjimą. Precedentų teisėje numatyta, kad nacionalinė teisminė institucija gali konkrečiai Komisijos paprašyti kitos informacijos, kurios jai reikia kontrolei vykdyti, o negavusi informacijos ji galėtų atsisakyti išduoti leidimą. Precedentų teisėje taip pat patvirtinama, kad nacionalinių teismų kompetencijai priklauso kontroliuoti, kaip taikomi nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys prievartos priemonių taikymą. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų aktyviai bendradarbiauti naudodamosi Komisijos tiriamosiomis galiomis.

(41)

Kai konkrečios įmonės ir asmenys laikosi Komisijos sprendimų, jie negali būti verčiami pripažinti, kad padarė pažeidimų, tačiau bet kuriuo atveju jie privalo atsakyti į faktinius klausimus ir pateikti dokumentus, netgi kai ši informacija gali būti panaudota prieš juos pačius arba kitus asmenis tokiems pažeidimams nustatyti.

(42)

Siekiant skaidrumo visi Komisijos sprendimai, kurie nėra tik procedūrinio pobūdžio, turėtų būti plačiai skelbiami. Siekiant užtikrinti konkrečių įmonių teisę į gynybą, ypač teisę susipažinti su turima medžiaga, labai svarbu, kad būtų apsaugotos verslo paslaptys. Taip pat turi būti apsaugotas informacijos konfidencialumas, kuria keičiamasi savo sistemoje arba su kompetentingomis trečiųjų šalių institucijomis.

(43)

Šio reglamento laikymasis turėtų būti užtikrinamas atitinkamai taikant baudas ir delspinigius. Teisingumo Teismui turėtų būti suteikta neribota jurisdikcija šiuo atžvilgiu remiantis Sutarties 229 straipsniu.

(44)

Reikėtų stebėti sąlygas, kuriomis trečiosiose šalyse kuriamos koncentracijos, apimančios įmones, kurios turi buveinę ir kurių pagrindinės veiklos sritys yra Bendrijoje, ir todėl būtina numatyti, kad Taryba galėtų suteikti Komisijai atitinkamą mandatą derėtis siekiant, kad šios įmonės nebūtų diskriminuojamos.

(45)

Šiuo Reglamentu jokiu būdu neatimamos kolektyvinės darbuotojų teisės, pripažintos konkrečiose įmonėse, ir visiškai išlieka įsipareigojimas informuoti ir konsultuoti jų pripažintus atstovus remiantis Bendrijos ir nacionaline teise.

(46)

Komisija turi galėti nustatyti išsamias taisykles šiam reglamentui įgyvendinti remiantis tvarka, kuria Komisija naudojasi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais. Kai Komisija tvirtina šias įgyvendinimo nuostatas, jai turi padėti Patariamasis komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai, kaip nustatyta 23 straipsnyje,