2 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos teritorijoje būtų įdiegta ir oficialiai pripažinta bent viena investuotojų kompensavimo sistema. Nė viena investicinė įmonė, kuriai valstybėje narėje išduotas leidimas veiklai, neturi teisės vykdyti investicinės veiklos, jei ji nepriklauso tokiai sistemai, išskyrus atvejus, numatytus kitoje pastraipoje ir 5 straipsnio 3 dalyje.

Tačiau valstybė narė gali atleisti kredito įstaigą, kuriai taikytina ši direktyva, nuo prievolės priklausyti investuotojų kompensavimo sistemai, jei ši kredito įstaiga pagal Direktyvos 94/19/EB 3 straipsnio 1 dalį jau atleista nuo prievolės priklausyti indėlių garantijų sistemai su sąlyga, kad indėlininkams suteikta apsauga bei jų informavimas tokiomis pat sąlygomis taikomas ir investuotojams ir tuo būdu investuotojams suteikiama apsauga yra bent jau lygiavertė tai, kurią garantuoja investuotojų kompensavimo sistema.

Valstybė narė, kuri naudojasi šia atleidimo galimybe, informuoja apie tai Komisiją; ji smulkiai apibūdina Komisijai šios apsaugos sistemos ypatybes ir nurodo joje dalyvaujančias kredito įstaigas, kurioms taikoma ši direktyva, be to, praneša apie vėlesnius jau pateiktos informacijos pasikeitimus. Apie tai Komisija informuoja Tarybą.

2. Sistema suteikia investuotojams kompensaciją pagal 4 straipsnį, jeigu:

- kompetentingos institucijos nustato, kad, jų nuomone, investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių dabar nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų, kylančių iš investuotojų reikalavimų, ir paskutiniu metu nematyti, kad šie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau,

arba

- dėl tiesiogiai su investicinės įmonės finansine padėtimi susijusių priežasčių teismas priėmė sprendimą, dėl kurio stabdoma investuotojų galimybė kelti jai savo reikalavimus,

atsižvelgiant į tai, kuri iš šių sąlyga yra ankstesnė.

Kompensacija turi būti mokama pagal tuos reikalavimus, kurie kilo dėl investicinės įmonės nepajėgumo:

- grąžinti pinigus, priklausančius investuotojams ir laikomus jų vardu ryšium su investicine veikla,

arba

- grąžinti investuotojams jiems priklausančias finansines priemones, kurios laikomos, tvarkomos ar valdomos investuotojų vardu ryšium su investicine veikla,

remiantis taikytinais teisiniais reikalavimais ir sutarčių sąlygomis.

3. Bet koks reikalavimas pagal šio straipsnio 2 dalį kredito įstaigai, kuriai valstybėje narėje taikoma ši direktyva ir Direktyva 94/19/EB, nukreipiamas į vieną iš šiose direktyvose numatytų sistemų, kurią valstybė narė laikys tinkama. Joks reikalavimas dėl kompensacijos pagal šias abi direktyvas negali būti tenkinamas daugiau nei vieną kartą.

4. Investuotojų reikalaujama suma turi būti apskaičiuojama pagal teisines ir sutarties sąlygas (ypač susijusias su įskaitymais ir priešieškiniais), taikomas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nutarimo ar sprendimo priėmimo dieną, nustatant pinigų sumą arba investuotojui priklausančių finansinių priemonių, kurių investicinė įmonė yra nepajėgi sumokėti ar grąžinti, vertę, atsižvelgiant, kai įmanoma, į rinkos vertę.