10 straipsnis Ginčų sprendimas

1.   Naudotojai, duomenų turėtojai ir duomenų gavėjai, norėdami pagal 4 straipsnio 3 ir 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį spręsti ginčus, taip pat ginčus, susijusius su sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų, kuriomis pagal šį skyrių ir IV skyrių suteikiama galimybė gauti duomenis, nustatymu ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį.

2.   Ginčų sprendimo įstaigos atitinkamoms šalims praneša apie mokesčius arba jų nustatymo mechanizmus prieš joms pateikiant prašymą priimti sprendimą.

3.   Ginčų, kurie buvo pateikti ginčų sprendimo įstaigai pagal 4 straipsnio 3 bei 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį, atveju, jeigu ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą naudotojo arba duomenų gavėjo naudai, duomenų turėtojas sumoka visus ginčų sprendimo įstaigos taikomus mokesčius ir kompensuoja tam naudotojui arba tam duomenų gavėjui visas kitas pagrįstas išlaidas, patirtas dėl ginčų sprendimo. Jei ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą duomenų turėtojo naudai, nereikalaujama, kad naudotojas arba duomenų gavėjas kompensuotų mokesčius arba kitas patirtas išlaidas, kuriuos duomenų turėtojas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent ginčų sprendimo įstaiga nustato, kad naudotojas arba duomenų gavėjas akivaizdžiai veikė nesąžiningai.

4.   Klientai ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį, kad išspręstų ginčus, susijusius su klientų teisių pažeidimais ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų pareigomis pagal 23–31 straipsnius.

5.   Valstybė narė, kurioje yra įsisteigusi ginčų sprendimo įstaiga, tos įstaigos prašymu ją sertifikuoja, jeigu įstaiga įrodo, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

6.   Valstybės narės apie ginčų sprendimo įstaigas, sertifikuotas pagal 5 dalį, praneša Komisijai. Komisija tokių įstaigų sąrašą paskelbia specialiai tam skirtoje interneto svetainėje ir reguliariai jį atnaujina.

7.   Ginčų sprendimo įstaiga atsisako nagrinėti prašymą išspręsti ginčą, kuris jau buvo perduotas nagrinėti kitai ginčų sprendimo įstaigai arba valstybės narės teismui.

8.   Ginčų sprendimo įstaiga suteikia šalims galimybę per pagrįstą laikotarpį pareikšti savo nuomones dėl klausimų, kuriuos tos šalys perdavė nagrinėti tai įstaigai. Tame kontekste kiekvienai ginčo šaliai pateikiama kitos ginčo šalies informacija ir visi ekspertų pareiškimai. Šalims suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl tos informacijos ir pareiškimų.

9.   Ginčų sprendimo įstaiga savo sprendimą dėl jai perduoto nagrinėti klausimo priima per 90 dienų nuo prašymo pagal 1 ir 4 dalis gavimo dienos. Tas sprendimas pateikiamas raštu arba patvariojoje laikmenoje ir turi būti motyvuotas.

10.   Ginčų sprendimo įstaigos parengia ir viešai skelbia metines veiklos ataskaitas. Tokiose metinėse ataskaitose pateikiama visų pirma ši bendra informacija:

11.   Siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ginčų sprendimo įstaiga gali nuspręsti įtraukti į 10 dalyje nurodytą ataskaitą rekomendacijų, kaip išvengti problemų ar jas išspręsti.

12.   Ginčų sprendimo įstaigos sprendimas šalims yra privalomas tik tuo atveju, jei prieš pradedant ginčų sprendimo procedūrą šalys aiškiai sutiko su jo privalomuoju pobūdžiu.

13.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis šalių teisei į veiksmingą teisinę gynybą valstybės narės teisme.