26 straipsnis Informacijos saugojimas

1.   Informacija apie mokėtoją ir gavėją arba apie iniciatorių ir naudos gavėją nesaugoma ilgiau nei griežtai būtina. Mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai 4–7 straipsniuose nurodytą informaciją, o iniciatoriaus ir naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjai 14–16 straipsniuose nurodytą informaciją saugo penkerius metus.

2.   Pasibaigus 1 dalyje nurodytam saugojimo laikotarpiui mokėjimo paslaugų teikėjai ir kriptoturto paslaugų teikėjai užtikrina, kad asmens duomenys būtų ištrinti, nebent nacionalinėje teisėje, kuria nustatoma, kokiomis aplinkybėmis mokėjimo paslaugų teikėjai ir kriptoturto paslaugų teikėjai gali ar turi toliau saugoti tokius duomenis, būtų numatyta kitaip. Valstybės narės gali leisti ar reikalauti toliau saugoti informaciją tik atlikusios išsamų tokio tolesnio saugojimo būtinumo ir proporcingumo vertinimą, jei jos mano, kad tai pateisinama pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ar tyrimo tikslais. Tas tolesnio saugojimo laikotarpis neviršija penkerių metų.

3.   Jei 2015 m. birželio 25 d. valstybėje narėje vyksta teismo procesas, susijęs su įtariamo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencija, nustatymu, tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu už juos, o mokėjimo paslaugų teikėjas turi su tokiais neužbaigtais procesais susijusios informacijos ar dokumentų, mokėjimo paslaugų teikėjas gali saugoti tą informaciją ar tuos dokumentus pagal nacionalinę teisę penkerių metų laikotarpį nuo 2015 m. birželio 25 d. Valstybės narės, nedarydamos poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei dėl vykstančiuose baudžiamuosiuose tyrimuose ir teismo procesuose naudojamų įrodymų, gali leisti ar reikalauti, kad tokia informacija ar dokumentai būtų saugomi dar penkerius metus, jei nustatomas tokio tolesnio saugojimo būtinumas ir proporcingumas įtariamo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijai, nustatymui, tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui.