+81. Įstaigos turėtų stebėti įvairius retrospektyvius ir perspektyvinius ASV rizikos parametrus ir …

81. Įstaigos turėtų stebėti įvairius retrospektyvius ir perspektyvinius ASV rizikos parametrus ir …

Įstaigos turėtų stebėti įvairius retrospektyvius ir perspektyvinius ASV rizikos parametrus ir rodiklius. Didelės įstaigos turėtų stebėti bent šiuos rodiklius:

  • a) pozicijų ir pajamų (palūkanų, mokesčių ir komisinių), gautų iš verslo santykių su sandorio šalimis, vykdančiomis veiklą sektoriuose, kurie labai prisideda prie klimato kaitos pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1818 6 konstatuojamąją dalį, t. y. sektoriuose, išvardytuose Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo A – H ir L skirsniuose, sumą ir dalį.

Įstaigos turėtų taikyti kuo išsamesnį sektorių diferencijavimą. Visų pirma, dėl išsamumo laipsnio įstaigoms turėtų būti sudarytos sąlygos stebėti pozicijų ir pajamų, atsirandančių iš santykių su konkrečiomis sandorio šalimis, pavyzdžiui, iškastinio kuro sektoriaus subjektais ir (arba) įmonėmis, neįtrauktomis į ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus, sumą ir dalį17 .

  • b) portfelio suderinimo parametrus, rodančius sektorių lygmeniu, kokiu mastu klientų valdomos pozicijos ir gamybos pajėgumai yra arba, kaip prognozuojama, bus suderinti su trajektorija, atitinkančia taikytiną klimato srities teisinį ir reguliavimo tikslą, pavyzdžiui, iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį, remiantis suderinimo parametrais, susijusiais su atrinktais sektoriais, ir taikant 4.2.3 skirsnio b punkte aprašytus metodus.

Įstaigos turėtų papildyti šiuos rodiklius informacija, susijusia su galimo finansinės rizikos poveikio, atsirandančio dėl neatitikimų, vertinimu.

  • c) finansuojamą išmetamą ŠESD kiekį, išskaidytą pagal 1, 2 ir 3 lygio išmetamųjų teršalų kiekį absoliučiąja verte ir, kai aktualu, intensyvumą, susijusį su gamybos arba pajamų vienetais, išskaidant pagal sektorius, taikant kuo išsamesnę sektorinę diferenciaciją, apimančią bent pasirinktus sektorius, nustatytus remiantis reikšmingumo vertinimu.

Įstaigos turėtų papildyti šiuos parametrus kokybine ar kiekybine informacija ir kriterijais, kurie padeda aiškinti jų raidą laikui bėgant, įskaitant, pvz., laikiną padidėjimą dėl pertvarkos finansavimo skyrimo intensyviai ŠESD išskiriančioms sandorio šalims, ir nustatyti pagrindinius išmetamųjų teršalų kiekio pokyčių veiksnius.

Prie metodikų ar duomenų bazių, kurios gali padėti įstaigoms apskaičiuoti šiuos parametrus, priskiriami, pavyzdžiui, Anglies dioksido apskaitos finansų partnerystės Visuotinis ŠESD apskaitos ir ataskaitų teikimo standartas finansų sektoriui ir Duomenų apie anglies dioksidą atskleidimo projektas.

  • d) pažangos, pasiektos įgyvendinant pagrindines įstaigos nustatytas finansavimo strategijas, kuriomis siekiama užtikrinti įstaigos atsparumą ASV rizikai ir pasirengimą perėjimui prie tvaresnės ekonomikos, lygį, pavyzdžiui, stebint finansinius srautus, nukreiptus į finansinį turtą ar sandorio šalis, kurioms būdingi bendri požymiai, susiję su įstaigos tikslais ar norima prisiimti rizika, siejama su ASV rizika.
  • e) bendradarbiavimo su klientais parametrus, pagal kuriuos teikiama informacija apie:
  • i. sandorio šalių, kurių ASV rizikos vertinimas buvo atliktas, procentinę dalį, taip pat kiek tai susiję su jų pertvarkos strategijomis ir, jei yra, pertvarkos planais ir jų atitiktimi įstaigos tikslams, nurodant atrinktų sektorių, produktų ir verslo linijų, kurių vertinimai buvo atlikti, apimtį;
  • ii. tokio dalyvavimo rezultatus ir išdavas, pavyzdžiui, teigiamus (arba bet kokias tos kategorijos pakategores) arba neigiamus (arba bet kokias tos kategorijos pakategores) šių sandorio šalių prisitaikymo ir atsparumo perėjimui prie tvarios ekonomikos vertinimus, derinimo pažangą siekiant įstaigos tikslų ir uždavinių ir tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi įstaiga.
  • f) nekilnojamuoju turtu užtikrintų portfelių suskirstymą pagal užtikrinimo priemonės energijos vartojimo efektyvumo lygį.
  • g) mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos tiekimo technologijų finansavimo santykį su iškastinį kurą naudojančių energijos tiekimo technologijų finansavimu.
  • h) aplinkos požiūriu tvarių pozicijų, kuriomis finansuojama veikla, prisidedanti prie Reglamento (ES) 2020/85218 9 straipsnio a punkte nurodyto aplinkos tikslo švelninti klimato kaitą arba sudaranti sąlygas jį pasiekti, santykį intensyviai išskiriamų ŠESD pozicijų atžvilgiu.
  • i) fizinės rizikos, su kuria įstaiga susiduria, lygius ir jų poveikį finansinei rizikai, apsvarstant kelis scenarijus ir visus su įstaigos veikla susijusius pavojus, taip pat pateikiant informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant rizikos mažinimo priemone s.
  • j) koncentracijos rizikos, susijusios su fizinės rizikos veiksniais (pvz., pozicijų ir (arba) užtikrinimo priemonių, esančių didelės potvynių rizikos, vandens stygiaus ar gaisrų rizikos teritorijose, vertinimas) ir pertvarkos rizikos veiksnių (pvz., pozicijų sektoriuose, kuriuose yra padidėjusi pertvarkos rizika), vertinimus, naudojant pakankamai smulkų geografinį pozicijų suskirstymą.
  • k) su ASV rizika susijusių istorinių nuostolių sumą ir, remiantis scenarijų metodais, perspektyvinį ( - ius) rizikos pozicijų ir galimų būsimų finansinių nuostolių, susijusių su ASV rizika, įvertį ( - čius).
  • l) su ASV susijusios reputacijos rizikos matą, kuriuo stebima, kaip reguliavimas, komunikacija, įsipareigojimai ar vieši prieštaravimai dėl dabartinės ir būsimos su verslu susijusios veiklos daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį įstaigai, atsižvelgiant į sąveiką su operacine rizika ir strategine bei verslo modelio rizika, pavyzdžiui, į verslo galimybių praradimą ar strategines partnerystes.
  • m) visus su ASV susijusius teisminius ieškinius, kuriuose įstaiga dalyvavo, dalyvauja ar gali dalyvauti, remiantis turima informacija.
  • n) su ASV rizika susijusio gebėjimų stiprinimo būseną, pavyzdžiui, specialų mokymą baigusių darbuotojų procentinę dalį.
  • o) parametrus, siejamus su veiksniais, nesusijusiais su klimato kaita, pavyzdžiui, portfelio lygmens priklausomybe ir poveikiu ekosisteminėms paslaugoms, arba sandorio šalių, turinčių reikšmingą priklausomybę arba neigiamą poveikį biologinei įvairovei, pozicijomis, atsižvelgiant tiek į sektorių, tiek į geografinės vietos informaciją.
  • p) pažangą siekiant visų nustatytų įstaigos tikslų, susijusių su ASV rizika ir ASV tikslais, be kita ko, įgyvendinant 6 skirsnyje nurodytą įstaigos planą arba vykdant kitus įstaigos prisiimtus tvarumo įsipareigojimus.

17 Pagal Klimato kaitos lyginamųjų standartų reglamento 12 straipsnio 1 dalies d – g punktus ir 12 straipsnio 2 dalį.

18 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

1. Apžvalga

,
Pavadinimas Reguliavimas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis Reikalavimas
  • EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/