KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2024/856 2023 m. gruodžio 1 d. kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomi priežiūriniai sukrėtimų scenarijai, bendros modeliavimo ir parametrų prielaidos ir tai, kas yra didelis sumažėjimas (Tekstas svarbus EEE)

(1)

priežiūrinius sukrėtimų scenarijus nustatė Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) (2), jie taip pat aprašyti Europos bankininkystės institucijos gairėse dėl palūkanų normos rizikos, kylančios iš ne prekybos knygos veiklos, valdymo (3), kurios taikomos nuo 2019 m. birželio 30 d. Šiame reglamente nustatyti priežiūriniai sukrėtimų scenarijai turėtų būti pagrįsti ta specifikacija ir metodika;

(2)

siekiant apskaičiuoti nuosavo kapitalo ekonominę vertę ir grynąsias palūkanų pajamas būtina nustatyti bendras modeliavimo ir parametrų prielaidas, kurias įstaigos turėtų naudoti. Tuo tikslu apskaičiuojant grynąsias palūkanų pajamas turėtų būti naudojama pastovaus balanso prielaida per vienų metų laikotarpį, o apskaičiuojant nuosavo kapitalo ekonominę vertę turėtų būti naudojama likvidavimo balanso prielaida, kai sueinančio termino pozicijos nepakeičiamos. Šiomis prielaidomis siekiama užtikrinti tinkamą apskaičiavimo tikslumo, įverčių patikimumo ir veiklos sudėtingumo pusiausvyrą;

(3)

siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp rezultatų palyginamumo ir lankstumo, būtino atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir veiklos sudėtingumą, komercinės maržos ir skirtumo komponentai turėtų būti įtraukti į grynųjų palūkanų pajamų apskaičiavimą, tačiau apskaičiuodamos nuosavo kapitalo ekonominę vertę įstaigos turėtų laikytis savo vidaus lygmeniu taikomo palūkanų normos rizikos ne prekybos knygoje valdymo ir vertinimo metodo;

(4)

remiantis BBPK standartais, atliekant bet kokį išskirčių testą, kurio reikalaujama papildomai kartu su nuosavo kapitalo ekonominės vertės testu, turėtų būti naudojama ribinė vertė, kad būtų galima nustatyti išskirtinius bankus, kuri būtų bent tokia pat griežta kaip ribinė vertė, taikoma atliekant nuosavo kapitalo ekonominės vertės testą (15 % 1 lygio kapitalo). Ta ribinė vertė turėtų faktiškai atspindėti dabartinę aplinką prudenciškai patikimu ir proporcingu būdu, taip prisidedant prie teisinio tikrumo ir suderinimo visoje Sąjungoje, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad viršijus nuosavo kapitalo ekonominės vertės ir grynųjų palūkanų pajamų išskirčių testų ribines vertes nebūtinai bus reikalaujama, kad įstaigos perkalibruotų savo vidaus priemones, procesus ar mechanizmus ir atitinkamus modelius bei metodus, arba bus automatiškai naudojamasi priežiūros įgaliojimais, jeigu įstaiga palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos, valdo tinkamai ir proporcingai verslo modeliui ir įstaigai kylanti tokia rizika nėra pernelyg didelė;

(5)

siekiant užtikrinti suderintas priežiūrinio išskirties testo metodikas, kiek tai susiję su tuo, kas laikoma dideliu grynųjų palūkanų pajamų sumažėjimu dėl staigaus ir netikėto palūkanų normų pokyčio, reikėtų nustatyti referencinę ribinę vertę, kuri būtų bent tokia pat griežta kaip nuosavo kapitalo ekonominės vertės priežiūrinio išskirties testo ribinė vertė, taip pat nustatyti grynųjų palūkanų pajamų apskaičiavimo specifikaciją;

(6)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(7)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, pateikti rekomendacijų,