3 straipsnis Įstaigos nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokyčiai

1.   Apskaičiuodamos nuosavo kapitalo ekonominę vertę įstaigos atsižvelgia į 2–10 dalyse nustatytas bendras modeliavimo ir parametrų prielaidas.

2.   Į nuosavo kapitalo ekonominės vertės skaičiavimus įstaigos įtraukia:

Taikydamos c punktą įstaigos koreguoja pagrindines palūkanų normos pokyčiams jautrių priemonių elgesio modeliavimo prielaidas pagal skirtingų palūkanų normų scenarijų ypatybes, atsižvelgdamos į proporcingumo ir reikšmingumo ribines vertes, nustatytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2024/857 (6) 8 straipsnio 10 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje.

3.   Jokios bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės ir kitos nuolatinės nuosavos lėšos be pareikalavimo datų į skaičiavimus neįtraukiamos.

4.   Įstaigos, kurių neveiksnių pozicijų santykis yra 2 % arba didesnis, neveiksnias pozicijas įtraukia kaip bendras palūkanų normos pokyčiams jautrias priemones, kurias modeliuojant reikėtų atsižvelgti į tikėtinus pinigų srautus ir jų laiką. Neveiksnios pozicijos įtraukiamos neįskaitant atidėjinių. Šiais tikslais neveiksnios pozicijos nustatomos pagal skolos vertybinius popierius, paskolas ir išankstinius mokėjimus, priskiriamus neveiksnių pozicijų klasei vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 47a straipsnio 3 dalimi, o neveiksnių pozicijų santykis apskaičiuojamas kaip neveiksnių pozicijų suma, padalyta iš įstaigos lygmeniu apskaičiuotos skolos vertybinių popierių, paskolų ir išankstinių mokėjimų bendros sumos.

5.   Komercinės maržos ir kiti palūkanų mokėjimų skirtumo komponentai į pinigų srautus įtraukiami arba neįtraukiami pagal įstaigų vidaus lygmeniu taikomą palūkanų normos rizikos ne prekybos knygoje valdymo ir vertinimo metodą. Jeigu komercinės maržos ir kiti skirtumo komponentai neįtraukiami, įstaigos turi:

6.   Nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokytis apskaičiuojamas naudojant likvidavimo balanso prielaidą, kai esamos pozicijos suėjus terminui nepakeičiamos.

7.   Nuo termino priklausančios po sukrėtimo taikomos palūkanų normos apatinė riba taikoma kiekvienai valiutai, pradedant nuo – 150 bazinių punktų nedelsiant sueinančių terminų atveju. Ta apatinė riba kasmet didinama 3 baziniais punktais ir ilgainiui turėtų pasiekti 0 % 50 metų ir ilgesnių terminų atveju. Jeigu stebimos palūkanų normos yra mažesnės nei po sukrėtimo taikomos palūkanų normos apatinė riba, įstaigos turėtų taikyti mažesnę stebimą palūkanų normą.

8.   Apskaičiuodamos agreguotą pokytį pagal kiekvieną palūkanų normų sukrėtimo scenarijų įstaigos susumuoja visus neigiamus ir teigiamus pokyčius kiekviena valiuta. Valiutos, kurios nėra atskaitomybės valiuta, konvertuojamos į atskaitomybės valiutą taikant Europos Centrinio Banko momentinį užsienio valiutos kursą ataskaitinę datą. Teigiamiems pokyčiams taikomas 50 % svertinis koeficientas arba 80 % koeficientas valiutų kurso mechanizmo (VKM II) valiutoms, kai oficialiai sutarta svyravimo riba yra siauresnė nei standartinė +/– 15 % riba. Svertinis padidėjimas pripažįstamas iki didesnės iš šių verčių: a) neigiamų pokyčių eurais arba VKM II valiutomis absoliučiosios vertės ir b) rezultato, gauto teigiamiems pokyčiams atitinkamai VKM II valiutomis arba eurais pritaikius 50 % koeficientą.

9.   Diskontavimo tikslu taikoma tinkama bendra nerizikingo pelningumo kreivė kiekviena valiuta. Ta pelningumo kreivė neapima konkrečiai priemonei, sektoriui ar subjektui būdingų kredito kainų skirtumų ar likvidumo skirtumų.

10.   Vertinant palūkanų normos pokyčiams jautrių produktų, susijusių su infliacija arba kitais rinkos veiksniais, riziką, taikomos apdairios prielaidos. Tos prielaidos pagrindžiamos dabartine ir (arba) paskutine stebima verte, geros reputacijos ekonominių tyrimų instituto prognozėmis arba kita visuotinai priimtina rinkos praktika ir apskritai yra nepriklausomos nuo scenarijų.