Preamble: 1

(1)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai vykdomas prudencinis įmonių, kurios yra susijusios, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (2) 22 straipsnio 7 dalyje, grupių konsolidavimas nesant patronuojančios ir patronuojamosios įmonės santykių. Tokiais atvejais būtina nustatyti subjektą, kurio lygmeniu turi būti konsoliduotai taikomi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimai. Be to, tais atvejais tinkamiausias prudencinio konsolidavimo metodas turėtų būti Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas metodas (toliau – sudėties metodas) pagal toje direktyvoje nustatytas taisykles;

(2)

tais atvejais, kai valdant įstaigų arba finansų įstaigų kapitalą dalyvauja konsoliduojama įmonė kartu su viena ar daugiau įmonių, kurios nėra konsoliduojamos, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 4 dalį reikalaujama proporcingo konsolidavimo, sprendimams dėl įstaigos arba finansų įstaigos svarbios veiklos priimti turėtų būti reikalingas vieningas tų įmonių sutikimas, kad būtų galima taikyti toje nuostatoje nustatytą prudencinio konsolidavimo metodą, laikantis jungtinės veiklos apibrėžties, pateiktos tarptautiniuose apskaitos standartuose, taikomuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (3);

(3)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 6 dalies a ir b punktuose nurodyti prudencinio konsolidavimo priežiūros reikalavimai, taikomi tuo atveju, kai daromas reikšmingas poveikis vienai ar kelioms įstaigoms ar finansų įstaigoms, tačiau nedalyvaujama valdant jų kapitalą arba neturima kitų su kapitalu susijusių ryšių, ir tais atvejais, kai tos įstaigos arba finansų įstaigos priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta atitinkamai sutartyje, steigimo sutartyje arba įstatuose. Siekdamos nustatyti, ar esama reikšmingo poveikio, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į kelis reikšmingo poveikio rodiklius. Be to, priklausymas vienai vadovavimo sistemai turėtų būti nustatytas tik tuo atveju, kai kompetentinga institucija turi konkrečių įrodymų, kad tokių įstaigų arba finansų įstaigų finansų ir veiklos politika yra veiksmingai koordinuojama;

(4)

Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) paskelbė Nesutartinės finansinės pagalbos teikimo rizikos nustatymo ir valdymo gaires (4), kuriose nurodyti keli rodikliai, kuriuos įstaigos turėtų naudoti nustatydamos, kurie subjektai gali kelti nesutartinės finansinės pagalbos teikimo riziką (angl. step-in risk). Pagal BBPK gaires nesutartinės finansinės pagalbos teikimo rizika yra rizika, kad įstaiga nuspręs teikti finansinę paramą sunkumų patiriančiam nekonsoliduotam subjektui, kuris nėra visiškai arba proporcingai konsoliduotas subjektas, nors sutartinių įsipareigojimų teikti tokią paramą nėra arba ta numatyta parama juos viršys. Pagal BBPK gaires, kai įstaiga nustato, kad esama reikšmingos nesutartinės finansinės pagalbos teikimo rizikos, ji kiekvienu atveju turi nustatyti tinkamas priemones, atsižvelgdama į numatomos nesutartinės finansinės paramos pobūdį ir mastą. Tos priemonės, be kita ko, apima atitinkamų subjektų įtraukimą į reguliuojamąjį konsolidavimą. Laikantis BBPK gairių, įstaigos ir kompetentingos valdžios institucijos turėtų atsižvelgti į kelis rodiklius, kad galėtų nuspręsti, ar tam tikros įmonės turėtų būti visiškai arba proporcingai konsoliduojamos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 5 dalį, 6 dalies a punktą arba 8 dalį, atsižvelgiant į nesutartinės finansinės pagalbos teikimo riziką, galinčią kilti įstaigai dėl šių įmonių. Vis dėlto įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti alternatyvias nesutartinės finansinės pagalbos teikimo rizikos mažinimo priemones pagal savo rizikos valdymo procedūras ir vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą (ICAAP). Be to, kompetentingos institucijos gali apsvarstyti kitas priemones, skirtas galimai tų įmonių, kurioms taikomi priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesai (SREP), keliamai rizikai mažinti. Atsižvelgdama į didelių pozicijų sistemą, Europos bankininkystės institucija (EBI) taip pat paskelbė gaires dėl šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią į bankininkystę panašią veiklą, pozicijų ribų (5), kuriose nustatyta metodika, kurią įstaigos turėtų taikyti pagal savo vidaus tvarką nustatydamos ribas, taikomas turimoms individualioms ir bendroms šešėlinės bankininkystės subjektų pozicijoms;

(5)

visų pirma, siekiant nustatyti, ar pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 8 dalį reikalingas visiškas ar proporcingas konsolidavimas patronuojamosioms įmonėms arba įmonėms, kurių kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja, kai ta patronuojamoji įmonė ar įmonė nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė ir kai yra didelė nesutartinės finansinės pagalbos teikimo rizika, ir jeigu įmonė nėra draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji įmonė, be kita ko, kompetentingos institucijos turėtų patikrinti bent tam tikrų kategorijų įmones, kaip antai specialios paskirties įmones, kurios negali būti laikomos specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 (6) 2 straipsnio 2 punkte, kurioms taikytinos reikšmingo kredito rizikos perleidimo sąlygos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 244 straipsnyje, ir tas įmones, kurios užsiima kuria nors iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 89 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų rūšių veikla;

(6)

siekiant užtikrinti nuoseklumą su nuosavų lėšų sistema pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir išvengti nepagrįsto kapitalo prieaugio pripažinimo, tais atvejais, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 3–6 ir 8 dalis reikalaujama konsolidavimo, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių ir papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo priemonių, išleistų į prudencinį konsolidavimą įtrauktų įmonių, priklausančių kitiems asmenims nei tokios įmonės, sumų ir susijusių akcijų priedų įtraukimas į konsoliduojamas nuosavas lėšas taip pat turėtų būti grindžiamas to reglamento 81–88 straipsniais;

(7)

šis reglamentas grindžiamas EBI Komisijai pateiktu techninių reguliavimo standartų projektu;

(8)

EBI dėl šių techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą, taip pat paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (7) 37 straipsnį, pateikti savo rekomendacijas,