+III PRIEDAS KONTROLĖS IR MONITORINGO TVARKA SĄVARTYNO EKSPLOATACIJOS IR VĖLESNĖS PRIEŽIŪROS ETAPAIS

III PRIEDAS KONTROLĖS IR MONITORINGO TVARKA SĄVARTYNO EKSPLOATACIJOS IR VĖLESNĖS PRIEŽIŪROS ETAPAIS



III PRIEDAS

KONTROLĖS IR MONITORINGO TVARKA SĄVARTYNO EKSPLOATACIJOS IR VĖLESNĖS PRIEŽIŪROS ETAPAIS

1.   Įvadas

Šio priedo tikslas — numatyti minimalią monitoringo tikrinimo tvarką:

— 
ar atliekos yra priimtos šalinti laikantis to sąvartyno kategorijai nustatytų kriterijų,
— 
ar sąvartyne procesai vyksta taip, kaip pageidautina,
— 
ar aplinkos apsaugos sistemos funkcionuoja taip, kaip turi funkcionuoti,
— 
ar laikomasi sąvartynui išduoto leidimo sąlygų.

2.   Meteorologiniai duomenys

▼M4 —————

▼B

Kai valstybės narės nutaria, kad vandens balansas yra veiksmingas būdas įvertinti, ar sąvartyne renkasi salva, ar sąvartynas praleidžia skysčius, rekomenduojama tokius duomenis sąvartyno monitoringo arba artimiausioje meteorologinėje stotyje rinkti tol, kol kompetentinga institucija jų reikalauja pagal šios direktyvos 13 straipsnio c punktą.



 

Eksploatacijos etapas

Vėlesnės priežiūros etapas

1.1. Kritulių kiekis

kasdien

kasdien, sudedant mėnesio duomenis

1.2. Temperatūra (min., maks., 14 val. VEL)

kasdien

mėnesio vidurkis

1.3. Vyraujanti vėjo kryptis ir greitis

kasdien

nereikalaujama

1.4. Garavimas (lizimetras) (1)

kasdien

kasdien, sudedant mėnesio duomenis

1.5. Oro drėgmė (14 val. VEL)

kasdien

mėnesio vidurkis
(1)   

Ar kitais tinkamais būdais.

3.   Duomenys apie teršalų emisijas: vandens, salvos ir dujų kontrolė

Salvos ir paviršinio vandens, jei jų yra, mėginius reikia imti tipiškose vietose. Salvos mėginiai turi būti imami ir matuojami (kiekis ir sudėtis) atskirai kiekvienoje vietoje, kurioje salva išteka iš sąvartyno. Nuoroda: bendros mėginių ėmimo technologijos gairės, ISO 5667-2 (1991).

Paviršinį vandenį, jei jo yra, stebėti reikia ne mažiau kaip dviejose vietose: vienoje — aukščiau sąvartyno, kitoje — žemiau sąvartyno.

Dujų stebėjimo duomenys turi būti tipiški kiekvienam sąvartyno sektoriui. Mėginių ėmimo ir analizės dažnumas nurodytas žemiau pateiktoje lentelėje. Atliekant monitoringą būtina imti salvos ir vandens mėginius, tipiškus jų vidutinei sudėčiai.

Mėginių ėmimo dažnumą galima koreguoti pagal sąvartyne esančių atliekų morfologiją (seniai užkastos, užkastos ir t. t.). Tai turi būti nurodyta leidime.



 

Eksploatacijos etapas

Vėlesnės priežiūros etapas (3)

2.1. Salvos kiekis

kas mėnesį (1) (3)

kas šešis mėnesiuskas mėnesį

2.2. Salvos sudėtis (2)

kas ketvirtį (3)

kas šešis mėnesius

2.3. Paviršinio vandens kiekis ir sudėtis (7)

kas ketvirtį (3)

kas šešis mėnesius

2.4. Potencialios dujų išlakos ir atmosferos slėgis (4) (CH4, CO2, O2, H2S, H2 ir t. t.)

kas mėnesį (3) (5)

kas šešis mėnesius (6)

(1)   

Mėginių ėmimo dažnumą galima koreguoti priklausomai nuo sąvartyno atliekų morfologijos (seniai užkastos, užkastos ir t. t.). Tai turi būti nurodyta leidime.

(2)   

Matuotini parametrai ir tirtinos medžiagos priklauso nuo atvežtų į sąvartyną atliekų sudėties; tokie parametrai ir medžiagos turi būti nurodyti leidime ir atspindėti atliekų filtrato susidarymo ypatybes.

(3)   

Jei vertinimo duomenys rodo, kad dėl ilgesnių mėginių ėmimo intervalų efektyvumas nesumažėja, juos galima atitinkamai koreguoti. Bent kartą per metus būtina matuoti salvos laidumą.

(4)   

Šie matavimai daugiausia susiję su organinių medžiagų kiekiu atliekose.

(5)   

Reguliariai tikrinti CH4, CO2, O2, o kitas dujas, jei reikia, pagal atliekų sąvartyne sudėtį, siekiant parodyti jų salvos susidarymo ypatybes.

(6)   

Būtina reguliariai tikrinti, kaip veikia dujų ištraukimo sistema.

(7)   

Remdamasi sąvartyno ypatybėmis, kompetentinga institucija gali nustatyti, kad šie matavimai yra nebūtini, ir apie tai pranešti, kaip nurodyta šios direktyvos 15 straipsnyje.

2.1 ir 2.2 taikomi tik tuo atveju, kai renkasi atliekų salva (žr. I priedo 2 paragrafą).

4.   Požeminio vandens apsauga

A.   Mėginių ėmimas

Matavimus reikia atlikti taip, kad jie teiktų informaciją, ar išleidžiamos atliekos gali turėti įtakos požeminiam vandeniui: bent vienas matavimo taškas turi būti požeminio vandens įtekėjimo plote ir du — jo ištekėjimo plote. Remiantis konkrečia hidrogeologine apžvalga, arba tais atvejais, kai reikia anksti nustatyti, ar salva atsitiktinai nepatenka į požeminį vandenį, matavimo vietų skaičių galima didinti.

Prieš pradedant sąvartynui veikti, būtina mėginius paimti bent trijose vietose, kad būtų galima nustatyti pamatines vertes vėlesniems mėginiams. Nuoroda: Požeminių vandenų mėginių ėmimas, ISO 5667, 11 dalis, 1993.

B.   Monitoringas

Imamų mėginių matuotinus parametrus reikia nustatyti remiantis tikėtina salvos sudėtimi ir požeminio vandens kokybe atitinkamame plote. Pasirenkant tyrimo parametrus būtina atsižvelgti į požeminio vandens tekėjimą zonoje. Nustatant parametrus galima nurodyti ir indikacinius parametrus, kad būtų galima anksti nustatyti vandens kokybės pokyčius ( 8 ).



 

Eksploatacijos etapas

Vėlesnės priežiūros etapas

Požeminio vandens lygis

kas šešis mėnesius (1)

kas šešis mėnesius (1)

Požeminio vandens sudėtis

dažnumas priklauso nuo konkretaus sąvartyno (2) (3)

dažnumas priklauso nuo konkretaus sąvartyno (2) (3)

(1)   

Jei požeminių vandenų lygis svyruoja, tirti reikia dažniau.

(2)   

Jei pasiekiamas kritinis lygis, tyrimų dažnumas turi priklausyti nuo galimybės imtis korekcinių veiksmų tarp dviejų mėginių ėmimo, t. y. dažnumą reikia nustatyti pagal tai, koks yra ir kaip vertinamas požeminio vandens tėkmės greitis.

(3)   

Kai pasiekiamas kritinis lygis (žr. C), būtina patikrinti kartojant mėginius. Kai patvirtinama, kad toks lygis tikrai pasiektas, reikia pradėti vykdyti ypatingų aplinkybių planą (nurodytą leidime).

C.   Kritiniai lygiai

Kai požeminio vandens mėginio analizė rodo, kad vandens kokybė gerokai pakitusi, būtina konstatuoti, kad smarkiai pakenkta aplinkai, kaip minima šios direktyvos 12 ir 13 straipsniuose. Kritinis lygis nustatomas atsižvelgiant į sąvartyno vietovėje esančias konkrečias hidrogeologines struktūras ir požeminio vandens kokybę. Jei įmanoma, kritinis lygis visuomet turi būti nurodomas leidime.

Stebėjimus būtina vertinti taikant kontrolinius grafikus su nustatytomis kontrolinėmis taisyklėmis ir lygiais kiekvienam nuolydyje esančiam gręžiniui. Kontroliniai lygiai turi būti nustatomi pagal tos vietos požeminio vandens kokybės svyravimus.

5.   Sąvartyno topografija: fiziniai sąvartyno duomenys



 

Eksploatacijos etapas

Vėlesnės priežiūros etapas

5.1. Sąvartyno fizinė struktūra ir sudėtis (1)

kasmet

 

5.2. Sąvartyno fizinio lygio nusėdimas

kasmet

kasmetiniai matavimai
(1)   

Sąvartyno būklės plano duomenys: atliekomis padengtas plotas, atliekų kiekis ir sudėtis, atliekų šalinimo sąvartyne būdai, kada atliekos atvežamos ir kiek laiko laikomos, neužpildytų sąvartyno pajėgumų apskaičiavimai.

▼M3

6.   Specialūs metaliniam gyvsidabriui taikomi reikalavimai

Metalinį gyvsidabrį laikinai saugant ilgiau nei vienerius metus taikomi šie reikalavimai:

A. 

Stebėjimo, tikrinimo ir reagavimo į avarinę padėtį reikalavimai

Saugojimo vietoje turi būti įrengta gyvsidabrio garų nuotėkio nuolatinės kontrolės sistema, reaguojanti į 0,02 mg gyvsidabrio vienam kubiniam metrui nuotėkį. Jutikliai įtaisomi palei grindis ir žmogaus ūgį atitinkančiame aukštyje. Sistema turi turėti regimojo ir garsinio įspėjimo funkciją. Kasmet turi būti atliekama sistemos techninė priežiūra.

Saugojimo vietą ir konteinerius bent kartą per mėnesį turi vizualiai patikrinti įgaliotas asmuo. Jei aptinkamas nuotėkis, operatorius nedelsdamas imasi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta gyvsidabrio nutekėjimo į aplinką ir atkurtos saugios gyvsidabrio saugojimo sąlygos. Bet koks nuotėkis laikomas turinčiu svarbų neigiamą poveikį aplinkai, kaip nurodyta 12 straipsnio b punkte.

Saugojimo vietoje turi būti avarijos likvidavimo priemonių planai ir tinkama apsauginė įranga metaliniam gyvsidabriui tvarkyti.

B. 

Duomenų saugojimas

Visi dokumentai, kuriuose pateikiama II priedo 6 skirsnyje ir šio skirsnio A dalyje nurodyta informacija, įskaitant konteinerio sertifikatą, taip pat įrašai apie metalinio gyvsidabrio pašalinimą iš saugojimo vietos ir išvežimą pasibaigus laikinam saugojimui, jo paskirties vietą ir numatytą tvarkymą laikomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo saugojimo pabaigos.

1. Apžvalga

,

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai

3. Susiję standartai

Standartai
  • Builddate: 04.08.2024 00:00:00 -Doknr: CELEX:31999L0031
  • EULAW -

    EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

    DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.