+EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/118/EB 2006 m. gruodžio 12 d. dėl požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės
---+1 straipsnis
------+1 straipsnis 1.
------+1 straipsnis 2.
---+2 straipsnis
---+3 straipsnis
------+3 straipsnis 1.
------+3 straipsnis 1a.
------+3 straipsnis 1b.
------+3 straipsnis 2.
------+3 straipsnis 3.
------+3 straipsnis 4.
------+3 straipsnis 5.
------+3 straipsnis 6.
------+3 straipsnis 7.
---+4 straipsnis
------+4 straipsnis 1.
------+4 straipsnis 2.
------+4 straipsnis 2a.
------+4 straipsnis 3.
------+4 straipsnis 4.
------+4 straipsnis 5.
---+5 straipsnis
------+5 straipsnis 1.
------+5 straipsnis 2.
------+5 straipsnis 3.
------+5 straipsnis 4.
------+5 straipsnis 5.
---+6 straipsnis
------+6 straipsnis 1.
------+6 straipsnis 2.
------+6 straipsnis 3.
------+6 straipsnis 4.
---+6a straipsnis
------+6a straipsnis 1.
------+6a straipsnis 2.
------+6a straipsnis 3.
------+6a straipsnis 4.
------+6a straipsnis 5.
------+6a straipsnis 6.
------+6a straipsnis 7.
------+6a straipsnis 8.
---+7 straipsnis
---+8 straipsnis
------+8 straipsnis 1.
------+8 straipsnis 2.
------+8 straipsnis 3.
------+8 straipsnis 4.
------+8 straipsnis 5.
------+8 straipsnis 6.
------+8 straipsnis 7.
------+8 straipsnis 8.
------+8 straipsnis 9.
------+8 straipsnis 10.
---+8a straipsnis
------+8a straipsnis 1.
------+8a straipsnis 2.
------+8a straipsnis 3.
------+8a straipsnis 4.
------+8a straipsnis 5.
------+8a straipsnis 6.
---+9 straipsnis
------+9 straipsnis 1.
------+9 straipsnis 2.
---+11 straipsnis
---+12 straipsnis
---+13 straipsnis
---+14 straipsnis
---+I PRIEDAS POŽEMINIO VANDENS TERŠALŲ IR TARŠOS RODIKLIŲ KOKYBĖS STANDARTAI (KS)
---+II PRIEDAS POŽEMINIO VANDENS TERŠALŲ IR TARŠOS RODIKLIŲ RIBINĖS VERTĖS
---+III PRIEDAS POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
---+IV PRIEDAS REIKŠMINGŲ IR NUOLATINIŲ DIDĖJIMO TENDENCIJŲ NUSTATYMAS IR MAŽINIMAS
---+V PRIEDAS MEDŽIAGOS, KURIAS REIKIA PERŽIŪRĖTI, KAD JAS BŪTŲ GALIMA ĮTRAUKTI Į I PRIEDĄ TAIKANT SĄJUNGOS MASTO POŽEMINIO VANDENS KOKYBĖS STANDARTĄ
English - European Union - Environment -

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/118/EB 2006 m. gruodžio 12 d. dėl požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/118/EB

2006 m. gruodžio 12 d.

dėl požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės

1. Apžvalga

,
Pavadinimas Reguliavimas
1 straipsnis
2 straipsnis

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje, greta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje nustatytų sąvokų apibrėžimų, vartojamos tokios sąvokos:

1) 

„požeminio vandens kokybės standartas“ – aplinkos kokybės standartas, išreikštas konkretaus teršalo, teršalų grupės arba taršos rodiklio koncentracija požeminiame vandenyje, kuri siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką neturėtų būti viršijama;

▼M2

2) 

„ribinė vertė“ – Sąjungos lygmeniu nustatytas ir II priedo D dalyje nurodytas arba valstybių narių pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytas požeminio vandens kokybės standartas;

▼B

3) 

„reikšminga ir nuolatinė didėjimo tendencija“ – statistiškai ir aplinkosaugos požiūriu reikšmingas teršalo, teršalų grupės ar taršos rodiklio koncentracijos padidėjimas požeminiame vandenyje, kurio tendencija, kaip nustatyta, turi būti mažinama pagal 5 straipsnį;

4) 

„teršalų patekimas į požeminį vandenį“ – tai žmogaus veiklos sukeliamas tiesioginis ar netiesioginis teršalų patekimas į požeminį vandenį;

5) 

„foninė koncentracija“ – tai medžiagos koncentracija arba rodiklio vertė požeminio vandens telkinyje, atitinkanti šios medžiagos koncentraciją nepakitusiame ar dėl žmogaus veiklos nereikšmingai pakitusiame vandens telkinyje, palyginti su išorinių veiksnių nepaveiktu vandens telkiniu;

6) 

„pradinė koncentracija“ – vidutinė vertė, išmatuota bent jau 2007 m. ir 2008 m. pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį vykdant monitoringo programas arba, medžiagas aptikus vėliau, išmatuota per pirmą atskaitos laikotarpio, apie kurį turima monitoringo duomenų, dalį;

▼M2

7) 

„taršos rodiklis“ – parametras, kurį galima stebėti siekiant nustatyti vertę, atitinkančią teršalo ar teršalų grupės lygį ar koncentraciją, taigi ir jų keliamą riziką.

▼B

3 straipsnis
4 straipsnis
5 straipsnis
6 straipsnis
6a straipsnis
7 straipsnis

7 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

2009 m. sausio 16 d. – 2013 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu vykdant naują leidimo suteikimo procedūrą pagal Direktyvos 80/68/EEB 4 ir 5 straipsnius, atsižvelgiama į šios direktyvos 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

8 straipsnis
8a straipsnis
9 straipsnis
11 straipsnis

11 straipsnis

Vertinimas

Direktyvos 2000/60/EB 18 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje dėl požeminio vandens Komisija pateikia šios direktyvos veikimo įvertinimą atsižvelgdama į kitus atitinkamus aplinkosaugos teisės aktus, įskaitant šios direktyvos ir jų suderinamumą.

12 straipsnis

12 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2009 m. sausio 16 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

13 straipsnis

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS POŽEMINIO VANDENS TERŠALŲ IR TARŠOS RODIKLIŲ KOKYBĖS STANDARTAI (KS)




I PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS TERŠALŲ IR TARŠOS RODIKLIŲ KOKYBĖS STANDARTAI (KS)

Jeigu manoma, kad konkrečiam požeminiam vandens telkiniui taikant požeminio vandens kokybės standartus, nebus pasiekta Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje išdėstytų aplinkos apsaugos tikslų dėl su juo susijusių paviršinio vandens telkinių arba gerokai pablogės ekologinė ar cheminė tokių telkinių kokybė, arba bus padaryta bet kokia didelė žala tiesiogiai nuo to požeminio vandens telkinio priklausomai sausumos ekosistemai, pagal šios direktyvos 3 straipsnį ir II priedą nustatomos griežtesnės ribinės vertės. Jei egzistuoja patikima metodika, skirta įvertinti, ar esama požeminio vandens ekosistemų, taip pat nustatomi griežtesni kokybės standartai požeminiams vandens telkiniams, kuriuose yra tokių ekosistemų, išskyrus atvejus, kai yra nustatyti požeminio vandens standartai siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir jie jau yra pakankamai griežti, kad apsaugotų tas ekosistemas.



1)

2)

3)

4)

5)

6)

Įrašo Nr.

Medžiagos pavadinimas

Medžiagų kategorija

CAS numeris (1)

ES numeris (2)

Kokybės standartas (3) [μg/l, jeigu nenurodyta kitaip]

1

Nitratai

Maisto medžiagos

Netaikoma

Netaikoma

50 mg/l

2

Veikliosios pesticidų medžiagos, įskaitant reikšmingus jų metabolitus, skilimo ir reakcijos produktus (4)

Pesticidai

Netaikoma

Netaikoma

0,1 (atskirai)

0,5 (iš viso) (5)

3

PFAS

 

 

 

 

3.1

PFAS suma

Pramoninės medžiagos

žr. lentelės 6 pastabą

žr. lentelės 6 pastabą

Parametro vertė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2020/2184 I priedo B dalyje (6)

3.2

4 PFAS suma (7)

Pramoninės medžiagos

žr. lentelės 7 pastabą

žr. lentelės 7 pastabą

0,0044  (7)

4

Karbamazepinas

Vaistai

298-46-4

Netaikoma

2,5  (12)

5

Sulfametoksazolas

Vaistai

723-46-6

Netaikoma

0,1  (12)

6

Primidonas

Vaistai

125-33-7

 

2,5  (12)

7

Nereikšmingi pesticidų metabolitai (nrM) (4)

Pesticidai

Netaikoma

Netaikoma

1 arba iki 5 (8) (atskirai)

5 (9) arba 12,5  (10) (iš viso) (11)

8

Trichloretilenas ir tetrachloretilenas (abiejų medžiagų suma)

Pramoninės medžiagos

79-01-6 ir 127-18-4

201-167-4 ir 204-825-9

10 (iš viso) (13)

(1)   

CAS: Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba.

(2)   

ES numeris: numeris Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (EINECS) arba Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąraše (ELINCS).

(3)   

Šis parametras yra kokybės standartas, išreikštas kaip metinė vidutinė vertė. Jei nenurodyta kitaip, jis taikomas visų medžiagų ir izomerų bendrai koncentracijai.

(4)   

Pesticidai – augalų apsaugos produktai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnyje, ir biocidiniai produktai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 528/2012 3 straipsnyje.


To parametro tikslu valstybės narės stebi jų teritorijoje šiuo metu naudojamuose arba anksčiau naudotuose augalų apsaugos produktuose esančias veikliąsias medžiagas ir visas aptiktas dėl tarpvalstybinės taršos esančias veikliąsias medžiagas, taip pat reikšmingus ir nereikšmingus jų metabolitus, skilimo ir reakcijos produktus, remdamosi, jei esama, sąrašu, kuris turi būti sudarytas pagal šios direktyvos 4 straipsnio 2a dalį. Valstybės narės gali nutraukti konkrečių veikliųjų medžiagų ir jų metabolitų monitoringą, jei šios medžiagos ir jų metabolitai jų teritorijoje nebenaudojami, su sąlyga, kad ankstesnis monitoringas nuosekliai rodė, kad tų medžiagų ir metabolitų požeminiame vandens telkinyje nėra.


Pesticidų metabolitas laikomas reikšmingu, jei yra priežasčių manyti, kad jam būdingos savybės yra panašios į pirminės veikliosios medžiagos savybes savo toksiškumu tiksliniam kenkėjui arba kad jis pats arba jo virsmo produktai kelia riziką vartotojų sveikatai arba aplinkai.

(5)   

Žodžių junginys „iš viso“ reiškia visų monitoringo procedūros metu nustatytų ir kiekybiškai išmatuotų atskirų pesticidų, įskaitant reikšmingus jų metabolitus, skilimo ir reakcijos produktus, sumą.

(6)   

Tai Direktyvos (ES) 2020/2184 III priedo B dalies 3 punkte išvardytos PFAS. Parametras ir kokybės standartas atnaujinami atsižvelgiant į tos direktyvos pakeitimus.

(7)   

Tai yra šie junginiai, nurodyti kartu su CAS numeriu ir ES numeriu: perfluorheksansulfonrūgštis (PFHxS) (CAS Nr. 355-46-4, ES Nr. 206-587-1); perfluoroktansulfonrūgštis (PFOS) (CAS Nr. 1763-23-1, ES Nr. 217-179-8); perfluoroktano rūgštis (PFOA) (CAS Nr. 335-67-1, ES Nr. 206-397-9); perfluornonano rūgštis (PFNA) (CAS Nr. 375-95-1, ES Nr. 206-801-3). Kalbant apie 4 PFAS sumą, nurodyti CAS numeriai yra susiję tik su atskirų PFAS protonuota forma, tačiau suma taikoma bendrai ištirpusių medžiagų, įskaitant protonuotas ir deprotonuotas formas ir jų izomerus (linijinius ir šakotuosius), koncentracijai.

(8)   

Valstybės narės taiko numatytąjį 1 μg/l kokybės standartą, išskyrus atvejus, kai jos pateikia patikimų įrodymų, be kita ko, gautų atliekant ūminio ir lėtinio toksiškumo bandymus su taksonomine grupe, patikimai prognozuojama kaip jautriausia, kad griežtesnis ar mažiau griežtas standartas yra pagrįstas – tokiu atveju jos taiko tą standartą, neviršijantį 5 μg/l.

(9)   

Bendra nrM, kuriems kiekvienam atskirai taikomas numatytasis 1 μg/l kokybės standartas arba griežtesnis standartas, koncentracija turi neviršyti 5 μg/l.

(10)   

Bendra nrM, kuriems kiekvienam atskirai taikomi 1–5 μg/l standartai, koncentracija turi neviršyti 12,5  μg/l.

(11)   

Žodžių junginys „iš viso“ reiškia kiekvienai atskirai kokybės standartų kategorijai priklausančių visų atskirų nrM, nustatytų ir kiekybiškai įvertintų vykdant monitoringo procedūrą, sumą, kuri turėtų apimti bent pagal 4 straipsnio 2a dalį išvardytus nrM.

(12)   

Jei egzistuoja patikima metodika, valstybės narės įvertina, ar požeminiuose vandens telkiniuose, kurių savybės palankios požeminio vandens ekosistemų egzistavimui, yra tokių ekosistemų, ir, jeigu jos egzistuoja, pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą tai medžiagai nustato griežtesnę ribinę vertę, kuri yra tinkama toms ekosistemoms apsaugoti.

(13)   

Žodžių junginys „iš viso“ reiškia suminę trichloretileno ir tetrachloretileno koncentraciją.

II PRIEDAS POŽEMINIO VANDENS TERŠALŲ IR TARŠOS RODIKLIŲ RIBINĖS VERTĖS




II PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS TERŠALŲ IR TARŠOS RODIKLIŲ RIBINĖS VERTĖS

A Dalis

Ribinių verčių nustatymo, kurį Pagal 3 straipsnį atlieka valstybės narės, Gairės

Valstybės narės nustato ribines vertes visoms teršiančioms medžiagoms ir taršos rodikliams, kurie, atlikus charakteristikų analizę vadovaujantis Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsniu, apibūdina požeminio vandens telkinius ar požeminio vandens telkinių grupes kaip priskirtinus rizikos grupei, jog jose bus nepasiekta gera požeminio vandens cheminė būklė.

▼M2

Pagal Direktyvos 2000/60/EB 15 straipsnį valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos informuotų Komisiją apie teršalų ir taršos rodiklių ribines vertes.

▼B

Ribinės vertės nustatomos taip, kad tipiniame monitoringo taške gautiems monitoringo rezultatams viršijus ribines vertes būtų aišku, jog yra pavojus, kad nesilaikoma 4 straipsnio 2 dalies c punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nurodytos vienos ar daugiau geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų.

Nustatydama ribines vertes valstybė narė atsižvelgia į šias gaires:

1) 

Ribinių verčių nustatymas turėtų būti grindžiamas atsižvelgiant į:

a) 

požeminio vandens ir su juo susijusių vandens ekosistemų bei nuo jo priklausomų sausumos ekosistemų tarpusavio sąveikos mastą;

b) 

kliūtis realiam ar potencialiam teisėtam požeminio vandens naudojimui ar jo funkcijoms;

c) 

visus teršalus, apibūdinančius požeminio vandens telkinio priskyrimą rizikos grupei, atsižvelgiant į B dalyje nustatytus minimalius sąrašus;

d) 

hidrogeologines charakteristikas, įskaitant informaciją apie foninę koncentraciją ir vandens balansą.

2) 

Nustatant ribines vertes taip pat turėtų būti atsižvelgiama į teršalų kilmę, į jų galimą natūralų susidarymą, jų toksikologiją ir sklaidos tendenciją, jų patvarumą ir jų bioakumuliacinį potencialą.

▼M1

3) 

Kai dėl natūralių hidrogeologinių priežasčių padidėja medžiagų ar jonų arba jų rodiklių foninė koncentracija, į šią koncentraciją atitinkamame požeminio vandens telkinyje atsižvelgiama nustatant ribines vertes. Nustatant foninę koncentraciją turėtų būti atsižvelgiama į šiuos principus:

a) 

foninės koncentracijos nustatymas grindžiamas Direktyvos 2000/60/EB II priede pateiktu požeminio vandens telkinių apibūdinimu ir pagal tos direktyvos V priedą vykdomos požeminio vandens monitoringo rezultatais. Renkantis monitoringo strategiją ir interpretuojant duomenis turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nuotėkio sąlygos ir požeminio vandens cheminė sudėtis keičiasi tiek skersine, tiek vertikalia kryptimis;

b) 

jei požeminio vandens monitoringo duomenų turima nedaug, reikėtų jų surinkti daugiau, o tuo metu turėtų būti nustatoma foninė koncentracija remiantis turimais negausiais duomenimis, jei tinka, pagal supaprastintą metodą, imant pogrupį ėminių, kurių rodikliai nerodo jokio žmogaus veiklos poveikio. Jei įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama ir į informaciją apie geochemines perdavas bei procesus;

c) 

jei neturima pakankamai požeminio vandens monitoringo duomenų ir informacijos apie geochemines perdavas bei procesus yra nedaug, reikėtų surinkti daugiau duomenų ir informacijos, o tuo metu reikėtų įvertinti foninę koncentraciją, jei tinka, remiantis tokio paties tipo vandens sluoksnių statistiniais referenciniais rezultatais, gautais kituose rajonuose, apie kuriuos turima pakankamai monitoringo duomenų.

▼B

4) 

Nustatant ribines vertes turėtų būti remiamasi surinktų duomenų kontrolės mechanizmu, grindžiamu duomenų kokybės įvertinimu, analitiniais svarstymais ir fonine koncentracija, nustatoma medžiagoms, kurios gali atsirasti tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos.

B Dalis

Teršalų ir jų rodiklių, į kuriuos turi atsižvelgti valstybės narės, pagal 3 straipsnį nustatydamos ribines vertes, minimalūs sąrašai

1. Medžiagos ar jonai, arba rodikliai, kurie gali susidaryti tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos

Arsenas
Kadmis
Švinas
Gyvsidabris
Amonis
Chloridas
Sulfatas

▼M1

Nitritai
Fosforas (bendrasis jo kiekis), fosfatai ( 12 )

▼M2

2.  Žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos ( 13 )

Trichloretilenas
Tetrachloretilenas

▼B

3. Parametrai, nurodantys druskingo ar kitokio vandens intruziją ( 14 )

Savitasis elektros laidis

▼M1

C Dalis

▼M2

Informacija, kurią valstybės narės turi pateikti apie teršalus ir taršos rodiklius, kurių ribines vertes nustatė valstybės narės

▼M1

Į upės baseino valdymo planą, pateiktiną pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, valstybės įtraukia informaciją apie tai, kaip buvo laikomasi šio priedo A dalyje nurodytos tvarkos.

Valstybės narės visų pirma pateikia:

a) 

informaciją apie visus požeminio vandens telkinius, priskirtus rizikos grupei, ir tokių telkinių grupes, nurodant:

i) 

telkinių dydį;

ii) 

kiekvieną teršalą arba rodiklį, kuriuo remiantis požeminio vandens telkinys priskirtas rizikos grupei;

iii) 

aplinkos kokybės tikslus, su kuriais susijusi rizika, įskaitant realius ar potencialius teisėtus požeminio vandens telkinio panaudojimo būdus, taip pat požeminio vandens telkinių ir su jais susijusių paviršinio vandens telkinių bei nuo jų tiesiogiai priklausomų sausumos ekosistemų santykį;

iv) 

natūraliai susidarančių medžiagų atveju – natūralią foninę koncentraciją požeminio vandens telkiniuose;

v) 

jei ribinės vertės viršytos, informaciją apie viršijimą;

b) 

ribines vertes, taikomas nacionaliniu lygmeniu, upės baseino rajono ar tarptautinės upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygmeniu arba požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės lygmeniu;

c) 

santykį tarp ribinių verčių ir šių dalykų:

i) 

natūraliai susidarančių medžiagų atveju – foninės koncentracijos;

ii) 

susijusių paviršinio vandens telkinių ir tiesiogiai nuo jų priklausomų sausumos ekosistemų;

iii) 

aplinkos kokybės tikslų bei kitų vandens apsaugos standartų, egzistuojančių nacionaliniu, Sąjungos arba tarptautiniu lygmeniu;

iv) 

atitinkamos informacijos apie teršalų toksikologiją, ekotoksikologiją, patvarumą, bioakumuliacinį potencialą ir sklaidos tendenciją;

d) 

foninės koncentracijos nustatymo metodiką, grindžiamą A dalies 3 punkte nustatytais principais;

e) 

priežastis, dėl kurių nenustatytos kurių nors iš B dalyje nurodytų teršalų ir rodiklių ribinės vertės;

f) 

pagrindinius pagal 4 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktį ir III priedo 3 punktą atlikto požeminio vandens cheminės būklės įvertinimo elementus, įskaitant monitoringo rezultatų kaupimo lygmenį, metodą ir laikotarpį, apibrėžtą leidžiamą ribų viršijimo apimtį ir jos apskaičiavimo metodą.

Jei į upės baseino valdymo planus neįtraukti kurie nors a–f punktuose nurodyti duomenys, valstybės narės planuose nurodo priežastis.

▼M2

D dalis

Suderintų ribinių verčių, skirtų nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu svarbioms žmogaus sukurtoms sintetinėms medžiagoms ( *1 ) požeminiame vandenyje, saugykla



1)

2)

3)

4)

5)

6)

Įrašo Nr.

Medžiagos pavadinimas

Medžiagų kategorija

CAS numeris (1)

ES numeris (2)

Ribinė vertė

[μg/l, jeigu nenurodyta kitaip]

 

Atskiros vaistų veikliosios medžiagos (3)

Vaistai

 

 

2,5  (4)

(1)   

CAS: Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba.

(2)   

ES numeris: numeris Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (EINECS) arba Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąraše (ELINCS).

(3)   

Vaistų veikliosios medžiagos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB ir Reglamente (ES) 2019/6.

(4)   

Valstybės narės taiko šią ribinę vertę, išskyrus atvejus, kai paviršiniam ar požeminiam vandeniui Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu konkrečiai atitinkamai medžiagai yra nustatytas standartas arba ribinė vertė. Jei egzistuoja patikima metodika, valstybės narės įvertina, ar požeminiuose vandens telkiniuose, kurių savybės palankios požeminio vandens ekosistemų egzistavimui, yra tokių ekosistemų, ir, jeigu jos egzistuoja, pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą nustato griežtesnę ribinę vertę, jei tai yra būtina toms ekosistemoms apsaugoti.

▼B

III PRIEDAS POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS




III PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

1. Įvertinimo tvarka požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminei būklei nustatyti taikoma visiems požeminio vandens telkiniams ar požeminio vandens telkinių grupėms, priskirtoms rizikos grupei, ir teršalams, kurie padeda tuo aspektu apibūdinti požeminio vandens telkinį ar telkinių grupę.

2. Pradėdamos 4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytus tyrimus, valstybės narės atsižvelgia į:

a) 

informaciją, surinktą kaip charakteristikų analizės, atliekamos vadovaujantis Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsniu ir jos II priedo 2.1, 2.2 ir 2.3 skirsniais, dalį;

b) 

požeminio vandens monitoringo tinklo rezultatus, gautus laikantis Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4 skirsnio; ir

▼M2

c) 

kitą atitinkamą informaciją, įskaitant metinio aritmetinio atitinkamų teršalų koncentracijos vidurkio monitoringo taške palyginimą su I priede nustatytais požeminio vandens kokybės standartais ir 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytomis ribinėmis vertėmis.

▼B

3. Tirdamos, ar yra laikomasi 4 straipsnio 2 dalies c punkto i ir iv papunkčiuose nurodytų geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų, valstybės narės prireikus ir jei būtina, remdamosi atitinkamai sukauptais monitoringo rezultatais, pasitelkusios, jei būtina, požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės konceptualiu modeliu pagrįstais koncentracijos įvertinimais, įvertina požeminio vandens telkinio, kuriame metinis aritmetinis tam tikro teršalo koncentracijos vidurkis yra aukštesnis už požeminio vandens kokybės standartą ar už ribinę vertę, apimtį.

4. Tirdamos, ar yra laikomasi 4 straipsnio 2 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų geros požeminio vandens cheminės būklės sąlygų, valstybės narės prireikus ir jei būtina, remdamosi atitinkamais monitoringo rezultatais ir tinkamu požeminio vandens telkinio konceptualiu modeliu, įvertina:

a) 

teršalų poveikį požeminio vandens telkiniui;

b) 

teršalų, patenkančių ar galinčių patekti iš požeminio vandens telkinio į su juo susijusius paviršinius vandenis ar nuo jo tiesiogiai priklausomas sausumos ekosistemas, kiekį ir koncentraciją;

▼C1

c) 

teršalų, patenkančių į susijusius paviršinius vandenis ar tiesiogiai priklausomas sausumos ekosistemas, kiekio ir koncentracijos tikėtiną poveikį;

▼B

d) 

druskingo ar kitokio vandens intruziją į požeminio vandens telkinį; ir

e) 

dėl teršalų požeminio vandens telkinyje kylantį pavojų vandens, išgaunamo arba ketinamo išgauti iš požeminio vandens telkinio ir skirto žmonės vartoti, kokybei.

5. Valstybės narės požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės požeminio vandens cheminę būklę pristato žemėlapiuose pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4.5 ir 2.5 skirsnius. Be to, valstybės narės šiuose žemėlapiuose nurodo, jei būtina ir galima, visus monitoringo taškus, kuriuose yra viršyti požeminio vandens kokybės standartai ir (arba) ribinės vertės.

IV PRIEDAS REIKŠMINGŲ IR NUOLATINIŲ DIDĖJIMO TENDENCIJŲ NUSTATYMAS IR MAŽINIMAS




IV PRIEDAS

REIKŠMINGŲ IR NUOLATINIŲ DIDĖJIMO TENDENCIJŲ NUSTATYMAS IR MAŽINIMAS

A dalis

Reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymas

Valstybės narės nustato reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas visuose požeminio vandens telkiniuose ar požeminio vandens telkinių grupėse, kurios priskirtos rizikos grupei pagal Direktyvos 2000/60/EB II priedą, atsižvelgiant į tokius reikalavimus:

1) 

pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4 skirsnį monitoringo programa sudaroma taip, kad būtų galima nustatyti reikšmingas ir nuolatines teršalų, nustatytų pagal šios direktyvos 3 straipsnį, koncentracijų tendencijas;

2) 

reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymo tvarka grindžiama tokiais elementais:

a) 

parenkamas toks monitoringo dažnumas ir monitoringo taškai, kad jų pakaktų:

i) 

teikti informaciją, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad tokias stiprėjančias tendencijas galima būtų su deramu pasitikėjimu ir tikslumu atskirti nuo natūralių nukrypimų;

ii) 

nustatyti tokias didėjimo tendencijas taip, kad liktų pakankamai laiko įgyvendinti priemones siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti. Pirmą kartą toks nustatymas turi būti atliktas 2009 m., jei įmanoma, atsižvelgus į esamus duomenis, pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje nurodytą pirmąjį upės baseino valdymo planą rengiant pranešimą apie tendencijos nustatymą, ir po to bent kas šešerius metus;

iii) 

atsižvelgti į požeminio vandens telkinio laikinas fizines ir chemines charakteristikas, įskaitant požeminio vandens nuotėkio sąlygas, pasipildymo normas ir prasisunkimo per dirvožemį ar podirvį laiką.

b) 

naudojami monitoringo ir analizės metodai, atitinkantys tarptautinius kokybės kontrolės principus, įskaitant, jei reikia, CEN ar nacionalinius standartizuotus metodus, siekiant užtikrinti, kad būtų teikiami lygiavertės mokslinės kokybės ir palyginami duomenys;

▼C1

c) 

įvertinimas grindžiamas statistiniu metodu, tokiu kaip regresijos analizė, analizuojant tendencijas atskiruose monitoringo taškuose tam tikrais laiko tarpais;

▼B

d) 

siekiant išvengti paklaidų nustatant tendencijas, visiems žemiau kiekybinio įvertinimo ribos esantiems matams skaičiuojant priskiriama pusė iš visų laiko tarpų aukščiausio kiekybinio įvertinimo ribos vertės, išskyrus bendros pesticidų apimties atveju;

3) 

nustatant reikšmingas ir nuolatines medžiagų, susidarančių tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos, koncentracijos didėjimo tendencijas bus atsižvelgiama į pradines koncentracijas ir į duomenis, kai jų yra, surinktus prieš pradedant vykdyti monitoringo programą siekiant pateikti pranešimą apie tendencijų nustatymą pirmame upės baseino valdymo plane, numatytame Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje.

B dalis

Pradiniai tendencijos mažinimo taškai

Valstybės narės pakeičia nustatytas reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas pagal 5 straipsnį, atsižvelgdamos į tokius reikalavimus:

1) 

▼M2

Priemonių reikšmingoms ir nuolatinėms didėjimo tendencijoms mažinti įgyvendinimo pradinis taškas yra tada, kai teršalo koncentracija pasiekia 75 % I priede nustatytų požeminio vandens kokybės standartų ir 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų ribinių verčių parametrų vertės, nebent:

▼B

a) 

pradinis taškas turi būti atkeltas anksčiau, kad tendencijos mažinimo priemonėmis galima būtų kuo ekonomiškiau užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti;

b) 

kitoks pradinis taškas yra pateisinamas, kai dėl nustatymo ribos neįmanoma nustatyti, ar pasiekta 75 % parametrinės vertės tendencija; arba

c) 

tendencijos didėjimo ir galimybės ją mažinti procentas yra toks, kad vėliau nukėlus tendencijos mažinimo priemonių pradinį tašką, tokiomis priemonėmis vis tiek galima būtų kuo ekonomiškiau užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba bent kiek įmanoma juos sušvelninti. Vėlesnis tendencijos mažinimo priemonių pradinis taškas neturi sąlygoti to, kad nebus laikomasi aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo termino.

Į Direktyvos 91/676/EEB taikymo sritį patenkančiai veiklai priemonių mažinti reikšmingas ir nuolatines didėjimo tendencijas įgyvendinimo pradinis taškas nustatomas pagal tą direktyvą ir Direktyvą 2000/60/EB ir ypač laikantis vandens apsaugai taikomų aplinkosaugos tikslų, išdėstytų Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje;

2) 

Nustačius pradinį tašką požeminio vandens telkiniui, priskirtam rizikos grupei pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4.4 skirsnį ir laikantis 1 punkto, jis nekeičiamas per Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje numatyto upės baseino valdymo plano šešerių metų ciklą.

3) 

Tendencijos mažinimas įrodomas atsižvelgiant į atitinkamas monitoringo nuostatas, pateiktas A dalies 2 punkte.

V PRIEDAS MEDŽIAGOS, KURIAS REIKIA PERŽIŪRĖTI, KAD JAS BŪTŲ GALIMA ĮTRAUKTI Į I PRIEDĄ TAIKANT SĄJUNGOS MASTO POŽEMINIO VANDENS KOKYBĖS STANDARTĄ




V PRIEDAS

MEDŽIAGOS, KURIAS REIKIA PERŽIŪRĖTI, KAD JAS BŪTŲ GALIMA ĮTRAUKTI Į I PRIEDĄ TAIKANT SĄJUNGOS MASTO POŽEMINIO VANDENS KOKYBĖS STANDARTĄ



1)

2)

3)

4)

5)

6)

Įrašo Nr.

Medžiagos pavadinimas

Medžiagų kategorija

CAS numeris (1)

ES numeris (2)

Ribinė vertė

[μg/l, jeigu nenurodyta kitaip]

 

Pasirinktų vaistų pagal veikimo mechanizmą suma (-os)

Vaistai

 

 

 

 

Bisfenolių suma

Pramoninės medžiagos

 

 

 

(1)   

CAS: Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba.

(2)   

ES numeris: numeris Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (EINECS) arba Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąraše (ELINCS).

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis Reikalavimas
  • Builddate: 10.05.2026 00:00:00 -Doknr: CELEX:32006L0118
  • EULAW -

    EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

    DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.