6a straipsnis

Stebėjimo sąrašą vienu metu sudaro ne daugiau kaip penkios medžiagos, medžiagų grupės ar taršos rodikliai, ir jame nurodomi galimi kiekvienos medžiagos atveju taikomi analizės metodai. Dėl tų metodų kompetentingos institucijos neturi patirti pernelyg didelių išlaidų. Į stebėjimo sąrašą įtrauktinos medžiagos atrenkamos iš tų medžiagų, kurios pagal turimą informaciją galėtų Sąjungos lygmeniu kelti didelę riziką vandens aplinkai arba per ją ir kurių monitoringo duomenų nepakanka. Į šį stebėjimo sąrašą įtraukiamos vis didesnį susirūpinimą keliančios medžiagos.

Remdamasi pagal 2 dalį ECHA parengtomis mokslinėmis ataskaitomis, Komisija į stebėjimo sąrašą įtraukia mikroplastikus ir atitinkamus atsparumo antimikrobinėms medžiagoms buvimo, raidos ar perdavimo rodiklius (toliau – atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rodikliai), jei esama patikimų ėminių ėmimo ir analizės metodų, dėl kurių nepatiriama pernelyg didelių išlaidų. Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 1 d. Komisija nustato tokius ėminių ėmimo ir analizės metodus.

Atnaujindama stebėjimo sąrašą, Komisija iš stebėjimo sąrašo išbraukia visas medžiagas, medžiagų grupes ar rodiklius, kurių keliamą riziką vandens aplinkai, Komisijos manymu, galima įvertinti be papildomų monitoringo duomenų. Tačiau atskira medžiaga, medžiagų grupė ar rodiklis gali būti palikti stebėjimo sąraše dar trejus metus, jei vandens aplinkai keliamai rizikai įvertinti reikia papildomų monitoringo duomenų.

Komisija taip pat gali įtraukti vieną ar daugiau papildomų medžiagų, medžiagų grupių ar rodiklių, jei, atsižvelgdama į ECHA mokslines ataskaitas, mano, kad vandens aplinkai gali kilti plataus masto rizika, atsižvelgdama į atnaujintą stebėjimo sąrašą pagal 1 dalį, kurį sudaro ne daugiau kaip penkios medžiagos, medžiagų grupės ar rodikliai.

Mikroplastikai ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rodikliai į stebėjimo sąrašą antram trejų metų laikotarpiui iš eilės neįtraukiami, nebent yra suderinta ir patikima rizikos vertinimo metodika, kurią pritaikius matyti, kad per pirmąjį monitoringo laikotarpį surinktų monitoringo duomenų nepakanka rizikai, kurią jie kelia vandens aplinkai arba per ją, įvertinti.

Kiekviena valstybė narė pasirenka bent dvi stebėsenos stotis ir dar tokį skaičių stočių, kuris yra lygus bendram jos požeminių vandens telkinių plotui km2, padalytam iš 45 000 (suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus).

Pasirinkdamos reprezentatyvias stebėsenos stotis, kiekvienos medžiagos, medžiagų grupės ar rodiklio monitoringo dažnumą ir laiką, valstybės narės atsižvelgia į medžiagos, medžiagų grupės ar rodiklio sezoninius svyravimus, susijusius su krituliais, vandens lygiu, naudojimo būdais, ir galimybę, kad jų bus. Monitoringas vykdomas ne rečiau kaip kartą per metus.

Jei valstybė narė gali iš esamų monitoringo programų ar tyrimų gauti pakankamai palyginamų, reprezentatyvių ir naujausių tam tikros medžiagos, medžiagų grupės ar rodiklio monitoringo duomenų, ji gali nuspręsti nevykdyti papildomo tos medžiagos, medžiagų grupės ar rodiklio monitoringo pagal stebėjimo sąrašo mechanizmą, jeigu tos medžiagos, medžiagų grupės ar rodiklio monitoringas buvo vykdomas taikant metodiką, atitinkančią analizės metodus, nurodytus įgyvendinimo akte, kuriuo sudaromas stebėjimo sąrašas.

Jei Komisija, atsižvelgusi į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą ECHA vertinimą, padaro išvadą, kad tolesniam rizikos vandens aplinkai vertinimui atlikti tolesnio monitoringo nereikia, į tą vertinimą atsižvelgiama atliekant 8 straipsnyje nurodytą I arba II priedo peržiūrą.