|
+9 straipsnis Specialiosios atsargos ---+Article 9 1. ---+Article 9 2. ---+Article 9 3. ---+Article 9 4. ---+Article 9 5. |
9 straipsnis Specialiosios atsargos9 straipsnis Specialiosios atsargos 1. Kiekviena valstybė narė, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, gali įsipareigoti išlaikyti minimalų naftos atsargų kiekį, apskaičiuotą pagal vartojimo dienų skaičių. Specialiosios atsargos yra valstybės narės arba jos įsteigtos centrinės saugyklos nuosavybė ir jos yra išlaikomos Bendrijos teritorijoje. 2. Specialiąsias atsargas gali sudaryti tik vienos ar kelių toliau išvardytų kategorijų produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4 skyriuje:
—
etano,
—
suskystintų naftos dujų,
—
automobilinio benzino,
—
aviacinio benzino,
—
benzininių reaktyvinių degalų (pirminio benzino reaktyvinių degalų arba JP4),
—
žibalinio reaktyvinių variklių kuro,
—
žibalo,
—
gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos),
—
mazuto (turinčio didelį kiekį sieros ir nedidelį kiekį sieros),
—
vaitspirito ir pramoninio spirito,
—
tepalų,
—
bitumo,
—
parafino,
—
naftos kokso.
3. Specialiąsias atsargas sudarančius naftos produktus kiekviena valstybė narė nustato remdamasi 2 dalyje išvardytomis kategorijomis. Valstybės narės užtikrina, kad per ataskaitinius metus, nustatytus taikant 3 straipsnyje nustatytas taisykles ir dėl jų naudojamose kategorijose esančių produktų, valstybėse narėse suvartojamų kiekių žalios naftos ekvivalentas sudarytų ne mažiau kaip 75 % vidaus suvartojimo, apskaičiuoto naudojant II priede išdėstytą metodą. Kiekvienos valstybės narės pasirinktos kategorijos atveju specialiųjų atsargų, kurias ji įsipareigoja išlaikyti, kiekis turi atitikti tam tikrą kasdienio suvartojimo vidurkio dienų skaičių, išmatuotą remiantis jų žalios naftos ekvivalentu per ataskaitinius metus, nustatytus pagal 3 straipsnyje nustatytas taisykles. Pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti žalios naftos ekvivalentai apskaičiuojami bendrą faktinio bendrojo vidaus pristatymo, apibrėžto Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 C priedo 3.2.2.11 skirsnyje, kiekių sumą dauginant iš koeficiento 1,2 produktams, įtrauktiems į naudojamas ar susijusias kategorijas. Tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose esantis kiekis į skaičiavimus neįtraukiamas. 4. Kiekviena valstybė narė, kuri nusprendžia išlaikyti specialiąsias atsargas, Komisijai pateikia pranešimą, kuris turi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nurodydama tokių atsargų, kurias ji įsipareigojo išlaikyti, kiekį ir tokio įsipareigojimo vykdymo trukmę, kuri yra ne trumpesnė nei vieneri metai. Turi būti pranešama apie visų kategorijų specialiųjų atsargų, kurias naudoja valstybė narė, minimalų kiekį. Valstybė narė užtikrina, kad tokios atsargos būtų saugomos visą nurodytą laikotarpį nepažeidžiant valstybės narės teisės laikinai sumažinti šias atsargas išimtinai dėl to, kad atliekamos tam tikrų atsargų pakeitimo operacijos. Valstybės narės naudojamų kategorijų sąrašas galioja ne trumpiau nei vienerius metus ir gali būti iš dalies keičiamas tik nuo pirmos kalendorinio mėnesio dienos. 5. Kiekviena valstybė narė, kuri neįsipareigojo atitinkamais kalendoriniais metais ne trumpiau nei 30 dienų išlaikyti specialiąsias atsargas, užtikrina, kad ne mažiau nei trečdalį jų įsipareigotų saugoti atsargų sudarytų 2 ir 3 dalyse nurodyti produktai. Valstybė narė, kuri specialiąsias atsargas saugo trumpiau nei 30 dienų, parengia metinę ataskaitą, kurioje išnagrinėjamos priemonės, kurių ėmėsi jos nacionalinės valdžios institucijos siekdamos užtikrinti ir patikrinti 5 straipsnyje nurodytą fizinę prieigą prie turimų privalomųjų atsargų, ir toje pačioje ataskaitoje išdėsto priemones, kurių buvo imtasi siekiant leisti valstybei narei kontroliuoti šių atsargų naudojimą esant naftos tiekimo sutrikimams. Tą ataskaitą valstybė narė Komisijai nusiunčia ne vėliau kaip pirmojo kalendorinių metų, kuriems ji yra skirta, mėnesio pabaigoje. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|