VIII PRIEDAS

VIII PRIEDAS

Savireguliacija

(nurodyta 17 straipsnyje)

Be pagrindinių teisinių reikalavimų, kurie nustato, kad savireguliacijos iniciatyvos turi atitikti visas Sutarties nuostatas (visų pirma vidaus rinkos ir konkurencijos taisykles), taip pat Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų nuostatas, įskaitant daugiašalės prekybos taisykles, galima vadovautis šiuo neišsamiu kriterijų sąrašu, siekiant įvertinti savireguliacijos iniciatyvų, kaip alternatyvos įgyvendinimo priemonei šios direktyvos atžvilgiu, priimtinumą:

1.    Atvirumas dalyvavimui

Savireguliacijos iniciatyvose turi galėti dalyvauti trečiųjų šalių operatoriai tiek parengiamajame, tiek ir įgyvendinimo tarpsnyje.

2.    Pridėtinė vertė

Savireguliacijos iniciatyvos turi teikti pridėtinės vertės (lyginant su esama situacija) gaminio bendro aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo atžvilgiu.

3.    Reprezentatyvumas

Pramonė ir jos susivienijimai, dalyvaujantys savireguliacijos veikloje, turi atstovauti didžiąją atitinkamo ekonomikos sektoriaus dalį su kaip galima mažiau išimčių. Turi būti siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių.

4.    Kiekybiniai ir tarpiniai tikslai

Suinteresuotųjų šalių apibrėžti tikslai turi būti išdėstomi aiškiai ir nedviprasmiškai pradedant gerai apibrėžtu pagrindu. Jeigu savireguliacijos iniciatyva yra ilgalaikė, turi būti nustatomi tarpiniai tikslai. Turi būti sudarytos sąlygos prieinamu ir patikimu būdu naudojant aiškius ir patikimus rodiklius stebėti, kaip siekiama tikslų ir (tarpinių) ir rodiklių. Šiuos rodiklius turi padėti nustatyti tyrimų informacija bei moksliniai ir technologiniai duomenys.

5.    Pilietinės visuomenės dalyvavimas

Siekiant užtikrinti skaidrumą, savireguliacijos iniciatyvos turi būti skelbiamos, be kita ko, pasitelkiant internetą ir kitas elektronines informacijos sklaidos priemones.

Tai taip pat turi būti taikoma tarpiniams ir galutiniams pranešimams apie stebėsenos rezultatus. Suinteresuotieji subjektai, įskaitant valstybes nares, pramonę, aplinkos apsaugos NVO ir vartotojų asociacijos turi būti kviečiamos pateikti pastabas apie savireguliacijos iniciatyvą.

6.    Stebėsena ir pranešimai

Savireguliacijos iniciatyvos turi apimti gerai sudarytą stebėsenos sistemą, kurioje aiškiai nustatytos pramonės ir nepriklausomų inspektorių kompetencijos sritys. Komisijos tarnybos kartu su savireguliacijos iniciatyvos šalimis turi būti kviečiamos stebėti, kaip siekiama tikslų.

Stebėsenos ir pranešimų planas turi būti išsamus, skaidrus ir objektyvus. Komisijos tarnybos, padedamos 19 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto, turi spręsti, ar buvo pasiekti savanoriško susitarimo ar kitų savireguliacijos priemonių tikslai.

7.    Savireguliacijos iniciatyvos administravimo rentabilumas

Savireguliacijos iniciatyvų administravimo išlaidos, ypač stebėsenos išlaidos, neturi sudaryti neproporcingo administravimo naštos palyginus su jų tikslais ir kitomis turimomis politikos priemonėmis.

8.    Tvarumas

Savireguliacijos iniciatyvos turi būti derinamos su šios direktyvos politikos tikslais, taip pat su integruotu požiūriu, ir turi atitikti tvarios plėtros ekonominę ir socialinę dimensiją. Turi būti integruojama vartotojų interesų apsauga, t. y. sveikata, gyvenimo kokybė ir ekonominiai interesai.

9.    Paskatų suderinamumas

Savireguliacijos iniciatyvos gali neduoti laukiamų rezultatų, jeigu kiti veiksniai ir paskatos, pavyzdžiui, rinkos spaudimas, mokesčiai ir teisės aktai nacionaliniu lygmeniu, savireguliacijos iniciatyvos dalyviams rodo prieštaringus ženklus. Šiuo požiūriu politikos nuoseklumas yra esminis dalykas ir į jį turi būti atsižvelgiama vertinant iniciatyvos veiksmingumą.