Kai grynosios sąnaudos paskirstomos pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės nustato sąnaudų paskirstymo mechanizmą, kurį administruoja nacionalinė reguliavimo institucija arba nuo naudos gavėjų nepriklausoma įstaiga, prižiūrint nacionalinei reguliavimo institucijai. Finansuoti galima tik 84–87 straipsniuose nustatytų įpareigojimų grynąsias sąnaudas, apskaičiuotas pagal 89 straipsnį.
Sąnaudų paskirstymo mechanizmas taikomas laikantis skaidrumo, kuo mažesnio rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų laikantis VII priedo B dalyje nustatytų principų. Valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti įnašų iš įmonių, kurių nacionalinė apyvarta yra mažesnė už nustatytą ribą.
Visi mokesčiai, susiję su įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas sąnaudų paskirstymu, turi būti išskaidyti ir kiekvienai įmonei nurodyti atskirai. Tokie mokesčiai neturi būti nustatomi ir jie nerenkami iš įmonių, kurios neteikia paslaugų valstybės narės, nustačiusios sąnaudų paskirstymo mechanizmą, teritorijoje.