Preamble: 1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB (4) ir 2008/50/EB (5) buvo iš esmės pakeistos. Kadangi tas direktyvas reikia iš dalies keisti dar kartą, dėl aiškumo jos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija;

(2)

Komisija 2019 m. gruodžio 11 d. savo komunikate „Europos žaliasis kursas“ išdėstė plataus užmojo veiksmų gaires, kuriomis siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios tikslas apsaugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Kalbant konkrečiai apie švarų orą, Komisija pati įsipareigojo toliau gerinti oro kokybę ir Sąjungos oro kokybės standartus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Europos žaliojo kurso komunikate Komisija taip pat paskelbė, kad stiprins oro kokybės stebėseną, modeliavimą ir planavimą;

(3)

savo 2021 m. gegužės 12 d. komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos““ Komisija nustatė Nulinės taršos veiksmų planą, kuriuo, inter alia, atsižvelgiama į su tarša susijusius Europos žaliojo kurso aspektus ir prisiimami konkretesni įsipareigojimai, t. y. iki 2030 m. daugiau kaip 55 % sumažinti oro taršos poveikį sveikatai ir 25 % – Sąjungos ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių;

(4)

Nulinės taršos veiksmų plane taip pat išdėstyta 2050 m. vizija, kaip oro taršą sumažinti iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms. Šiuo tikslu turėtų būti taikomas pakopinis dabartinių ir būsimų Sąjungos oro kokybės standartų nustatymo metodas, pagal kurį nustatomi 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio oro kokybės standartai ir suplanuojama, kaip ne vėliau kaip iki 2050 m. prilyginti juos naujausioms PSO oro kokybės gairėms, taikant naujausiais moksliniais įrodymais grindžiamos reguliarios peržiūros mechanizmą. Taršos mažinimas susijęs su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, todėl ilgalaikio tikslo įgyvendinti nulinės taršos užmojį turėtų būti siekiama kartu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (6);

(5)

2021 m. rugsėjo mėn. PSO atnaujino savo oro kokybės gaires, pagrįstas sisteminga mokslinių įrodymų apie oro taršos poveikį sveikatai apžvalga. Atnaujintose PSO oro kokybės gairėse atkreipiamas dėmesys į naujus įrodymus, susijusius su poveikiu, atsirandančiu dėl ekspozicijos nedideliu oro taršos lygiu, ir suformuluoti mažesni oro kokybės orientaciniai lygiai, taikomi kietosioms dalelėms (KD10 ir KD2,5) ir azoto dioksidui, palyginti su ankstesnėmis gairėmis. Šioje direktyvoje atsižvelgiama į naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias PSO oro kokybės gaires;

(6)

per pastaruosius tris dešimtmečius Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais buvo nuolat mažinamas išmetamų kenksmingų oro teršalų kiekis ir atitinkamai pagerinta oro kokybė. Politikos galimybės, išnagrinėtos prie šios direktyvos pridedamame poveikio vertinime, rodo papildomą grynąją socialinę ir ekonominę tolesnio oro taršos mažinimo naudą, o numatoma piniginė nauda sveikatai ir aplinkai gerokai viršija numatomas įgyvendinimo išlaidas;

(7)

imdamiesi atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio lygmens priemonių nulinės oro taršos tikslui pasiekti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų vadovautis atsargumo principu ir principais, kad turėtų būti imamasi prevencinių veiksmų, kad žala ištaisoma ten, kur yra jos šaltinis, bei principu „teršėjas moka“, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos žaliojo kurso komunikate nustatytu žalos nedarymo principu, taip pat pripažįstant žmogaus teisę į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kaip įtvirtinta 2022 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos priimtoje Rezoliucijoje 76/300. Jie turėtų, inter alia, atsižvelgti į šiuos elementus: geresnės oro kokybės indėlį į visuomenės sveikatą, aplinkos kokybę ir ekosistemų atsparumą, piliečių gerovę, jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių lygybę ir apsaugą, sveikatos priežiūros išlaidas, visuomenės klestėjimą, užimtumą ir ekonomikos konkurencingumą; energetikos pertvarką, energetinio saugumo stiprinimą ir kovą su energijos nepritekliumi; apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto įperkamumą; tvaraus ir išmanaus judumo ir transporto sprendimų bei susijusios infrastruktūros kūrimą; elgesio pokyčių poveikį; fiskalinės politikos poveikį; sąžiningumo ir solidarumo užtikrinimą tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, tokias kaip salų ypatumai, ir konvergencijos poreikį ateityje; būtinybę užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką taikant tinkamas švietimo ir mokymo programas, be kita ko, skirtas sveikatos priežiūros specialistams; geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, visų pirma PSO pateiktas išvadas; poreikį su oro tarša susijusios rizikos aspektą įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus; ekonominį efektyvumą, geriausius turimus technologinius sprendimus ir technologinį neutralumą siekiant sumažinti išmetamų oro teršalų kiekį, ilgainiui vis didėjantį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų lygį;

(8)

šia direktyva padedama siekti JT darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma 3, 7, 10, 11 ir 13 DVT;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/591 (7) nustatytoje bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m. (toliau – 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa) nustatytas, inter alia, tikslas sukurti netoksišką aplinką ir apsaugoti žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir neigiamo poveikio, ir tuo tikslu nustatyta, inter alia, kad reikia toliau gerinti stebėsenos metodus, reikia geresnio tarptautinio bendradarbiavimo, geriau informuoti visuomenę ir užtikrinti teisę kreiptis į teismą. Tai padeda orientuotis siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų;

(10)

Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti mokslinius įrodymus, susijusius su teršalais, jų poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai ir, inter alia, tiesioginėmis ir netiesioginėmis sveikatos priežiūros išlaidomis, susijusiomis su oro tarša, socialiniu bei ekonominiu poveikiu, aplinkos apsaugos išlaidomis ir elgesio, fiskaliniais ir technologiniais pokyčiais. Remdamasi savo peržiūra, Komisija turėtų įvertinti, ar taikytini oro kokybės standartai tebėra tinkami šios direktyvos tikslams pasiekti. Pirmąją peržiūrą Komisija turėtų atlikti iki 2030 m. gruodžio 31 d. Atlikdama peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti oro kokybės standartų suderinimo su naujausiomis PSO oro kokybės gairėmis galimybes ir terminus, ar oro kokybės standartus reikia atnaujinti atsižvelgiant į naujausią mokslinę informaciją, ar reikėtų įtraukti papildomus oro teršalus ir ar reikėtų iš dalies pakeisti nuostatas dėl įgyvendinimo terminų atidėjimo ir tarpvalstybinės oro taršos. Jei atlikusi peržiūrą Komisija mano, kad būtina, ji turėtų pateikti pasiūlymą peržiūrėti oro kokybės standartus arba į juos įtraukti kitų oro teršalų. Jei Komisija mano, kad tai būtina, ji taip pat turėtų pateikti pasiūlymų dėl atitinkamų šaltinių teisės aktų priėmimo arba peržiūros, kad padėtų įgyvendinti siūlomus patikslintus oro kokybės standartus Sąjungos lygmeniu, ir pasiūlyti tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis Sąjungos lygmeniu;

(11)

aplinkos oro kokybės vertinimas turėtų būti atliekamas pagal bendrą požiūrį, taikant bendrus vertinimo kriterijus. Vertinant aplinkos oro kokybę reikėtų atsižvelgti į oro taršos veikiamų gyventojų skaičių ir ekosistemų dydį. Todėl tikslinga pagal gyventojų tankį ir vidutinės ekspozicijos teritorinius vienetus suskirstyti kiekvienos valstybės narės teritoriją į zonas;

(12)

zonose, kuriose viršijami vertinimo slenksčiai, turėtų būti privalomi fiksuotieji matavimai. Modeliavimo taikomosios programos ir orientaciniai matavimai, papildydami informaciją, gautą atlikus fiksuotuosius matavimus, suteikia galimybę pagal ėminių ėmimo vietų duomenis numatyti koncentracijos geografinį pasiskirstymą. Naudojant tokius papildomus vertinimo metodus taip pat būtų galima sumažinti privalomą mažiausią fiksuotųjų ėminių ėmimo vietų skaičių zonose, kuriose laikomasi ribinių verčių arba siektinų verčių, tačiau vertinimo slenkstis viršijamas. Zonose, kuriose ribinės arba siektinos vertės viršijamos, praėjus dvejiems metams nuo įgyvendinimo aktų dėl modeliavimo taikomųjų programų ir ėminių ėmimo vietų erdvinio reprezentatyvumo nustatymo priėmimo dienos, aplinkos oro kokybei įvertinti kartu su privalomais fiksuotais matavimais turėtų būti naudojamos modeliavimo taikomosios programos arba orientaciniai matavimai. Taip pat turėtų būti vykdoma papildoma teršalų foninės koncentracijos ir iškritų kiekio aplinkos ore stebėsena, kad būtų galima gerinti žinias apie taršos lygius ir sklaidą;

(13)

kai taikoma, tam, kad pagal ėminių ėmimo vietų duomenis būtų galima numatyti geografinį teršalų koncentracijos pasiskirstymą, turėtų būti taikomos modeliavimo taikomosios programos – tai galėtų padėti nustatyti oro kokybės standartų pažeidimus ir atitinkama informacija pagrįsti oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires bei ėminių ėmimo vietų išdėstymą. Be šioje direktyvoje išdėstytų oro kokybės stebėsenos reikalavimų, stebėsenos tikslais valstybės narės raginamos naudoti informacinius produktus ir papildomas priemones, kaip antai reguliarias įvertinimo ir kokybės vertinimo ataskaitas ar su politikos aspektais susijusias internetines programas, siūlomas pagal Sąjungos kosmoso programos Žemės stebėjimo komponentą, visų pirma per „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą;

(14)

svarbu, kad nauji teršalai, kaip antai ultrasmulkiosios dalelės, juodoji anglis, elementinė anglis ir amoniakas, taip pat kietųjų dalelių oksidacijos potencialas būtų matuojami stebėsenos kompleksuose tiek foninėse kaimo vietovėse, tiek foninėse miesto vietovėse, kad būtų lengviau papildyti mokslines žinias apie jų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, kaip rekomenduoja PSO. Valstybėms narėms, kurių teritorija yra mažesnė nei 10 000 km2, pakaktų matuoti stebėsenos kompleksuose foninėse miesto vietovėse;

(15)

siekiant geriau suprasti teršalo poveikį ir parengti tinkamą politiką, reikėtų atlikti išsamius smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) matavimus. Tie matavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu, kuris atitiktų bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP), parengtos pagal 1979 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, patvirtintą Tarybos sprendimu 81/462/EEB (8), ir jos protokolus, įskaitant 2012 m. peržiūrėtą 1999 m. Protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo, matavimo būdus;

(16)

siekiant užtikrinti, kad surinkta informacija apie oro taršą būtų pakankamai reprezentatyvi ir palyginama visoje Sąjungoje, vertinant aplinkos oro kokybę svarbu naudoti standartizuotus matavimo metodus ir bendrus ėminių ėmimo vietų skaičiaus bei vietos kriterijus. Vertinant aplinkos oro kokybę galima naudoti kitus nei matavimai metodus, todėl būtina nustatyti tokių metodų naudojimo ir reikiamo tikslumo kriterijus;

(17)

svarbiu klausimu laikomas pamatinių matavimo metodų pateikimas. Komisija jau įpareigojo atlikti darbą rengiant EN standartus, kuriais turėtų būti remiamasi atliekant policiklinių aromatinių angliavandenilių matavimus ir jutiklių sistemų veikimo nustatant dujinių teršalų ir kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentraciją aplinkos ore vertinimą, siekiant juos anksčiau parengti ir priimti. Jeigu nėra EN standartinių metodų, turėtų būti leidžiama naudoti tarptautinius standartinius pamatinius matavimo metodus, nacionalinius standartinius pamatinius matavimo metodus arba Europos standartizacijos komiteto (CEN) technines specifikacijas;

(18)

siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir visą aplinką, ypač svarbu kovoti su teršalų išmetimu jų atsiradimo vietoje ir nustatyti bei įgyvendinti veiksmingiausias teršalų išmetimo, ypač žemės ūkio, pramonės, transporto, šildymo ir vėsinimo sistemų bei energijos gamybos sektoriuose, mažinimo priemones vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Todėl reikėtų vengti kenksmingų oro teršalų išmetimo, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti, o atitinkami oro kokybės standartai turėtų būti nustatyti remiantis, inter alia, naujausiais moksliniais įrodymais, įskaitant PSO rekomendacijas;

(19)

moksliniai tyrimai rodo, kad sieros dioksidas, azoto dioksidas ir azoto oksidai, kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5), benzenas, anglies monoksidas, arsenas, kadmis, švinas, nikelis, kai kurie policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir ozonas yra atsakingi už tam tikrą skaičių neigiamų poveikių aplinkai bei žmonių sveikatai ir yra susiję su keliomis neužkrečiamomis ligomis, nepalankiomis sveikatos būklėmis ir padidėjusiu mirtingumu. Poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pasireiškia per koncentracijas aplinkos ore bei per iškritas;

(20)

nors oro tarša yra visuotinė sveikatos problema, rizika tarp gyventojų pasiskirsčiusi netolygiai – jautriems žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms kyla didesnis pavojus nukentėti. Šia direktyva pripažįstama padidėjusi rizika ir konkretūs jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių poreikiai, susiję su oro tarša, ir siekiais juos informuoti ir apsaugoti;

(21)

remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaita Nr. 22/2018 „Nevienoda ekspozicija ir nevienodas poveikis: socialinis pažeidžiamumas dėl oro taršos, triukšmo ir ekstremalios temperatūros Europoje“ prastesnės socialinės ir ekonominės padėties žmonių sveikatai oro tarša paprastai daro didesnį poveikį nei bendrosios populiacijos sveikatai, nes jie patiria didesnę ekspoziciją ir yra pažeidžiamesni. Šioje direktyvoje atsižvelgiama į socialinius oro taršos aspektus ir priemonių, kurių imtasi, socialinį ir ekonominį poveikį;

(22)

arseno, kadmio, švino, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių poveikis žmonių sveikatai, įskaitant per maisto grandinę, bei aplinkai taip pat pasireiškia per iškritas. Turėtų būti atsižvelgiama į šių medžiagų kaupimąsi dirvožemyje ir požeminio vandens apsaugą;

(23)

pagal naujausias PSO rekomendacijas turėtų būti mažinama gyventojų vidutinė ekspozicija didžiausiu dokumentuotu poveikiu žmonių sveikatai pasižyminčiais teršalais, smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (KD2,5) ir azoto dioksidu. Tuo tikslu kaip papildomas oro kokybės standartas, papildantis ribines vertes, bet ne kaip jų pakaitalas, turėtų būti nustatytas įpareigojimas sumažinti vidutinę ekspoziciją;

(24)

aplinkos oro kokybės direktyvų tinkamumo patikrinimas, apimantis direktyvas 2004/107/EB ir 2008/50/EB, parodė, kad ribinės vertės veiksmingesnės mažinant teršalų koncentraciją nei kitų rūšių oro kokybės standartai, pavyzdžiui, siektinos vertės. Siekiant kuo labiau sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes ir jautrius gyventojus, ir aplinkai, turėtų būti nustatytos sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5), švino, benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore ribinės vertės. Benzo(a)pirenas turėtų būti naudojamas kaip aplinkos ore esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių kancerogeninio pavojaus žymiklis;

(25)

kad valstybės narės galėtų pasirengti taikyti šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus oro kokybės standartus ir būtų užtikrintas teisinis tęstinumas, pereinamojo laikotarpio ribinės vertės ir siektinos vertės, kol bus taikomos naujos, turėtų būti identiškos nustatytosioms pagal panaikintas direktyvas;

(26)

ozonas yra tarpvalstybinis teršalas, susidarantis atmosferoje dėl pirminių teršalų išmetimo. Kai kuriems iš šių atmosferos teršalų taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 (9). Pažemio ozonas neigiamai veikia ne tik žmonių sveikatą, bet ir augmeniją bei ekosistemas. Pažanga įgyvendinant šioje direktyvoje nustatytas su ozonu susijusias siektinas vertes ir ilgalaikius tikslus turėtų būti nustatoma pagal Direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytus tikslus ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, taip pat, kai tinkama, įgyvendinant ekonomiškai efektyvias priemones, oro kokybės gaires ir oro kokybės planus;

(27)

ozono siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo kenksmingo ekspozicijos ozonu poveikio žmonių sveikatai ir augmenijai bei ekosistemoms turėtų būti atnaujinti pagal naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant PSO rekomendacijas;

(28)

siekiant apsaugoti gyventojus, ypač jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes nuo trumpos ekspozicijos padidėjusia teršalų koncentracija, reikėtų nustatyti sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) ir ozono pavojaus slenksčius ir informavimo slenksčius. Pasiekus tuos slenksčius visuomenei turėtų būti pateikiama informacija apie su ekspozicija susijusį pavojų sveikatai ir, kai taikoma, įgyvendinamos trumpojo laikotarpio priemonės, skirtos taršos lygiams ten, kur buvo viršytas pavojaus slenkstis, sumažinti;

(29)

pagal SESV 193 straipsnį valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti griežtesnes apsaugos priemones, jeigu jos atitinka Sutartį ir apie jas pranešama Komisijai. Prie tokio pranešimo gali būti pridedamas paaiškinimas apie tų oro kokybės standartų nustatymo procesą ir naudotą mokslinę informaciją;

(30)

jei oro kokybės būklė jau yra gera, ją reikėtų išlaikyti arba gerinti. Jei yra rizika neužtikrinti atitikties šioje direktyvoje nustatytiems oro kokybės standartams arba ta atitiktis nebuvo užtikrinta, valstybės narės pagal atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus terminus turėtų patvirtinti atitinkamas priemones, kad būtų laikomasi ribinių verčių, vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimų bei kritinių užterštumo lygių ir, jei tai įmanoma, pasiektų siektinas vertes ir ozono ilgalaikius tikslus;

(31)

gyvsidabris yra labai pavojinga žmonių sveikatai ir aplinkai medžiaga. Jo esama visoje aplinkoje, o metilgyvsidabrio pavidalu jis gali kauptis organizmuose, ypač koncentruotis organizmuose, esančiuose aukštesnėse maisto grandinės pakopose. Patekęs į atmosferą gyvsidabris gali būti pernešamas dideliais atstumais;

(32)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/852 (10) siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio išsiskyrimo, remiantis gyvavimo ciklo požiūriu ir atsižvelgiant į gamybą, vartojimą, atliekų apdorojimą bei išmetamuosius teršalus. Šios direktyvos nuostatos dėl gyvsidabrio stebėsenos papildo tą reglamentą ir suteikia jam informacijos;

(33)

didžiausias oro taršos pavojus augmenijai ir natūralioms ekosistemoms kyla toliau nuo miesto teritorijų esančiose vietose. Todėl augmenijos apsaugos tikslais tas pavojus turėtų būti vertinamas ir atitiktis kritiniams užterštumo lygiams turėtų būti užtikrinama pirmiausia tose vietose, kurios yra toliau nuo užstatytų teritorijų. Tame vertinime turėtų būti atsižvelgiama į Direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytus reikalavimus stebėti oro taršos poveikį sausumos bei vandens ekosistemoms ir pranešti apie tokį poveikį, ir jis turėtų tuos reikalavimus papildyti;

(34)

teršalai iš gamtinių šaltinių gali būti vertinami, bet negali būti kontroliuojami. Todėl tais atvejais, kai teršalai iš gamtinių šaltinių aplinkos ore gali būti nustatyti pakankamai tiksliai ir kai ribinės vertės yra viršytos dėl šių teršalų arba iš dalies dėl jų, šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis tų teršalų kiekius turėtų būti galima išskaičiuoti vertinant oro kokybės ribinių verčių ir vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimų laikymąsi. Teršalų kiekius, prisidedančių prie kietųjų dalelių (KD10) ribinių verčių viršijimo dėl to, kad žiemą keliai barstomi smėliu arba druska, taip pat turėtų būti galima išskaičiuoti vertinant oro kokybės ribinių verčių laikymąsi, jei yra imtasi pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti. Tų teršalų išskaičiavimas netrukdo valstybėms narėms imtis veiksmų jų poveikiui sveikatai mažinti;

(35)

labai svarbu sistemingai stebėti oro kokybę oro taršos židiniuose, įskaitant tuos atvejus, kai taršos lygiui didelę įtaką daro iš didelės taršos šaltinių išmetami teršalai, dėl kurių asmenims ir gyventojų grupėms gali kilti didesnė neigiamo poveikio sveikatai rizika. Tuo tikslu valstybės narės turėtų įrengti ėminių ėmimo vietas oro taršos židiniuose ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų kuo labiau sumažintas oro taršos poveikis žmonių sveikatai tuose židiniuose;

(36)

zonose, kuriose sąlygos ypač sudėtingos, išimties tvarka turėtų būti galima atidėti oro kokybės ribinių verčių laikymosi užtikrinimo terminą tais atvejais, kai, nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, konkrečiose zonose yra rimtų problemų, susijusių su ribinių verčių laikymusi. Bet koks termino tam tikrai zonai atidėjimas turėtų būti leidžiamas kartu sudarant išsamias oro kokybės veiksmų gaires, kurias turėtų įvertinti Komisija. Tokiu atveju oro kokybės veiksmų gairėse turėtų būti nustatytos atitinkamos priemonės, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis. Valstybės narės taip pat turėtų įrodyti, kad jų oro kokybės veiksmų gairėse numatytos priemonės buvo įgyvendintos siekiant užtikrinti atitiktį;

(37)

toms zonoms ar vidutinės ekspozicijos teritoriniams vienetams, kuriuose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamas oro kokybės ribines vertes ir siektinas vertes arba neatitinka vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimų, turėtų būti parengti ir atnaujinami oro kokybės planai. Taip pat turėtų būti parengti ir atnaujinti oro kokybės planai dėl ozono siektinų verčių viršijimo, išskyrus atvejus, kai konkrečiomis aplinkybėmis nėra didelio potencialo sumažinti ozono koncentraciją, o priemonės, skirtos kovoti su viršijimu, sukeltų neproporcingų išlaidų;

(38)

oro teršalai išmetami daugelio skirtingų šaltinių ir veiklos rūšių. Siekiant užtikrinti skirtingų politikos krypčių nuoseklumą, oro kokybės planai arba oro kokybės veiksmų gairės, jei įmanoma, turėtų būti suderinti su planais bei programomis, parengtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2002/49/EB (11) ir 2010/75/ES (12) bei Direktyvą (ES) 2016/2284;

(39)

kaip nustatyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (13), tai, kad buvo parengtas oro kokybės planas, savaime nereiškia, kad valstybė narė vis dėlto įvykdė savo įsipareigojimus užtikrinti, kad oro užterštumo lygiai neviršytų šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės standartų;

(40)

oro kokybės veiksmų gairės turėtų būti parengtos prieš 2030 m., kai yra rizika, kad valstybės narės iki tos datos nepasieks ribinių verčių arba, kai taikoma, siektinų verčių, siekiant užtikrinti, kad užterštumo lygiai būtų atitinkamai sumažinti. Oro kokybės veiksmų gairėse turėtų būti nustatyta politika ir priemonės, kad iki nustatyto termino būtų laikomasi tų ribinių verčių ir, kai taikoma, siektinų verčių. Siekiant teisinio aiškumo ir nepaisant konkrečios vartojamos terminijos, oro kokybės veiksmų gairės yra oro kokybės plano tipas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(41)

reikėtų parengti trumpojo laikotarpio veiksmų planus nurodant priemones, kurių reikės imtis trumpuoju laikotarpiu, kilus vieno arba daugiau pavojaus slenksčių viršijimo rizikai, siekiant sumažinti tokią riziką ir apriboti jos trukmę. Tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės turėtų turėti galimybę nerengti tokių trumpojo laikotarpio veiksmų planų dėl ozono, jei nėra didelių galimybių sumažinti tokio viršijimo riziką, trukmę ar sunkumą;

(42)

oro tarša neturi sienų ir yra bendra visoje Sąjungoje. Daugumoje valstybių narių didelė dalis taršos susidaro už jų teritorijos ribų. Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, jei dėl didelės taršos, atsiradusios kitoje valstybėje narėje, užterštumo lygis viršija arba tikėtina, kad viršys bet kurią ribinę vertę, siektiną vertę, jei tas lygis neatitinka arba tikėtina, kad neatitiks vidutinės ekspozicijos mažinimo įpareigojimo arba jei jis pakyla ar tikėtina, kad pakils virš pavojaus slenksčio. Dėl tarpvalstybinio konkrečių teršalų, tokių kaip ozonas ir kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5), pobūdžio atitinkamos valstybės narės turi bendradarbiauti tarpusavyje siekiant nustatyti oro taršos šaltinius ir priemones, kurių reikia imtis šiems šaltiniams pašalinti, ir parengti koordinuotus veiksmus, pavyzdžiui, koordinuoti oro kokybės planus ir trumpojo laikotarpio veiksmų planus, kuriuose kiekviena valstybė narė turėtų spręsti taršos šaltinių savo teritorijoje klausimą, kad būtų pašalintas toks viršijimas, taip pat informuoti visuomenę. Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač daug dėmesio skirdamos tam, kad į veiklą kuo anksčiau būtų įtraukiamos šalys kandidatės. Komisija turėtų būti laiku informuojama apie bet kokį tokį bendradarbiavimą ir būti pakviesta jame dalyvauti bei padėti, taip pat prireikus ji turėtų galėti teikti techninę paramą valstybėms narėms jų prašymu;

(43)

siekiant geriau suvokti oro taršos poveikį ir parengti atitinkamą politiką, būtina, kad valstybės narės ir Komisija rinktų informaciją apie oro kokybę, ja keistųsi ir ją platintų. Naujausia informacija, jei tokios yra, apie visų reglamentuojamų teršalų koncentraciją aplinkos ore, informacija apie poveikį sveikatai, oro kokybės planai, oro kokybės veiksmų gairės bei trumpojo laikotarpio veiksmų planai taip pat turėtų būti lengvai prieinami visuomenei nuosekliu ir lengvai suprantamu būdu;

(44)

siekiant užtikrinti plačią visuomenės prieigą prie informacijos apie oro kokybę, ta informacija turėtų būti skelbiama viešai naudojant skaitmeninius ir, kai tinkama, neskaitmeninius ryšių kanalus;

(45)

informacija apie reglamentuojamų teršalų koncentraciją ir iškritų kiekį turėtų būti siunčiama Komisijai kaip pagrindas reguliarioms ataskaitoms. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas informacijos apie oro kokybę tvarkymui ir palyginimui, Komisijai duomenys turėtų būti pateikiami standartizuota forma;

(46)

būtina pritaikyti duomenų apie oro kokybę teikimo, vertinimo ir pranešimo tvarką, kad būtų sudaryta galimybė kaip pagrindines informacijos pateikimo priemones naudoti elektronines priemones ir internetą, ir kad ta tvarka atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB (14);

(47)

tikslinga numatyti galimybę aplinkos oro kokybės vertinimui naudojamus kriterijus ir technologijas suderinti su mokslo bei technikos pažanga ir pagal tai pritaikyti pateiktiną informaciją;

(48)

kaip nustatyta Teisingumo Teismo praktikoje (15), valstybės narės negali nustatyti, kad teisė ginčyti valdžios institucijos sprendimą būtų suteikiama tik tiems suinteresuotosios visuomenės nariams, kurie dalyvavo ankstesnėje administracinėje tokio sprendimo priėmimo procedūroje. Be to, peržiūros procedūra turi būti sąžininga, teisinga, savalaikė ir ne pernelyg brangi, ir pagal ją turėtų būti taikomi tinkami teisių gynimo mechanizmai, įskaitant, kai tinkama, įpareigojimą nepažeisti ieškovo teisių. Be to, pagal Teisingumo Teismo praktiką (16) teisė kreiptis į teismą turi būti suteikta bent jau suinteresuotajai visuomenei;

(49)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Kai dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos šios direktyvos 19 straipsnio 1–5 dalys bei 20 straipsnio 1 ir 2 dalys, pažeidimo padaroma žala žmonių sveikatai ir tas pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuo tokių pažeidimų nukentėję asmenys iš atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo ir jo sulaukti. Remiantis SESV 191 straipsnio 1 dalimi, šioje direktyvoje išdėstytomis žalos atlyginimo, teisės kreiptis į teismą ir sankcijų taisyklėmis siekiama išvengti kenksmingo oro taršos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užkirsti jam kelią ir jį sumažinti. Tomis taisyklėmis siekiama į Sąjungos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo aspektą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje, ir konkrečiai suformuluojamas įpareigojimas saugoti Chartijos 2 ir 35 straipsniuose nustatytas teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamybę bei teisę į sveikatos priežiūrą. Šia direktyva taip pat prisidedama prie Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą teisme užtikrinimo, kiek tai susiję su žmonių sveikatos apsauga. Šioje direktyvoje numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(50)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tolesniais techniniais modeliavimo taikomųjų programų aspektais; ėminių ėmimo vietų reprezentatyvumo ploto nustatymu; taršos iš gamtinių šaltinių viršijimo demonstravimu ir išskaičiavimu; teršalų, atsirandančių dėl kietųjų dalelių resuspensijos po smėlio ar druskos barstymo žiemą, nustatymu; prognozių, atliekamų siekiant atidėti įgyvendinimo terminus, reikalavimais ir informacija, kuri turi būti įtraukta į įgyvendinimo ataskaitas; ir informacijos bei ataskaitų apie oro kokybę teikimo reikalavimais, kiek tai susiję su i) su informacijos apie aplinkos oro kokybę, kurią valstybės narės turi pateikti Komisijai, susijusių taisyklių nustatymo, taip pat tos informacijos pateikimo terminų ir ii) duomenų teikimo būdų racionalizavimu ir abipusiu keitimusi informacija ir duomenimis iš tinklų ir atskirų ėminių ėmimo vietų, kuriose matuojama aplinkos oro tarša valstybėse narėse. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(51)

siekiant užtikrinti, kad ši direktyva ir toliau atitiktų savo tikslus, visų pirma išvengti kenksmingo netinkamos kokybės aplinkos oro poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užkirsti jam kelią ir jį sumažinti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos III–VII, IX ir X priedų keitimo, siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą, susijusią su aplinkos oro kokybės vertinimu, priemonėmis, kurias reikia įtraukti į trumpojo laikotarpio veiksmų planus, ir visuomenės informavimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (18) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(52)

pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtas direktyvas;

(53)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su šios direktyvos XI priedo B dalyje nurodytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais;

(54)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti oro kokybės nuostatas siekiant įgyvendinti nulinės oro taršos tikslą, kurio siekiant Sąjungoje oro kokybė būtų laipsniškai gerinama iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu žmonių sveikatai, natūralioms ekosistemoms ir biologinei įvairovei, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl oro teršalų tarpvalstybinio pobūdžio ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,