500d straipsnis Laikinas įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertės apskaičiavimas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, iki 2021 m. birželio 27 d. įstaigos gali apskaičiuoti įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertę pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

Pagal 429 straipsnio 4 dalies a punktą įstaigos su įprastiniais pardavimo sandoriais susijusius pinigus ir su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusius vertybinius popierius, kurie iki atsiskaitymo dienos lieka balanse, vertina kaip turtą.

Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko sandorio dienos apskaitą, atlieka už įprastinius pardavimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, gautinų pinigų sumų ir už įprastinius pirkimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, mokėtinų pinigų sumų atvirkštinę užskaitą, kurią leidžiama atlikti pagal tą apskaitos sistemą. Apskaitoje atlikusios atvirkštinę užskaitą, įstaigos gali tarpusavyje užskaityti tas gautinas pinigų sumas ir mokėtinas pinigų sumas, jei ir pagal susijusius įprastinius pardavimo ir pirkimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą.

Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko atsiskaitymo dienos apskaitą, į bendrą pozicijų matą įtraukia bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę.

Bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę įstaigos gali padengti bendra su įprastiniais pardavimo sandoriais, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, susijusių gautinų pinigų sumų nominaliąja verte tik jei tenkinamos abi šios sąlygos:

Šio straipsnio tikslais „įprastinis pirkimas arba pardavimas“ yra vertybinio popieriaus pirkimas arba pardavimas pagal sutartį, pagal kurios sąlygas reikalaujama vertybinį popierių pateikti per laikotarpį, kuris atitinkamoje rinkoje paprastai nustatomas teisės aktais arba pagal nusistovėjusią praktiką.