5 dalis. Kriterijai, kuriais remiantis tikrinama, ar trečiosios šalys neturi teisių į įkaitą

Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad į įkaitą neturi turėti teisių jokia trečioji šalis. Atitinkamai IGS ir paskirtos valdžios institucijos neturėtų priimti jokio mažos rizikos turto, kuris jau suvaržytas ar įkeistas pagal susitarimus dėl įkaito ar kitokio užtikrinimo.

Pagal finansinio įkaito susitarimą teikiamą turtą turi būti įmanoma teisėtai įgyvendinti be jokių ankstesnių reikalavimų dėl šio turto. Trečiosios šalys neturėtų turėti galimybės įsikišti ir sėkmingai išreikalauti įkeistą turtą ar su juo susijusias teises.

Šiuo tikslu finansinio įkaito susitarime turėtų būti nustatyta, kad kredito įstaigos prisiima įsipareigojimą ir garantuoja, kad įkeičiamas mažos rizikos turtas nebūtų kitaip suvaržytas arba įkeistas jokiai trečiai šaliai arba kad juo nebūtų užtikrinamas jau prisiimtas įsipareigojimas IGS atžvilgiu bei pasirūpina, kad pagal susitarimą dėl finansinio įkaito kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo naudojamas turtas nebūtų suteikiamas kaip įkaitas jokiai trečiajai šaliai.