150. Atlikdamos kreditingumo vertinimą, kaip išdėstyta pirmiau, finansinės būklės analizės tikslais …

Atlikdamos kreditingumo vertinimą, kaip išdėstyta pirmiau, finansinės būklės analizės tikslais įstaigos turėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

• a. ir į dabartinę, ir į prognozuojamą finansinę būklę, įskaitant balansus ir kapitalo struktūrą, apyvartinį kapitalą, pajamas, grynųjų pinigų srautą ir skolos grąžinimo pajėgumo šaltinį sutartiniams įsipareigojimams įvertinti, pvz., skolos tvarkymo pajėgumą, taip pat galimų nepalankių įvykių atveju (taip pat žr. jautrumo analizę); reikėtų nagrinėti tokius aspektus (bet jais neapsiribojant), kaip laisvųjų pinigų srautai, kuriuos panaudojant galima tvarkyti su nagrinėjama priemone susijusią skolą;
• b. į grynąsias veiklos pajamas ir pelningumą, ypač skolai skaičiuojamos palūkanos;
• c. į skolininko finansinio sverto lygį, dividendų paskirstymą ir faktines ir prognozuojamas kapitalo išlaidas, taip pat į su nagrinėjama priemone susijusį grynųjų pinigų apyvartos ciklą;
• d. į pozicijos profilį iki termino suėjimo dienos, atsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius (pvz., pozicijas užsienio valiutomis ir pozicijas, užtikrintas grąžinimo mechanizmais);
• e. kai taikytina, į įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę remiantis kreditų vertinimo balais arba vidaus rizikos reitingu;
• f. į atitinkamų finansinių, su konkrečia turto klase arba produkto rūšimi susijusių duomenų ir rodiklių naudojimą atsižvelgiant į įstaigos kredito rizikos apetitą, politiką ir ribas, nustatytas pagal 4.2 ir 4.3 skirsnius, įskaitant 3 priede pateiktų duomenų nagrinėjimą, kiek taikytina ir tinkama vertinant konkretų kredito pasiūlymą.

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai

• EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/