5.2 Skolininko kreditingumo vertinimas

Įstaigos turėtų nagrinėti skolininko paraišką gauti paskolą siekdamos patikrinti, ar paraiška atitinka įstaigos kredito rizikos apetitą, politiką, kreditų suteikimo kriterijus, ribas ir atitinkamus parametrus bei visas svarbias makroprudencines priemones, kai paskirtoji makroprudencinės priežiūros institucija jas taiko.

Laikydamiesi atitinkamų vartotojų apsaugos teisės aktų įstaigos ir kreditoriai turėtų įvertinti skolininko pajėgumą ir tikimybę, kad jis įvykdys įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, visų pirma, vertindami skolininko paskolos grąžinimo šaltinį ir atsižvelgdami į paskolos ypatumus, kaip antai pobūdį, terminą ir palūkanų normą.

Kai skolinimas užtikrinamas, pat i užtikrinimo priemonė neturėtų būti pagrindinis paskolos patvirtinimo kriterijus ir vien tik juo negalima pagrįsti sprendimo sudaryti paskolos sutartį. Užtikrinimo priemonė turėtų būti laikoma alternatyvia išeitimi įstaigai įsipareigojimų neįvykdymo arba reikšmingo rizikos profilio pablogėjimo atveju, o ne pirminiu skolos grąžinimo šaltiniu, išskyrus atvejus, kai paskolos sutartyje yra numatyta, kad paskola grąžinama pardavus įkeistą turtą ar likvidžią užtikrinimo priemonę .

Vertindami skolininko pajėgumą vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį įstaigos ir kreditoriai turėtų atsižvelgti į svarbius veiksnius, kurie galėtų įtakoti esamą ir būsimą skolininko pajėgumą grąžinti paskolą, ir nesukelti jam pernelyg didelių sunkumų ir įsiskolinimo. Prie šių veiksnių reikėtų priskirti kitus įsipareigojimus, jų likusį terminą, palūkanų normas ir negrąžintas sumas bei skolos grąžinimo praktiką, pvz., duomenis apie visus praleistus mokėjimus ir jų aplinkybes, tiesiogiai susijusius mokesčius ir draudimą, jei šie duomenys žinomi.

Jeigu paraišką gauti paskolą kartu pateikia daugiau nei vienas skolininkas, įstaigos ir kreditoriai turėtų atlikti kreditingumo vertinimą remdamiesi bendru skolininkų pajėgumu grąžinti paskolą.

Jeigu paskolos sutartyje numatomas koks nors trečiųjų šalių laidavimas, įstaigos turėtų įvertinti garantijos (laiduotojo) užtikrinamą apsaugos lygį ir, jei taikoma, atlikti garanto (laiduotojo) kreditingumo vertinimą taikydamos atitinkamas šių gairių nuostatas, priklausomai nuo to, ar garantas (laiduotojas) yra fizinis asmuo ar įmonė.

Siekdami įvertinti skolininko pajėgumą vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį įstaigos ir kreditoriai turėtų patvirtinti tinkamus metodus ir priemones, kurie gali apimti modelius, su sąlyga, kad būtų laikomasi šių gairių. Tinkamo ir pakankamo metodo pasirinkimą turėtų lemti rizikos lygis ir paskolos dydis ir rūšis.

5.2.2 Su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijęs skolinimas vartotojams

Šiame skirsnyje patikslinami veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant tikimybę, kad skolininkas vykdys įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, kaip numatyta Direktyvos 2014/17/ES 18 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje. Kalbant apie paskolos sutartis, kurioms taikomi nacionalinės teisės aktai, kuriais ta direktyva yra perkeliama į nacionalinę teisę, be 5.2.1 poskirsnio nuostatų įstaigos ir kreditoriai turėtų taikyti ir šio skirsnio nuostatas.

Prireikus, visų pirma, tais atvejais, kai skolininkai yra savarankiškai dirbantys asmenys arba jų pajamos yra sezoninės ar dėl kitų priežasčių nereguliarios, įstaigos ir kreditoriai turėtų teikti pagrįstas užklausas ir imtis pagrįstų veiksmų siekdami patikrinti informaciją apie skolos grąžinimo šaltinį.

Jeigu paskolos laikotarpis baigiasi vėliau negu, kaip numatoma, sukaks pensinis skolininko amžius, įstaigos ir kreditoriai turėtų tinkamai atsižvelgti į tai, ar skolininkui sulaukus pensinio amžiaus numatomas skolininko paskolos grąžinimo šaltinis ir gebėjimas ir toliau vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį bus pakankami.

Įstaigos ir kreditoriai turėtų užtikrinti, kad skolininko gebėjimas įvykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį nebūtų grindžiamas lūkesčiais, kad skolininko pajamos reikšmingai padidės, nebent tai pakankamai įrodyta dokumentais.

Vertindami skolininko gebėjimą įvykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį įstaigos ir kreditoriai turėtų atsižvelgti į įsipareigojimus dengti išlaidas ir kitas ne savo nuožiūra patiriamas išlaidas, pavyzdžiui, turimus skolininko įsipareigojimus, įskaitant deramą pagrindimą ir pragyvenimo išlaidų įvertinimą.

Vertindami kreditingumą įstaigos ir kreditoriai turėtų atlikti jautrumo analizę dėl galimų neigiamų įvykių ateityje, įskaitant pajamų sumažėjimą, palūkanų normų padidėjimą, kai paskolos sutartyse yra numatyta kintamoji palūkanų norma, neigiamą paskolos amortizaciją ir baigiamuosius mokėjimus arba atidėtuosius pagrindinės paskolos sumos ar palūkanų mokėjimus.

Paskolų užsienio valiuta, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/17/ES 4 straipsnio 28 punkte, atveju vertindami skolininko pajėgumą vykdyti įsipareigojimus įstaigos ir kreditoriai taip pat turėtų atsižvelgti į galimus neigiamus scenarijus, susijusius su skolininko pajamų valiutos ir paskolos valiutos kursu. Įstaigos ir kreditoriai taip pat turėtų atsižvelgti į bet kokias apsidraudimo strategijas ir faktiškai taikomas apsidraudimo priemones, įskaitant natūralų rizikos draudimą, ir jas įvertinti, kad užsienio valiutos kurso rizika būtų mažesnė.

Sudarydami su nekilnojamuoju turtu susijusias paskolos sutartis, kuriose aiškiai numatoma, kad skolininkas arba jo šeimos narys negali naudoti to nekilnojamojo turto kaip gyvenamosios vietos (t. y. pirkimo siekiant nuomoti sutartys), kaip nurodyta Direktyvos 2014/17/ES 3 straipsnio 3 dalies b punkte, įstaigos ir kreditoriai turėtų taikyti 5.2.3. poskirsnyje nustatytus kriterijus.

5.2.3 Kitas užtikrinamas skolinimas vartotoj ams

Kalbant apie paskolos sutartis, užtikrinamas įkeičiant nekilnojamąjį turtą, išskyrus tas, kurioms taikomas 5.2.2 poskirsnis, be 5.2.1 poskirsnio nuostatų įstaigos ir kreditoriai turėtų taikyti ir šio skirsnio nuostatas.

Jeigu turtas dar statomas ir numatoma, kad užbaigus statybą savininkas gaus iš jo pajamų jį nuomodamas arba pardavęs, įstaigos turėtų įvertinti plėtros etapą ir etapą užbaigus plėtrą, kai projektas taps pajamų duodančiu turtu. Tokių paskolos sutarčių atveju įstaigos ir kreditoriai turėtų nustatyti, ar:

• a. skolininkas turi patikimą su projektu susijusį planą, įskaitant visus su plėtra susijusių sąnaudų įverčius;
• b. skolininkas turi statybininkus, architektus, inžinierius ir rangovus, kurie dalyvaus vykdant plėtros projektą;
• c. skolininkas yra gavęs arba ateityje vykstant projektui gali gauti visus plėtrai reikalingus leidimus ir pažymėjimus.

Sudarydamos su nekilnojamuoju turtu susijusias paskolos sutartis, kuriose aiškiai numatoma, kad skolininkas arba jo šeimos narys negali naudoti to nekilnojamojo turto kaip gyvenamosios vietos (t. y. pirkimo siekiant nuomoti sutartys), įstaigos turėtų įvertinti būsimų nekilnojamojo turto nuomos pajamų ir skolininko pajėgumo vykdyti įsipareigojimus santykį.

Vertindamos kreditingumą įstaigos turėtų atlikti jautrumo analizę, kad atsižvelgtų į galimus neigiamus rinkos ir ypatingus ateities įvykius, kurie yra svarbūs šiai paskolos rūšiai ir paskirčiai. Tokie įvykiai gali būti pajamų sumažėjimas, palūkanų normų padidėjimas, kai paskolos sutartyse yra numatyta kintamoji palūkanų norma, neigiama paskolos amortizacija, baigiamieji mokėjimai arba atidėtieji pagrindinės paskolos sumos ar palūkanų mokėjimai ir tam tikrais atvejais – nekilnojamojo turto paklausos sumažėjimas, nenaudojamų patalpų dalies padidėjimas ir panašių turto objektų nuomos kainų sumažėjimas. Kai taikoma, įstaigos ir kreditoriai taip pat turėtų atsižvelgti į užsienio valiutos kurso rizikos poveikį, kaip numatyta 108 punkte.

5.2.4 Neužtikrinamas skolinimas vartotojams

Šiame skirsnyje patikslinami skolininko kreditingumo vertinimo reikalavimai, nustatyti Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnyje. Kalbant apie paskolos sutartis, kurioms taikomi nacionalinės teisės aktai, kuriais ta direktyva yra perkeliama į nacionalinę teisę, be 5.2.1 poskirsnio nuostatų įstaigos ir kreditoriai turėtų taikyti ir šio skirsnio nuostatas.

Prireikus, visų pirma, tais atvejais, kai skolininkai yra savarankiškai dirbantys asmenys arba jų pajamos yra sezoninės ar dėl kitų priežasčių nereguliarios, įstaigos ir kreditoriai turėtų teikti pagrįstas užklausas ir imtis pagrįstų veiksmų siekdami įvertinti ir patikrinti paskolos grąžinimo šaltinį.

Įstaigos ir kreditoriai turėtų užtikrinti, kad skolininko gebėjimas įvykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį nebūtų grindžiamas lūkesčiais, kad skolininko pajamos reikšmingai padidės, nebent tai pakankamai įrodyta dokumentais.

Vertindami kreditingumą įstaigos ir kreditoriai, jei taikytina, turėtų atlikti jautrumo analizes dėl galimų su šios rūšies paskola sietinų neigiamų įvykių, kurie gali įvykti ateityje. Kai taikoma, įstaigos ir kreditoriai taip pat turėtų atsižvelgti į užsienio valiutos kurso rizikos poveikį, kaip numatyta 108 punkte.

5.2.5 Skolinimas labai mažoms ir mažoms įmonėms

Įstaigos turėtų įvertinti dabartinį ir būsimą skolininko pajėgumą vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Įstaigos taip pat turėtų nagrinėti skolininko paraišką gauti paskolą siekdamos patikrinti, ar paraiška atitinka įstaigos kredito rizikos apetitą, politiką, kreditų suteikimo kriterijus, ribas ir atitinkamus parametrus bei visas svarbias makroprudencines priemones, kai paskirtoji makroprudencinės priežiūros institucija jas taiko.

Įstaigos turėtų laikyti, kad grynųjų pinigų srautas skolininkui vykdant įprastą verslo veiklą ir, kai taikytina dėl paskolos sutarties tikslo, visos pajamos pardavus turtą yra pirminiai skolos grąžinimo šaltiniai.

Vertindamos skolininko kreditingumą įstaigos turėtų sutelkti dėmesį į realistiškas ir tvarias būsimas skolininko pajamas ir būsimą grynųjų pinigų srautą, o ne į turimą užtikrinimo priemonę . Pat i užtikrinimo priemonė neturėtų būti pagrindinis paskolos patvirtinimo kriterijus ir vien tik juo negalima pagrįsti sprendimo sudaryti paskolos sutartį. Užtikrinimo priemonė turėtų būti laikoma alternatyvia išeitimi įstaigai įsipareigojimų neįvykdymo arba reikšmingo rizikos profilio pablogėjimo atveju, o ne pirminiu skolos grąžinimo šaltiniu, išskyrus atvejus, kai paskolos sutartyje yra numatyta, kad paskola grąžinama pardavus įkeistą turtą ar likvidžią užtikrinimo priemonę .

Vertindamos kreditingumą įstaigos turėtų:

• a. įvertinti skolininko finansinę būklę ir kredito riziką, kaip nurodyta toliau;
• b. įvertinti skolininko verslo modelį ir strategiją, kaip nurodyta toliau;
• c. nustatyti ir įvertinti skolininko kreditų vertinimo balus arba vidau reitingą, kai taikytina, remdamosi kredito rizikos politika ir procedūromis;
• d. atsižvelgti į visus skolininko finansinius įsipareigojimus, kaip antai panaudotas ir nepanaudotas įsipareigotas priemones įstaigose, įskaitant apyvartinio kapitalo priemones, skolininko kredito pozicijas ir ankstesnę skolininko taikomą skolos grąžinimo praktiką bei kitus įsipareigojimus mokesčių ar kitoms valdžios institucijoms ar socialinės apsaugos fondams;
• e. kai tai svarbu, įvertinti sandorio struktūrą, įskaitant struktūrinio subordinavimo riziką ir susijusias sąlygas, pvz., numatytas sąlygas, ir, jeigu taikytina, trečiųjų šalių garantijas ir užtikrinimo priemonės struktūrą.

Įstaigos turėtų atlikti kreditingumo vertinimą, susijusį su paskolos ypatumais, kaip antai jos pobūdžiu, terminu ir palūkanų norma.

Siekdamos įvertinti skolininko pajėgumą vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį įstaigos turėtų patvirtinti tinkamus metodus ir požiūrius, kurie gali aprėpti modelius, su sąlyga, kad būtų laikomasi šių gairių. Tinkamo ir pakankamo metodo pasirinkimą turėtų lemti rizikos lygis ir paskolos dydis ir rūšis.

Jeigu skolininkas yra susijusių klientų grupės narys, įstaigos turėtų atlikti vertinimą individualiu lygmeniu ir prireikus grupės lygmeniu pagal EBI gaires dėl susijusių klientų, ypač kai paskolos grąžinimas priklauso nuo grynųjų pinigų srauto, gaunamo iš kitų susijusių šalių. Jeigu skolininkas yra susijusių klientų grupės, sietinos su centriniais ir valstybiniais bankais, įskaitant centrinę valdžią, regionines ir vietos valdžios institucijas, ir valstybės sektoriaus subjektais, narys, įstaigos turėtų vertinti pavienį subjektą.

Skolindamos tarpvalstybiniu lygmeniu (pvz., finansuodamos prekybą ar eksportą) įstaigos turėtų atsižvelgti į politinę, ekonominę ir teisinę aplinką, kurioje vykdo veiklą įstaigos sandorio šalis užsienyje. Įstaigos turėtų vertinti pirkėjo gebėjimą pervesti lėšas, tiekėjo pajėgumą pristatyti užsakymą, įskaitant jo pajėgumą laikytis taikytinų vietos teisės aktų reikalavimų, ir tiekėjo finansinį pajėgumą susitvarkyti galimo su sandoriu susijusio vėlavimo atveju.

Įstaigos turėtų vertinti ASV veiksnių poveikį skolininkui, visų pirma, aplinkosaugos veiksnius ir poveikį klimato kaitai, ir skolininko pasirinktų poveikio mažinimo strategijų tinkamumą. Tokią analizę reikėtų atlikti skolininko lygmeniu; tačiau tam tikrais atvejais įstaigos taip pat gali svarstyti galimybę šią analizę atlikti portfelio lygmeniu.

Siekdamos nustatyti skolininkus, kuriems kyla tiesioginė ar netiesioginė didesnė su ASV veiksniais susijusi rizika, įstaigos turėtų svarstyti galimybę naudoti spalvų intensyvumo žemėlapius, kuriuose, pavyzdžiui, grafikuose arba pagal mastelį yra sužymėta su klimatu ir aplinka susijusi konkretiems ekonomikos sektoriams (jų dalims) kylanti rizika. Kai paskolos ar skolininkai yra susiję su didesne ASV rizika, reikia atlikti intensyvesnę faktinio skolininko verslo modelio analizę, įskaitant dabartinio ir prognozuojamo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, rinkos aplinkos, priežiūros institucijų keliamų ASV reikalavimų nagrinėjamoms įmonėms ir tikėtino ASV reglamentavimo poveikio skolininko finansinei būklei peržiūrą.

Skolininko finansinės būklės analizė

Atlikdamos kreditingumo vertinimą, kaip išdėstyta pirmiau, finansinės būklės analizės tikslais įstaigos turėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

• a. ir į dabartinę, ir į prognozuojamą finansinę būklę, įskaitant balansus, skolos grąžinimo pajėgumo šaltinį vykdant sutartinius įsipareigojimus, įskaitant kitus galimus neigiamus įvykius, ir tam tikrais atvejais – kapitalo struktūrą, apyvartinį kapitalą, pajamas ir grynųjų pinigų srautą;
• b. tam tikrais atvejais – į skolininko finansinio sverto lygį, dividendų paskirstymą ir faktines ir prognozuojamas kapitalo išlaidas, taip pat į su nagrinėjama priemone susijusį grynųjų pinigų apyvartos ciklą;
• c. tam tikrais atvejais – į pozicijos profilį iki termino suėjimo dienos, atsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius, kaip antai pozicijas užsienio valiutomis ir pozicijas, užtikrintas grąžinimo mechanizmais;
• d. kai taikytina, į įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę remiantis kreditų vertinimo balais arba vidaus rizikos reitingu;
• e. į atitinkamų finansinių, su konkrečia turto klase arba produkto rūšimi susijusių duomenų ir rodiklių naudojimą atsižvelgiant į įstaigos kredito rizikos apetitą, politiką ir ribas, nustatytas pagal 4.2 ir 4.3 skirsnius, įskaitant 3 priede pateiktų duomenų nagrinėjimą, kiek taikytina ir tinkama vertinant konkretų kredito pasiūlymą.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad analizėje būtų naudojamos realistiškos ir pagrįstos finansinės prognozės. Tokios prognozės turėtų būti grindžiamos bent ateities prognozėmis, rengiamomis remiantis ankstesniais finansiniais duomenimis. Įstaigos turėtų įvertinti, ar prognozės atitinka įstaigos ekonominius ir rinkos lūkesčius. Kai įstaigoms kyla rimtų abejonių dėl šių finansinių prognozių patikimumo, jos turėti parengti savo prognozes dėl skolininko finansinės būklės ir pajėgumo grąžinti paskolą.

Jeigu taikytina, įstaigos turėtų vertinti finansinę būklę suteikdamos paskolas kontroliuojančiosioms bendrovėms ir kaip atskiram subjektui, pvz., konsoliduotu lygmeniu, ir kaip vienam subjektui, jeigu kontroliuojančioji bendrovė pati nėra vykdančioji bendrovė arba įstaigos neturi vykdančiųjų bendrovių garantijų kontroliuojančiajai bendrovei.

Vertindamos skolininkų finansinę būklę įstaigos turėtų įvertinti būsimo pajėgumo grąžinti paskolą tvarumą ir pakankamumą susiklosčius galimoms nepalankioms sąlygoms, kurios gali būti svarbios atsižvelgiant į paskolos rūšį ir paskirtį ir gali atsirasti per paskolos sutarties galiojimo laikotarpį. Tokie įvykiai gali būti pajamų ir kitų grynųjų pinigų srautų sumažėjimas, palūkanų normų padidėjimas, neigiama paskolos amortizacija, atidėtieji pagrindinės paskolos sumos ar palūkanų mokėjimai, rinkos ir skolininko veiklos sąlygų pablogėjimas ir užsienio valiutos kurso pokyčiai, kai tai svarbu.

Skolininko verslo modelio ir strategijos analizė

Įstaigos turėtų vertinti skolininkų verslo modelį ir strategiją, be kita ko, atsižvelgdamos į paskolos paskirtį.

Įstaigos turėtų vertinti skolininko žinias, patirtį ir pajėgumą valdyti su paskolos sutartimis susietą verslo veiklą, turtą ar investicijas (pvz., konkretų turtą gaunant CRE paskolą).

Įstaigos turėtų vertinti verslo plano įgyvendinamumą ir su juo susijusias finansines prognozes atsižvelgdamos į sektoriaus, kuriame skolininkas vykdo veiklą, ypatumus.

Įstaigos turėtų vertinti skolininko priklausomumą nuo pagrindinių sutarčių, klientų ar tiekėjų ir jų poveikį grynųjų pinigų srauto susidarymui, įskaitant koncentracijas.

Įstaigos turėtų vertinti visų galimų skolininko priklausomumo nuo pagrindinių asmenų atvejų buvimą ir, kai būtina, kartu su skolininku nustatyti galimas rizikos mažinimo priemones.

Garantijų ir užtikrinimo priemonės vertinimas

Įstaigos turėtų įvertinti bet kokią pateiktą užtikrinimo priemonę, naudojamą rizikos mažinimo tikslais, laikydamosi įstaigos kredito rizikos apetito dokumente, politikoje ir procedūrose nustatytų užtikrinimo priemonės reikalavimų, įskaitant vertės nustatymą ir nuosavybę, ir patikrinti visus svarbius dokumentus (pvz., ar turtas yra užregistruotas tam tikruose registruose).

Įstaigos turėtų įvertinti bet kokias garantijas, sąlygas, įsipareigojimus neįkeisti ir skolos tvarkymo susitarimus, naudojamus rizikos mažinimo tikslais.

Kai tai svarbu priimant sprendimus dėl kreditų, įstaigos turėtų įvertinti skolininko nuosavą kapitalą ir kredito vertės didinimo priemones, kaip antai hipotekos draudimą, skolos konsolidavimo įsipareigojimus ir trečiųjų šalių suteiktas skolos grąžinimo garantijas.

Jeigu paskolos sutartyje numatoma kokia nors trečiųjų šalių garantija, įstaigos turėtų įvertinti garantijos užtikrinamą apsaugos lygį ir, jei svarbu, atlikti garanto kreditingumo vertinimą taikydamos atitinkamas šių gairių nuostatas, priklausomai nuo to, ar garantas yra fizinis asmuo ar įmonė. Garanto kreditingumo vertinimas turėtų būti proporcingas paskolos garantijos dydžiui ir garanto rūšiai.

5.2.6 Skolinimas vidutinėms ir didelėms įmonėms

Įstaigos turėtų įvertinti dabartinį ir būsimą skolininko pajėgumą vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Įstaigos taip pat turėtų nagrinėti skolininko paraišką gauti paskolą siekdamos patikrinti, ar paraiška atitinka įstaigos kredito rizikos apetitą, politiką, kreditų suteikimo kriterijus, ribas ir atitinkamus parametrus bei visas svarbias makroprudencines priemones, kai paskirtoji makroprudencinės priežiūros institucija jas taiko.

Įstaigos turėtų laikyti, kad grynųjų pinigų srautas skolininkui vykdant įprastą verslo veiklą ir, kai taikytina dėl paskolos sutarties tikslo, visos pajamos pardavus turtą yra pirminiai skolos grąžinimo šaltiniai.

Vertindamos skolininko kreditingumą įstaigos turėtų sutelkti dėmesį į realistiškas ir tvarias būsimas skolininko pajamas ir būsimą grynųjų pinigų srautą, o ne į turimą užtikrinimo priemonę . Pat i užtikrinimo priemonė neturėtų būti pagrindinis paskolos patvirtinimo kriterijus ir vien tik juo negalima pagrįsti sprendimo sudaryti paskolos sutartį. Užtikrinimo priemonė turėtų būti laikoma alternatyvia išeitimi įstaigai įsipareigojimų neįvykdymo arba reikšmingo rizikos profilio pablogėjimo atveju, o ne pirminiu skolos grąžinimo šaltiniu, išskyrus atvejus, kai paskolos sutartyje yra numatyta, kad paskola grąžinama pardavus įkeistą turtą ar likvidžią užtikrinimo priemonę .

Vertindamos kreditingumą įstaigos turėtų:

• a. įvertinti skolininko finansinę būklę ir kredito riziką, kaip nurodyta toliau;
• b. įvertinti skolininko organizacinę struktūrą, verslo modelį ir strategiją, kaip nurodyta toliau;
• c. nustatyti ir įvertinti skolininko kreditų vertinimo balus arba vidau reitingą, kai taikytina, remdamosi kredito rizikos politika ir procedūromis;
• d. atsižvelgti į visus skolininko finansinius įsipareigojimus, kaip antai visas panaudotas ir nepanaudotas įsipareigotas priemones įstaigose, įskaitant apyvartinio kapitalo priemones, skolininko kredito pozicijas ir ankstesnę skolininko taikomą skolos grąžinimo praktiką bei kitus įsipareigojimus mokesčių ar kitoms valdžios institucijoms ar socialinės apsaugos fondams;
• e. įvertinti sandorio struktūrą, įskaitant struktūrinio subordinavimo riziką ir susijusias sąlygas, pvz., numatytas sąlygas, ir, jeigu taikytina, trečiųjų šalių garantijas ir užtikrinimo priemonės struktūrą.

Įstaigos turėtų atlikti kreditingumo vertinimą, susijusį su paskolos ypatumais, kaip antai jos pobūdžiu, terminu ir palūkanų norma.

Įstaigos turėtų vertinti ASV veiksnių poveikį skolininkui, visų pirma, su aplinkosauga susijusius veiksnius ir poveikį klimato kaitai, ir skolininko pasirinktų poveikio mažinimo strategijų tinkamumą.

Jeigu skolininkas yra susijusių klientų grupės narys, įstaigos turėtų atlikti vertinimą individualiu lygmeniu ir prireikus grupės lygmeniu pagal EBI gaires dėl susijusių klientų, ypač kai paskolos grąžinimas priklauso nuo grynųjų pinigų srauto, gaunamo iš kitų susijusių šalių. Jeigu skolininkas yra susijusių klientų grupės, sietinos su centriniais ir valstybiniais bankais, įskaitant centrinę valdžią, regionines ir vietos valdžios institucijas, ir valstybės sektoriaus subjektais, narys, įstaigos turėtų vertinti pavienį subjektą.

Skolindamos tarpvalstybiniu lygmeniu (pvz., finansuodamos prekybą ar eksportą) įstaigos turėtų atsižvelgti į politinę, ekonominę ir teisinę aplinką, kurioje vykdo veiklą įstaigos sandorio šalis užsienyje. Įstaigos turėtų vertinti pirkėjo gebėjimą pervesti lėšas, tiekėjo pajėgumą pristatyti užsakymą, įskaitant jo pajėgumą laikytis taikytinų vietos teisės aktų reikalavimų, ir tiekėjo finansinį pajėgumą susitvarkyti galimo su sandoriu susijusio vėlavimo atveju.

S iekdamos nustatyti skolininkus, kuriems kyla tiesioginė ar netiesioginė didesnė su ASV veiksniais susijusi rizika, įstaigos turėtų svarstyti galimybę naudoti spalvų intensyvumo žemėlapius, kuriuose, pavyzdžiui, grafikuose arba pagal mastelį yra sužymėta su klimatu ir aplinka susijusi konkretiems ekonomikos sektoriams (jų dalims) kylanti rizika. Kai paskolos ar skolininkai yra susiję su didesne ASV rizika, reikia atlikti intensyvesnę faktinio skolininko verslo modelio analizę, įskaitant dabartinio ir prognozuojamo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, rinkos aplinkos, priežiūros institucijų keliamų ASV reikalavimų nagrinėjamoms įmonėms ir tikėtino ASV reglamentavimo poveikio skolininko finansinei būklei peržiūrą.

Skolininko finansinės būklės analizė

Atlikdamos kreditingumo vertinimą, kaip išdėstyta pirmiau, finansinės būklės analizės tikslais įstaigos turėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

• a. ir į dabartinę, ir į prognozuojamą finansinę būklę, įskaitant balansus ir kapitalo struktūrą, apyvartinį kapitalą, pajamas, grynųjų pinigų srautą ir skolos grąžinimo pajėgumo šaltinį sutartiniams įsipareigojimams įvertinti, pvz., skolos tvarkymo pajėgumą, taip pat galimų nepalankių įvykių atveju (taip pat žr. jautrumo analizę); reikėtų nagrinėti tokius aspektus (bet jais neapsiribojant), kaip laisvųjų pinigų srautai, kuriuos panaudojant galima tvarkyti su nagrinėjama priemone susijusią skolą;
• b. į grynąsias veiklos pajamas ir pelningumą, ypač skolai skaičiuojamos palūkanos;
• c. į skolininko finansinio sverto lygį, dividendų paskirstymą ir faktines ir prognozuojamas kapitalo išlaidas, taip pat į su nagrinėjama priemone susijusį grynųjų pinigų apyvartos ciklą;
• d. į pozicijos profilį iki termino suėjimo dienos, atsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius (pvz., pozicijas užsienio valiutomis ir pozicijas, užtikrintas grąžinimo mechanizmais);
• e. kai taikytina, į įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę remiantis kreditų vertinimo balais arba vidaus rizikos reitingu;
• f. į atitinkamų finansinių, su konkrečia turto klase arba produkto rūšimi susijusių duomenų ir rodiklių naudojimą atsižvelgiant į įstaigos kredito rizikos apetitą, politiką ir ribas, nustatytas pagal 4.2 ir 4.3 skirsnius, įskaitant 3 priede pateiktų duomenų nagrinėjimą, kiek taikytina ir tinkama vertinant konkretų kredito pasiūlymą.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad analizėje būtų naudojamos realistiškos ir pagrįstos prognozės, atitinkančios įstaigų ekonominius ir rinkos lūkesčius. Kai įstaigoms kyla rimtų abejonių dėl šių finansinių prognozių patikimumo, jos turėti parengti savo prognozes dėl skolininko finansinės būklės ir, kai reikia, naudoti jas norėdamos užginčyti skolininkų pateiktas prognozes.

Įstaigos taip pat turėtų įvertinti skolininko pajėgumą ateityje užtikrinti pelningumą, pamatuoti nepaskirstytųjų pajamų poveikį ir atitinkamai poveikį nuosavam kapitalui, visų pirma, tais atvejais, kai skolininkas per tam tikrą laikotarpį negalėjo užsitikrinti teigiamo pelno.

Įstaigos turėtų įvertinti skolininko grynųjų pinigų apyvartos ciklą, pamatuoti laiką, per kurį įmonei pavyksta investicijas į medžiagas ir kitus išteklius paversti grynaisiais pinigais parduodant savo prekes ir paslaugas. Siekdamos įvertinti dabartinį pajėgumą grąžinti kreditus per tam tikrą laikotarpį įstaigos turėtų gebėti suprasti skolininko grynųjų pinigų apyvartos ciklą, kad galėtų įvertinti apyvartinio kapitalo poreikius ir nustatyti pasikartojančias išlaidas.

Tam tikrais atvejais įstaigos turėtų įvertinti šiuos finansinius parametrus remdamiesi savo kredito rizikos apetito dokumente, kredito rizikos politikoje ir ribų dokumente nurodytais duomenimis ir ribomis, kaip numatyta 4.2 ir 4.3 skirsniuose.

Įstaigos turėtų vertinti finansinę būklę suteikdamos paskolas kontroliuojančiosioms bendrovėms ir kaip atskiram subjektui, pvz., konsoliduotu lygmeniu, ir kaip vienam subjektui, jeigu kontroliuojančioji bendrovė pati nėra vykdančioji bendrovė arba įstaigos neturi vykdančiųjų bendrovių garantijų kontroliuojančiajai bendrovei.

Jautrumo analizė atliekant kreditingumo vertinimą

Įstaigos turėtų įvertinti skolininko finansinės būklės tvarumą ir tinkamumą bei būsimą pajėgumą grąžinti paskolą galimai nepalankiomis sąlygomis, kurios gali susiklostyti per paskolos sutarties galiojimo laikotarpį. Tuo tikslu įstaigos turėtų atlikti vieno ar daugelio veiksnių jautrumo analizę atsižvelgdamos į rinkos ir ypatingus įvykius arba jų derinį.

Atliekant tokią jautrumo analizę reikėtų atsižvelgti į visus bendruosius ir su konkrečia turto klase ir produktu susijusius aspektus, kurie gali daryti poveikį skolininko kreditingumui.

Atlikdamos busimo skolininko pajėgumo grąžinti paskolą neigiamomis sąlygomis jautrumo analizę įstaigos turėtų atsižvelgti į toliau išvardytus įvykius, kurie yra svarbiausi turint omenyje konkrečias skolininko aplinkybes ir verslo modelį:

Ypatingi įvykiai

• a. didelį, tikėtiną skolininko pajamų ar pelno dydžio sumažėjimą;
• b. rimtą, tikėtiną veiklos nuostolių įvykį;
• c. didelių, tikėtinų valdymo problemų atsiradimą;
• d. svarbių prekybos partnerių, klientų ar tiekėjų veiklos nevykdymą;
• e. didelę, tikėtiną reputaciją žalai;
• f. didelį, tikėtiną netenkamų pinigų srautą, finansavimo pokyčius arba skolininko balanso finansinio sverto padidėjimą;
• g. neigiamus turto kainos pokyčius, kurie daro skolininkui didelį poveikį (pvz., žaliavų ar galutinio produkto) ir valiutos kurso riziką;

Rinkos įvykiai

• h. didelį, tikėtiną makroekonominį nuosmukį;
• i. didelį, tikėtiną nuosmukį ekonomikos sektoriuose, kuriuose vykdo veiklą skolininkas ir jo klientai;
• j. reikšmingą politinės, reguliavimo ir geografinės rizikos pokytį;
• k. reikšmingą, tikėtiną finansavimo išlaidų padidėjimą, pvz., visų skolininko kreditų palūkanų normai padidėjus 200 bazinių punktų.

Skolininko verslo modelio ir strategijos analizė

Įstaigos turėtų vertinti skolininkų verslo modelį ir strategiją, be kita ko, atsižvelgdamos į paskolos paskirtį.

Įstaigos turėtų vertinti skolininko žinias, patirtį ir pajėgumą valdyti su paskolos sutartimis susietą verslo veiklą, turtą ar investicijas (pvz., konkretų turtą gaunant CRE paskolą).

Įstaigos turėtų vertinti verslo plano įgyvendinamumą ir su juo susijusias finansines prognozes atsižvelgdamos į sektoriaus, kuriame skolininkas vykdo veiklą, ypatumus.

Įstaigos turėtų vertinti skolininko priklausomumą nuo pagrindinių sutarčių, klientų ar tiekėjų ir jų poveikį grynųjų pinigų srauto susidarymui, įskaitant koncentracijas.

Garantijų ir užtikrinimo priemonės vertinimas

Įstaigos turėtų įvertinti bet kokią pateiktą užtikrinimo priemonę laikydamosi įstaigos kredito rizikos apetito dokumente, politikoje ir procedūrose nustatytų užtikrinimo priemonės reikalavimų, įskaitant vertės nustatymą ir nuosavybę, ir patikrinti visus svarbius dokumentus (pvz., ar turtas yra užregistruotas tam tikruose registruose).

Įstaigos turėtų įvertinti bet kokias garantijas, sąlygas, įsipareigojimus neįkeisti ir skolos tvarkymo susitarimus, naudojamus rizikos mažinimo tikslais. Be to, įstaigos turėtų apsvarstyti, ar užtikrinimo priemonės vertė turi tam tikrą koreliaciją su skolininko verslu arba pajėgumu užsitikrinti grynųjų pinigų srautą.

Įstaigos turėtų įvertinti skolininko nuosavą kapitalą ir kredito vertės didinimo priemones, kaip antai hipotekos draudimą, skolos konsolidavimo įsipareigojimus ir trečiųjų šalių suteiktas skolos grąžinimo garantijas.

Jeigu paskolos sutartyje numatoma kokia nors trečiųjų šalių garantija, įstaigos turėtų įvertinti garantijos užtikrinamą apsaugos lygį ir, jei svarbu, atlikti garanto kreditingumo vertinimą taikydamos atitinkamas šių gairių nuostatas, priklausomai nuo to, ar garantas yra fizinis asmuo ar įmonė. Garanto kreditingumo vertinimas turėtų būti proporcingas paskolos garantijos dydžiui ir garanto rūšiai.

Jeigu sudarant sindikuotuosius skolinimo ar projektų finansavimo sandorius mokėjimų srautai nukreipiami per trečiąją sandorio šalį, pvz., paskirtąjį agentą, įstaigos (arba įgaliotieji vadovaujantieji administratoriai ar jų paskirti agentai) turėtų įvertinti agento pasitelkimo pagrįstumą. Tarpvalstybinio skolinimo ir projektų finansavimo sandorių atveju agentas turėtų būti vienintelis garantijų, akredityvų ar panašių dokumentų, išleidžiamų tiekėjo vardu sudarant sandorį, emitentas.

5.2.7 Skolinimas komercinės paskirties nekilnojamajam turtui

Vertindamos skolininkų kreditingumą CRE skolinimo atvejais, be 5.2.5 ir 5.2.6. poskirsniuose nustatytų bendrųjų kreditingumo vertinimo kriterijų, įstaigos turėtų taikyti šiame skirsnyje nustatytus specialiuosius kriterijus. Vertindamos skolininkų kreditingumą, kai skolinama komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, kurį turtą valdantis skolininkas naudos verslo veiklai vykdyti, įstaigos turėtų taikyti tik 5.2.5 ir 5.2.6 poskirsniuose nustatytus kriterijus.

Įstaigos turėtų įvertinti ir patikrinti skolininko patirtį atsižvelgdamos į CRE rūšį, dydį ir geografinę padėtį. Kai skolininkas yra kito subjekto remiama specialiosios paskirties įmonė, įstaigos turėtų vertinti subjekto rėmėjo patirtį, susijusią su CRE rūšimi, dydžiu ir geografine padėtimi.

Įstaigos turėtų atlikti turto pajamingumo ir refinansavimo galimybės vertinimą. Atliekant šiuos vertinimus reikėtų atsižvelgti į CRE paskolos įsipareigojimų laikotarpį remiantis nagrinėjama paraiška gauti paskolą.

Vertindamos skolininko paskolos grąžinimo pajėgumą, kai tai svarbu, įstaigos turėtų įvertinti:

• a. grynųjų pinigų srauto tvarumą;
• b. nuomininkų kokybę, dabartinių nuomos pajamų pokyčių poveikį amortizacijos grafikui, nuomos taisykles, terminus ir sąlygas ir nuomininko mokėjimų istoriją, jeigu jau yra;
• c. naujos nuomos perspektyvas, grynųjų pinigų srautą, reikalingą paskolai tvarkyti pagal paskolos sutartį, jeigu yra poreikis išnuomoti iš naujo, jei taikytina, turto veiklos rezultatus ekonomikos nuosmukio sąlygomis ir nuomos pajamų pokyčius per tam tikrą laikotarpį, siekdamos įvertinti, ar pajamingumas yra reikšmingai sumažėjęs;
• d. būtinas kapitalo išlaidas turtui per visą paskolos laikotarpį.

Vertindamos galimybes išnuomoti turtą iš naujo įstaigos turėtų atsižvelgti į to turto paklausą tarp nuomininkų turėdamos omenyje panašių turto objektų pasiūlą, turto sąlygas ir specifikacijas, turto vietą ir atitinkamos turto aptarnavimo infrastruktūros artumą.

Kai CRE atveju iš pradžių mokamos tik palūkanos, įstaigos turėtų įvertinti turto grynųjų pinigų srautą, kuris būtų pakankamas atsižvelgiant į prognozuojamą turto ekonominio gyvavimo ciklą atitinkantį amortizacijos lygį, padengtų pagrindinę paskolos sumą ir palūkanas padidėjus paskolos ir turto vertės santykiui (LTV) šio turto atveju arba iki įprasto LTV lygio atitinkamoje rinkoje. Įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti galimybę atlikti tokią analizę, kai skolininkai turi papildomų kredito vertės didinimo priemonių, pvz., turimo turto, kurį pe r pagrįstą laikotarpį galima teisiškai naudoti kaip užtikrinimo priemonę .

Jautrumo analizės tikslais, kai yra nepalankių rinkos ir ypatingų įvykių, be įvykių, nurodytų 5.2.5. ir 5.2.6 poskirsniuose, kai taikytina, įstaigos turėtų atsižvelgti į šiuos įvykius:

• a. naują nuomą, įskaitant nuomos kainų pokytį, nuomos trukmę atsižvelgiant į nuomos laikotarpio aptarnavimo mokesčius, nenaudojamų patalpų dalies, priežiūros ir atnaujinimo išlaidų padidėjimą, laikotarpius, kai turtas nėra išnuomotas, ir nuomos skatinimą;
• b. su refinansavimu susijusią riziką ir vėlavimą;
• c. kapitalo išlaidų riziką;
• d. kitus svarbius kriterijus.

5.2.8 Skolinimas nekilnojamojo turto plėtros tikslais

Vertindamos skolininkų kreditingumą skolinimo nekilnojamojo turto plėtros tikslais atvejais, be 5.2.5 ir 5.2.6. poskirsniuose išdėstytų bendrųjų kreditingumo vertinimo nuostatų, įstaigos turėtų taikyti specialiąsias šio skirsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į paskolos gyvavimo ciklą, kreditingumo vertinimas turėtų aprėpti ir plėtros laikotarpį, įskaitant jos etapus, kai tai svarbu, ir laikotarpį užbaigus plėtrą, kai projektas tampa CRE paskola. Pagal šių gairių nuostatas pastarąjį etapą reikėtų vertinti kaip CRE skolinimą.

Vertindamos plėtros laikotarpį įstaigos turėtų nustatyti, ar skolininkas:

• a. turi įtikinamą verslo planą, įskaitant plėtros pagrindimą ir visų su plėtra susijusių išlaidų prognozę, kurią patikrino nepriklausomas ekspertas;
• b. turi galimybę pasitelkti statybininkus, architektus, inžinierius ir rangovus nekilnojamojo turto plėtrai;
• c. yra gavęs arba ateityje vykstant projektui ir prieš gaudamas išmoką ( - as) gali gauti visus plėtrai reikalingus leidimus ir pažymėjimus.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad apskaičiuojant su plėtra susijusias išlaidas būtų atsižvelgiama į galimybę, kad išlaidos gali būti didesnės. Planuojamą nenumatytų atvejų galimybę reikėtų įtraukti į kredito limitą arba nuosavą kapitalą. Įstaigos turėtų įvertinti skolininko grynųjų pinigų atsargų lygį ir likvidumo profilį siekdamos užtikrinti, kad skolininkas būtų pajėgus finansuoti neplanuotus nenumatytus atvejus, susijusius su didesnėmis išlaidomis ir vėlavimu, jeigu tokių būtų, viršijant nenumatytiems atvejams skirtą sumą.

Įstaigos turėtų vertinti visų prognozuojamų grynųjų pardavimo pajamų tikėtinumą ir pagal vertę, ir pagal pardavimo apimtį ir laikotarpius.

Įstaigos turėtų lankytis vietose, tam tikrais atvejais kartu su tinkamos kvalifikacijos asmeniu, kad patikrintų pagrindines sudedamąsias dalis vietoje, įskaitant patekimo į vietą ir vietos ypatumus, ir įtraukti apsilankymo vietoje ataskaitos santrauką į skolininko bylą.

Be skolininko kreditingumo vertinimo, kai tai svarbu (pvz., užtikrinimo priemonės vertės išlaikymo prievolės atveju), įstaigos turėtų vertinti kapitalo investuotojus į projektą sutelkdamos dėmesį į jų finansinės būklės, atitinkamos patirties ir patirties vykdant panašius projektus vertinimą, taip pat kapitalo investuotojų ir skolinimo produktus tam pačiam projektui siūlančių įstaigų interesų derinimą.

5.2.9 Sandoriai su finansiniu svertu

Vertindamos skolininkų kreditingumą sandorių su finansiniu svertu atveju, be bendrųjų 5.2.5 ir 5.2.6. poskirsniuose išdėstytų kreditingumo vertinimo nuostatų, įstaigos turėtų nustatyti pernelyg didelį finansinį svertą paskolos išdavimo metu, kuris yra apibrėžiamas kaip santykis: pajamos neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA). Sandoriai su pernelyg dideliu finansiniu svertu turėtų ir toliau būti išimtis (ir turėtų atitikti įstaigos rizikos apetitą) ir juos reikėtų įtraukti į įstaigos kreditų delegavimo ir rizikos valdymo klausimų perdavimo spręsti aukštesniu lygmeniu sistemą.

Įstaigos turėtų išsamiai įvertinti skolininko pajėgumą grąžinti paskolą arba per pagrįstą laiką sumažinti finansinį svertą iki tvaraus skolos lygio.

5.2.10 Laivybos finansavimas

Vertindamos skolininkų kreditingumą laivybos finansavimo atvejais, be 5.2.5 ir 5.2.6. poskirsniuose išdėstytų bendrųjų kreditingumo vertinimo nuostatų, įstaigos turėtų taikyti šiame skirsnyje nustatytus specialiuosius kriterijus. Visų pirma, įstaigos turėtų vertinti:

• a. laivo pajamų ir išlaidų (veiklos išlaidų, įskaitant draudimą, atlyginimus, priežiūrą, tepalus ir palūkanas) santykį;
• b. laivo amžiaus ir tikėtino naudingo tarnavimo laiko santykį;
• c. skolininko laivyno charakteristikas palyginti su visu laivynu (naujosios statybos veiklos mastas, nenaudojamų laivų skaičius, į metalo laužą atiduotų laivų skaičius kiekviename segmente ir laivų amžius lemia talpos viršijimą ir daro poveikį frachto tarifams);
• d. laivo vertės nustatymą mažesne rinkos verte arba ne (jeigu tai įtraukiama kaip skolos grąžinimo šaltinis), kad būtų perteiktos pardavimo išlaidos, pinigų laiko vertė ir neapibrėžtys, susijusios su turto likvidumu ir galimybe parduoti, nebent atskiros vertės nustatyti neįmanoma, jeigu laivai naudojami eksploatuojant didesnį laivyną, kuriame esama labai įvairių rūšių pajamų.

Įstaigos taip pat turėtų atsižvelgti į kitus veiksnius, kaip antai nagrinėjamos rūšies laivų pasiūlą ir paklausą rinkoje, dabartinį ir būsimą nagrinėjamos rūšies laivų prekybos modelius, poreikį, kad paskola yra be regreso teisės arba turėtų garantijų arba kad būtų ilgalaikis tinkamo galutinio naudotojo frachtavimas, ir, jeigu laivo savininkas gali pateikti kitų vertybinių popierių, – tokius veiksnius, kaip frachto ir draudimo paskyrimą, akcijų mokesčius ir grynųjų pinigų įkeitimą arba kito turto, kaip antai nekilnojamojo turto ir vienatipių laivų, hipoteką.

Suteikdamos laivų statybai skirtas paskolas įstaigos turėtų nustatyti, ar skolininkas:

• a. turi įtikinamą verslo planą, įskaitant plėtros pagrindimą ir visų išlaidų, kurias patikrino nepriklausomas ekspertas, prognozę;
• b. turi galimybę pasitelkti statybininkus, jūrų architektus, inžinierius ir laivų statybos rangovus;
• c. yra gavęs arba ateityje vykstant projektui gali gauti visus plėtrai reikalingus leidimus ir pažymėjimus.

5.2.11 Projektų finansavimas

Vertindamos skolininkų kreditingumą projektų finansavimo atvejais, be 5.2.5 ir 5.2.6. poskirsniuose išdėstytų bendrųjų kreditingumo vertinimo nuostatų, įstaigos turėtų taikyti šiame skirsnyje nustatytus specialiuosius kriterijus.

Įstaigos turėtų įvertinti pirminį paskolos grąžinimo pajėgumo šaltinį, kuris yra finansuojamo turto (projekto) generuojamos pajamos. Įstaigos turėtų įvertinti su projektu susijusį grynųjų pinigų srautą, įskaitant būsimą pajamų užtikrinimo pajėgumą užbaigus projektą, atsižvelgdamos į visus taikytinus reguliavimo ar teisės aktų apribojimus (pvz., kainų reguliavimą, grąžos normos reguliavimą, pajamas pagal „imk arba mokėk“ sutartis, aplinkosaugos sritį reglamentuojančius teisės aktus ir reglamentus, darančius poveikį projekto pelningumui).

Įstaigos turėtų daryti viską, ką gali, kad užtikrintų, kad visas projekto turtas ir dabartiniai ir būsimi grynųjų pinigų srautai ir sąskaitos būtų įkeisti skolinančiajai įstaigai arba agentui ir (arba) garantui, jeigu tai sindiktuotasis ir (arba) klubinis sandoris. Jeigu projekto tikslais yra įsteigiama specialiosios paskirties įmonė, įstaigai turėtų būti įkeistos tos specialiosios paskirties įmonės akcijos, kad įstaiga ir (arba) agentas prireikus galėtų tapti įmonės savininkais. Sindikuotųjų ir (arba) klubinių sandorių atveju kreditorių tarpusavio susitarimais turėtų būt i reglamentuojama kreditoriaus galimybė pasinaudoti įkeistomis lėšomis ir turtu.

Vertindamos projekto plėtros laikotarpį įstaigos turėtų nustatyti Projektas, ar skolininkas:

• a. turi įtikinamą verslo planą, įskaitant plėtros pagrindimą ir visų su plėtra susijusių išlaidų prognozę, kurią patikrino nepriklausomas ekspertas;
• b. turi galimybę projektui pasitelkti statybininkus, architektus, inžinierius ir rangovus ;
• c. yra gavęs arba ateityje vykstant projektui gali gauti visus plėtrai reikalingus leidimus ir pažymėjimus .

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad apskaičiuojant su plėtra susijusias išlaidas, kurias pateikė skolininkas, būtų atsižvelgiama į galimybę, kad išlaidos gali būti didesnės. Tokią planuojamą nenumatytų atvejų galimybę reikėtų įtraukti į kredito limitą arba nuosavą kapitalą. Įstaigos turėtų įvertinti skolininko ar kapitalo investuotojų grynųjų pinigų atsargų lygį ir likvidumo profilį siekdamos užtikrinti, kad jie būtų pajėgūs finansuoti neplanuotus nenumatytus atvejus, susijusius su didesnėmis išlaidomis ir vėlavimu, jeigu tokių būtų, viršijant nenumatytiems atvejams skirtą sumą.

Be skolininko kreditingumo vertinimo, įstaigos turėtų vertinti projekto kapitalo investuotojus, kai tai svarbu, sutelkdamos dėmesį į jų finansinės būklės, atitinkamos patirties, patirties vykdant panašius projektus, pajėgumo ir pasirengimo remti projektą visą projekto laikotarpį, vertinimą.