22 Vidaus audito funkcija

Įstaigos turėtų, atsižvelgdamos į I antraštinėje dalyje nustatytus proporcingumo kriterijus, įsteigti nepriklausomą ir veiksmingą vidaus audito funkciją (VAF), taip pat turėtų paskirti asmenį, visoje įstaigoje atsakingą už šią funkciją. VAF vykdytojai turėtų būti nepriklausomi, pakankamai autoritetingi ir svarbūs, turėtų turėti pakankamai išteklių. Įstaiga turėtų, visų pirma, užtikrinti, kad VAF darbuotojų kvalifikacijos ir VAF ištekliai, ypač jos audito priemonės ir rizikos analizės metodai, būtų pakankami atsižvelgiant į įstaigos dydį ir veiklos vykdymo vietą, taip pat į rizikos, susijusios su įstaigos veiklos modeliu, veikla, rizikos kultūra ir rizikos apetitu, pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

VAF vykdytojai turėtų būti nepriklausomi nuo audituojamos veiklos. Taigi VAF nereikėtų jungti su kitomis funkcijomis.

Remdamiesi rizika pagrįstu metodu, VAF vykdytojai turėtų nepriklausomai peržiūrėti visos įstaigos veiklos ir padalinių, įskaitant užsakomąsias paslaugas, atitiktį įstaigos politikai ir procedūroms bei išorės reikalavimams, ir pateikti objektyvų patikinimą dėl atitikties. VAF veiklos sričiai turėtų būti priskirtas kiekvienas grupės subjektas.

VAF vykdytojai neturėtų dalyvauti rengiant, atrenkant, nustatant ir įgyvendinant konkrečias vidaus kontrolės politikos priemones, mechanizmus ir procedūras bei rizikos ribas. Tačiau tai neturėtų trukdyti valdymo funkciją vykdančiam valdymo organui prašyti vidaus audito funkcijos vykdytojų pateikti nuomonę klausimais, susijusiais su rizika, vidaus kontrolės priemonėmis ir taikytinų taisyklių laikymusi.

VAF vykdytojai turėtų vertinti, ar 15 skirsnyje numatyta įstaigos vidaus kontrolės sistema yra veiksminga ir efektyvi. Visų pirma, VAF vykdytojai turėtų vertinti:

• a. įstaigos valdymo sistemos tinkamumą;
• b. ar galiojančios politikos priemonės ir procedūros vis dar pakankamos ir atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus bei įstaigos rizikos strategiją ir rizikos apetitą;
• c. procedūrų atitiktį taikytiniems įstatymams ir kitiems teisės aktams ir valdymo organo sprendimų laikymąsi;
• d. ar procedūros įgyvendinamos tinkamai ir veiksmingai (pvz., sandorių atitiktį, faktiškai patiriamos rizikos lygį ir kt.);
• e. gynybos padalinių ir rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo funkcijas vykdančių darbuotojų taikomų kontrolės priemonių ir teikiamų ataskaitų tinkamumą, kokybę ir veiksmingumą.

VAF vykdytojai turėtų, visų pirma, tikrinti procesų, kuriais užtikrinamas įstaigos metodų patikimumas, vientisumą, taip pat vidaus modeliuose (pvz., rizikos modeliavimo ir apskaitinių įvertinimų srityje) naudojamas prielaidas ir informacijos šaltinius. Jie taip pat turėtų vertinti įgyvendinamų kokybinių rizikos nustatymo ir vertinimo priemonių ir rizikos mažinimo priemonių kokybę ir naudojimą.

VAF vykdytojai turėtų turėti galimybę visoje įstaigoje nekliudomai susipažinti su visais įrašais, dokumentais ir informacija, patekti į visas įstaigos patalpas. Tai pasakytina ir apie prieigą prie valdymo informacijos sistemų bei visų komitetų ir sprendimus priimančių organų posėdžių protokolų.

VAF vykdytojai turėtų laikytis nacionalinių ir tarptautinių profesinių standartų. Čia minimų profesinių standartų pavyzdys būtų Vidaus auditorių instituto parengti standartai.

Vidaus audito darbas turėtų būti vykdomas pagal audito planą ir išsamią audito programą, taikant rizika pagrįstą metodą.

Vidaus audito planas turėtų būti rengiamas bent kartą per metus, atsižvelgiant į metinius vidaus audito kontrolės tikslus. Vidaus audito planą turėtų tvirtinti valdymo organas.

Visoms audito rekomendacijoms turėtų būti atitinkamais vadovybės lygmenimis taikoma oficiali paskesnių veiksmų procedūra siekiant užtikrinti tų rekomendacijų veiksmingą įgyvendinimą laiku ir apie jį pranešti.