11. Rizikos valdymo sistema

Pagal bendrą vidaus kontrolės sistemą TSŽ emitentai turėtų turėti holistinę visą emitento įstaigą apimančią rizikos valdymo sistemą, apimančią visas jo verslo linijas ir vidaus padalinius, įskaitant vidaus kontrolės funkcijas, visapusiškai pripažįstant visų jų rizikos pozicijų ekonominį turinį, įskaitant riziką, kurią TSŽ emitentas kelia sau pačiam ir turto turėtojams, operacinę riziką ir riziką, kylančią dėl turto rezervo.

Rizikos valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas TSŽ emitentui priimti visapusiškai pagrįstus sprendimus dėl visų rūšių rizikos, su kuria jis susiduria arba gali susidurti, įskaitant IRT riziką, pagal Reglamentą (ES) 2022/2554 (SVA)¹² ir 12 skirsnį. Rizikos valdymo sistema turėtų apimti visą riziką, įskaitant faktinę ir būsimą riziką, kuri gali kilti TSŽ emitentui. Rizika turėtų būti vertinama principu iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią, apimant visas verslo linijas ar vidaus padalinius tarp jų, remiantis nuosekliai vartojamais terminais ir taikant suderintą metodiką visoje TSŽ emitento įstaigoje ir, kai taikytina, konsoliduotu lygmeniu. Visa svarbi rizika turėtų būti įtraukta į rizikos valdymo sistemą, tinkamai atsižvelgiant ir į finansinę, ir į nefinansinę riziką, įskaitant riziką, susijusią su koncentracija, veikla, IRT, reputacija, teisės aspektais, elgesiu ir ASV aspektais. Taip pat reikėtų atsižvelgti į kredito riziką, rinkos riziką, koncentracijos riziką ir likvidumo riziką, kylančią dėl rezervinio turto.

¹² 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje: Leidinių biuras (europa.eu)

Į TSŽ emitento rizikos valdymo sistemą turėtų būti įtraukta politika, procedūros, rizikos limitai ir rizikos kontrolės priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad rizika būtų tinkamai, laiku ir nuosekliai nustatoma, matuojama ar vertinama, stebima, valdoma, mažinama ir apie ją būtų pranešama verslo linijos, vidaus padalinių, emitento ir, kai taikytina, grupės lygmenimis.

TSŽ emitento rizikos valdymo sistemoje turėtų būti parengtos konkrečios gairės dėl rizikos strategijų įgyvendinimo. Kai tikslinga, šiose gairėse turėtų būti nustatytos ir palaikomos emitentui priimtiną riziką bei rizikos apetitą atitinkančios ir su jo patikima veikla, veiklos atsparumu, finansine galia, likvidumo poreikiais ir strateginiais tikslais derantys vidaus limitai. TSŽ emitento rizikos profilis turėtų neviršyti nustatytų ribų. Rizikos valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad, pažeidus rizikos limitus, būtų taikomas nustatytas procesas, spręsti pažeidimo klausimus pagal atitinkamą paskesnių veiksmų procedūrą.

Rizikos valdymo sistema turėtų būti nepriklausomai peržiūrima vidaus lygmeniu, pvz., ją turėtų peržiūrėti vidaus audito tarnyba, ir reguliariai iš naujo vertinti, atsižvelgiant į TSŽ emitentui priimtiną riziką ir rizikos apetitą.

Reikėtų sukurti skaidrius reguliarių ataskaitų teikimo mechanizmus, kad valdymo organas ir visi atitinkami TSŽ emitento padaliniai laiku gautų tikslias, glaustas, suprantamas ir prasmingas ataskaitas, ir galėtų dalytis svarbia informacija apie rizikos nustatymą, matavimą ar vertinimą, stebėseną ir valdymą. Ataskaitų teikimo sistema turėtų būti aiškiai apibrėžta ir įforminta dokumentais.

Visam rizikos valdymo procesui, įskaitant peržiūros ir sprendimų priėmimo procesus, itin svarbi veiksminga komunikacija ir rizikos strategijos suvokimas, – tai padeda užkirsti kelią sprendimams, dėl kurių rizikos lygiai gali nenumatytai padidėti. Siekiant užtikrinti rizikos ataskaitų efektyvumą, tiek horizontaliai visoje TSŽ emitento įstaigoje, tiek vertikaliai valdymo grandinėje būtina nuodugniai apsvarstyti rizikos strategiją ir svarbius duomenis apie riziką bei apie juos informuoti.