VI antraštinė dalis. Veiklos tęstinumo valdymas

Nedarant poveikio taikytiniems SVA reikalavimams, TSŽ emitentai, įgyvendindami savo veiklos tęstinumo politiką ir planus, parengtus pagal Reglamento (ES) 2023/1114 34 straipsnio 9 dalį, turėtų nustatyti patikimą veiklos tęstinumo valdymą ir reagavimo į ekstremaliuosius įvykius ir veiklos atkūrimo planus, kad užtikrintų savo gebėjimą nuolat vykdyti veiklą, valdyti incidentus, kurie galėtų sutrikdyti ypatingos svarbos operacijų vykdymą, atsižvelgiant į TSŽ emitento rizikos apetitą ir jam priimtino lygio sutrikimus, ir apriboti nuostolius bei paslaugų teikimo sutrikimus didelių veiklos sutrikimų atveju. TSŽ emitentai gali įsteigti specialią nepriklausomą veiklos tęstinumo funkciją, atsižvelgdami į I antraštinėje dalyje išvardytus proporcingumo kriterijus.

TSŽ emitento veikloje naudojama keletas ypatingos svarbos išteklių (pvz., IT sistemos, įskaitant debesijos paslaugas, ryšių sistemos, pagrindiniai darbuotojai ir pastatai). Veiklos tęstinumo valdymo tikslas – sumažinti veiklos, finansines, teisines, su reputacija susijusias ir kitas svarbias pasekmes, kurios kyla įvykus nelaimei, ilgesniam laikui sutrikus ištekliams ir įprastoms TSŽ emitento veiklos procedūroms. Sumažinti tokių incidentų tikimybę arba perkelti jų finansinį poveikį trečiosioms šalims gali būti siekiama ir kitomis rizikos valdymo (pvz., draudimo) priemonėmis.

Siekdamas parengti patikimą veiklos tęstinumo valdymo planą, TSŽ emitentas turėtų kruopščiai išnagrinėti jam kylanči a s dideles veiklos sutrikdymo rizikas, šios rizikos dydį ir, remdamasis vidaus ir (arba) išorės duomenimis bei scenarijų analize, (kiekybiškai ir kokybiškai) įvertinti galimą jos poveikį. Atliekant šią analizę turėtų būti tikrinamas TSŽ emitento gebėjimas vykdyti ypatingos svarbos operacijas sutrikus veiklai, taip pat turėtų būti tikrinamos visos verslo linijos ir vidaus padaliniai, įskaitant rizikos valdymo funkciją arba rizikos valdymo procedūras, ir turėtų būti atsižvelgiama į jų tarpusavio priklausomybės ryšius. Analizės rezultatai turėtų padėti apibrėžti TSŽ emitento veiklos atkūrimo prioritetus ir tikslus.

Remdamasis pirmiau paminėta analize, TSŽ emitentas turėtų parengti:

• a. nenumatytų atvejų ir veiklos tęstinumo planus, taip užtikrinant, kad TSŽ emitentas tinkamai reaguotų į ekstremaliąsias situacijas ir galėtų užtikrinti savo ypatingos svarbos operacijų vykdymą, sutrikus įprastoms veiklos procedūroms;
• b. ypatingos svarbos išteklių ir ypatingos svarbos arba svarbių funkcijų atkūrimo planus, siekiant atsigauti po sutrikdymo ir sudaryti sąlygas TSŽ emitentui per tinkamą laikotarpį grįžti prie įprastinės veiklos. Bet kokia likutinė rizika dėl galimų veiklos sutrikimų turėtų atitikti TSŽ emitento rizikos apetitą;
• c. vykdant kitą veiklą arba tais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ypatingos svarbos esminių funkcijų tęstinumo, TSŽ emitentai turėtų būti nustatę procedūras, pagal kurias būtų laiku atkuriami duomenys ir funkcijos bei laiku atnaujinama jų veikla.

Nenumatytų atvejų, veiklos tęstinumo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planai turėtų būti įforminti dokumentais ir kruopščiai įgyvendinami. Dokumentai turėtų būti prieinami verslo linijų, vidaus padalinių ir rizikos valdymo funkciją vykdantiems darbuotojams, atsakingiems už rizikos valdymo procedūras, ir turėtų būti saugomi sistemose, kurios būtų fiziškai atskirtos ir nenumatytais atvejais lengvai prieinamos. Turėtų būti užtikrinamas tinkamas mokymas. Planai turėtų būti reguliariai bandomi ir atnaujinami. Bet kokie sunkumai ar trikdžiai vykdant bandymus turėtų būti įforminami dokumentais ir nagrinėjami, o planai – atitinkamai peržiūrimi.