4.2. Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokios veiklos laikomos tiesioginiu bankininkystės veiklos išplėtimu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies

Veikla, kuri turi esminės reikšmės pagrindinių banko paslaugų, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES I priedo 1, 2 ir 6 punktuose, vertės grandinei, turėtų būti laikoma tiesioginiu bankininkystės veiklos išplėtimu. Tai tokios veiklos:

• a. komercinių arba būsto paskolų arba indėlių maklerio paslaugos;
• b. paskolų aptarnavimas, įskaitant atvejus, kai tokią veiklą vykdo kredito administratoriai, apibrėžti Direktyvos (ES) 2021/2167 3 straipsnio 8 dalyje;
• c. atskirų įstaigos ar finansų įstaigos klientų kreditingumo vertinimas;
• d. skolos išieškojimas;
• e. įkaito vertinimas;
• f. perimto turto įsigijimas, nuosavybė, valdymas ir likvidavimas;
• g. paskolų tarpininkavimas ir skirstymas naujoviškais kanalais, pavyzdžiui, pasitelkiant sutelktinio finansavimo paslaugas, tarpusavio skolinimo platformas ar kitą skolinimą per platformas (angl. marketplace lending ) , kai ši veikla prisideda prie skolinimo.

Veiklos, išvardytos a – f punktuose, turėtų būti laikomos tiesioginiu bankininkystės veiklos išplėtimu tik tuo atveju, kai jos daugiausia teikiamos įstaigoms ar finansų įstaigoms arba vykdomos jų interesais.