509 straipsnis 2.

mechanizmų, kuriais būtų ribojama gaunamų pinigų srautų vertė, nustatymą, visų pirma siekiant nustatyti tinkamą gaunamų pinigų srauto sumos ribą ir jos taikymo sąlygas atsižvelgiant į įvairius verslo modelius, įskaitant perleidžiamąjį finansavimą, faktoringą, išperkamąją nuomą, padengtas obligacijas, hipoteką, padengtų obligacijų išleidimą, ir tai, kokiu mastu ta riba turėtų būti patikslinta arba panaikinta siekiant atsižvelgti į specializuoto finansavimo ypatybes;

šeštos dalies II antraštinėje dalyje nurodytų gaunamų bei netenkamų pinigų srautų suderinimą, visų pirma pagal 422 straipsnio 7 dalį ir 425 straipsnio 2 dalį;

mechanizmų, kuriais padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimai būtų apribojami juos taikant tik tam tikroms likvidžiojo turto kategorijoms, nustatymą; visų pirma tinkamą 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyto likvidžiojo turto minimalaus procentinio dydžio nustatymą, palyginti su visu likvidžiuoju turtu, bandymą taikyti 60 % ribą ir atsižvelgimą į pokyčius tarptautinio reguliavimo srityje. Grąžintinas, gautinas arba atšaukiamas per 30 kalendorinių dienų turtas neturėtų būti įskaitomas į tą ribą, išskyrus atvejus, kai tas turtas buvo gautas pagal užtikrinimo priemonę, kuri taip pat atitinka 416 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus;

tam tikro mažesnio netenkamų ir (arba) gaunamų pinigų srautų lygio nustatymą grupės vidaus srautams, nurodant, kokiomis sąlygomis tie konkretūs gaunamų ir netenkamų pinigų srautų lygiai būtų pagrįsti rizikos ribojimo atžvilgiu, ir pateikiant išsamų metodikos apibūdinimą remiantis objektyviais kriterijais ir parametrais, kad būtų nustatyti konkretūs gaunamų ir netenkamų pinigų srautų tarp įstaigos ir kitos sandorio šalies lygiai, kai jie nėra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje;

panaudojimo normų, taikomų nepanaudotoms paskirtoms kredito ir likvidumo priemonėms, kurioms taikomos 424 straipsnio 3 ir 5 dalys, suderinimą. Visų pirma EBI bando taikyti 100 % panaudojimo normą;

sąvokos „mažmeninis indėlis“, nurodytos 411 straipsnio 2 punkte, apibrėžtį, visų pirma tai, ar būtų tinkama nustatyti fizinių asmenų indėlių viršutinę ribą;

poreikį nustatyti naują mažmeninių indėlių kategoriją su mažesniu netenkamų pinigų srautu atsižvelgiant į ypatingas tokių indėlių charakteristikas, kuriomis būtų galima pateisinti mažesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius;

nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimų dėl likvidžiojo turto, kurį įstaigų bus pareikalauta turėti, sudėties, kai įstaigų kolektyvinis pagrįstas likvidžiojo turto poreikis atitinkama valiuta yra didesnis už turimą likvidųjį turtą, ir tų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlygas;

sąvokos „šariato reikalavimus atitinkančios finansinės priemonės“, kaip alternatyvos turtui, kuris būtų priskirtas prie likvidžiojo turto 416 straipsnio tikslais, apibrėžtį, skirtą šariato reikalavimus atitinkantiems bankams;

sąvokos „nepalankiausios sąlygos“ apibrėžtį, įskaitant likvidžiojo turto naudojimo principus bei būtinas stebėjimo reakcijas, kuriomis remdamosi įstaigos galėtų naudoti savo likvidųjį turtą, kad atitiktų likvidumą mažinantį pinigų srautą, ir kaip elgtis tais atvejais, kai nesilaikoma reikalavimų;

sąvokos „ne finansų srities klientų įtvirtinti veiklos santykiai“ apibrėžtį, kaip nurodyta 422 straipsnio 3 dalies c punkte;

netenkamų pinigų srauto koeficiento, taikytino korespondentinės bankininkystės ir pagrindinio finansų tarpininko paslaugoms, kaip nurodyta 422 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, suderinimą;

vyriausybės garantuojamų obligacijų, išleistų kredito įstaigoms, kurios sudaro Sąjungos taisykles dėl valstybės pagalbos atitinkančių vyriausybės paramos priemonių dalį, pavyzdžiui, Airijos nacionalinės turto valdymo agentūros (NAMA) ir Ispanijos turto valdymo bendrovės išleistų obligacijų, skirtų probleminiam turtui pašalinti iš kredito įstaigų balanso, kadangi jos laikomos itin didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtu, tęstinumo bent iki 2023 m. gruodžio mėn. mechanizmus.