Preamble: 1

(1)

šio reglamento nuostatos yra tarpusavyje artimai susijusios, nes jomis reglamentuojama Direktyvoje 2014/59/ES nustatyta pertvarkymo sistema, apimant įstaigos gaivinimo ir pertvarkymo planavimo etapą, ankstyvosios intervencijos etapą ir pertvarkymo veiksmų momentą. Siekiant užtikrinti minėtų nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu ir palengvinti pertvarkymo procesą, suderinamumą, įstaigoms, institucijoms ir rinkos dalyviams, įskaitant investuotojus, kurie nėra Sąjungos rezidentai, turi būti sudarytos sąlygos su savo pareigomis ir teisėmis susipažinti išsamiai ir vienoje vietoje. Todėl pageidautina, kad atitinkami Direktyvoje 2014/59/ES numatyti techniniai reguliavimo standartai būtų pateikti viename reglamente;

(2)

be Direktyvoje 2014/59/ES vartojamų apibrėžčių, būtinos kai kurios specifinės techninių sąvokų apibrėžtys;

(3)

vienodose taisyklėse dėl būtinos gaivinimo planuose pateiktinos informacijos turėtų būti atsižvelgta į kompetentingų institucijų įgaliojimus tam tikroms įstaigoms nustatyti supaprastintas pareigas dėl gaivinimo planų turinio ir informacijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį, bet neturi būti trukdoma pasinaudoti šiais įgaliojimais;

(4)

šiose vienodose taisyklėse, nepažeidžiant jokių pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį nustatytų supaprastintų pareigų, taip pat turėtų būti nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta individualiame gaivinimo plane ir, remiantis tos direktyvos 7 straipsnio 5 ir 6 dalimis, grupės gaivinimo plane;

(5)

labai svarbu, kad gaivinimo planuose pateikta informacija būtų pakankama ir konkreti, atsižvelgiant į tai, ar gaivinimo planus rengia įstaigos, nepriklausančios grupei, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (2) 111 ir 112 straipsnius, ar tai individualūs gaivinimo planai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES 7 straipsnio 2 dalyje, ar grupės gaivinimo planai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse;

(6)

siekiant pagerinti gaivinimo planų vidaus sandarą, informaciniai reikalavimai turėtų būti pateikti skirsniais, kurie savo ruožtu turėtų būti suskirstyti į poskirsnius, kaip išdėstyta šiame reglamente;

(7)

siekiant užtikrinti, kad gaivinimo planus prireikus būtų galima laiku veiksmingai įgyvendinti, labai svarbu, kad jie būtų pagrįsti patikima valdymo struktūra. Todėl gaivinimo planuose turėtų būti aprašytos konkrečios susijusios valdymo priemonės. Pirmiausia plane turėtų būti nurodyta, kaip jis buvo parengtas, kas jį patvirtino ir kaip jis įtrauktas į bendrą įstaigos ar grupės valdymo struktūrą. Prireikus turėtų būti aprašytos priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti patronuojamosios įmonės individualaus gaivinimo plano, jei taikytina, ir grupės gaivinimo plano suderinamumą;

(8)

gaivinimo planai labai svarbūs vertinant gaivinimo galimybių praktinį įgyvendinamumą. Todėl gaivinimo plane turėtų būti pateikta išsami informacija apie tai, kaip priimami sprendimai dėl plano, kaip esminio valdymo struktūros aspekto, aktyvavimo remiantis problemų sprendimo procesu, panaudojant Direktyvos 2014/59/ES 9 straipsnyje nurodytus rodiklius. Kadangi visos krizės yra skirtingos, rodiklio pasiekimas automatiškai nelemia konkrečios gaivinimo galimybės aktyvavimo ir apskritai nereiškia, jog reikia naudoti automatinę sistemą, pagal kurią konkreti gaivinimo galimybė turi būti įgyvendinta remiantis iš anksto nustatytais procedūriniais reikalavimais. Priešingai, rodikliai turėtų būti naudojami duodant nurodymą pradėti problemų sprendimo procesą, išanalizavus geriausius krizinės situacijos sprendimo būdus. Dar nepasiekus šių rodiklių, naudojami įprastinio rizikos valdymo duomenys ir lyginamieji dydžiai taip pat turėtų būti naudojami siekiant informuoti įstaigą ar grupę apie jos finansinės būklės pablogėjimo riziką ir apie pasiektus atitinkamus rodiklius. Nors šie ankstyvi perspėjimo signalai nėra rodikliai, apie kuriuos kalbama Direktyvoje 2014/59/ES, patys savaime nereiškia, kad prasideda gaivinimo etapas, ir nereikalauja daugiau problemų sprendimo nei įprastiniai verslo procesai, jie padeda užtikrinti įstaigos įprastinio rizikos valdymo ir rodiklių stebėsenos suderinamumą. Todėl gaivinimo plane turėtų būti aprašyta, kaip tinkami įstaigos rizikos valdymo aspektai susiję su rodikliais;

(9)

strateginėje analizėje turėtų būti atsižvelgta į tarptautinius gaivinimo planų standartus, kaip antai Finansinio stabilumo tarybos paskelbtus Pagrindinius veiksmingo finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementus. Remiantis šiais Pagrindiniais elementais, strateginėje analizėje turėtų būti nurodytos įstaigos esminės ir sisteminės svarbos funkcijos, taip pat išvardyti pagrindiniai jų įgyvendinimo etapai gaivinimo atvejais. Todėl strateginę analizę turėtų sudaryti dvi dalys. Pirmoje strateginės analizės dalyje turėtų būti aprašyta įstaiga ar grupė ir jos pagrindinės verslo linijos ir ypatingos svarbos funkcijos. Įstaigos ar grupės apraše turėtų būti pateikta bendra įstaigos ar grupės ir jos veiklos apžvalga, taip pat išsamiai aprašytos jos pagrindinės verslo linijos ir ypatingos svarbos funkcijos. Siekiant palengvinti tokių gaivinimo galimybių kaip verslo linijų perdavimas ar pardavimas įvertinimą, svarbu nustatyti juridinius asmenis, kuriuose yra tos pagrindinės verslo linijos ir ypatingos svarbos funkcijos, ir išanalizuoti grupės vidaus tarpusavio sąsajas. Pagal Direktyvos 2014/59/ES 6 straipsnio 1 ir 2 dalis įstaigos privalo kompetentingai institucijai įrodyti, kad galima pagrįstai tikėtis, jog gaivinimo planas bus įgyvendintas be didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai. Be to, Direktyvos 2014/59/ES 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos turi įvertinti, kokiu mastu gaivinimo planas arba jame numatytos konkrečios galimybės galėtų būti įgyvendintos be didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai. Todėl gaivinimo planuose turėtų būti aprašytos išorės tarpusavio sąsajos;

(10)

antrojoje strateginės analizės dalyje turėtų būti nustatytos ir įvertintos galimos gaivinimo galimybės. Gaivinimo galimybės, kuriomis gali pasinaudoti įstaiga arba grupė, visų pirma turėtų būti aprašytos neminint konkretaus finansiškai nepalankiausių sąlygų scenarijaus. Tai priemonės, kuriomis pagerinamas bendras pasirengimas krizei ir įstaigai ar grupei padedama lanksčiai reaguoti į krizę. Po to strateginėje analizėje turėtų būti aprašomas gaivinimo galimybių testavimas pagal konkrečius finansiškai nepalankiausių sąlygų scenarijus, siekiant preliminariai įvertinti, kokios gaivinimo galimybės būtų veiksmingos kiekvienu iš šių scenarijų, tokiu būdu nustatant praktinius gaivinimo galimybių veiksmingumo ir rodiklių tinkamumo kriterijus. Gaivinimo galimybės turėtų apimti priemones, kurių įstaiga galėtų imtis tais atvejais, kai įvykdomos Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnyje išvardytos ankstyvosios intervencijos sąlygos;

(11)

su gaivinimo planu susijusi komunikacija yra labai svarbus veiksnys, norint jį veiksmingai įgyvendinti ir išvengti neigiamų pasekmių finansų sistemai. Todėl gaivinimo plane turėtų būti skirsnis dėl informacijos teikimo ir atskleidimo, kuriame būtų aptartas ir vidinis informacijos teikimas įstaigos ar grupės vidaus organams bei darbuotojams, ir išorinis informacijos teikimas;

(12)

gaivinimo planas galėtų lemti įstaigos verslo organizavimo pokyčius, jei siekiama palengvinti plano atnaujinimą ir jo įgyvendinimą ateityje ir stebėti rodiklius arba per procesą buvo nustatyta kliūčių, apsunkinančių gaivinimo galimybių įgyvendinimą. Šie įstaigos arba grupės taikytini organizaciniai parengiamieji ir tolesni veiksmai turėtų būti aprašyti gaivinimo plane, kad būtų galima lengviau veiksmingai įvertinti, ar jo įgyvendinimas pagrįstai tikėtinas, ir kad būtų lengviau stebėti, kaip jį įgyvendina įstaiga ar grupė bei kompetentingos institucijos;

(13)

labai svarbu nustatyti minimalius kriterijus, į kuriuos kompetentinga institucija privalo atsižvelgti, vertindama įstaigų parengtus gaivinimo planus, kaip numatyta Direktyvos 2014/59/ES 6 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 16 straipsnyje Europos bankininkystės institucija (EBI) įgaliojama skelbti gaires, siekiant užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, ir reikalauja, kad kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos, kurioms šios gairės skirtos, dėtų visas pastangas jų laikytis. Kadangi Direktyvoje 2014/59/ES EBI įpareigota skelbti gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, kad būtų patikslinti tam tikri direktyvos aspektai, kompetentingos institucijos turėtų, vadovaudamosi tuo straipsniu ir dėdamos visas pastangas laikytis minėtų gairių pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio 3 dalį, atsižvelgti į EBI paskelbtas gaires dėl gaivinimo planavimo scenarijų bei rodiklių, kurie turėtų būti įtraukti į gaivinimo planus;

(15)

kaip nurodyta Direktyvoje 2014/59/ES, gaivinimo planavimo tikslas yra nustatyti galimybes išsaugoti arba atkurti įstaigos arba grupės gyvybingumą ir finansinę būklę ypač nepalankiomis sąlygomis. Todėl gaivinimo plano vertinimo kriterijais turėtų būti siekiama užtikrinti, kad planas būtų tinkamas tiems subjektams, kuriems jis skirtas, ir kad planas bei jame numatytos galimybės būtų įgyvendinamos ir tai būtų galima padaryti laiku. Konkretūs dalykai, kuriuos kompetentinga institucija privalo išnagrinėti, priklausys nuo gaivinimo plano turinio ir masto. Reikėtų nustatyti vienodas taisykles dėl vertintinų minimalių kriterijų, kad būtų atsižvelgta į kompetentingų institucijų gebėjimą tam tikroms įstaigoms nustatyti supaprastintus gaivinimo planų turinio ir informacijos reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį;

(16)

prireikus reikėtų nurodyti papildomus kriterijus, taikytinus grupių gaivinimo planų vertinimui, kad būtų atsižvelgta į papildomus Direktyvoje 2014/59/ES nustatytus tokiems planams taikytinus kriterijus;

(17)

gaivinimo planai turėtų būti išsamūs ir pateikti visą Direktyvoje 2014/59/ES nurodytą informaciją, įskaitant šiame reglamente patikslinus elementus. Šie planai taip pat turėtų būti visapusiški, t. y. atsižvelgiant į subjekto (-ų), kuriam (-iems) planai skirti, aplinkybes, turėtų būti pateikta pakankamai informacijos ir numatyta pakankamai galimybių;

(18)

nustatant pertvarkymo planų turinio reikalavimus, turėtų būti atsižvelgta į vykdomą šių procesų bendro koordinavimo per Finansinio stabilumo tarybą darbą;

(19)

pertvarkymo planų turinio ir pertvarkymo galimybės vertinimo standartai turėtų būti pakankamai lankstūs, kad būtų atsižvelgta į svarstomos įstaigos ar grupės aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad planai būtų tikslingi ir naudingi įgyvendinant pertvarkymo strategijas;

(20)

pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti, ar likvidavimą atliekant pagal įprastines bankroto procedūras, būtų tikėtina ir praktiškai įmanoma pasiekti pertvarkymo tikslus. Tam joms gali prireikti pasinaudoti atitinkamomis specialiosiomis žiniomis, sukauptomis taikant indėlių garantijų sistemas. Vertinimas, ar likvidavimas yra praktiškai įgyvendinamas ir tikėtinas, nepanaikina poreikio įvertinti, ar pertvarkymo tikslai, įskaitant tikslą sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios finansinės paramos, bus tokiu pat mastu pasiekti likvidavimą vykdant pagal nacionalinę bankroto procedūrą;

(21)

sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimas yra kartotinis procesas, įmanomas tik remiantis nustatyta tinkamiausia pertvarkymo strategija. Proceso pabaigoje pertvarkymo institucijos galėtų padaryti išvadą, kad geriau tiktų iš dalies pakeista ar visiškai kita strategija;

(22)

turėtų būti išnagrinėti ir tinkamiausios strategijos variantai, siekiant atsižvelgti į aplinkybes, užkertančias kelią įgyvendinti tinkamiausią pertvarkymo strategiją, pavyzdžiui, tais atvejais, kai vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategija, pasinaudojant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, nebegali būti praktiškai įgyvendinama, jei nuostoliai viršija patronuojančiojo subjekto tinkamus įsipareigojimus;

(23)

remiantis grupių pertvarkymo planų ir sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo standartais, turėtų būti galima pertvarkymo strategija, pagrįsta bet kuriuo iš Finansinio stabilumo tarybos pateiktų specialių metodų, apie kuriuos rašoma Direktyvos 2014/59/ES 80 konstatuojamojoje dalyje. Konkrečiai kalbant, pertvarkymo strategijos gali būti vykdomos vienai pertvarkymo institucijai pertvarkymo priemones taikant grupės kontroliuojančiosios ar patronuojančiosios bendrovės lygmeniu (vienalaikis visos grupės pertvarkymas), kelioms pertvarkymo institucijoms pertvarkymo priemones taikant keliems tarpvalstybinės grupės regioniniams ar funkciniams pogrupiams ar subjektams (vienalaikis grupės dalies pertvarkymas) arba gali būti derinami abiejų metodų aspektai;

(24)

bet kokiu atveju, planuojant pertvarkymą ir vertinant sėkmingo pertvarkymo galimybę, reikėtų atsižvelgti į bet kokius pagalbinius veiksmus, kurių turi imtis kitos nei pertvarkymo veiksmus atliekančios pertvarkymo institucijos, pavyzdžiui, teikdamos informaciją, nuolat teikdamos ypatingos svarbos bendras paslaugas ar priimdamos sprendimus susilaikyti nuo pertvarkymo veiksmų, atsižvelgiant į kitų pertvarkymo institucijų teisę prireikus veikti savo iniciatyva, kad būtų užtikrintas valstybės finansinis stabilumas, jei veiksmingų priemonių nesiima vadovaujančiosios pertvarkymo institucijos;

(25)

Direktyvos 2014/59/ES priedo C skirsnyje nurodyti dalykai, kurie turi būti išnagrinėti vertinant įstaigos ar grupės sėkmingo pertvarkymo galimybę, bet tai nėra baigtinis jų sąrašas ir jis turi būti patikslintas;

(26)

remiantis Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsniu, pertvarkymo veiksmų reikėtų imtis tik tada, kai įstaigos arba grupės likvidavimas, iškėlus įprastinę bankroto bylą, neatitiktų viešojo intereso, todėl vertinant sėkmingo pertvarkymo galimybę toks likvidavimas turėtų būti laikomas alternatyva pertvarkymo veiksmams;

(27)

Direktyvos 2014/59/ES 23 straipsnio 1 dalyje išdėstytos įvairios sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad patronuojančioji įstaiga, Sąjungos patronuojančioji įstaiga ir tam tikri kiti grupės subjektai ir jų patronuojamos įmonės kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, kurie yra įstaigos ar finansų įstaigos, galėtų, remdamiesi tos direktyvos III skyriuje numatytu grupės finansinės paramos susitarimu, teikti finansinę paramą paskolos, garantijų ar įkeistino turto forma kitam grupės subjektui, atitinkančiam ankstyvosios intervencijos sąlygas. Remiantis Direktyvos 2014/59/ES 25 straipsnio 2 dalimi, paramą teikiančio grupės subjekto kompetentinga institucija gali uždrausti teikti finansinę paramą arba ją apriboti;

(28)

atsižvelgiant į paramos gavėjo patiriamus finansinius sunkumus ir sąlygą, kad turi būti galima pagrįstai tikėtis, kad suteikus paramą šie finansiniai sunkumai bus įveikti, reikėtų atlikti išsamią paramos gavėjo kapitalo ir likvidumo poreikių analizę, taip pat finansinius sunkumus nulėmusių vidinių bei išorinių priežasčių ir buvusių, esamų ir tikėtinų rinkos sąlygų analizę. Ši analizė turėtų apimti priemones paramos gavėjo patiriamų sunkumų priežastims panaikinti, kurios gali veiksmingai prisidėti prie finansinės būklės atkūrimo;

(29)

įvairių sąlygų įvertinimas yra paramą teikiančio subjekto (paramos teikėjo) ir už paramą teikiančią įstaigą atsakingos kompetentingos institucijos pareiga. Atliekant vertinimą, reikėtų atsižvelgti į galimų neigiamų pokyčių riziką. Siekdama visapusiškai įvertinti su paramos teikėju susijusias sąlygas, už paramos teikėją atsakinga kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti ir į už finansinę paramą gaunantį grupės subjektą atsakingos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją bei vertinimus;

(30)

nustatant reikalavimą, kad paramos teikimo sąlygos atitiktų Direktyvos 2014/59/ES 19 straipsnio 7 dalies nuostatas, reikėtų atsižvelgti į paramos gavėjo įsipareigojimų neįvykdymo riziką bei paramos teikėjo nuostolį dėl paramos gavėjo įsipareigojimų neįvykdymo, palyginant padėtį suteikus paramą ir atitinkamai jos nesuteikus, ir remiantis visa atskleista susijusia informacija. Tos sąlygos turėtų atitikti paramos teikėjo svarbiausius interesus, kaip paaiškinta 19 straipsnio 7 dalies b punkte, kuriame teigiama, kad galima atsižvelgti į bet kokią tiesioginę ar netiesioginę naudą, kurią susitarimo šalis gali gauti dėl finansinės paramos teikimo. Tai turėtų būti patikrinta atlikus išsamią paramos teikėjo ir visos grupės sąnaudų ir naudos analizę pagal šiuos du scenarijus;

(31)

finansinės paramos susitarimai ir grupės finansinės paramos teikimas gali padidinti grupės sėkmingo pertvarkymo galimybę, jei, pavyzdžiui, jie suderinami su pertvarkymo strategijoje numatytu nuostolių padengimo mechanizmu. Tačiau jie gali ir sumažinti pasirinktos pertvarkymo strategijos praktinio įgyvendinimo galimybę, jei, pavyzdžiui, strategijoje numatyta atskirti skirtingas grupės dalis. Todėl poveikio sėkmingo pertvarkymo galimybei vertinimas turėtų būti pagrįstas sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimu, individualiu pertvarkymo planu ir, kai tinkama, grupės pertvarkymo planu, nustatytu bendru pertvarkymo kolegijų sprendimu;

(32)

kai, taikant Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnį, 49 straipsnio 3 dalį ir 74 straipsnį, vykdomos vertinimo užduotys, būtina užtikrinti, kad nepriklausomiems vertintojams nebūtų daromas poveikis ir nebūtų manoma, kad jiems tokį poveikį daro viešosios institucijos, įskaitant pertvarkymo instituciją, arba įstaiga ar subjektas, nurodytas tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte;

(33)

dėl šios priežasties vienodos taisyklės turėtų būti taikomos nustatant aplinkybes, kai asmuo laikytinas nepriklausomu nuo atitinkamų viešųjų institucijų, įskaitant pertvarkymo instituciją, ir nuo įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte. Šiose taisyklėse turėtų būti išdėstyti reikalavimai dėl atitinkamo asmens specialiųjų žinių ir išteklių bei santykių su atitinkamomis viešosiomis institucijomis, įskaitant pertvarkymo instituciją, ir įstaiga ar subjektu, nurodytu Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte;

(34)

nepriklausomybė gali būti sustiprinta užtikrinant pakankamas nepriklausomo vertintojo specialiąsias žinias ir išteklius. Konkrečiai, reikėtų užtikrinti, kad nepriklausomas vertintojas turėtų būtiną kvalifikaciją, žinias ir specialiąsias žinias visose susijusiose srityse, ypač vertinimo ir apskaitos bankų sektoriuje. Be to, reikėtų užtikrinti, kad nepriklausomas vertintojas turėtų pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių vertinimui atlikti arba turėtų galimybę tokiais ištekliais pasinaudoti. Šiam tikslui, norint pasinaudoti pakankamais žmogiškaisiais ir techniniais ištekliais vertinimui atlikti, gali būti naudinga pasitelkti darbuotojus ar rangovus iš kitų vertinimo įmonių, advokatų kontorų ar kitų šaltinių. Kai atliekant įvertinimą pasitelkiami darbuotojai ar rangovai, turėtų būti atliktas jų interesų konfliktų patikrinimas, siekiant užtikrinti, kad jie būtų pakankamai nepriklausomi. Atsakomybė už vertinimo rezultatus visais atvejais turėtų tekti nepriklausomam vertintojui;

(35)

be to, reikėtų užtikrinti, kad nepriklausomas vertintojas galėtų veiksmingai atlikti vertinimą netinkamai nesikliaudamas jokia suinteresuota viešąja institucija, įskaitant pertvarkymo instituciją, ar įstaiga ar subjektu, nurodytu Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte. Tačiau, jei siekiant padėti atlikti įvertinimą teikiami nurodymai ar rekomendacijos, pavyzdžiui dėl metodikos, nustatomos remiantis Sąjungos teisės aktais, kuriais reglamentuojamas vertinimas rengiantis atlikti pertvarkymą, tai neturėtų būti laikoma netinkamu kliovimusi, jei tokie nurodymai ar rekomendacijos laikomi būtinais siekiant padėti atlikti įvertinimą. Be to, tokia pagalba kaip, pavyzdžiui, suinteresuotos įstaigos arba subjekto nepriklausomam vertintojui teikiamos sistemos, finansinės ataskaitos, reguliavimo ataskaitos, rinkos duomenys, kiti dokumentai ar kitokia pagalba, neturėtų būti draudžiama, jei skiriančioji institucija ar kita institucija, atitinkamoje valstybėje narėje įgaliota atlikti šią užduotį, mano, kad tai būtina siekiant padėti atlikti įvertinimą. Laikantis visų nustatytų procedūrų, dėl nurodymų, rekomendacijų ir kitų formų pagalbos teikimo turėtų būti susitarta kiekvienu atskiru atveju arba bendrai;

(36)

neturėtų būti draudžiama už vertinimo darbus mokėti pagrįsto dydžio atlyginimą ir kompensuoti pagrįstas išlaidas;

(37)

nepriklausomumui gali kilti pavojus, jei vertinimą atlieka asmuo, kuris yra atitinkamos viešosios institucijos, įskaitant pertvarkymo instituciją, arba įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte, darbuotojas ar narys, net jei užtikrintas visiškas struktūrinis atskyrimas, siekiant išvengti tokių grėsmių kaip savikontrolė, savanaudiški interesai, tarpininkavimas, draugiški santykiai, pasitikėjimas ar bauginimas. Todėl būtina užtikrinti tinkamą teisinį atskyrimą, t. y. kad nepriklausomas vertintojas nebūtų atitinkamos viešosios institucijos, įskaitant pertvarkymo instituciją, ar suinteresuotos įstaigos arba subjekto darbuotojas ar rangovas ir nepriklausytų tai pačiai grupei;

(38)

be to, būtina užtikrinti, kad nepriklausomas vertintojas neturėtų jokių reikšmingų interesų, kurie sutaptų ar kirstųsi su atitinkamos viešosios institucijos, įskaitant pertvarkymo instituciją, ar įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte, taip pat jų vyresniosios vadovybės, kontrolinį akcijų paketą turinčių akcininkų, grupės subjektų ir svarbių kreditorių interesais, o taip galėtų būti, kai nepriklausomas vertintojas yra svarbus suinteresuotos įstaigos ar subjekto kreditorius. Asmeniniai santykiai taip pat gali reikšti reikšmingą interesą;

(39)

todėl skiriančioji institucija ar kita institucija, atitinkamoje valstybėje narėje įgaliota atlikti šią užduotį, turėtų įvertinti, ar yra kokių nors reikšmingų bendrų ar besikertančių interesų. Atliekant šį vertinimą, nepriklausomas vertintojas turėtų informuoti skiriančiąją instituciją ar kitą instituciją, atitinkamoje valstybėje narėje įgaliotą atlikti šią užduotį, apie bet kokius faktinius ar galimus interesus, kuriuos, jo manymu, minėta institucija gali vertinti kaip reikšmingus interesus, taip pat pateikti bet kokią informaciją, kurios institucija pagrįstai paprašo šiam vertinimui atlikti. Juridinių asmenų atveju turėtų būti vertinamas visos bendrovės ar ūkinės bendrijos nepriklausomumas, tačiau reikia atsižvelgti į bet kokį struktūrinį atskyrimą ir kitas priemones, kurios gali būti taikomos siekiant atskirti darbuotojus, galinčius dalyvauti vertinime, ir kitus darbuotojus, kad būtų išvengta tokių grėsmių kaip savikontrolė, savanaudiški interesai, tarpininkavimas, draugiški santykiai, pasitikėjimas ar bauginimas. Jei minėtos grėsmės, palyginti su taikomomis apsaugos priemonėmis, tokios didelės, kad kyla pavojus asmens nepriklausomumui, tokia bendrovė ar ūkinė bendrija neturėtų būti nepriklausomu vertintoju;

(40)

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte, auditą atlikęs per vienų metų laikotarpį iki nepriklausomo vertintojo tinkamumo būti vertintoju nagrinėjimo, jokiomis aplinkybėmis negalėtų būti laikomas nepriklausomu. Kalbant apie kitas audito ar vertinimo paslaugas, suteiktas suinteresuotai įstaigai ar subjektui per keleto metų laikotarpį iki nustatytos nepriklausomumo vertinimo datos, jos taip pat turėtų būti laikomos lemiančiomis reikšmingą bendrą ar besikertantį interesą, jei skiriančiajai institucijai ar kitai institucijai, atitinkamoje valstybėje narėje įgaliotai atlikti šią užduotį, neįrodoma, kad taip nėra, atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes, taip pat ir struktūrinį atskyrimą bei kitas taikomas priemones;

(41)

po paskyrimo labai svarbu, kad nepriklausomo vertintojo taikoma politika ir procedūros būtų pagrįstos galiojančiais etikos kodeksais ir profesiniais standartais, kad būtų galima nustatyti faktinius ar galimus interesus, kurie, vertintojo manymu, gali būti reikšmingi bendri ar besikertantys interesai. Skiriančioji institucija ar kita institucija, nurodyta atitinkamoje valstybėje narėje, turėtų būti nedelsiant informuota apie visus nustatytus faktinius ar galimus interesus ir turėtų įvertinti, ar tai reikšmingi interesai ir jei taip, nepriklausomo vertintojo paskyrimas turėtų būti panaikinamas ir skiriamas naujas vertintojas;

(42)

Direktyvoje 2014/59/ES valstybėms narėms nurodyta savo pertvarkymo institucijoms suteikti įvairių įgaliojimų, įskaitant nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 66 punkte, kurie gali būti taikomi atskirai arba kartu su pertvarkymo veiksmais;

(43)

svarbu užtikrinti, kad nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai būtų taikomi visiems įsipareigojimams, kuriems Direktyvos 2014/59/ES 44 straipsnio 2 dalimi netaikoma išimtis. Jei įsipareigojimams taikytina trečiosios valstybės teisė ir jei jie nepatenka į įsipareigojimų, kuriems taikoma Direktyvos 2014/59/ES 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą, turėtų būti nustatyta sutartinė nuostata remti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymą tokiems įsipareigojimams;

(44)

Direktyvos 2014/59/ES 55 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartinės nuostatos turėtų būti įtrauktos į susitarimus, kuriais nustatomas toje dalyje minimas įsipareigojimas ir kurie sudaryti po nuostatų, priimtų Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinės dalies IV skyriaus 5 skirsniui perkelti, taikymo dienos;

(45)

visų pirma, Direktyvos 2014/59/ES 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutartinė nuostata turėtų būti įtraukta į atitinkamus susitarimus dėl įsipareigojimo, kuris jo nustatymo momentu nėra arba yra visiškai užtikrintas, tačiau įsipareigojimui taikytinomis sutartinėmis nuostatomis skolininkas neįpareigojamas turėti įkaitą, kuris nuolat visiškai užtikrintų įsipareigojimą pagal Sąjungos teisėje ar atitinkamuose trečiųjų valstybių teisės aktuose nustatytus norminius reikalavimus;

(46)

kai atitinkami susitarimai sudaromi iki nuostatų, priimtų Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinės dalies IV skyriaus 5 skirsniui perkelti, taikymo dienos, sutartinė nuostata turėtų būti įtraukta, jei įsipareigojimai atitinkamu susitarimu nustatomi po perkėlimo dienos;

(47)

be to, kai atitinkami susitarimai sudaromi iki nuostatų, priimtų Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinės dalies IV skyriaus 5 skirsniui perkelti, taikymo dienos, reikšmingi pakeitimai, turintys įtakos esminėms susitarimo šalies teisėms ir pareigoms, turėtų taip pat įtvirtinti pareigą įtraukti Direktyvos 2014/59/ES 55 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartinę nuostatą. Nereikšmingi pakeitimai, neturintys įtakos esminėms atitinkamo susitarimo šalies teisėms ir pareigoms, neturėtų būti pakankama prielaida reikalavimui įtraukti sutartinę nuostatą; visais kitais atvejais sutartinė nuostata turėtų būti įtraukta;

(48)

kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai konvergencijai, tuo pat metu užtikrinant, kad pertvarkymo institucijos, įstaigos ar subjektai, nurodyti Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte, turėtų galimybę atsižvelgti į teisinių sistemų skirtumus bei skirtumus, susijusius su įsipareigojimo pobūdžiu ar forma, tikslinga nustatyti privalomą sutartinės nuostatos turinį;

(49)

siekiant visoje Sąjungoje įtvirtinti bendrą požiūrį, užtikrinantį veiksmingą koordinavimą tarp susijusių institucijų, taip pat siekiant sudaryti pertvarkymo institucijai sąlygas greitai priimti pakankama informacija pagrįstus sprendimus dėl pertvarkymo, šiame reglamente nustatoma Direktyvos 2014/59/ES 81 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų pranešimų teikimo tvarka ir jų turinys;

(50)

pranešimai turėtų būti teikiami saugiomis elektroninėmis ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į klausimo skubumą ir svarbą. Kad būtų geriau koordinuojami šalių veiksmai, per procesą numatomas išankstinis žodinis informacijos teikimas ir vėlesni informacijos gavimo patvirtinimai;

(51)

pranešimuose turėtų būti pateikta pakankamai informacijos gavėjui, kad jis galėtų nedelsdamas atlikti savo užduotis, todėl konkrečiai nustatomas pranešimų, kuriuos kompetentingai institucijai teikia įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte, valdymo organas, kai ši įstaiga arsubjektas žlunga arba gali žlugti, turinys. Be to, kompetentingos institucijos pranešime pertvarkymo institucijai turėtų būti pateikta informacija, sudaranti sąlygas pastarajai atlikti savo užduotis. Konkretūs turinio reikalavimai turėtų būti nustatyti ir pranešimams apie atliktą įvertinimą, kad įstaiga ar subjektas, nurodytas 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte, žlunga arba gali žlugti, jei tokį vertinimą inicijuoja atitinkamai kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija. Tokiu atveju pranešime taip pat turėtų būti nurodomos Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

(52)

siekiant visoje ES suformuoti bendrą požiūrį į tinkamą suinteresuotųjų asmenų informavimą apie pertvarkymo veiksmus, šiame reglamente nustatomos pranešimo, apibendrinančio pertvarkymo veiksmų, įskaitant sprendimą sustabdyti ar apriboti tam tikrų teisių įgyvendinimą pagal Direktyvos 2014/59/ES 69, 70 ir 71 straipsnius, pasekmes, teikimo tvarka ir turinys;

(53)

šiame reglamente nustatytas tokio pranešimo turinys, atsižvelgiant į tam tikrą ypatingos svarbos informaciją, teiktiną mažmeniniams ir nemažmeniniams klientams ir kreditoriams; šiame reglamente nenurodytų elementų atžvilgiu pranešimas turėtų atitikti platesnę komunikacijos strategiją, nustatytą pertvarkymo plane ir aptartą šio reglamento II skyriaus I ir II skirsniuose. Būtina nustatyti techninius reguliavimo standartus, išdėstant vienodas, išsamias taisykles dėl pertvarkymo kolegijų steigimo ir tvarkos, kurios jos turi laikytis vykdydamos Direktyvos 2014/59/ES 88 straipsnyje nustatytas funkcijas bei užduotis, dėl didelio poveikio, kurį grupių pertvarkymo planavimas ir grupių pertvarkymas gali turėti keliose valstybėse narėse;

(54)

steigiant pertvarkymo kolegiją, būtina vengti konsoliduotos priežiūros institucijos ir priežiūros kolegijos jau atliekamo darbo dubliavimo. Taip pat svarbu užtikrinti, kad šis darbas atitiktų kolegijos veiklos poreikius. Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad grupės lygmens pertvarkymo institucija įvertintų, atnaujintų ir atitinkamai patikslintų visą susijusį konsoliduotos priežiūros institucijos priežiūros kolegijoje atliktą darbą, ypač identifikuojant susijusius grupės subjektus, taigi ir institucijas, kurias reikėtų pakviesti tapti kolegijos narėmis ar stebėtojomis (struktūrinio sąrašo sudarymo procesas);

(55)

nuoroda į kitas grupes ar kolegijas, atliekančias tas pačias užduotis ir funkcijas pagal Direktyvos 2014/59/ES 88 straipsnio 6 dalį, turėtų būti aiškintina kaip apimanti, be kita ko, ir krizių valdymo grupes, sudarytas pagal Finansinio stabilumo tarybos ir G 20 parengtus bendrus principus ir metodiką. Todėl svarbu nustatyti, kad grupės lygmens pertvarkymo institucijos, vertindamos savo pareigą sudaryti pertvarkymo kolegiją, įvertintų ir tai, ar minėtos kitos grupės ir kolegijos veikia vadovaudamosi šio reglamento nuostatomis;

(56)

trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijų dalyvavimas pertvarkymo kolegijoje stebėtojo teisėmis jau numatytas Direktyvos 2014/59/ES 88 straipsnio 3 dalyje. Todėl būtina numatyti jų dalyvavimo pertvarkymo kolegijos veikloje ir vykdant įvairias kolegijos užduotis organizavimo procesą;

(57)

kad pertvarkymo planavimas būtų veiksmingas, reikia, kad pertvarkymo kolegijos ir bankų grupės, visų pirma grupės lygmens pertvarkymo institucija ir Sąjungos patronuojančioji įmonė, bendrautų ir bendradarbiautų veiksmingai ir laiku. Šiuo tikslu grupės lygmens pertvarkymo institucija turėtų informuoti Sąjungos patronuojančiąją įmonę apie pertvarkymo kolegijos sudarymą, jos sudėtį ir bet kokius sudėties pasikeitimus. Vis dėlto veiksmingas ir laiku vykdomas grupės lygmens pertvarkymo institucijos ir Sąjungos patronuojančiosios įmonės bendravimas ir bendradarbiavimas neturėtų reikšti, kad galima pamiršti apie finansiniam stabilumui išsaugoti būtiną veiksmų spartą ar pertvarkymo planavimo parengiamąjį ar prevencinį pobūdį bei jam būtiną sudėtingą ekonominį vertinimą;

(58)

pertvarkymo kolegijos rašytinėje tvarkoje ir procedūrose turėtų būti išdėstytos reikalingos organizacinės nuostatos, siekiant užtikrinti veiksmingą ir produktyvų sprendimų priėmimo procesą. Visų pirma pertvarkymo kolegija turėtų pripažinti poreikį sukurti lanksčius pertvarkymo kolegijos struktūrinius vienetus, kurie vykdytų kolegijos funkcijas ir užtikrintų, kad nariai turėtų galimybę tinkamai prisidėti vykdant kiekvieną kolegijos funkciją. Pirmiausia, kai manoma, jog kolegijos veikloje stebėtojo statusu turėtų dalyvauti kitos institucijos, kurios nėra kolegijos narės, grupės lygmens pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad dalyvavimo sąlygos būtų išdėstytos rašytinėje tvarkoje ir kad jos nebūtų palankesnės nei šiame reglamente kolegijos nariams nustatytos sąlygos;

(59)

pertvarkymo kolegijos rašytinėje tvarkoje ir procedūrose taip pat turėtų būti išdėstytos veiklos nuostatos, būtinos siekiant užtikrinti, kad kolegija suteiktų pertvarkymo institucijoms galimybę ir koordinuoti savo pačių indėlį į priežiūros kolegijos veiklą, ir organizuoti priežiūros kolegijos indėlio į pertvarkymo institucijų veiklą analizę, svarstymą ir vertinimą. Todėl rašytinėje tvarkoje būtų labai gerai numatyti priežiūros kolegijos ir pertvarkymo kolegijos komunikacijos procesą, o svarbiausia – grupės lygmens pertvarkymo institucijos ir konsoliduotos priežiūros institucijos komunikacijos procesą. Rašytinėje tvarkoje taip pat reikėtų nustatyti procedūras, kurių pertvarkymo kolegijoje reikėtų laikytis siekiant bendro sutarimo visais atvejais, kai koordinavimas būtų praktiškai naudingas, bet bendras sprendimas pagal Direktyvą 2014/59/ES nėra būtinas;

(60)

grupės lygmens pertvarkymo institucijai turėtų būti suteikta galimybė gauti visą informaciją jos užduotims ir pareigoms vykdyti ir ji turėtų veikti kaip informacijos, kuri gauta iš bet kurio kolegijos nario ar iš bet kurio grupės subjekto ir kuriai taikytinos Direktyvoje 2014/59/ES išdėstytos konfidencialumo bei konfidencialios informacijos mainų nuostatos, rinkimo ir platinimo koordinatorė;

(61)

siekdama užtikrinti veiklos procedūrų veiksmingumą kritinėje situacijoje, grupės lygmens pertvarkymo institucija turėtų nuolat tikrinti pertvarkymo kolegijos veikimą ir, kai būtina, jai turėtų būti suteikta galimybė į šiuos tikrinimus įtraukti Sąjungos patronuojančiąją įmonę;

(62)

labai svarbu visus bendro sprendimo priėmimo procesus planuoti laiku ir realistiškai. Kiekviena šiuose procesuose dalyvaujanti pertvarkymo institucija grupės lygmens pertvarkymo institucijai savo indėlį į atitinkamą bendrą sprendimą turėtų pateikti laiku ir veiksmingai, laikydamasi atitinkamų bendro sprendimo tvarkaraščių;

(63)

būtina užtikrinti, kad bendri sprendimai būtų priimami greitai ir laiku. Tai ypač svarbu priimant sprendimus dėl pertvarkymo, bet turi reikšmės ir planuojant pertvarkymą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad visos bendro sprendimo priėmimo procese dalyvaujančios institucijos turėtų pakankamai laiko savo nuomonei pareikšti. Siekiant tinkamai suderinti šiuos du tikslus, grupės lygmens pertvarkymo institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pateikti savo pasiūlymo projektą kitoms procese dalyvaujančioms institucijoms ir nustatyti pakankamą terminą, kuriam praėjus turėtų būti laikoma, kad prieštaravimų nepareiškusios institucijos pasiūlymui pritaria. Nustatant atitinkamą terminą, grupės lygmens pertvarkymo institucija turėtų tinkamai atsižvelgti į faktinį sprendimo priėmimo proceso laikotarpį, nustatytą teisės nuostatomis ar anksčiau nustatytą pačios kolegijos;

(64)

siekiant užtikrinti veiksmingą procesą, grupės lygmens pertvarkymo institucijai turėtų tekti galutinė atsakomybė už proceso etapų sekos nustatymą. Bet kokio bendro sprendimo priėmimo etapai turėtų būti išdėstyti turint omenyje, kad kai kurie iš jų gali būti vykdomi vienu metu, o kiti – vienas po kito;

(65)

remiantis Direktyvos 2014/59/ES 13 straipsnio 3 dalimi, grupių pertvarkymo planai turėtų būti peržiūrimi ir atnaujinami bent kartą per metus. Tačiau būtina užtikrinti ir grupių pertvarkymo planų ad hoc peržiūrą bei atnaujinimą, jei iškyla toks poreikis remiantis priežiūros kolegijos gauta informacija arba pačios pertvarkymo kolegijos iniciatyva;

(66)

siekiant padidinti pertvarkymo kolegijų veiklos skaidrumą, šiame reglamente turėtų būti aiškiai nustatytos vienodos bendrų sprendimų perdavimo Sąjungos patronuojančiajai įmonei ir kitiems atitinkamos grupės subjektams sąlygos. Dėl poreikio užtikrinti procesų ir rezultatų palyginamumą ir tokiu būdu pasiekti konvergenciją, būtina aiškiai nustatyti vienodas taisykles dėl bendrų sprendimų priėmimo pertvarkymo kolegijose proceso ir būtinų dokumentų;

(67)

reikėtų užtikrinti ir individualių sprendimų, kuriuos grupės lygmens pertvarkymo institucija ir patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos priima tais atvejais, kai nėra bendro sprendimo, koordinavimą, kad pertvarkymo kolegija galėtų atlikti savo funkcijas, numatytas Direktyvos 2014/59/ES 88 straipsnio 1 dalyje. Todėl būtina nustatyti kolegijos veikimo procesą, kurio pagrindu grupės lygmens pertvarkymo institucija ir kitos institucijos siektų veiksmingo ir naudingo grupės pertvarkymo planavimo net tuomet, kai bendri sprendimai nepriimami;

(68)

vertindamos poreikį nustatyti grupės pertvarkymo schemą, atitinkamos pertvarkymo kolegijoje dalyvaujančios pertvarkymo institucijos, remdamosi Direktyvos 2014/59/ES 91 ir 92 straipsniais, turėtų išnagrinėti, ar atitinkamas pertvarkymas susijęs su grupe. Šiuo tikslu grupės lygmens pertvarkymo institucija turėtų pasistengti nustatyti visus grupės subjektus, kuriems daromas poveikis arba gali būti daromas poveikis, jei grupės subjektas ar Sąjungos patronuojančioji įmonė atitinka Direktyvos 2014/59/ES 32 arba 33 straipsnyje nustatytas sąlygas;

(69)

kad būtų užtikrintos optimalios pertvarkymo sąlygos, per trumpą laikotarpį reikia dirbti veiksmingai ir produktyviai. Todėl būtina numatyti, kad pertvarkymo kolegija, vertindama grupės pertvarkymo schemos poreikį, įvertintų ir poreikį tarpusavyje pasidalyti nacionalines finansavimo struktūras. Visų pirma, kalbant apie finansavimo planus ir Direktyvos 2014/59/ES taikymą, pertvarkymo kolegija turėtų įvertinti, ar tarpusavyje pasidalyti nacionalines finansavimo struktūras būtina. Jei tokio pasidalijimo nėra, finansavimo plano turinys ir procesas turėtų būti atitinkamai pakeisti. Siekiant dar labiau užtikrinti veiksmingumą, grupės lygmens pertvarkymo institucijai turėtų būti leista vietoj galutinės teigiamos išvados dėl grupės pertvarkymo schemos pateikti savo pasiūlymą dėl šios schemos;

(70)

jei įmanoma ir tikslinga, grupės pertvarkymo schemoje turėtų būti atsižvelgta į grupės pertvarkymo planą ir juo remiamasi, nebent pertvarkymo institucijos, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, mano, kad imantis pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau;

(71)

koordinavimo tikslais reikia, kad visi asmenys, kuriems įstaigos pertvarkymas turi poveikį, visapusiškai suprastų pertvarkymo institucijos, nepritariančios bendram sprendimui dėl grupės pertvarkymo schemos, požiūrį ir veiksmus. Todėl visos nepritariančios institucijos grupės lygmens pertvarkymo institucijai turėtų aiškiai nurodyti nepritarimo priežastis;

(72)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos (EBI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(73)

EBI pasikonsultavo su Europos sisteminės rizikos valdyba dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais reglamentuojamas pertvarkymo planų, skirtų įstaigoms, nepriklausančioms grupei, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 ir 112 straipsnius, turinys ir pertvarkymo planų, kurie reikalingi grupėms pagal atitinkamai Direktyvos 2014/59/ES 10 ir 13 straipsnius, turinys, taip pat dėl techninių reguliavimo standartų, susijusių su nagrinėtinais įstaigų ar grupių sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo kriterijais, numatytais atitinkamai Direktyvos 2014/59/ES 15 straipsnio 4 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(74)

EBI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas susijusias sąnaudas ir naudą bei paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 37 straipsnį, nuomonės,