EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/56/EB 2008 m. birželio 17 d. nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (Tekstas svarbus EEE)

1. Biologinė įvairovė yra išsaugota. Buveinių kokybė ir paplitimas, taip pat rūšių pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias fiziografines, geografines ir klimatines sąlygas.

2. Nevietinių rūšių introdukuotų dėl žmogaus veiklos yra tokio lygio, kuris neigiamai nekeičia ekosistemų pobūdžio.

3. Komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos neviršija saugių biologinių ribų ir jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį parodo gerą išteklių būklę.

4. Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė normalūs, o jų lygis gali užtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jų reprodukcinio pajėgumo išsaugojimą.

5. Žmogaus sukelta eutrofizacija yra sumažinta, ypač jos neigiamas poveikis, pvz., biologinės įvairovės praradimas, ekosistemos nykimas, žalingas dumblių žydėjimas ir deguonies trūkumas dugno vandenyse.

6. Jūros dugno vientisumas yra tokio lygio, kad užtikrinamas ekosistemų struktūros ir funkcijų išsaugojimas, o ypač nėra neigiamo poveikio bentoso ekosistemoms.

7. Hidrografinių sąlygų negrįžtamas pakitimas neturi neigiamo poveikio jūros ekosistemoms.

8. Teršalų koncentracijos lygis yra toks, kad nesukelia taršos poveikio.

9. Teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituose jūros produktuose neviršija Bendrijos teisės aktuose nustatyto lygio ar kitų atitinkamų standartų.

10. Jūrą teršiančios šiukšlės ir jų kiekis nedaro žalos pakrančių ir jūros aplinkai.

11. Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas yra tokio masto, kad neturi neigiamo poveikio jūros aplinkai.

1. Kompetentingos institucijos ar institucijų pavadinimas ir adresas – nurodytos institucijos ar institucijų oficialus pavadinimas ir adresas.

2. Kompetentingos institucijos ar institucijų teisinis statusas – kompetentingos institucijos ar institucijų teisinio statuso trumpas apibūdinimas.

3. Pareigos – trumpas kompetentingos institucijos ar institucijų teisinių ir administracinių pareigų bei jos funkcijų atitinkamuose jūrų vandenyse aprašymas.

4. Narystė – kai kompetentinga institucija ar institucijos koordinuoja kitų kompetentingų institucijų veiklą, būtinas pastarųjų institucijų sąrašas ir institucijų užmegztų ryšių, skirtų koordinavimui užtikrinti, santrauka.

5. Regioninis ar paregioninis koordinavimas – būtina mechanizmų, nustatytų siekiant užtikrinti koordinavimą tarp valstybių narių, kurioms priklausantys jūrų vandenys yra tame pačiame jūrų regione ar paregionyje, santrauka.

1 pastaba. Pateikiamas orientacinis rūšims, buveinėms ir ekosistemoms taikomas susijusių parametrų ir būdingų savybių sąrašas, kuris atspindi šio priedo 2 lentelėje nurodytų pavojų veikiamus parametrus ir kuris yra susijęs su kriterijais, nustatytais pagal 9 straipsnio 3 dalį. Konkretūs parametrai ir būdingos savybės, kuriais reikia remtis vykdant stebėseną ir atliekant vertinimą, turėtų būti nustatomi remiantis šios direktyvos reikalavimais, įskaitant jos 8–11 straipsnių reikalavimus.

2 pastaba. Šioje skiltyje nurodyti skaičiai atitinka atitinkamų I priedo punktų numeraciją.

3 pastaba. 1 lentelėje pateikti tik būkle grindžiami (1), (3), (4) ir (6) kokybiniai deskriptoriai, kurių atveju kriterijai nustatyti remiantis 9 straipsnio 3 dalimi. Visi kiti – pavojais grindžiami – I priedo kokybiniai deskriptoriai gali būti siejami su kiekviena tema.

4 pastaba. Šios rūšių grupės tiksliau nurodytos 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimo (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES, priedo II dalyje (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 43).

5 pastaba. Šie vyraujantys buveinių tipai tiksliau nurodyti Sprendimo (ES) 2017/848 priedo II dalyje.

1 pastaba. Atliekant pavojų vertinimą reikėtų atsižvelgti į jų mastą jūros aplinkoje ir, jei tinkama, į jų indėlio (iš sausumos ar atmosferos šaltinių) dydį į jūros aplinką.

2 pastaba. Šioje skiltyje nurodyti skaičiai atitinka atitinkamų I priedo punktų numeraciją.

3 pastaba. 2a lentelėje pateikti tik pavojais grindžiami (2), (3), (5), (6), (7), (8), (9), (10) ir (11) kokybiniai deskriptoriai, kurių atveju kriterijai nustatyti remiantis 9 straipsnio 3 dalimi. Visi kiti – būkle grindžiami – I priedo kokybiniai deskriptoriai gali būti siejami su kiekviena tema.

1. Pakankamai aptarti aspektai, apibūdinantys jūrų regiono arba paregionio jūrų vandenis, kuriuose valstybės narės turi suverenumą arba jurisdikciją.

2. Poreikis nustatyti: a) tikslus, nustatančius siektinas sąlygas, pagrįstas geros aplinkos būklės nustatymu; b) įvertinamus tikslus ir susijusius rodiklius, sudarančius sąlygas stebėsenai ir įvertinimui; ir c) veiklos tikslus, susijusius su konkrečiomis įgyvendinimo priemonėmis, kurios padeda jų siekti.

3. Siektinos ar išsaugotinos aplinkos būklės nustatymas ir tos būklės formulavimas pagal aspektų, kuriais apibūdinami valstybei narei jūrų regione arba paregionyje priklausantys jūrų vandenys, įvertinamas savybes.

4. Tikslų nuoseklumas; jų tarpusavio prieštaravimų nebuvimas.

5. Tikslams pasiekti reikalingų išteklių nustatymas.

6. Tikslų, įskaitant galimus pereinamojo laikotarpio tikslus, formulavimas ir laikotarpis jiems pasiekti.

7. Rodiklių, skirtų pažangai stebėti ir padėti priimti valdymo sprendimus siekiant tikslų įgyvendinimo, nustatymas.

8. Prireikus – atskaitos taškų (tikslinių ir ribinių) nustatymas.

9. Nustatant tikslus tinkamai atsižvelgiama į socialines ir ekonomines reikmes.

10. Aplinkos apsaugos tikslų, su jais susijusių rodiklių ir ribinių bei tikslinių verčių, nustatytų atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, nagrinėjimas, siekiant įvertinti, ar įgyvendinus tikslus jūrų vandenų, esančių jūrų regione kuriame valstybės narės turi suverenumą arba jurisdikciją, būklė juos atitinka.

11. Tikslų suderinamumas su uždaviniais, kurių siekti Bendrija ir jos valstybės narės įsipareigojo pagal atitinkamus tarptautinius ir regioninius susitarimus, naudojant tuos, kurie yra svarbiausi atitinkamam jūrų regionui ar paregioniui, siekiant 1 straipsnyje nustatytų aplinkos apsaugos tikslų.

12. Parengus tikslų ir rodiklių rinkinį, jie turėtų būti nagrinėjami kartu atsižvelgiant į šios direktyvos 1 straipsnyje nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, siekiant įvertinti, ar įgyvendinus tikslus jūrų aplinkos būklė juos atitiktų.

1. Poreikis teikti informaciją, skirtą aplinkos būklei įvertinti ir nustatyti, kokia pažanga padaryta ir kokią pažangą dar reikia padaryti siekiant geros aplinkos būklės pagal III priedą ir kriterijus bei metodikos standartus, kurie turi būti apibrėžti pagal 9 straipsnio 3 dalį.

2. Poreikis užtikrinti informacijos rengimą, kad būtų galima nustatyti 10 straipsnyje numatytų aplinkos apsaugos tikslų tinkamus rodiklius.

3. Poreikis užtikrinti informacijos rengimą, kad būtų galima įvertinti 13 straipsnyje nurodytų priemonių poveikį.

4. Poreikis į programas įtraukti veiklą, padedančią nustatyti pokyčio priežastį ir todėl – galimas korekcines priemones, kurių reikėtų imtis siekiant atkurti gerą aplinkos būklę, nustačius nukrypimus nuo siekiamos būklės.

5. Poreikis teikti informaciją apie cheminius teršalus žmonių maistui skirtose rūšyse komercinės žvejybos zonose.

6. Poreikis įtraukti veiklą, skirtą patvirtinti, kad korekcinės priemonės duoda pageidaujamus pokyčius, o ne nepageidaujamą šalutinį poveikį.

7. Poreikis kaupti informaciją apie atskirus jūrų regionus ar paregionius pagal 4 straipsnį.

8. Poreikis užtikrinti vertinimo požiūrių ir metodų palyginamumą jūrų regionuose ir (arba) paregioniuose ir tarp jų.

9. Poreikis parengti technines specifikacijas ir standartizuotus metodus, skirtus stebėsenai Bendrijos lygiu, kad būtų galima palyginti informaciją.

10. Poreikis kiek įmanoma labiau užtikrinti esamų regioniniu ir tarptautiniu lygiu parengtų programų suderinamumą, siekiant skatinti šių programų nuoseklumą ir išvengti veiklos dubliavimo, naudojant tas stebėsenos gaires, kurios yra svarbiausios atitinkamam jūrų regionui ar paregioniui.

11. Poreikis į 8 straipsnyje numatytą pradinį įvertinimą įtraukti aplinkos sąlygų pagrindinių pokyčių įvertinimą bei, prireikus, naujus ir iškylančius klausimus.

12. Poreikis atliekant 8 straipsnyje numatytą pradinį įvertinimą nagrinėti atitinkamus III priede išvardytus aspektus, įskaitant jų natūralų kintamumą bei įvertinti tendencijas siekiant pagal 10 straipsnio 1 dalį nustatytų aplinkos apsaugos tikslų, prireikus panaudojant nustatytus rodiklius ir jų ribines arba tikslines vertes.

1. Poveikio kontrolė: valdymo priemonės, veikiančios leistiną žmogaus veiklos mastą.

2. Rezultatų kontrolė: valdymo priemonės, veikiančios leistiną ekosistemos komponento sutrikdymo laipsnį.

3. Pasiskirstymo laiko ir erdvės atžvilgiu kontrolė: valdymo priemonės, kurios veikia tai, kur ir kada leidžiama vykdyti veiklą.

4. Valdymo koordinavimo priemonės: priemonės, skirtos valdymo koordinavimui užtikrinti.

5. Priemonės jūrų taršos atsekamumui (jei tai įmanoma) gerinti.

6. Ekonominės skatinimo priemonės: valdymo priemonės, dėl kurių besinaudojantiems jūrų ekosistemomis yra ekonomiškai naudinga veikti taip, kad padėtų pasiekti geros aplinkos būklės tikslą.

7. Padarinių sušvelninimo ir atkūrimo priemonės: valdymo priemonės, kuriomis žmogaus veikla orientuojama atkurti pažeistus jūrų ekosistemų komponentus.

8. Ryšiai, suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir visuomenės informuotumo didinimas.