I SKYRIUS

a) apsaugoti ir išsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir, jei įmanoma, atkurti jūrų ekosistemas teritorijose, kuriose ši aplinka neigiamai paveikta;

b) užkirsti kelią patekimui į jūrų aplinką ir jį mažinti, siekiant palaipsniui mažinti taršą, kaip apibrėžta 3 straipsnio 8 dalyje, jog būtų užtikrinta, kad jūrų biologinei įvairovei, jūrų ekosistemoms, žmogaus sveikatai ar teisėtam naudojimuisi jūromis nebūtų poveikio ar didelės rizikos.

1) jūrų vandenys – tai:

a) vandenys, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas, jūros pusėje nuo pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių vandenų plotis, besitęsiantys iki toliausios ribos tos teritorijos, kuri priklauso valstybių narių jurisdikcijai ir (arba) kurioje ji vykdo jurisdikciją pagal UNCLOS, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų šalių ir teritorijų, bei Prancūzijos užjūrio departamentų ir kolektyvinių darinių; ir

b) pakrančių vandenys, kaip apibrėžiama Direktyvoje 2000/60/EB, jų dugnas ir po juo esantis gruntas, įtraukiami tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečiais jūrų aplinkos apsaugos elementais, kuriems nėra taikoma minėtoji direktyva arba kiti Bendrijos teisės aktai;

2) jūrų regionas – 4 straipsnyje nurodytas jūrų regionas. Jūrų regionai ir jų paregioniai paskirti siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą ir yra nustatyti atsižvelgiant į hidrologinius, okeanografinius ir biogeografinius bruožus;

3) jūrų strategija – strategija, kurią reikia parengti kiekvienam atitinkamam jūrų regionui ar paregioniui ir jame įgyvendinti, kaip nustatyta 5 straipsnyje;

4) aplinkos būklė – bendra jūrų vandenų aplinkos būklė, atsižvelgiant į juos sudarančių jūrų ekosistemų struktūrą, funkciją ir procesus bei natūralius fiziografinius, geografinius, biologinius, geologinius ir klimato veiksnius bei fizines, akustines ir chemines sąlygas, taip pat susidariusias dėl žmogaus veiklos atitinkamoje teritorijoje ar už jos ribų;

5) gera aplinkos būklė – jūros vandenų aplinkos būklė, kai tie vandenys sudaro ekologiniu požiūriu įvairius ir dinamiškus vandenynus bei jūras, kurie yra švarūs, sveiki ir produktyvūs jiems būdingomis sąlygomis, o jūrų aplinkos naudojimas neperžengia tausaus naudojimo lygio, ir tokiu būdu išsaugomas potencialas ja naudotis dabartinėms ir būsimoms kartoms, t. y.:

a) sudėtinių jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir procesai, kartu su susijusiais fiziografiniais, geografiniais, geologiniais ir klimato veiksniais sudaro sąlygas pilnaverčiam tų ekosistemų funkcionavimui ir palaiko jų atsparumą žmogaus sukeltiems aplinkos pokyčiams. Jūrų rūšys ir buveinės yra apsaugotos, užkirstas kelias žmogaus sukeltam biologinės įvairovės nykimui, o įvairių biologinių komponentų funkcionavimas yra subalansuotas;

b) ekosistemų hidromorfologinės, fizinės ir cheminės savybės, įskaitant tas savybes, kurios yra susiformavusios dėl žmogaus veiklos atitinkamoje teritorijoje, palaiko pirmiau aprašytas ekosistemas. Antropogeninis medžiagų ir energijos, įskaitant triukšmą, patekimas į jūros aplinką nesukelia taršos poveikio.

6) kriterijai – saviti techniniai bruožai, glaudžiai susieti su kokybiniais deskriptoriais;

7) aplinkosaugos tikslas – kokybinis ar kiekybinis teiginys apie pageidautiną įvairių jūros vandenų komponentų būklę, pavojus ir poveikį šiems vandenims, atsižvelgiant į kiekvieno jūrų regiono ar paregionio aplinkosaugos tikslus. Aplinkosaugos tikslai nustatomi pagal 10 straipsnį;

8) tarša – dėl žmogaus veiklos kylantis tiesioginis arba netiesioginis medžiagų ar energijos, taip pat žmogaus sukeliamo jūrų povandeninio triukšmo patekimas į jūrų aplinką, kuris sukelia arba gali sukelti žalingą poveikį, pavyzdžiui, žalą gyviesiems ištekliams ir jūrų ekosistemoms, įskaitant biologinės įvairovės nykimą, pavojų žmogaus sveikatai, trukdžius jūrų veiklai, įskaitant žvejybą, turizmą ir poilsį bei kitą teisėtą naudojimąsi jūra, jūros vandens kokybės pablogėjimą naudojimui ir patogumų sumažėjimą arba apskirtai trukdžius tausiam jūrų prekių ir paslaugų naudojimui;

9) regioninis bendradarbiavimas – valstybių narių ir, kai įmanoma, tą patį jūrų regioną ar paregionį turinčių trečiųjų šalių bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, siekiant parengti ir įgyvendinti jūrų strategijas;

10) regioninė jūrų konvencija – bet kuri tarptautinė konvencija ar tarptautinis susitarimas kartu su jų valdančiaisiais organais, kurie įsteigti siekiant apsaugoti 4 straipsnyje nurodytų jūrų regionų jūrų aplinką, pavyzdžiui, Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos, Konvencija dėl Šiaurės Rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos ir Konvencija dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos.

a) Baltijos jūros;

b) Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno;

c) Viduržemio jūros;

d) Juodosios jūros.

a) Šiaurės Rytų Atlanto vandenyne:

i) Didžioji Šiaurės jūra, įskaitant Kategato ir Lamanšo sąsiaurius;

ii) Keltų jūros;

iii) Biskajos įlanka ir Pirėnų pakrantė;

iv) Atlanto vandenyne – Makaronezijos biogeografinis regionas, vandenys, supantys Azorų, Madeiros ir Kanarų salas;

b) Viduržemio jūroje:

i) Vakarų Viduržemio jūra;

ii) Adrijos jūra;

iii) Jonijos jūra ir Centrinė Viduržemio jūra;

iv) Egėjo-Levanto jūra.

a) parengimas:

i) atitinkamų vandenų dabartinės aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jų aplinkai pradinis įvertinimas, kuris turi būti baigtas iki 2012 m. liepos 15 d. pagal 8 straipsnį;

ii) atitinkamų vandenų geros aplinkos būklės nustatymas, kuris turi būti atliktas iki 2012 m. liepos 15 d. pagal 9 straipsnio 1 dalį;

iii) tam tikrų aplinkos apsaugos tikslų ir susijusių rodiklių nustatymas iki 2012 m. liepos 15 d. pagal 10 straipsnio 1 dalį;

iv) nuolatinio tikslų vertinimo ir atnaujinimo stebėsenos programos parengimas ir įgyvendinimas iki 2014 m. liepos 15 d. pagal 11 straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose nurodyta kitaip;

b) priemonių programos:

i) priemonių programos, skirtos gerai aplinkos būklei pasiekti ar išlaikyti, parengiamos vėliausiai iki 2015 m. pagal 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis;

ii) i punkte numatytos programos pradedamos įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2016 m. pagal 13 straipsnio 10 dalį.

a) atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie patikslintus terminus ir imasi atitinkamų veiksmų;

b) Komisijos prašoma apsvarstyti, ar teikti pagalbą valstybėms narėms, padidinusioms pastangas pagerinti jūrų aplinką, atitinkamą regioną padarant bandomuoju projektu.