13 straipsnis
Priemonių programos
1. Valstybės narės kiekvieno atitinkamo jūrų regiono ar paregionio atžvilgiu nustato priemones, kurių reikia imtis kad būtų pasiekta ar išlaikyta gera aplinkos būklė, kaip nustatyta pagal 9 straipsnio 1 dalį, joms priklausančiuose jūrų vandenyse.
Tos priemonės parengiamos remiantis pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu įvertinimu ir vadovaujantis pagal 10 straipsnio 1 dalį iškeltais aplinkos apsaugos tikslais bei atsižvelgiant į VI priede išvardytus priemonių tipus.
2. Valstybės narės pagal 1 dalį parengtas priemones įtraukia į priemonių programą, atsižvelgdamos į pagal Bendrijos teisės aktus, visų pirma pagal Direktyvą 2000/60/EB, 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (
1
) ir 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo (
2
), taip pat ir būsimus teisės aktus dėl aplinkos apsaugos kokybės standartų vandens politikos srityje, arba tarptautinius susitarimus.
3. Pagal 2 dalį rengdamos priemonių programą, valstybės narės deramai atsižvelgia į tvarų vystymąsi ir ypač į socialinį ir ekonominį numatytų priemonių poveikį. Valstybės narės, siekdamos pagelbėti 7 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai arba nurodytoms kompetentingoms institucijoms integruotai vykdyti savo uždavinius, gali nustatyti arba sukurti administracines sistemas, kad būtų galima iš tokios sąveikos turėti naudos.
Prieš įdiegdamos naujas priemones valstybės narės užtikrina, kad priemonės būtų ekonomiškos ir techniškai įmanomos, ir atlieka poveikio vertinimus, apimančius ir ekonominės naudos analizę.
4. Pagal šį straipsnį parengtos priemonių programos apima erdvės apsaugos priemones, kurios prisideda prie nuoseklių ir pavyzdinių saugomų jūrų teritorijų tinklų kūrimo, tinkamai apima sudėtinių ekosistemų įvairovę, pavyzdžiui, specialias saugomas teritorijas pagal Buveinių direktyvą, specialias saugomas teritorijas pagal Paukščių direktyvą, ir saugomas jūrų teritorijas, kaip yra susitarusios Bendrija ir atitinkamos valstybės narės pagal tarptautinius ar regioninius susitarimus, kurių šalimis jos yra.
5. Jei valstybės narės mano, kad žmogaus veiklos valdymas Bendrijos arba tarptautiniu lygmeniu gali turėti didelio poveikio jūrų aplinkai, ypač 4 dalyje minimose srityse, jos atskirai ar bendrai kreipiasi į atsakingą instituciją arba atitinkamą tarptautinę organizaciją siekdamos apsvarstyti ir galbūt patvirtinti priemones, kurios gali būti reikalingos norint pasiekti šios direktyvos tikslus, kad būtų galima išsaugoti ar, jei reikia, atkurti ekosistemų vientisumą, struktūrą ir veiklą.
6. Ne vėliau kaip 2013 m. valstybės narės kiekvieno jūrų regiono ar paregionio atžvilgiu viešai paskelbia atitinkamą informaciją apie aspektus, minimus 4 ir 5 dalyse.
7. Valstybės narės savo priemonių programose nurodo, kaip priemonės turi būti įgyvendinamos ir kaip jomis bus prisidedama prie pagal 10 straipsnio 1 dalį nustatytų aplinkos apsaugos tikslų pasiekimo.
8. Valstybės narės apsvarsto savo priemonių programų reikšmę vandenims, esantiems už joms priklausančių jūrų vandenų ribos, siekiant sumažinti žalos šiems vandenims pavojų ir padaryti teigiamą poveikį šiems vandenims.
9. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms apie savo priemonių programas per tris mėnesius nuo jų nustatymo.
10. Atsižvelgdamos į 16 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad programos būtų pradėtos vykdyti per vienerius metus nuo jų nustatymo.