+II PRIEDAS AKRONIMAI IR TERMINŲ ŽODYNĖLIS

II PRIEDAS AKRONIMAI IR TERMINŲ ŽODYNĖLIS

II PRIEDAS

AKRONIMAI IR TERMINŲ ŽODYNĖLIS

Šiame priede pateikiami visi ETAS vartojami akronimai (1 lentelė), taip pat visi ETAS apibrėžti terminai (2 lentelė).

1 lentelė.

Akronimai

1 ETAS	1 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Bendrieji reikalavimai“
2 ETAS	2 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Bendroji atskleistina informacija“
AMS	Automatinė matavimo sistema
Aplinkosauginio veiksmingumo lygis taikant GPGB	Aplinkosauginio veiksmingumo lygis taikant geriausius prieinamus gamybos būdus
AR	Atskleidimo reikalavimai
AWS	Organizacija „Alliance for Water Stewardship“
BAP	Bendrieji apskaitos principai
BĮK	Biologinės įvairovės konvencija
BP-1 AR	Atskleidimo reikalavimas „Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas“
BP-2 AR	Atskleidimo reikalavimas „Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas“
Btu	Britų terminis vienetas
CapEx	Kapitalo sąnaudos
CDDA	Bendroji nustatytųjų teritorijų duomenų bazė
CEN	Europos standartizacijos komitetas
CENELEC	Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas
CH4	Metanas
CICES	Bendroji tarptautinė ekosisteminių paslaugų klasifikacija
CO2	Anglies dioksidas
DEGURBA	Urbanizacijos laipsnis
DVT	Darnaus vystymosi tikslai
E1 ETAS	E1 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Klimato kaita“
E2 ETAS	E2 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Tarša“
E3 ETAS	E3 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Vandens ir jūrų ištekliai“
E4 ETAS	E4 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Biologinė įvairovė ir ekosistemos“
E5 ETAS	E5 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika“
EBI	Europos bankininkystės institucija
EBPO	Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
EEE	Europos ekonominė erdvė
EFRAG	Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė
EFRAG SRB	Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės Tvarumo ataskaitų teikimo valdyba
E-IPTR	Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras
EK	Europos Komisija
EMAS	Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema
ENS	Energinio naudingumo sertifikatas
EPI	Europos priežiūros institucijos
ES	Europos Sąjunga
ES ATLPS	Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema
ESMA	Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija
ETAS	Europos tvarumo atskaitomybės standartai
EWC	Europos darbo taryba
FPIC	Laisvas, išankstinis ir informacija grindžiamas sutikimas
FTE	Etato ekvivalentas
G1 ETAS	G1 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Verslo etika“
GJ	Gigadžaulis
GOV-1 AR	Atskleidimo reikalavimas „Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo“
GOV-2 AR	Atskleidimo reikalavimas „Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai“
GOV-3 AR	Atskleidimo reikalavimas „Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas“
GOV-4 AR	Atskleidimo reikalavimas „Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo“
GOV-5 AR	Atskleidimo reikalavimas „Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė“
GPGB	Geriausi prieinami gamybos būdai
GPGB informacinis dokumentas	Geriausių prieinamų gamybos būdų informacinis dokumentas
GRI	Pasaulinė atsiskaitymo iniciatyva
HFC	Hidrofluorangliavandeniliai
IPBES	Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platforma
IPCC	Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija
IRO-1 AR	Atskleidimo reikalavimas „Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“
IRO-2 AR	Atskleidimo reikalavimas „ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitas“
ISEAL	Tarptautinis socialinės ir aplinkosauginės akreditacijos ir ženklinimo aljansas
ISO	Tarptautinė standartizacijos organizacija
ISSB	Tarptautinių tvarumo standartų valdyba
Išmetamųjų teršalų kiekis taikant GPGB	Išmetamųjų teršalų kiekis taikant geriausius prieinamus gamybos būdus
IUCN	Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga
JT	Jungtinės Tautos
KD	Kietosios dalelės
Kg	kilogramas
KRR	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 757/2013 (1) (Kapitalo reikalavimų reglamentas)
LEAP	LEAP (santrumpa iš angliškų žodžių locate, evaluate, assess, prepare) metodas
LGBTQI	Lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, interseksualūs ir queer asmenys
MDR	Minimalus atskleidimo reikalavimas
MWh	Megavatvalandė
N2O	Diazoto oksidas
NACE klasifikatorius	Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių statistinis klasifikatorius
NF3	Azoto trifluoridas
NH3	Amoniakas
NOX	Azoto oksidai
NUTS	Bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius
NVO	Nevyriausybinės organizacijos
O3	Ozonas
OAM	Ozono sluoksnį ardanti medžiaga
OECM	Bendras Žemės klimato modelis
OKI	Oro kokybės indeksas
OpEX	Veiklos sąnaudos
PAV	Poveikio aplinkai vertinimas
PBĮT	Pagrindinė biologinės įvairovės teritorija
PBT	Patvari, bioakumuliacinė ir toksiška medžiaga
PCAF	Anglies dioksido apskaitos partnerystė finansų sektoriui
PCF	Perfluorangliavandeniliai
PITD	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (2) (Pramoninių išmetamų teršalų direktyva)
PMT	Patvari, mobili ir toksiška cheminė medžiaga
POT	Patvarieji organiniai teršalai
REACH	Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų reglamentas
RŽNP	Reikšmingos žalos nedarymo principas
S1 ETAS	S1 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Sava darbo jėga“
S2 ETAS	S2 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Vertės grandinės darbuotojai“
S3 ETAS	S3 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Paveikiamos bendruomenės“
S4 ETAS	S4 Europos tvarumo atskaitomybės standartas „Vartotojai ir galutiniai naudotojai“
SBM-1 AR	Atskleidimo reikalavimas „Padėtis rinkoje, strategija, verslo modelis (-iai) ir vertės grandinė“
SBM-2 AR	Atskleidimo reikalavimas „Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės“
SBM-3 AR	Atskleidimo reikalavimas „Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu (-iais)“
SBTi	Mokslu pagrįstų uždavinių iniciatyva
SBTN	Mokslu pagrįstų uždavinių tinklas
SCE	Europos kooperatinė bendrovė
SDM	Sektoriaus dekarbonizacijos metodika
SDPI	Darnaus vystymosi veiklos efektyvumo rodiklis
SE	Europos bendrovė
SEEA	Integruota aplinkos ir ekonominės apskaitos sistema
SEEA EA	Integruota aplinkos ir ekonominės apskaitos sistema. Ekosistemų apskaita
SOX	Sieros oksidai
sv	Svaras
SVHC	Labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga
ŠESD	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
TCFD	Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupė
TDO	Tarptautinė darbo organizacija
TFAS	Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai
TFIAR	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 (3) dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentas)
TFK	Tarptautinė finansų korporacija
TĮS	Techniniai įgyvendinimo standartai
TNFD	Su gamta susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupė
TR	Taikymo reikalavimai
UNEP	Jungtinių Tautų aplinkos programa
UNESCO	Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija
VAP	Visuotinio atšilimo potencialas
vPvB	Labai patvari ir didelės bioakumuliacijos cheminė medžiaga
vPvM	Labai patvari ir labai mobili cheminė medžiaga
WDPA	Pasaulinė saugomų teritorijų duomenų bazė
WRI	Pasaulio išteklių institutas
WWF	Pasaulio gamtos fondas
(1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1). (2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17). (3) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

2 lentelė.

ETAS apibrėžti terminai

Šioje lentelėje apibrėžiami terminai, vartotini rengiant tvarumo ataskaitas pagal ETAS.

Apibrėžtas terminas	Apibrėžtis
3 lygio kategorija	Viena iš 15-os išmetamo 3 lygio ŠESD kiekio rūšių, nustatytų ŠESD protokolo Įmonių standarte ir išsamiai aprašytų ŠESD protokolo leidinyje „Įmonių vertės grandinės (3 lygio) ŠESD apskaitos ir ataskaitų teikimo standartas“ (angl. „Corporate Value Chain ( Scope 3 ) Accounting and Reporting Standard“ (pritaikytas iš ŠESD protokolo „Įmonių vertės grandinės (3 lygio) ŠESD apskaitos ir ataskaitų teikimo standarto“ (2011 m. redakcija)). Įmonės, nusprendusios savo išmetamą 3 lygio ŠESD kiekį apskaityti pagal ISO 14064-1:2018 standarte pateiktas netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio kategorijas, gali taip pat remtis ISO 14064-1:2018 standarto 5.2.4 punkte apibrėžta kategorija (išskyrus su importuojama energija susijusį netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ).
Administraciniai, valdymo ir priežiūros organai	Įmonės valdymo organai, turintys aukščiausius sprendimų priėmimo įgaliojimus, įskaitant jų komitetus. Jeigu įmonės valdymo struktūroje administracinių, valdymo ar priežiūros organų narių nėra, į ją turėtų būti įtraukiamas vykdomasis direktorius ir, jei tokia pareigybė yra, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas. Kai kuriuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose valdymo sistemą sudaro dvi pakopos, kuriose priežiūra ir valdymas yra atskirti. Tokiais atvejais į administracinių, valdymo ir priežiūros organų apibrėžtį įtraukiamos abi pakopos.
Anglies dioksido (CO2) ekvivalentas (e)	Universalus matavimo vienetas, kuriuo nurodomas kiekvienų šiltnamio efektą sukeliančių dujų visuotinio atšilimo potencialas (VAP), išreikštas vieno anglies dioksido vieneto VAP. Įprastai jis naudojamas išmestam (arba išvengtam išmesti) įvairių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui įvertinti.
Anglies dioksido įsikainojimo sistema	Organizacinis susitarimas, pagal kurį įmonė priimdama strateginius ir veiklos sprendimus gali taikyti anglies dioksido kainas. Įmonės paprastai taiko dviejų rūšių anglies dioksido vidaus kainas. Pirmai rūšiai priklauso šešėlinė kaina – teorinė arba tariamoji suma, kurios įmonė netaiko, tačiau kuri gali būti naudojama vertinant ekonomines pasekmes arba kompromisus, kuriuos gali lemti, be kita ko, rizikos poveikis, naujos investicijos, projektų grynoji dabartinė vertė ir įvairių iniciatyvų nauda bei sąnaudos. Antroji rūšis – vidaus mokestis, t. y. anglies dioksido kaina, taikoma verslo veiklai, produkto linijai ar kitam verslo padaliniui pagal su juo susijusį išmetamą ŠESD kiekį (šie vidaus mokesčiai yra panašūs į įmonių vidaus sandorių kainodarą).
Anglies dioksido kreditas	Perleistina arba prekiautina priemonė, atitinkanti vienos metrinės CO2e tonos išmetamųjų teršalų sumažinimą arba absorbavimą ir išleidžiama bei tikrinama pagal pripažintus kokybės standartus.
Anglies dioksido vidaus kaina	Kaina, kurią įmonė naudoja vertindama investavimo, gamybos ir vartojimo modelių pokyčių, taip pat potencialios technologinės pažangos ir būsimų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo išlaidų finansinį poveikį.
Aplinkosauginio veiksmingumo lygis taikant geriausius prieinamus gamybos būdus	Aplinkosauginio veiksmingumo lygių intervalas, išskyrus išmetamųjų teršalų kiekius, gaunamas įprastomis eksploatacijos sąlygomis taikant GPGB arba jų derinį (1).
Atliekos	Medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (2).
Atliekų hierarchija	Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetinė tvarka (3): i. prevencija; ii. parengimas pakartotiniam naudojimui; iii. perdirbimas ; iv. kitas naudojimas, pvz., energijai iš atliekų gauti, ir v. šalinimas.
Atliekų naudojimas	Bet kokia operacija, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekų panaudojimas naudingu tikslu, pakeičiant jomis kitas medžiagas, kurios priešingu atveju būtų buvusios panaudotos konkrečiai funkcijai atlikti, arba atliekų parengimas tai funkcijai atlikti gamykloje ar visoje ekonomikoje (4).
Atliekų tvarkymas	Atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų priežiūra ir šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant tokio pobūdžio veiksmus, kurių imasi prekiautojas ar tarpininkas (5).
Atsinaujinančiosios medžiagos	Medžiagos, gautos iš išteklių, kurie greitai pasipildo dėl ekologinių ciklų arba žemės ūkio procesų, todėl šių ir kitų susijusių išteklių teikiamoms paslaugoms grėsmė nekyla ir jos išlieka kitai kartai.
Atsinaujinančiųjų išteklių energija	Atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šiluminė ir fotovoltinė) energija, geoterminė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, energija iš biomasės, sąvartynų dujų, nuotekų valymo įrenginių dujų ir biodujų (6).
Atsparumas klimato kaitai	Įmonės gebėjimas prisitaikyti prie klimato pokyčių ir prie įvykių raidos ar neapibrėžtumo, susijusio su klimato kaita. Atsparumas klimato kaitai apima gebėjimą valdyti su klimatu susijusį 1 lygio ŠESD išmetimą ir pasinaudoti su klimato kaita susijusiomis galimybėmis, įskaitant gebėjimą reaguoti į pertvarkos rizikas ir fizines rizikas ir prie jų prisitaikyti. Įmonės atsparumas klimato kaitai apima tiek strateginį, tiek operacinį jos atsparumą su klimatu susijusiems pokyčiams, įvykių raidai ar neapibrėžtumui, susijusiam su klimato kaita.
Biologinė įvairovė arba bioįvairovė	Visų šaltinių, įskaitant sausumos, jūrų ir kitų vandens ekosistemų bei ekologinių kompleksų, kuriems jie priklauso, gyvųjų organizmų įvairovė. Tai apima rūšies, tarprūšinę, biologinių bendrijų ir ekosistemų genetinių, fenotipinių, filogeninių ir funkcinių požymių variaciją, taip pat gausumo ir pasiskirstymo pokyčius laike ir erdvėje.
Biologinės įvairovės nykimas	Bet kurio biologinės įvairovės aspekto sumažėjimas (t. y. įvairovės genetiniu, rūšių ir ekosistemos lygmenimis) konkrečioje teritorijoje dėl nugaišimo (įskaitant išnykimą), sunaikinimo ar fizinio pašalinimo; biologinės įvairovės nykimas gali būti įvairaus masto – nuo visuotinio išnykimo iki populiacijų išnykimo – ir lemti bendros įvairovės sumažėjimą tuo pačiu mastu.
Biosferos arba ekologinis vientisumas	Ekosistemos gebėjimas palaikyti ir išlaikyti ekologinius procesus ir įvairią organizmų bendriją.
Buveinė	Vietovės pobūdis arba organizmo ar populiacijos natūrali gyvavimo vieta. Taip pat vartojama aplinkos požymių, kurių reikia konkrečiai rūšiai, arba jos ekologinės nišos reikšme.
Buveinių fragmentacija	Bendras terminas, kuriuo apibūdinami procesai, kai dėl buveinių nykimo vientisos buveinės suskyla į daugiau mažesnių plotelių, kurių bendras plotas yra mažesnis ir kurie vienas nuo kito atskirti nepanašių buveinių terpe. Buveinių fragmentacija gali vykti dėl natūralių procesų (pvz., miškų ir pievų gaisrų, potvynių) ir dėl žmogaus veiklos (miškų ir žemės ūkio veiklos, urbanizacijos).
Čiabuviai	Vienos tarptautiniu lygmeniu sutartos čiabuvių apibrėžties nėra. Praktiškai tarptautinės agentūros sutaria, kokios grupės gali būti laikomos čiabuviais, ir kaip tokioms joms turėtų būti taikoma speciali apsauga. Svarbus čiabuvių apibrėžimo kriterijus yra susijęs su jų sąsaja su tradicine vietove, kaip apibrėžta TDO konvencijos Nr. 169 1 straipsnyje, kuriame teigiama, kad konvencija taikoma: „a) gentimis gyvenančioms tautoms nepriklausomose šalyse, kurių socialinės, kultūrinės ir ekonominės sąlygos išskiria jas iš kitų nacionalinės bendruomenės sluoksnių ir kurių statusą visiškai arba iš dalies reglamentuoja jų pačių papročiai ar tradicijos arba specialūs įstatymai ar kiti teisės aktai; b) nepriklausomose šalyse gyvenančioms tautoms, kurios yra laikomos čiabuvių tautomis todėl, kad jas sudaro tos šalies arba geografinio regiono, kuriam ta šalis priklauso, gyventojų, gyvenusių joje (jame) užkariavimo, kolonizacijos arba dabartinių valstybės sienų nustatymo metu, palikuonys, kurie, nepaisant jų teisinio statuso, yra išlaikę tam tikras arba visas savo socialines, ekonomines, kultūrines ir politines institucijas“. TDO konvencijos Nr. 169 1 straipsnio 2 dalyje taip pat teigiama, kad: „[s]avęs identifikavimas kaip čiabuvių ar gentimis gyvenančių tautų turėtų būti laikomas vienu iš pagrindinių kriterijų nustatant grupes, kurioms taikomos šios Konvencijos nuostatos.“
Darbo užmokestis	Darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, išskyrus kintamuosius komponentus, kaip antai užmokestį už viršvalandžius ir pasiekimus, ir išskyrus išmokas dengiančias išlaidas, nebent tokios išmokos yra garantuotos.
Darbuotojų atstovai	Darbuotojų atstovai yra: i. profesinių sąjungų atstovai, t. y. atstovai, kuriuos pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką paskyrė arba išrinko profesinės sąjungos ar tokių sąjungų nariai; ii. deramai išrinkti atstovai, t. y. atstovai, kuriuos laisvai išrenka organizacijos darbuotojai, kurie nėra valdomi ar kontroliuojami darbdavio pagal nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių nuostatas ir kurių funkcijos neapima veiklos, kuri atitinkamoje šalyje pripažįstama išimtine profesinių sąjungų prerogatyva, ir kurių buvimu nesinaudojama siekiant pakenkti atitinkamų profesinių sąjungų ar jų atstovų pozicijai.
Deginimas	Kontroliuojamas atliekų deginimas aukštoje temperatūroje atgaunant energiją arba jos neatgaunant.
Degradacija arba nualinta ekosistema	Lėtinis žmogaus sukeltas poveikis , dėl kurio nyksta biologinė įvairovė ir suardoma ekosistemos struktūra, sandara ir funkcijos.
Dekarbonizacijos svertai	Susumuotos klimato kaitos švelninimo veiksmų rūšys, kaip antai energijos vartojimo efektyvumo didinimas, elektrifikacija, kuro rūšies pakeitimas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, produktų pakeitimas ir tiekimo grandinės dekarbonizacija, derančios su įmonės konkrečiais veiksmais.
►C2 Dėl technologinio susisaistymo išmetamas ŠESD kiekis ◄	ŠESD kiekio, kuris greičiausiai bus išmestas dėl įmonės pagrindinio turto ar produktų pardavimo per jų eksploatavimo laikotarpį, įvertis.
Deramas darbo užmokestis	Darbo užmokestis , leidžiantis patenkinti darbuotojo ir jo šeimos poreikius, atsižvelgiant į nacionalines ekonomines ir socialines sąlygas.
Didelį poveikį klimatui darantys sektoriai	Sektoriai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006 (7) I priedo A–H ir L sekcijose (apibrėžti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2022/1288 (8)).
Didelio vandens stygiaus teritorija	Regionai, kuriuose pagal Pasaulio išteklių instituto (angl. santrumpa WRI) parengtą Vandens rizikos atlasą „Aqueduct“ bendra imamo vandens procentinė dalis yra didelė (40–80 %) arba itin didelė (didesnė kaip 80 %). Taip pat žr. vandens trūkumas .
Dykumėjimas	Įvairių veiksnių, įskaitant klimato pokyčius ir žmogaus veiklą, nulemta žemės degradacija sausringose, pusiau sausringose ir sausose subtropinėse teritorijose. Dykumėjimas nereiškia natūralios esamų dykumų plėtros.
Dirvožemio degradacija	Dirvožemio gebėjimo teikti suinteresuotųjų subjektų vertinamas ekosistemines gėrybes ir paslaugas sumažėjimas.
Dirvožemio sandarinimas	Dirvožemio padengimas danga (pvz., keliu), dėl kurios jis tampa nepralaidus. Šis nepralaidumas gali daryti poveikį aplinkai, kaip aprašyta Komisijos reglamente (ES) 2018/2026 (9).
Dirvožemio tarša	Medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo sklidimas į dirvožemį dėl žmogaus veiklos – nepriklausomai nuo to, ar tas sklidimas vyksta įmonės gamybos veiklos vietoje, ar už jos ribų, ar dėl įmonės produktų ir (arba) paslaugų naudojimo, – galintis pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiajam turtui arba pakenkti aplinkos teikiamoms vertybėms ir kitokiam teisėtam naudojimuisi ja arba tam trukdyti (10). Dirvožemio teršalai apima neorganinius teršalus, patvariuosius organinius teršalus (POT), pesticidus, azoto ir fosforo junginius ir kt.
Dirvožemis	Viršutinis Žemės plutos sluoksnis, esantis tarp pamatinės uolienos ir paviršiaus. Dirvožemį sudaro mineralinės dalelės, organinė medžiaga, vanduo, oras ir gyvi organizmai (11).
Diskriminacija	Diskriminacija gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Tiesioginė diskriminacija stebima tada, kai vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos, palyginti su sąlygomis, kurios buvo ar būtų sudarytos kitiems panašioje situacijoje esantiems asmenims, o to priežastis yra konkreti prie draudžiamų pagrindų priskiriama jo turima savybė. Netiesioginė diskriminacija stebima tada, kai dėl akivaizdžiai neutralios taisyklės tokias pačias savybes turintis asmuo ar grupė atsiduria nepalankioje padėtyje. Turi būti parodyta, kad, palyginus su kita grupe, priėmus sprendimą grupė atsiduria nepalankioje padėtyje.
Dvejopas reikšmingumas	Dvejopą reikšmingumą sudaro du aspektai: poveikio reikšmingumas ir finansinis reikšmingumas . Tvarumo klausimas atitinka dvejopo reikšmingumo kriterijų, jei jis yra reikšmingas poveikio požiūriu arba finansiniu požiūriu, arba abiem šiais požiūriais.
Ekologinis slenkstis	Momentas, kai palyginti nedidelis išorės sąlygų pokytis lemia sparčius ekosistemos pokyčius. Kai ekologinis slenkstis peržengiamas, ekosistemos savaiminio atsparumo gali nebepakakti, kad ji grįžtų į savo ankstesnę būklę.
Ekosistema (-os)	Dinamiška augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų bendrijų ir jų negyvosios aplinkos visuma, sąveikaujanti kaip funkcinis vienetas. Ekosistemų tipologija pateikiama Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) pasaulinėje ekosistemų tipologijoje 2.0.
Ekosisteminės paslaugos	Ekosistemų įnašas į naudą, kuri naudojama ekonominėje ir kitoje žmogaus veikloje, ir atitinkamai iš ekosistemų žmonių gaunama nauda. Tūkstantmečio ekosistemų vertinime ekosisteminės paslaugos suskirstytos į palaikymo, reguliacines, aprūpinimo ir kultūrines. Ekosisteminių paslaugų tipai suklasifikuoti Bendrajame tarptautiniame ekosisteminių paslaugų klasifikatoriuje (CICES).
Ekosistemos aprėptis	Ekosistemos turto dydis. Ekosistemos turtas yra tam tikro ekosistemų tipo, kuriam būdingas individualus biotinių ir abiotinių komponentų ir jų sąveikos derinys, erdvė kitų erdvių kontekste.
Ekosistemos atkūrimas	Visa tyčinė veikla, kuria inicijuojamas arba paspartinamas nualintos ekosistemos atsigavimas.
ES geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informaciniai dokumentai	Dokumentas, parengtas remiantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (12) dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį apsikeista informacija, kuris skirtas apibrėžtai veiklai ir kuriame visų pirma aprašomi taikomi gamybos būdai, esami išmetamų teršalų ir energijos suvartojimo kiekiai, gamybos būdai, svarstyti nustatant GPGB, taip pat GPGB išvados ir visi nauji gamybos būdai, skiriant ypatingą dėmesį Direktyvos 2010/75/ES III priede išvardytiems kriterijams.
Esamas finansinis poveikis	Einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu stebimas ir pirminėse finansinėse ataskaitose pripažįstamas finansinis poveikis.
Finansinis poveikis	Įmonės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus veikiančių rizikų ir galimybių poveikis trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu.
Finansinis reikšmingumas	Tvarumo klausimas yra reikšmingas finansiniu požiūriu, jeigu dėl jo įmonei atsiranda rizikų arba galimybių, trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu veikiančių (arba, pagrįstai tikėtina, galėsiančių paveikti) įmonės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus, pinigų srautus, galimybę gauti finansavimą arba kapitalo kainą.
Fizinė rizika	Viso pasaulio ekonominė veikla priklauso nuo Žemės sistemų veikimo, pavyzdžiui, stabilaus klimato, ir nuo ekosisteminių paslaugų, pavyzdžiui, biomasės (žaliavų) tiekimo. Su gamta susijusios fizinės rizikos yra tiesioginis organizacijos priklausomybės nuo gamtos padarinys. Fizinės rizikos kyla, kai gamtos sistemos atsiduria pavojuje – dėl klimato įvykių poveikio (pvz., dėl tokių ekstremalių meteorologinių reiškinių kaip sausra), geologinių įvykių (pvz., dėl tokių seisminių įvykių kaip žemės drebėjimas), ekosistemos pusiausvyrą, pvz., dirvožemio kokybę ar jūros ekologiją, paveikiančių įvykių ar pokyčių, dėl kurių padaromas poveikis ekosisteminėms paslaugoms, nuo kurių priklauso organizacijos. Jos gali būti ūmios, lėtinės arba abiejų rūšių kartu. Su gamta susijusios fizinės rizikos kyla dėl biotinių (gyvosios gamtos) ir abiotinių (negyvosios gamtos) sąlygų, palaikančių sveikas, funkcionuojančias ekosistemas, pokyčių. Fizinės rizikos paprastai yra susijusios su konkrečia vieta. Su gamta susijusios fizinės rizikos dažnai siejamos su fizinėmis rizikomis, susijusiomis su klimatu.
Galimybės	Teigiamą finansinį poveikį turinčios su tvarumu susijusios galimybės.
Galutiniai naudotojai	Asmenys, kurie galiausiai naudoja arba kuriems skirtas galiausiai naudoti konkretus produktas ar paslauga.
Gamtos ištekliai	Gamtoje randami gamtos ištekliai (žaliavos), kurie gali būti naudojami ekonominei gamybai arba suvartojami.
Gamtos procesais pagrįsti sprendimai	Veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti, išsaugoti, atkurti, tvariai naudoti ir valdyti natūralias ar modifikuotas sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemas, kuriais veiksmingai ir adaptyviai sprendžiami socialiniai, ekonominiai ir aplinkosaugos uždaviniai, kartu užtikrinant žmonių gerovę, ekosistemines paslaugas, atsparumą ir naudą biologinei įvairovei.
Gėlas vanduo	Požeminis vanduo ir paviršinis vanduo, kurio vidutinis metinis druskingumas yra < 0,5 ‰ (t. y. Vandens pagrindų direktyvos II priede nurodyta riba).
Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB) (13)	Veiksmingiausia ir pažangiausia veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri nurodo, ar tam tikras gamybos būdas praktiškai gali būti pagrindu nustatant išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kitas leidimo sąlygas, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – mažinti teršalų išmetimą ir jų poveikį visai aplinkai: i. gamybos būdai – ir naudojama technologija, ir įrenginio projektavimo, statybos, priežiūros, eksploatavimo ir uždarymo būdas; ii. prieinami gamybos būdai – gamybos būdai, išplėtoti taip, kad juos būtų galima taikyti atitinkamame pramonės sektoriuje esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į jų sąnaudas ir privalumus, nepaisant to, ar tie gamybos būdai taikomi ar kuriami konkrečioje valstybėje narėje, jei jie yra pagrįstai prieinami veiklos vykdytojui, ir iii. geriausi – veiksmingiausi siekiant aukšto bendro aplinkos apsaugos lygio.
Gresiančios išnykti rūšys	Nykstančios rūšys, įskaitant florą ir fauną, įtrauktos į Europos raudonąją knygą arba IUCN raudonąją knygą, nurodytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 II priedo 7 skirsnyje.
Į(si)gyta elektros energija, šiluma, garas ar vėsuma	Elektros energija, šiluma, garas ar vėsuma, kurią įmonė gauna iš trečiosios šalies. Sąvoka „įgyta“ atspindi aplinkybes, kai įmonė negali pirkti elektros energijos tiesiogiai (pvz., ji nuomojasi pastatą), bet elektra yra tiekiama į įmonės objektą vartoti.
Ilgaamžiškumas	Suprojektuotas orientuojantis į patvarumą ir techninę priežiūrą, taip skatinant praktiškai naudoti ilgiau, nei numatyta pagal pramonės standartą, tokiu mastu ir būdu, kad pasibaigus funkciniam gyvavimo ciklui nekiltų sunkumų tvarkyti pagal žiediškumo principus.
Imamas vanduo	Visas vanduo, kuris per ataskaitinį laikotarpį iš visų šaltinių paimamas į įmonės ribas visoms jos reikmėms.
Įmonės kultūra	Įmonės kultūra yra tikslų išreiškimas per vertybes ir įsitikinimus. Ja vadovaudamasi įmonė vykdo veiklą, remdamasi bendromis prielaidomis ir grupės normomis, kaip antai vertybių ar misijų aprašais arba elgesio kodeksu.
Incidentas	Įmonės arba kompetentingų institucijų per oficialų procesą užregistruotas teisinis veiksmas ar skundas arba įmonės pagal nustatytas procedūras nustatytas reikalavimų nesilaikymo atvejis. Nustatytos reikalavimų nesilaikymo atvejų nustatymo procedūros gali apimti valdymo sistemų auditą, oficialias stebėsenos programas arba skundų teikimo mechanizmus.
Invazinės arba svetimos rūšys	Rūšys, kurių introdukcija ir (arba) plitimas dėl žmogaus veiksmų už jų natūralaus paplitimo arealo ribų kelia grėsmę biologinei įvairovei, apsirūpinimui maistu, žmonių sveikatai ir gerovei. „Svetima“ reiškia, kad rūšis introdukuota už jos natūralaus paplitimo arealo ribų („svetimos“ sinonimai – „egzotinė“, „nevietinė“). „Invazinė“ reiškia „linkusi plėstis į ekosistemas, į kurias ji buvo introdukuota, ir jas keisti“. Taigi rūšis gali būti svetima, bet neinvazinė, o vietinė regiono rūšis gali išplisti ir tapti invazinė net ir nebūdama svetima.
Įrenginys	Stacionarus techninis vienetas, kuriame vykdoma vienos ar kelių rūšių veikla, galinti turėti įtakos ŠESD išmetimui ir taršai.
Įslaptinta informacija	ES įslaptinta informacija, apibrėžta Tarybos sprendime 2013/488/ES (14) dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių, arba vienos iš valstybių narių įslaptinta ir pažymėta pagal to Tarybos sprendimo B priedėlį.
Iškastinis kuras	Neatsinaujinantieji angliniai energijos ištekliai, pavyzdžiui, kietasis kuras, gamtinės dujos ir nafta.
Išleidimas	Nuotekų išleidimas – vandens kiekis (m3) arba medžiagos kiekis (kg BDS per dieną arba pan.), išleistas arba nutekėjęs į vandens telkinį iš sutelktosios arba pasklidosios taršos šaltinio. Išleidžiamos nuotekos – išvalytos nuotekos, išleidžiamos iš nuotekų valymo įrenginio.
Išleidžiamas vanduo	Nuotekų ir kito vandens, išleidžiamo iš organizacijos ribų į paviršinius ar požeminius vandenis arba perduodamo trečiosioms šalims per ataskaitinį laikotarpį, bendras kiekis.
Išmetamas 1 lygio ŠESD kiekis	Tiesiogiai iš įmonei nuosavybės teise priklausančių ar jos kontroliuojamų šaltinių išmetamas ŠESD kiekis.
Išmetamas 2 lygio ŠESD kiekis	Netiesiogiai – gaminant į(si)gyjamą elektros energiją, garą, šilumą ar vėsumą, kuriuos suvartoja įmonė, – išmetamas ŠESD kiekis.
Išmetamas 3 lygio ŠESD kiekis	Visas netiesiogiai ataskaitą teikiančios įmonės vertės grandinėje, įskaitant pradinę ir galutinę grandis, išmetamas ŠESD kiekis (neįtrauktas į išmetamą 2 lygio ŠESD kiekį). Išmetamas 3 lygio ŠESD kiekis gali būti suskirstytas į 3 lygio kategorijas.
Išmetamo ŠESD kiekio mažinimas	Įmonės 1, 2, 3 lygio arba viso išmesto ŠESD kiekio sumažėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniais metais išmestu kiekiu. Išmetamas ŠESD kiekis gali sumažėti, be kita ko, dėl efektyvaus energijos vartojimo, elektrifikacijos, tiekėjų dekarbonizacijos, elektros energijos derinio dekarbonizacijos, tvarių gaminių kūrimo ar pasikeitusios ataskaitos apimties ar veiklos (pvz., veiklos ranga, sumažinti pajėgumai) – su sąlyga, kad šis sumažinimas įgyvendinamas pačios įmonės operacijose ir vertės grandinės pradinėje bei galutinėje grandyse. Absorbuotas ir išvengtas išmesti ŠESD kiekis išmetamo ŠESD kiekio sumažinimu nelaikomi.
Išmetamųjų teršalų kiekis taikant geriausius prieinamus gamybos būdus	Išmetamųjų teršalų kiekių, susidarančių įprastomis eksploatacijos sąlygomis taikant GPGB išvadose aprašytus geriausius prieinamus gamybos būdus arba geriausių prieinamų gamybos būdų derinius, išreikštų vidurkiais per tam tikrą laikotarpį, intervalas nurodytomis norminėmis sąlygomis, t. y. išmetamųjų teršalų kiekis, siejamas su GPGB.
Ištaisymas	Kova su neigiamu poveikiu arba jo ištaisymas Pavyzdžiai: atsiprašymas, finansinė ar nefinansinė kompensacija, žalos prevencija taikant draudimus ar nepasikartojimo garantijas, baudžiamosios sankcijos (baudžiamosios arba administracinės, kaip antai baudos), restitucija, atkūrimas, reabilitacija.
Išteklių išvediniai	Įmonės objektus paliekantys ištekliai.
Išteklių įvediniai	Į įmonės objektus patenkantys ištekliai.
Išteklių naudojimo optimizavimas	Medžiagų ir produktų projektavimas, gamyba ir platinimas, kuriais siekiama, kad jie būtų ilgiau naudojami aukščiausios vertės. Išteklių naudojimo optimizavimo būdai yra, pavyzdžiui, ekologinis projektavimas ir į ilgaamžiškumą orientuotas projektavimas, taisymas, pakartotinis naudojimas, paskirties keitimas, išardymas ir perdarymas.
Išteklių regeneravimas	Gamtinių sistemų gebėjimo atsinaujinti skatinimas siekiant vėl suaktyvinti dėl žmogaus veiksmų ar pereikvojimo pažeistus ekologinius procesus.
Išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB)	Dokumentas, į kurį įtrauktos GPGB informacinio dokumento dalys, kuriose išdėstomos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių, nurodomi išmetamųjų teršalų kiekiai taikant geriausius prieinamus gamybos būdus, aplinkosauginio veiksmingumo lygiai taikant geriausius prieinamus gamybos būdus, būtiniausias aplinkosaugos vadybos sistemos turinys, įskaitant su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamus lyginamuosius indeksus, susijusi stebėsena, susiję suvartojimo lygiai ir, kai tinkama, atitinkamos vietos atkūrimo priemonės (15).
Jūrų ištekliai	Jūrose ir vandenynuose aptinkami biologiniai ir nebiologiniai ištekliai, pavyzdžiui, giliavandeniai mineraliniai ištekliai, žvyrai, jūros gėrybės ir kt.
Kyšininkavimas	Nesąžiningas kitų asmenų įtikinimas veikti jūsų naudai, dovanojant jiems pinigų ar suteikiant kitokią paskatą.
Klimato kaitos švelninimas	Procesas, kuriuo mažinamas išmetamas ŠESD kiekis ir vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimas apribojamas iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime.
Kolektyvinės derybos	Visos derybos tarp darbdavio, darbdavių grupės arba vienos ar kelių darbdavių organizacijų ir vienos ar kelių profesinių sąjungų arba, jei jų nėra, darbuotojų atstovų, kuriuos darbuotojai tinkamai išrinko ir įgaliojo pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriomis siekiama: i. nustatyti darbo sąlygas ir įdarbinimo sąlygas ir (arba) ii. sureguliuoti darbdavių ir darbuotojų santykius, ir (arba) sureguliuoti darbdavių ar jų organizacijų ir darbuotojų organizacijos ar darbuotojų organizacijų santykius.
Korupcija	Piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais siekiant asmeninės naudos, kurį gali kurstyti asmenys arba organizacijos. Korupcija apima tokią praktiką kaip kyšis už viešąją paslaugą, sukčiavimas, turto prievartavimas, slapti susitarimai ir pinigų plovimas. Ji taip pat apima bet kokios dovanos, paskolos, mokesčio, atlygio ar kitokios naudos siūlymą bet kuriam asmeniui arba gavimą iš jo, kaip paskatos daryti nesąžiningus, neteisėtus veiksmus arba piktnaudžiauti pasitikėjimu įmonei vykdant veiklą. Tai gali būti išmokos pinigais arba natūra, kaip antai nemokamos prekės, dovanos ir atostogos, arba specialios asmeninės paslaugos, teikiamos nesąžiningo pranašumo tikslu arba dėl kurių gali atsirasti moralinis spaudimas tokį pranašumą gauti.
Labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga (SVHC)	Medžiaga, atitinkanti Reglamento (EB) 1907/2006 (REACH) 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir nustatyta pagal to reglamento 59 straipsnio 1 dalį.
Laisvas, išankstinis ir informacija grindžiamas sutikimas	Čiabuvių teisės savarankiškai nusistatyti politinius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius prioritetus apraiška. Jį sudaro trijų tarpusavyje susijusių čiabuvių teisių visuma: teisės, kad su jais būtų konsultuojamasi; teisės dalyvauti ir teisės į savo žemes, teritorijas ir išteklius. Laisvas, išankstinis ir informacija grindžiamas sutikimas susijęs su čiabuviais ir pripažįstamas pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, visų pirma Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP).
Lygios galimybės	Lygios ir nediskriminacinės galimybės asmenims naudotis švietimo, mokymo, įsidarbinimo ir karjeros raidos galimybėmis ir naudotis galia neatsiduriant nepalankioje padėtyje remiantis tokiais kriterijais kaip lytis, rasinė ar etninė kilmė, pilietybė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius arba seksualinė orientacija.
Lobistinė veikla	Veikla, vykdoma siekiant daryti įtaką vyriausybių, valdžios institucijų, reguliavimo institucijų, Europos Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų arba standartus nustatančių subjektų politikos ar teisės aktų rengimui ar įgyvendinimui arba sprendimų priėmimo procesams. Tokia veikla yra, be kita ko (sąrašas nebaigtinis): i. posėdžių, konferencijų, renginių organizavimas arba dalyvavimas juose; ii. prisidėjimas prie viešų konsultacijų, klausymų ar kitų panašių iniciatyvų ir (arba) dalyvavimas juose; iii. komunikacijos kampanijų, platformų, tinklų, vietos lygmens iniciatyvų organizavimas; iv. politikos ir pozicijų dokumentų, nuomonės apklausų, tyrimų, atvirų laiškų, tiriamojo darbo rengimas ir (arba) užsakymas vykdant veiklą, kuriai taikomos į skaidrumo registro taisyklės.
Medžiaga	Bet koks cheminis elementas ir jo junginiai, išskyrus šias medžiagas: i. radioaktyviąsias medžiagas , apibrėžtas Tarybos direktyvos 96/29/Euratomas (16), nustatančios pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus, 1 straipsnyje; ii. genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/41/EB (17) dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo 2 straipsnio b punkte; iii. genetiškai modifikuotus organizmus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB (18) dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką 2 straipsnio 2 punkte (19).
Mėlynoji ekonomika	Mėlynąją ekonomiką sudaro visos su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis susijusios pramonės šakos ir sektoriai, nesvarbu, ar jie veiklą vykdo jūros aplinkoje (pvz., laivyba, žvejyba, energijos gamyba), ar sausumoje (pvz., uostai, laivų statyklos, sausumos akvakultūra ir dumblių gamyba, pakrančių turizmas).
Metinis bendras atlygis	Metinis bendras atlygis savai darbo jėgai apima algą, premijas, suteikiamas akcijas, suteikiamus pasirinkimo sandorius, ne nuosavybės paskatų plano kompensaciją, pensijos vertės pokyčius ir reikalavimų neatitinkančios atidėtos kompensacijos pajamas, suteiktas per metus.
Mikroplastikas	Maži, paprastai mažesni nei 5 mm, plastiko gabalėliai. Vis didesnis mikroplastikų kiekis aptinkamas aplinkoje, įskaitant jūras, taip pat maiste ir geriamajame vandenyje. Patekę į aplinką mikroplastikai biologiškai nesiskaido ir turi tendenciją kauptis, nebent jie yra specialiai sukurti taip, kad biologiškai skaidytųsi atviroje aplinkoje. Biologinis skaidumas yra sudėtingas reiškinys, ypač jūros aplinkoje. Didėja susirūpinimas dėl įvairiuose aplinkos komponentuose (kaip antai vandenyje) aptinkamų mikroplastikų, jų poveikio aplinkai ir potencialiai žmonių sveikatai.
Minimalus atskleidimo reikalavimas	Minimaliu atskleidimo reikalavimu nustatomas būtinas informacijos turinys, kurį įmonė įtraukia teikdama informaciją apie politiką, veiksmus, rodiklius ar uždavinius arba pagal ETAS nustatytą atskleidimo reikalavimą arba teikdama informaciją subjekto pagrindu.
Miškų naikinimas	Laikinas arba nuolatinis žmogaus sukeltas miško žemės pavertimas mišku neapaugusia žeme (20).
Mokymas	Įmonės įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama išlaikyti ir (arba) pagerinti įmonės savų darbuotojų įgūdžius ir žinias. Gali būti taikomos įvairios metodikos, kaip antai mokymas vietoje ir internetinis mokymas.
Neatsinaujinančiųjų išteklių energija	Energija, kurios negalima laikyti gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Neįgalieji	Asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie drauge su kitomis įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis.
Nepriklausomi valdybos nariai	Nepriklausomai sprendimus priimantys, išorės neveikiami ir interesų konfliktų neturintys valdybos nariai. Nepriklausomumas paprastai reiškia, kad sprendimai priimami objektyviai ir nevaržomai. Naudojant kaip matą, pagal kurį vertinama nepriklausomumo apraiška arba administracinių, valdymo ir priežiūros organų ar jų komitetų nevykdomųjų narių nepriklausomumas, laikoma, kad nėra susijusių interesų, pozicijos, ryšių ar santykių, kurie, vertinant protingos ir informuotos trečiosios šalies požiūriu, galėtų daryti netinkamą įtaką ar lemti šališkumą priimant sprendimus.
Nesamdomieji darbuotojai	Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie įmonės savos darbo jėgos, apima tiek atskirus rangovus, teikiančius įmonei darbo jėgą („savarankiškai dirbantys asmenys“), tiek asmenis, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla (NACE kodas N78).
Neskelbtina informacija	Neskelbtina informacija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/697 (21), kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas.
Netiesiogiai išmetamos ŠESD	Dėl įmonės veiklos išmetamos ŠESD, kurių išmetimas vyksta kitai įmonei priklausančiuose arba jos kontroliuojamuose šaltiniuose. Netiesiogiai išmetamos ŠESD apima ir 2 lygio išmetamas ŠESD, ir 3 lygio išmetamas ŠESD.
Nulinio grynojo kiekio uždavinys	►C2 Su visuomenės klimato tikslais suderinto nulinio grynojo kiekio uždavinio nustatymas įmonės lygmeniu reiškia, kad: i. visoje vertės grandinėje išmetamas ŠESD kiekis turi būti sumažintas tiek, kad būtų suderinamas su sumažinimu, kurio reikia pasauliniam nulinio grynojo kiekio uždaviniui pagal 1,5 °C scenarijų pasiekti; ir ii. viso likutinio išmetamo ŠESD kiekio (po to, kai ŠESD išmetimas sumažinamas maždaug 90–95 proc., atsižvelgiant į tai, kad tarp sektorių gali būti pagrįstų variacijų pagal jų pripažintas dekarbonizacijos trajektorijas) poveikis turi būti neutralizuotas nuolat absorbuojant lygiavertį CO2 kiekį. ◄
Numatomas finansinis poveikis	Finansinis poveikis, kuris neatitinka pripažinimo kriterijų, kad būtų įtrauktas į ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos straipsnių eilutes, ir kurio neaprėpia esamas finansinis poveikis.
Nuosėdos vandenyje ir dirvožemyje	Aplinkoje – vandenyje arba dirvožemyje – dėl įprastos veiklos arba incidentų, arba dėl šalinimo iš įmonių susikaupęs medžiagos kiekis, neatsižvelgiant į tai, ar toks kaupimasis vyksta įmonės gamybos vietoje, ar už jos ribų.
Nuotekos	Vanduo, kuris dėl jo kokybės, kiekio ar atsiradimo laiko neturi tiesioginės vertės tikslui, kuriam jis buvo naudojamas arba kuriam jis buvo pagamintas. Vieno naudotojo nuotekos gali būti kito naudotojo žaliava. Aušinimo vanduo nuotekomis nelaikomas.
Ozono sluoksnį ardančios medžiagos	Medžiagos , išvardytos Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų .
Pagrindinė biologinės įvairovės teritorija	Teritorijos, kurios labai prisideda prie pasaulinio biologinės įvairovės išlikimo sausumos, gėlo vandens ir jūrų ekosistemose. Teritorijos priskiriamos pasaulinėms pagrindinėms biologinės įvairovės teritorijoms, jei jos atitinka vieną ar daugiau iš 11 kriterijų, sugrupuotų į penkias kategorijas: biologinė įvairovė, kuriai kyla grėsmė; geografiškai apribota biologinė įvairovė; ekologinis vientisumas; biologiniai procesai ir nepakeičiamumas. Pasaulio pagrindinių biologinės įvairovės teritorijų duomenų bazę Pagrindinių biologinės įvairovės teritorijų partnerystės (angl. „KBA Partnership“) vardu tvarko organizacija „BirdLife International“.
Pakartotinis naudojimas	Operacija, kurios metu produktai ar sudėtinės dalys, kurie nėra atliekos, vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti. Tam gali būti atliekamas valymas arba nedidelis koregavimas, kad objektas būtų paruoštas tolesniam naudojimui be didelių pakeitimų.
Pakuotė	Iš bet kurios rūšies medžiagų padaryti gaminiai, skirti prekėms – nuo žaliavų iki perdirbtų produktų – izoliuoti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti, saugoti, transportuoti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui (22).
Patikimi įgaliotiniai	Asmenys, turintys pakankamai gilios bendravimo su paveikiamais suinteresuotaisiais subjektais iš tam tikro regiono ar aplinkos (pavyzdžiui, darbuotojomis moterimis ūkiuose, čiabuviais ar darbuotojais migrantais) patirties ir galintys jiems padėti veiksmingai perteikti jų tikėtinus susirūpinimą keliančius klausimus. Praktiškai tai gali būti plėtros ir žmogaus teisių NVO, tarptautinės profesinės sąjungos ir vietos pilietinė visuomenė, įskaitant religines organizacijas.
Patvirtintas incidentas (vaikų ar priverčiamasis darbas arba prekyba žmonėmis)	Su vaikų ar priverčiamuoju darbu arba prekyba žmonėmis susijęs incidentas, kuris buvo pripažintas pagrįstu. Patvirtinti incidentai neapima su vaikų ar priverčiamuoju darbu arba prekyba žmonėmis susijusių incidentų, kurie ataskaitiniu laikotarpiu dar yra tiriami.
Patvirtintas korupcijos ar kyšininkavimo incidentas	Korupcijos ar kyšininkavimo incidentas, kuris buvo pripažintas pagrįstu. Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai neapima korupcijos ar kyšininkavimo incidentų, kurie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar yra tiriami. Nustatyti, kad galimi nesilaikymo atvejai yra pagrįsti, gali įmonės atitikties užtikrinimo pareigūnas arba panašią funkciją atliekantis asmuo ar institucija. Kad pagrįstumą nustatytų teismas, nereikalaujama.
Paveikiamos bendruomenės	Asmenys arba grupė (-ės), gyvenantys ar dirbantys toje pačioje vietovėje, kuri buvo paveikta arba gali būti veikiama dėl ataskaitas teikiančios įmonės operacijų arba per jos vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis. Paveikiamos bendruomenės gali gyventi įmonės operacijų paveikiamose gretimose vietovėse (vietos bendruomenės) arba nutolusiose vietovėse. Paveikiamos bendruomenės apima faktiškai arba potencialiai paveikiamus čiabuvius.
Paviršinis vanduo	Vidaus vandenys, išskyrus požeminį vandenį; tarpiniai ir pakrančių vandenys, išskyrus tuos atvejus, kai kalbama apie cheminę sudėtį, nes tuomet į paviršinio vandens sąvoką įeina ir teritoriniai vandenys (23).
Pavojingosios atliekos	Atliekos, turinčios vieną ar daugiau pavojingų savybių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (24) dėl atliekų III priede.
Pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorija	Saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“, UNESCO pasaulio paveldo objektai ir pagrindinės biologinės įvairovės teritorijos, taip pat kitos saugomos teritorijos, nurodytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 (25) II priedo D priedėlyje.
Perdirbimas	Bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms.
Pertvarkos planas	Pertvarkos planas yra specialios rūšies veiksmų planas, įmonės priimtas dėl strateginio sprendimo ir skirtas: i. viešosios politikos tikslui ir (arba) ii. konkretaus subjekto veiksmų planui, kuriame išdėstomi uždaviniai ir veiksmai, susiję su pagrindiniu strateginiu sprendimu, svarbiu verslo modelio pakeitimu ir (arba) itin svarbiais veiksmais ir skirtais ištekliais.
Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti	Bendros įmonės strategijos dalis, kurioje nustatyti jos perėjimo prie mažesnio anglies dioksido kiekio ekonomikos uždaviniai, veiksmai ir ištekliai, įskaitant tokius veiksmus kaip jos išmetamo ŠESD kiekio mažinimas siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C ir neutralizuoti poveikį klimatui.
Pertvarkos rizikos	Rizikos, kylančios dėl organizacijos ar investuotojo strategijos ir valdymo nesuderinamumo su kintančia reguliavimo, politine ar visuomenės aplinka, kurioje jie veikia. Pertvarkos rizikas gali sukelti arba pakeisti pokyčiai, kuriais siekiama sustabdyti ir atitaisyti klimatui ar gamtai daromą žalą, kaip antai, vyriausybės priemonės, technologiniai proveržiai, rinkos pokyčiai, bylinėjimasis ir kintantys vartotojų prioritetai.
Planetos išgalės	Pagal šią koncepciją galima įvertinti saugią žmonijos gyvavimo erdvę, nesikertančią su Žemės sistemų veikimu. Kiekybiškai įvertinamas kiekvieno pagrindinio Žemės sistemos proceso slenkstis, kuris turėtų likti neperžengtas norint išvengti nepriimtinų pasaulinių aplinkos pokyčių.
Politika	Bendrųjų tikslų ir valdymo principų rinkinys ar sistema, kuriuos įmonė naudoja sprendimams priimti. Politika įgyvendinama įmonės strategija arba vadovybės sprendimai, susiję su reikšmingu tvarumo klausimu. Už kiekvieną politikos kryptį yra atsakingas nustatytas asmuo (asmenys), joje nustatyta jos taikymo sritis ir vienas ar daugiau tikslų (kai taikoma, susijusių su išmatuojamais uždaviniais). Politika tvirtinama ir peržiūrima pagal taikomas įmonės valdymo taisykles. Politika įgyvendinama vykdant veiksmus ar veiksmų planus.
Poveikio reikšmingumas	Tvarumo klausimas yra reikšmingas poveikio požiūriu, kai jis yra susijęs su įmonės reikšmingu faktiniu ar galimu, teigiamu ar neigiamu poveikiu žmonėms ar aplinkai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Vertinant poveikio požiūriu, reikšmingas tvarumo klausimas apima poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, be kita ko, per jos produktus ir paslaugas, taip pat per jos verslo santykius.
Poveikio veiksniai	Visi veiksniai, lemiantys gamtos, antropogeninio turto, gamtos teikiamos naudos žmonėms ir geros gyvenimo kokybės pokyčius. Tiesioginiai pokyčių veiksniai gali būti gamtiniai ir antropogeniniai. Jie daro gamtai tiesioginį fizinį (mechaninį, cheminį, akustinį, šviesos ir t. t.) ir elgseną keičiantį poveikį. Jie apima, inter alia, klimato kaitą, taršą, įvairų žemės naudojimo keitimą, invazines svetimas rūšis ir zoonozes, jos išteklių naudojimą. Netiesioginio poveikio veiksniai veikia nekoncentruotai keisdami ir veikdami tiesioginius veiksnius (darydami poveikį jų lygiui, krypčiai ar dažnumui), taip pat kitus netiesioginius veiksnius. Netiesioginių ir tiesioginių veiksnių sąveika sukuria skirtingas ryšių, savybių ir poveikio grandines, kurios gali skirtis pagal tipą, intensyvumą, trukmę ir atstumą. Šie ryšiai gali lemti įvairių rūšių šalutinį poveikį. Pasauliniai netiesioginiai veiksniai apima ekonominius, demografinius, valdymo, technologinius ir kultūrinius veiksnius. Ypatingas dėmesys skiriamas, be kita ko, tokiems netiesioginiams veiksniams kaip institucijų (oficialių ir neoficialių) vaidmuo ir gamybos, tiekimo bei vartojimo modelių poveikis gamtai, gamtos nauda žmonėms ir gerai gyvenimo kokybei.
Poveikis	Poveikis, kurį įmonė daro arba galėtų padaryti aplinkai ir žmonėms, įskaitant poveikį jų žmogaus teisėms, susijęs su jos pačios operacijomis ir vertės grandinės pradine ir galutine grandimis, įskaitant poveikį per jos produktus ir paslaugas, taip pat per jos verslo santykius. Poveikis gali būti faktinis arba galimas, neigiamas arba teigiamas, numatytas arba nenumatytas, atitaisomas arba neatitaisomas. Jis gali pasireikšti trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu. Poveikis rodo neigiamą arba teigiamą įmonės indėlį į darnų vystymąsi.
Požeminis vanduo	Visoks vanduo, kuris yra žemiau žemės paviršiaus drėgnoje zonoje ir tiesiogiai liečiasi su žemės paviršiumi ar podirviu (26).
Priekabiavimas	Situacija, kai pasireiškia nepageidaujamas elgesys, susijęs su vienu iš draudžiamų diskriminacijos pagrindų (pavyzdžiui, lytimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB (27) arba religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi arba seksualine orientacija pagal Tarybos direktyvą 2000/78/EB (28)), kurio tikslas yra pakenkti asmens orumui ir sukurti bauginančią, priešišką, menkinančią, žeminančią ar užgaulią aplinką arba kuris turi tokį poveikį.
Priklausomybė	Padėtis, kai vykdydama savo verslo procesus įmonė yra priklausoma nuo gamtos, žmogiškųjų ir (arba) socialinių išteklių.
Pripažinti anglies dioksido kreditams taikomi kokybės standartai	Anglies dioksido kreditams taikomi kokybės standartai, kuriuos gali patikrinti nepriklausomos trečiosios šalys, kurių reikalavimai ir projektų ataskaitos skelbiami viešai ir kuriais užtikrinamas bent papildomumas ir pastovumas, išvengiama dvigubos apskaitos ir nustatomos projekto išmetamo ŠESD ir absorbuojamo kiekio apskaičiavimo, stebėsenos ir tikrinimo taisyklės.
Prisitaikymas prie klimato kaitos	Prisitaikymo prie faktinės ir tikėtinos klimato kaitos ir jos poveikio procesas.
Priverčiamasis darbas	Bet koks darbas ar tarnyba, kurių iš bet kokio asmens išreikalaujama prievarta grasinant bausme ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia. Terminas taikomas visoms situacijoms, kuriose asmenys bet kokiomis priemonėmis priverčiami atlikti darbą, ir apima tiek tradicinę vergovę primenančią praktiką, tiek šiuolaikines prievartos formas, susijusias su išnaudojimu darbe, kurios gali apimti prekybą žmonėmis ir šiuolaikinę vergovę.
Produkto, komponento ar medžiagos patvarumas	Pagal paskirtį naudojamo produkto, komponento ar medžiagos savybė išlikti funkcionaliam ir tinkamam.
Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra	Patenkinama asmens profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra platesne prasme yra ne tik pusiausvyra tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo, atsižvelgiant į šeimos ar priežiūros pareigas, bet ir tarp darbui ir privačiam gyvenimui, neįskaitant šeimos pareigų, skiriamo laiko.
Registruotinas su darbu susiję sužalojimas ar sveikatos sutrikimas	Su darbu susijęs sužalojimas arba sveikatos sutrikimas, dėl kurio kyla bet kuris iš šių padarinių: i. mirtis, ne darbo dienos, ribotas gebėjimas dirbti ar perkėlimas į kitą darbą, medicininis gydymas, apimantis ne tik pirmąją pagalbą, ar sąmonės praradimas arba ii. gydytojo ar kito licencijuoto sveikatos priežiūros specialisto nustatytas sunkus sužalojimas ar sveikatos sutrikimas, net jei jis nelemia mirties, ne darbo dienų, ribotos galimybės dirbti ar perkėlimo į kitą darbą, medicininio gydymo, apimančio ne tik pirmąją pagalbą, arba sąmonės praradimo.
Reikšmingos galimybės	Teigiamą finansinį poveikį turinčios su tvarumu susijusios galimybės, trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu reikšmingai veikiančios (arba, pagrįstai tikėtina, galėsiančios paveikti) įmonės pinigų srautus, galimybę gauti finansavimą arba kapitalo sąnaudas.
Reikšmingos rizikos	Neigiamą finansinį poveikį turinčios su tvarumu susijusios rizikos, trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu reikšmingai veikiančios (arba, pagrįstai tikėtina, galėsiančios paveikti) įmonės pinigų srautus, galimybę gauti finansavimą arba kapitalo sąnaudas.
Reikšmingumas	Tvarumo klausimas yra reikšmingas, jeigu jis atitinka poveikio reikšmingumo ar finansinio reikšmingumo apibrėžtį arba abi apibrėžtis.
Rizikos	Neigiamą finansinį poveikį turinčios su tvarumu susijusios rizikos, kylančios dėl aplinkosaugos, socialinių ar valdymo klausimų ir trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu galinčios paveikti įmonės finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus, pinigų srautus, galimybę gauti finansavimą arba kapitalo kainą.
Rodikliai	Kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, kuriuos įmonė naudoja su tvarumu susijusios politikos įgyvendinimo veiksmingumui matuoti ir informacijai apie jį teikti, lyginant su jos uždaviniais laikui bėgant. Rodikliai taip pat padeda išmatuoti įmonės rezultatus, susijusius su paveikiamais asmenimis, aplinka ir įmone.
Samdomasis darbuotojas	Darbo santykiais pagal nacionalinę teisę ar praktiką su įmone susijęs asmuo.
Saugoma teritorija	Aiškiai apibrėžta geografinė erdvė, pripažinta, paskirta ir valdoma teisinėmis ar kitomis veiksmingomis priemonėmis taip, kad būtų užtikrintas ilgalaikis gamtos ir susijusių ekosisteminių paslaugų bei kultūros vertybių išsaugojimas.
Sava darbo jėga / savi darbuotojai	Samdomieji darbuotojai, su įmone susiję darbo santykiais („samdomieji darbuotojai“), ir nesamdomieji darbuotojai, kurie yra atskiri rangovai, įmonei teikiantys darbo jėgą („savarankiškai dirbantys asmenys“), arba asmenys, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla (NACE kodas N78).
Sąvartynas	Atliekų šalinimo vieta, kur atliekos dedamos ant žemės ar užkasamos į žemę (29).
Savitoji apkrova	Su pagaminto produkto masės vienetu išleistų teršalų masė. Savitoji apkrova leidžia palyginti įrenginių aplinkosauginį veiksmingumą neatsižvelgiant į skirtingas jų gamybos apimtis ir nepriklausomai nuo maišymo ar skiedimo (30).
Scenarijų analizė	Būsimų įvykių galimų rezultatų intervalo nustatymas ir vertinimas neapibrėžties sąlygomis.
Scenarijus	Tikėtinas galimų ateities pokyčių aprašas, grindžiamas darniu ir viduje nuosekliai naudojamu pagrindinių varomųjų jėgų (pvz., technologijų pokyčių, kainų) ir santykių prielaidų rinkiniu. Pažymėtina tai, kad scenarijai nėra nei predikcijos, nei prognozės, tačiau yra naudojami tam, kad būtų galima susidaryti pokyčių ir veiksmų pasekmių vaizdą.
Sisteminės rizikos	Rizikos, kylančios ne dėl atskirų dalių, o dėl visos sistemos žlugimo. Joms būdinga tai, kad netiesiogiai pasiekiami keli nedidelės svarbos kritiniai taškai ir įvyksta didelis lūžis, dėl kurio paeiliui kyla fizinės ir pertvarkos rizikos (plintantis neigiamas poveikis), nes vienas sutrikimas sukelia virtinę kitų, ir po tokio sukrėtimo sistema negali grįžti į pusiausvyrą. Pavyzdys – esminį vaidmenį ekosistemos bendruomenių struktūroje atliekančios pagrindinės rūšies, pavyzdžiui, jūrinės ūdros, išnykimas. Kai XX a. pradžioje jūrinės ūdros buvo medžiotos beveik iki išnykimo, pakrančių ekosistemos patyrė lūžį ir labai sumažėjo biomasė.
Skundų teikimo mechanizmas	Bet kokie standartizuoti valstybiniai ar nevalstybiniai, teisminiai ar neteisminiai procesai, kuriais naudodamiesi suinteresuotieji subjektai gali teikti skundus ir siekti poveikio ištaisymo. Valstybinių teisminių ir neteisminių skundų teikimo mechanizmų pavyzdžiai yra teismai, darbo tribunolai, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, nacionaliniai kontaktiniai punktai pagal EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, ombudsmeno tarnybos, vartotojų apsaugos agentūros, reguliavimo priežiūros institucijos ir vyriausybės valdomos skundų tarnybos. Nevalstybiniai skundų teikimo mechanizmai apima mechanizmus, kuriuos įmonė administruoja atskirai arba kartu su suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai veiklos lygmens skundų teikimo mechanizmus ir kolektyvines derybas, įskaitant kolektyvinių derybų metu nustatytus mechanizmus. Jie taip pat apima mechanizmus, kuriuos administruoja pramonės asociacijos, tarptautinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos arba įvairių suinteresuotųjų subjektų grupės. Veiklos lygmens skundų teikimo mechanizmus administruoja organizacija viena arba bendradarbiaudama su kitomis šalimis, ir jie yra tiesiogiai prieinami organizacijos suinteresuotiesiems subjektams . Jie leidžia anksti ir tiesiogiai nustatyti skundus ir į juos reaguoti, taip užkertant kelią žalos ir nusiskundimų eskalavimui. Jie taip pat suteikia svarbios grįžtamosios informacijos apie organizacijos išsamaus patikrinimo veiksmingumą iš tų, kuriems daromas tiesioginis poveikis. Pagal 31 JT pagrindinį principą veiksmingi skundų teikimo mechanizmai yra teisėti, prieinami, nuspėjami, teisingi, skaidrūs, suderinami su teisėmis ir yra nuolatinio mokymosi šaltinis. Be šių kriterijų, veiksmingi veiklos lygmens skundų teikimo mechanizmai taip pat grindžiami įtraukimu ir dialogu. Organizacijai gali būti sunkiau įvertinti skundų teikimo mechanizmų , kuriuose ji dalyvauja, veiksmingumą, palyginti su tais, kuriuos ji nustatė pati.
Socialinė apsauga	Priemonių, kuriomis siekiama sumažinti skurdą ir pažeidžiamumą ir užkirsti jiems kelią per visą gyvavimo ciklą, rinkinys.
Socialinis dialogas	Visų rūšių derybos, konsultacijos ar tiesiog keitimasis informacija tarp vyriausybių, darbdavių, jų organizacijų atstovų ir darbuotojų atstovų arba jų tarpusavio keitimasis informacija bendro intereso klausimais, susijusiais su ekonomine ir socialine politika. Tai gali būti trišalis procesas, kai vyriausybė yra oficiali dialogo šalis, arba tik darbuotojų atstovų ir vadovybės (arba profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų) dvišaliai santykiai.
Su darbu susiję pavojai	Su darbu susiję pavojai gali būti: i. fiziniai (pvz., radiacija, ekstremalios temperatūros, nuolatinis didelis triukšmas, ant grindų išsiliejusios medžiagos ar pavojų užkliūti keliantys daiktai, neapsaugotos mašinos, sugedusi elektros įranga); ii. ergonominiai (pvz., netinkamai pritaikytos darbo vietos ir kėdės, nepatogūs judesiai, vibracija); iii. cheminiai (pvz., kancerogenų, mutagenų, reprotoksinių medžiagų , tirpiklių, anglies monoksido ar pesticidų poveikis); iv. biologiniai (pvz., sąlytis su krauju ir kūno skysčiais, grybeliais, bakterijomis, virusais ar vabzdžių įkandimai); v. psichosocialiniai (pvz., žodinis užgauliojimas, priekabiavimas , patyčios); vi. susiję su darbo organizavimu (pvz., per didelis darbo krūvis, pamaininis darbas, ilgos darbo valandos, naktinis darbas, smurtas darbo vietoje).
Su darbu susijęs incidentas	Įvykis, kuris įvyksta dėl darbo arba atliekant darbą ir kuris gali būti arba yra sužeidimo ar sveikatos sutrikimo priežastis. Incidentai gali įvykti, pavyzdžiui, dėl elektros problemų, sprogimo, gaisro, išsiliejimo, apvirtimo, nuotėkio, ištekėjimo, lūžimo, trūkimo, skilimo, kontrolės praradimo, paslydimo, suklupimo ir kritimo, kūno judesių be įtampos, kūno judesių, patiriant įtampą ir (arba) sukeliančių įtampą, šoko, išgąsčio, smurto arba priekabiavimo (pvz., seksualinio priekabiavimo) darbe. Incidentas , dėl kurio patiriamas sužalojimas arba sutrinka sveikata, dažnai vadinamas nelaimingu atsitikimu. Incidentas , dėl kurio gali būti patiriamas sužalojimas arba sutrikti sveikata, tačiau taip neatsitinka, dažnai vadinamas vos neįvykusiu nelaimingu atsitikimu ar nelaimingu atsitikimu, kurio vos išvengta.
Su klimatu susijusi fizinė rizika (fizinė klimato kaitos rizika)	Dėl klimato kaitos kylančios rizikos , kurias gali išprovokuoti įvykiai (ūmios) arba ilgalaikiai klimato poslinkiai (lėtinės). Ūmias fizines rizikas sukelia tam tikri pavojai, visų pirma tokie su orais susiję įvykiai kaip audros, potvyniai, gaisrai ar karščio bangos. Lėtines fizines rizikas sukelia labiau ilgalaikiai klimato pokyčiai, kaip antai temperatūros pokyčiai ir jų lemiamas jūros lygio kilimas, vandens prieinamumo mažėjimas, biologinės įvairovės nykimas ir žemės bei dirvožemio našumo pokyčiai.
Su klimatu susijusi galimybė	Galimas teigiamas su klimato kaita susijęs poveikis įmonei. Pastangos sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti gali įmonėms atverti galimybių. Su klimatu susijusios galimybės varijuoja priklausomai nuo regiono, rinkos ir ūkio šakos, kurioje įmonė vykdo veiklą.
Su klimatu susijusios pertvarkos rizika	Rizikos, kylančios dėl perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Paprastai jos apima politikos rizikas, teisines rizikas, technologines rizikas, rinkos rizikas ir rizikas reputacijai.
Su tvarumu susijęs poveikis	Poveikis, kurį įmonė dėl savo veiklos arba verslo santykių daro arba galėtų padaryti aplinkai ir žmonėms, įskaitant poveikį jų žmogaus teisėms. Poveikis gali būti faktinis arba galimas, neigiamas arba teigiamas, trumpalaikis, vidutinio laikotarpio arba ilgalaikis, numatytas arba nenumatytas, atitaisomas arba neatitaisomas. Poveikis rodo neigiamą arba teigiamą įmonės indėlį į darnų vystymąsi.
Su tvarumu susijusios galimybės	Neapibrėžtieji aplinkos, socialiniai ar valdymo įvykiai arba sąlygos, kurie, jei įvyktų arba susidarytų, galėtų nulemti galimą reikšmingą teigiamą poveikį įmonės verslo modeliui arba strategijai, jos gebėjimui pasiekti savo tikslus, įgyvendinti uždavinius ir kurti vertę, taigi ir jos bei jos partnerių, su kuriais ji palaiko verslo santykius, sprendimus dėl tvarumo klausimų. Kaip ir bet kuri kita galimybė, su tvarumu susijusios galimybės vertinamos kaip poveikio dydžio ir pasireiškimo tikimybės derinys.
Su tvarumu susijusios rizikos	Neapibrėžtieji aplinkos, socialiniai ar valdymo įvykiai arba sąlygos, kurie, jei įvyktų arba susidarytų, galėtų nulemti galimą reikšmingą neigiamą poveikį įmonės verslo modeliui arba strategijai, jos gebėjimui pasiekti savo tikslus, įgyvendinti uždavinius ir kurti vertę, taigi ir jos bei jos partnerių, su kuriais ji palaiko verslo santykius, sprendimus dėl tvarumo klausimų. Kaip ir bet kurios kitos rizikos, su tvarumu susijusios rizikos yra poveikio dydžio ir pasireiškimo tikimybės derinys.
Suinteresuotieji subjektai	Subjektai, kurie gali paveikti įmonę arba būti jos paveikiami. Yra dvi suinteresuotųjų subjektų grupės: i. paveikiami suinteresuotieji subjektai – asmenys arba grupės, kurių interesus teigiamai arba neigiamai paveikia arba galėtų paveikti įmonės veikla ir jos tiesioginiai ir netiesioginiai verslo santykiai visoje vertės grandinėje , ir ii. tvarumo ataskaitų vartotojai – pagrindiniai bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojai (esami ir galimi investuotojai, skolintojai ir kiti kreditoriai, įskaitant turto valdytojus, kredito įstaigas, draudimo įmones), taip pat kiti vartotojai , įskaitant įmonės verslo partnerius, profesines sąjungas ir socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas, valdžios sektorių, analitikus ir akademinės bendruomenės atstovus. Kai kurie, tačiau ne visi suinteresuotieji subjektai gali priklausyti šioms dviem grupėms.
Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas	Nuolatinis įmonės ir suinteresuotųjų subjektų bendravimo ir dialogo procesas, suteikiantis įmonei galimybę išgirsti, suprasti ir reaguoti į jų interesus ir susirūpinimą keliančius klausimus.
Susijusios proceso medžiagos	Gamybos procesui reikalingos medžiagos, kurios nėra galutinio produkto sudedamoji dalis, kaip antai tepalas gamybos įrenginiams.
Susirūpinimą kelianti medžiaga	Medžiaga , kuri: i. atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (31) 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra nustatyta pagal to reglamento 59 straipsnio 1 dalį; ii. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (32) VI priedo 3 dalyje yra priskirta prie vienos iš šių pavojingumo klasių arba pavojingumo kategorijų: — 1 ar 2 kategorijos kancerogeninėms medžiagoms; — 1 ar 2 kategorijos lytinių ląstelių mutageniškumą sukeliančioms medžiagoms, — 1 ar 2 kategorijos toksiškoms reprodukcijai medžiagoms; — žmonių endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms; — aplinkos organizmų endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms; — patvarioms, mobilioms ir toksiškoms arba labai patvarioms ir labai mobilioms medžiagoms; — patvarioms, bioakumuliacinėms ir toksiškoms arba labai patvarioms ir labai bioakumuliacinėms medžiagoms; — 1 kategorijos kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms, — 1 kategorijos odą jautrinančioms medžiagoms; — 1–4 kategorijų lėtinį pavojų vandens aplinkai keliančioms medžiagoms; — ozono sluoksniui pavojingoms medžiagoms; — specifinio toksiškumo konkrečiam organui po kartotinio poveikio 1 ar 2 kategorijos medžiagoms, — specifinio toksiškumo konkrečiam organui po vienkartinio poveikio 1 ar 2 kategorijos medžiagoms, arba iii. neigiamai veikia gaminio, kuriame ji yra, medžiagų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, kaip apibrėžta atitinkamuose Sąjungos konkrečių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimuose.
Svertas	Įmonės gebėjimas pakeisti kitos šalies netinkamą praktiką, siejamą su neigiamu su tvarumu susijusiu poveikiu.
Šalutinis produktas	Medžiaga ar objektas, gaunamas gamybos procese, kurio pirminis tikslas nėra tos medžiagos ar to objekto gamyba, ir laikomas ne atliekomis, o šalutiniu produktu, jei įvykdomos šios sąlygos: i. yra aišku, kad ši medžiaga ar objektas bus toliau naudojama(s); ii. medžiaga ar objektas gali būti naudojami tiesiogiai be jokio tolesnio apdirbimo, išskyrus įprastą pramoninę praktiką; iii. medžiagos ar objekto gamyba yra sudėtinė gamybos proceso dalis ir iv. tolesnis naudojimas yra teisėtas, t. y. medžiaga ar objektas atitinka visus konkrečiai paskirčiai taikomus produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus ir nelems bendro neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai.
ŠESD absorbavimas ir saugojimas	(Antropogeninis) absorbavimas reiškia ŠESD pašalinimą iš atmosferos tyčine žmogaus veikla. Ji apima biologinių antropogeninių CO2 absorbentų didinimą ir chemijos inžinerijos naudojimą siekiant ilgalaikio absorbavimo ir saugojimo. Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS) iš pramonės ir energetikos šaltinių, kuris pats savaime CO2 iš atmosferos neabsorbuoja, gali sumažinti atmosferoje esančio CO2 kiekį, jei derinamas su bioenergijos gamyba (bioenergijos gamyba surenkant ir saugant anglies dioksidą, angl. santrumpa BECCS). Absorbuotos ŠESD gali grįžti atgal į atmosferą Bet koks saugomų ŠESD judėjimas iš numatytosios saugyklos atgal į atmosferą vadinamas „grįža“. Pavyzdžiui, jei įvyksta miško, pasodinto siekiant absorbuoti tam tikrą CO2 kiekį iš atmosferos, gaisras, medžiuose sukauptas išmestas ŠESD kiekis grįžta į atmosferą.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (33) V priedo 2 dalyje išvardytos dujos. Tarp jų – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PCF), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3).
Tarša	Žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis teršalų sklidimas ore, vandenyje ar dirvožemyje , galintis pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, daryti žalą materialiajam turtui arba pakenkti aplinkos teikiamoms vertybėms ir kitokiam teisėtam naudojimuisi ja arba tam trukdyti (34).
Teisėti atstovai	Asmenys, pripažįstami teisėtais pagal įstatymus ar praktiką, kaip antai išrinkti darbuotojų profesinių sąjungų atstovai arba kiti panašiai laisvai išrinkti paveikiamų suinteresuotųjų subjektų atstovai.
Teršalas	Medžiaga , vibracija, šiluma, triukšmas, šviesa ar kita nepageidaujama medžiaga ore, vandenyje ar dirvožemyje , kurie gali pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, dėl kurių gali būti padaryta žala materialiajam turtui arba kurie gali pakenkti aplinkos teikiamoms vertybėms ir kitokiam teisėtam naudojimuisi ja arba tam trukdyti (35).
Teršalų išmetimas	Medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas iš pavienių arba pasklidųjų taršos šaltinių į orą, vandenį arba dirvožemį (36).
Tiekėjas	Pradinėje grandyje organizacijos atžvilgiu (t. y. organizacijos tiekimo grandinėje) esantis subjektas, tiekiantis produktą ar teikiantis paslaugą, naudojamą pačios įmonės produktams ar paslaugoms kurti. Tiekėjas gali palaikyti tiesioginius verslo santykius su organizacija (dažnai vadinamas pirmos pakopos tiekėju) arba netiesioginius verslo santykius.
Tiekimo grandinė	Visa veikla ar procesai, kuriuos vykdo pradinėje grandyje įmonės atžvilgiu esantys subjektai, tiekiantys produktus arba teikiantys paslaugas, naudojamus pačios įmonės produktams ar paslaugoms kurti. Tai apima pradinės grandies subjektus, su kuriais įmonė palaiko tiesioginius santykius (dažnai jie vadinami pirmos pakopos tiekėjais), ir subjektus, su kuriais įmonė palaiko netiesioginius verslo santykius.
Tvarumo ataskaita	Specialus įmonės vadovybės pranešimo skirsnis, kuriame pateikiama informacija apie tvarumo klausimus, parengta laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (37) ir ETAS.
Tvarumo klausimai	Aplinkos, socialinės ir žmogaus teisės bei valdymo veiksniai, įskaitant tvarumo veiksnius, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 (38) 2 straipsnio 24 punkte.
Upės baseinas	Sausumos plotas, iš kurio visi paviršiniai vandenys per upelius, upes ir galbūt ežerus nuteka į jūrą per vienos upės žiotis, estuariją ar deltą.
Uždaviniai	Išmatuojami, į rezultatus orientuoti ir per tam tikrą laiką pasiektini tikslai, kuriuos įmonė siekia įgyvendinti ir kurie yra susiję su reikšmingu poveikiu, rizikomis ar galimybėmis. Įmonė juos gali nusistatyti savanoriškai arba jie įmonei gali būti nustatyti pagal teisinius reikalavimus.
Užmokestis	Pagrindinis bazinis arba minimalusis darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis pinigais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai (papildomi arba kintamieji komponentai) gauna iš darbdavio už savo darbą. Užmokesčio dydis – metinis užmokestis neatskaičius mokesčių ir atitinkamas valandinis užmokestis neatskaičius mokesčių. Užmokesčio dydžio mediana – samdomojo darbuotojo gaunamas užmokestis, už kurį didesnį užmokestį ir mažesnį užmokestį gaunančių samdomųjų darbuotojų yra po 50 procentų.
Vaikų darbas	Darbas, dėl kurio vaikai netenka vaikystės, savo potencialo ir orumo ir kuris kenkia fiziniam ir protiniam vystymuisi. Tai darbas, kuris: i. yra psichiškai, fiziškai, socialiai ar moraliai pavojingas ir žalingas vaikams ir (arba) ii. trukdo jiems mokytis, nes atima iš jų galimybę lankyti mokyklą; priverčia juos nebaigti mokyklos arba bandyti derinti mokyklos lankymą su pernelyg ilgu ir sunkiu darbu. Vaikas apibrėžiamas kaip jaunesnis nei 18 metų asmuo. Ar tam tikros darbo formos gali būti vadinamos vaikų darbu , priklauso nuo vaiko amžiaus, atliekamo darbo rūšies ir valandų, taip pat sąlygų, kuriomis jis atliekamas. Atsakymas įvairiose šalyse ir atskiruose šalių sektoriuose skiriasi. Minimalus įdarbinimo amžius neturėtų būti mažesnis nei minimalus privalomasis mokyklos lankymo pabaigos amžius ir bet kokiu atveju neturėtų būti mažesnis nei 15 metų, vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija Nr. 138 dėl minimalaus amžiaus. Tam tikrose šalyse, kurių ekonomikos ir švietimo įstaigos yra nepakankamai išvystytos, gali būti numatytos išimtys, todėl taikomas minimalus 14 metų amžius. Šias šalis, kurioms taikoma išimtis, nurodo Tarptautinė darbo organizacija (TDO), reaguodama į specialią atitinkamos šalies paraišką ir pasikonsultavusi su darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis. Pagal nacionalinius įstatymus gali būti leidžiama įdarbinti 13–15 metų asmenis atlikti lengvą darbą, jeigu nėra tikėtina, kad jis bus žalingas jų sveikatai ar vystymuisi, ir jeigu tai netrukdo jiems lankyti mokyklos ar dalyvauti profesinio rengimo ar mokymo programose. Minimalus priėmimo į darbą, kuris pagal pobūdį ar aplinkybes, kuriomis jis atliekamas, gali kelti pavojų jaunų asmenų sveikatai, saugai ar moralei, amžius neturi būti mažesnis nei 18 metų.
Vandens naudojimo intensyvumas	Rodiklis, rodantis vandens tūrinio aspekto ir veiklos vieneto (gaminio, pardavimo ir pan.) santykį.
Vandens rizikos teritorija	Vandens baseinas, kuriame dėl kelių su vandeniu susijusių fizinių aspektų: i. vieno ar kelių vandens telkinių būklė tampa prastesnė nei gera ir (arba) pablogėja (kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (39)), todėl kyla didelių problemų, susijusių su vandens prieinamumu, kokybe, kiekiu (įskaitant didelį vandens stygių), ir (arba) ii. kyla problemų, susijusių su vandens prieiga, reguliavimu ar reputacija (įskaitant bendrą vandens naudojimą su bendruomenėmis ir vandens įperkamumą), kurios yra aktualios įmonės objektams ir pagrindinio (-ių) tiekėjo (-ų) objektams.
Vandens suvartojimas	Vandens kiekis, paimtas į įmonės (ar objekto) ribas ir per ataskaitinį laikotarpį neišleistas į vandens aplinką ar neperduotas trečiajai šaliai.
Vandens trūkumas	Gėlo vandens išteklių tūrinis gausumas arba trūkumas. Trūkumą lemia žmogus; tai yra funkcija, rodanti žmogaus suvartojamą vandens kiekį tam tikroje vietovėje esančių vandens išteklių kiekio atžvilgiu. Todėl regionas, kuriame vandens yra labai mažai, tačiau žmonės jo nevartoja, laikomas tiesiog sausringu, o ne patiriančiu vandens trūkumą. Vandens trūkumas yra fizinė ir objektyvi tikrovė, kurią galima nuosekliai išmatuoti įvairiuose regionuose ir bėgant laikui. Vandens trūkumas rodo fizinę gėlo vandens gausą, o ne tai, ar tas vanduo tinkamas naudoti. Pavyzdžiui, regione gali būti gausu vandens išteklių (ir jis nebus laikomas regionu, kuriame trūksta vandens), tačiau jie gali būti taip užteršti, kad tie ištekliai nebus tinkami nei žmonėms vartoti, nei ekologinėms reikmėms.
Vanduo (apytakinis ir pakartotinai naudotas)	Vanduo ir nuotekos (valytos arba nevalytos), kurie, prieš juos išleidžiant iš įmonės ar bendrų objektų ribų, buvo panaudoti daugiau nei vieną kartą siekiant sumažinti vandens poreikį. Vanduo gali būti pakartotinai naudojamas tam pačiam procesui (apytakinis) arba tos pačios įmonės kitame procese tame pačiame objekte (nuosavame arba bendrame su kitomis įmonėmis) ar kitame įmonės objekte (pakartotinis naudojimas).
Vartotojai	Asmenys, kurie prekes ir paslaugas įsigyja, vartoja ar naudoja ne perpardavimo, komerciniais, prekybos, verslo, su amatais susijusiais ar profesiniais tikslais, bet savo pačių ar kitų asmeninėms reikmėms.
Vartotojai (ataskaitų)	Tvarumo ataskaitų vartotojai yra pagrindiniai bendrosios paskirties finansinių ataskaitų vartotojai (esami ir galimi investuotojai, skolintojai ir kiti kreditoriai, įskaitant turto valdytojus, kredito įstaigas, draudimo įmones), taip pat kiti vartotojai, įskaitant įmonės verslo partnerius, profesines sąjungas ir socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas, valdžios sektorių, analitikus ir akademinės bendruomenės atstovus.
Veiklos kontrolė	Veiklos kontrolė (subjekto, veiklos vietos, operacijų ar turto) – situacija, kai įmonė turi galimybę valdyti subjekto, veiklos vietos, operacijų ar turto operacinę veiklą.
Veiklos vieta	Vieno ar kelių fizinių įrenginių buvimo vieta. Jei yra daugiau nei vienas fizinis to paties savininko ar skirtingų savininkų ar veiklos vykdytojų įrenginys ir tam tikra infrastruktūra ir objektais dalijamasi, veiklos vieta gali būti laikoma visa teritorija, kurioje yra fizinis įrenginys .
Veiksmai	Veiksmai : i. veiksmai ir veiksmų planai (įskaitant pertvarkos planus), kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad įmonė įgyvendintų nustatytus uždavinius, ir kuriais įmonė siekia spręsti reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių klausimus, ir ii. sprendimai juos remti finansiniais, žmogiškaisiais ar technologiniais ištekliais.
Verslo modelis	Įmonės įvedinių pavertimo išvediniais ir rezultatais vykdant verslo veiklą sistema, kuria siekiama įgyvendinti įmonės strateginius tikslus ir kurti vertę trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Terminas „verslo modelis“ ETAS vartojamas vienaskaita, nors pripažįstama, kad įmonės gali turėti kelis verslo modelius.
Verslo santykiai	Įmonės santykiai su verslo partneriais, jos vertės grandinės subjektais ir bet kuriuo kitu nevalstybiniu valstybės subjektu, tiesiogiai susijusiu su jos verslo veikla, produktais ar paslaugomis. Verslo santykiai neapsiriboja tiesioginiais sutartiniais santykiais. Jie apima netiesioginius verslo santykius įmonės vertės grandinėje už pirmosios pakopos ribų ir jos, kaip akcininkės, dalyvavimą bendrosiose įmonėse ar investuojant.
Vertės grandinė	Visa įmonės veikla, ištekliai ir santykiai, susiję su įmonės verslo modeliu ir išorės aplinka, kurioje ji vykdo veiklą. Vertės grandinė apima veiklą, išteklius ir santykius, kuriuos įmonė naudoja ir kuriais remiasi kurdama savo produktus ar paslaugas nuo jų koncepcijos iki pristatymo, vartojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos. Atitinkama veikla, ištekliai ir santykiai apima tą veiklą, išteklius ir santykius, kurie: i. naudojami pačios įmonės operacijose, pvz., žmogiškieji ištekliai; ii. naudojami jos tiekimo, rinkodaros ir platinimo kanaluose, pvz., pasirenkant medžiagų teikėjus ir paslaugų teikėjus, parduodant ir pristatant produktus ir paslaugas, ir iii. sudaro finansavimo, geografinę, geopolitinę ir reglamentavimo aplinką, kurioje įmonė vykdo veiklą. Vertės grandinė apima pradinėje ir galutinėje grandyse įmonės atžvilgiu esančius dalyvius. Pradinėje grandyje įmonės atžvilgiu esantys dalyviai (pvz., tiekėjai), tiekia produktus arba teikia paslaugas, kurie naudojami pačios įmonės produktams ar paslaugoms kurti. Galutinėje grandyje įmonės atžvilgiu esantys subjektai (pvz., platintojai, klientai) gauna produktus arba paslaugas iš įmonės. Terminas „vertės grandinė“ ETAS vartojamas vienaskaita, nors pripažįstama, kad įmonės gali turėti kelias vertės grandines.
Vertės grandinės dalyvis	Asmuo arba subjektas vertės grandinės pradinėje arba galutinėje grandyje. Laikoma, kad dalyvis yra galutinėje grandyje įmonės atžvilgiu (pvz., platintojas, klientai), jeigu jis gauna produktus arba paslaugas iš įmonės; laikoma, kad jis yra pradinėje grandyje įmonės atžvilgiu (pvz. tiekėjas), jeigu jis tiekia produktus arba teikia paslaugas, kurie naudojami pačios įmonės produktams ar paslaugoms kurti.
Vertės grandinės darbuotojas	Asmuo, dirbantis įmonės vertės grandinėje, nepriklausomai nuo bet kokių sutartinių santykių su įmone buvimo ar pobūdžio. Pagal ETAS, vertės grandinės darbuotojai apima visus įmonės vertės grandinės pradinės ir galutinės grandžių darbuotojus, kuriems įmonė daro arba gali daryti reikšmingą poveikį. Tai apima poveikį, susijusį su pačios įmonės operacijomis ir vertės grandine, be kita ko, per jos produktus ar paslaugas, taip pat per jos verslo santykius. Tai apima visus darbuotojus, kurie nepriskiriami prie savos darbo jėgos („sava darbo jėga“ apima darbo santykiais su įmone susijusius asmenis („samdomuosius darbuotojus“), ir nesamdomuosius darbuotojus, kurie yra arba atskiri rangovai, teikiantys įmonei darbo jėgą („savarankiškai dirbantys asmenys“), arba asmenys, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla. (NACE kodas N78).
Vienodas požiūris	Vienodo požiūrio principas yra bendrasis Europos teisės principas, pagal kurį daroma prielaida, kad panašios situacijos arba panašiose situacijose esančios šalys būtų traktuojamos vienodai. S1 ETAS kontekste terminas „vienodas požiūris“ taip pat reiškia nediskriminavimo principą, pagal kurį negalima jokia tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatybių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, kilmės, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos.
Viršvalandžiai	Darbuotojo faktiškai dirbtų valandų skaičius, viršijantis sutartyje numatytą darbo valandų skaičių.
Visuotinio atšilimo potencialas (VAP)	Faktorius, kuriuo apibūdinamas vieno tam tikrų ŠESD vieneto spinduliavimo poveikis (žalos atmosferai laipsnis) vieno CO2 vieneto atžvilgiu.
Žaliava	Gaminiui gaminti naudojama pirminė arba antrinė medžiaga.
Žemės degradacija	Daugelis procesų, dėl kurių mažėja arba prarandama biologinė įvairovė, ekosistemų funkcijos arba jų teikiama nauda žmonėms, įskaitant visų sausumos ekosistemų degradaciją.
Žemės naudojimas (ir jo keitimas)	Žmonių naudojimasis konkrečia teritorija tam tikrai paskirčiai (pvz., gyvenamajai; žemės ūkio; rekreacinei; pramoninei ir kt.). Susijęs su žemės danga, bet šie terminai nėra sinonimai. Žemės naudojimo keitimas reiškia žmogaus naudojimosi žeme pasikeitimą, dėl kurio gali pakisti ir žemės danga.
Žemės sistema (ir jos keitimas)	Žemės sistemos sausumos komponentas, apimantis visus su žmogaus naudojimusi žeme susijusius procesus ir veiklą. Jie apima socialinį ir ekonominį, technologinį ir organizacinį indėlį ir tvarką, taip pat iš žemės gaunamą naudą ir nenumatytus socialinius ir ekologinius visuomeninės veiklos rezultatus. Žemės sistemos koncepcijoje derinamas žemės naudojimas (su žemės naudojimu susijusi veikla, tvarka ir indėlis) ir žemės danga (žemės fizinių savybių visuma, matoma stebint Žemę).
Žiedinė ekonomika	Ekonominė sistema, kuria ekonomikoje kuo ilgiau išlaikoma produktų, medžiagų ir kitų išteklių vertė, didinant veiksmingą jų naudojimą gamybos ir vartojimo kontekste, taip mažinant jų naudojimo poveikį aplinkai, sumažinant atliekų kiekio ir pavojingųjų cheminių medžiagų išmetimą visais jų gyvavimo ciklo etapais, be kita ko, taikant atliekų hierarchiją.
Žiedinės ekonomikos principai	Europos žiedinės ekonomikos principai: i. tinkamumas naudoti; ii. tinkamumas naudoti pakartotinai; iii. taisomumas; iv. išardymas; v. perdarymas arba atnaujinimas; vi. perdirbimas; vii. grąžinimas į apyvartą per biologinį ciklą viii. ir kitas galimas produkto ir medžiagos naudojimo optimizavimas.
Žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis	Medžiagų, komponentų ir gaminių praktinis grąžinimas į apyvartą po pirmojo naudojimo taikant tokias strategijas (pateikiamas eiliškumo tvarka): i. techninė priežiūra / prailginta naudojimo trukmė; ii. pakartotinis naudojimas / perskirstymas; iii. atnaujinimas / perdarymas; iv. perdirbimas , kompostavimas arba anaerobinis skaidymas. Naudojimo rodiklis apibrėžiamas kaip žiedinio medžiagų naudojimo ir viso medžiagų naudojimo santykis.
(1) 2012 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatomos duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo gairių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų, taisyklės (OL L 63, 2012 3 2, p. 1).. (2) Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 1 punktas. (3) Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 4 straipsnio 1 punktas. (4) Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 15 punktas. (5) Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 9 punktas. (6) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją 2 straipsnio 1 punktas (OL L 328, 2018 12 21, p. 82). (7) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1). (8) 2022 m. balandžio 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1288, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinamas su reikšmingos žalos nedarymo principu susijusios informacijos turinys ir pateikimas, patikslinamas su tvarumo rodikliais ir neigiamu poveikiu tvarumui susijusios informacijos turinys, metodika ir pateikimas ir su aplinkos ar socialinių ypatumų bei tvarių investicijų tikslų skatinimu susijusios informacijos turinys ir pateikimas ikisutartiniuose dokumentuose, interneto svetainėse ir periodinėse ataskaitose (OL L 196, 2022 7 25, p. 1). (9) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/2026, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo IV priedas (OL L 325, 2018 12 20, p. 18). (10) Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (PITD). (11) Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (PITD) 3 straipsnio 21 punktas . (12) Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (PITD). (13) Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (PITD) 3 straipsnio 10 punktas. (14) 2013/488/ES: 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1). (15) Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (PITD). (16) 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OL L 159, 1996 6 29, p. 1). (17) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/41/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (OL L 125, 2009 5 21, p. 75). (18) 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1). (19) Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (PITD). (20) 2022 m. balandžio 6 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinamas su reikšmingos žalos nedarymo principu susijusios informacijos turinys ir pateikimas, patikslinamas su tvarumo rodikliais ir neigiamu poveikiu tvarumui susijusios informacijos turinys, metodika ir pateikimas ir su aplinkos ar socialinių ypatumų bei tvarių investicijų tikslų skatinimu susijusios informacijos turinys ir pateikimas ikisutartiniuose dokumentuose, interneto svetainėse ir periodinėse ataskaitose (OL L 196, 2022 7 25, p. 1) I priedo 21 punktas. (21) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/697, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1092 (OL L 170, 2021 5 12, p. 149). (22) 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10) 3 straipsnio 1 punktas. (23) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (Vandens pagrindų direktyva). (24) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). (25) 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1). (26) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 2 straipsnio 20 punktas (OL L 198, 2020 6 22, p. 13). (27) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23). (28) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16). (29) 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1) 2 straipsnio g punktas. (30) 2012 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatomos duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo gairių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų, taisyklės. (31) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1) (32) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1). (33) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1). (34) Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (PITD). (35) Reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo 2 straipsnio 10 punktas. (36) Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (PITD). (37) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19). (38) Reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje. (39) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

1. Apžvalga

Pavadinimas	Reguliavimas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 01.01.2025 00:00:00 -Doknr: CELEX:32023R2772
EULAW -
EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.