|
+I PRIEDAS |
I PRIEDAS
I PRIEDAS Bendrųjų ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo metodas (nurodytas 15 straipsnio 6 dalyje) Bendrųjų ekologinio projektavimo reikalavimų tikslas yra gerinti gaminių aplinkosauginį veiksmingumą svarbiais aplinkosaugos aspektais, bet nenustatant ribinių verčių. Šiame priede nurodytas metodas turi būti taikomas tais atvejais, kai yra netikslinga nustatyti tiriamos gaminių grupės ribines vertes. Komisija, rengdama įgyvendinimo priemonės projektą, kuris turi būti pateiktas 19 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, turi nustatyti svarbius aplinkosaugos aspektus, kurie sukonkretinami įgyvendinimo priemonėje. Komisija, rengdama įgyvendinimo priemones, nustatančias bendruosius ekologinio projektavimo reikalavimus pagal 15 straipsnį, turi nustatyti gaminiui, kuriam taikoma įgyvendinimo priemonė, taikytinus ekologinio projektavimo kriterijus iš tų, kurie išvardyti 1 dalyje, reikalavimus dėl informacijos teikimo iš tų, kurie išvardyti 2 dalyje, ir reikalavimus gamintojui, išvardytus 3 dalyje. 1 dalis. Gaminių ekologinio projektavimo kriterijai 1.1. Tiek, kiek jie susiję su gaminio projektavimu, svarbūs aplinkosaugos aspektai turi būti nustatomi atsižvelgiant į šias gaminio būvio ciklo fazes:
a)
žaliavų parinkimą ir naudojimą;
b)
gamybą;
c)
pakavimą, transportavimą ir skirstymą;
d)
įrengimą ir eksploataciją;
e)
naudojimą; ir
f)
būvio pabaigą, reiškiančią būseną, kurioje atsiduria gaminys, pasiekęs savo pirmo naudojimo iki galutinio pašalinimo pabaigą. 1.2. Kiekvienai fazei, jeigu tinka, turi būti įvertinami šie aplinkosaugos aspektai:
a)
numatomos medžiagų, energijos ir kitų išteklių, pavyzdžiui, gėlo vandens, sąnaudos;
b)
numatomos emisijos į orą, vandenį arba žemę;
c)
numanoma tarša per fizikinius reiškinius, pavyzdžiui, triukšmą, vibraciją, spinduliavimą, elektromagnetinius laukus;
d)
tikėtinas atliekinių medžiagų susidarymas; ir
e)
galimybės pakartotinai naudoti, perdirbti ir iš atliekų pagaminti medžiagas ir (arba) energiją, atsižvelgiant į Direktyvą 2002/96/EB. 1.3. Vertinant aplinkos aplinkosaugos aspektų, nurodytų 1.2 punkte, gerinimo potencialą, visų pirma, atitinkamai turi būti naudojami šie kriterijai, kurie, jeigu reikia, papildomi kitais kriterijais:
a)
gaminio svoris ir tūris;
b)
perdirbtų medžiagų naudojimas;
c)
energijos, vandens ir kitų išteklių sąnaudos per būvio ciklą;
d)
medžiagų, laikomų pavojingomis sveikatai ir (arba) aplinkai pagal 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo ( 25 ), taip pat atsižvelgiant į teisės aktus dėl specifinių medžiagų pardavimo ir naudojimo, pavyzdžiui, 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo ( 26 ) ar Direktyvą 2002/95/EB, naudojimas;
e)
vartojimo reikmenų, kurių reikia tinkamam naudojimui ir eksploatacijai, kiekis ir pobūdis;
f)
patogumas pakartotinai naudoti ir perdirbti, išreiškiamas naudojamų medžiagų ir sudedamųjų dalių skaičiumi, standartinių sudedamųjų dalių naudojimu, išardymo trukme, išardymui naudojamų įrankių sudėtingumu, sudedamųjų dalių ir medžiagų kodavimo standartų naudojimu siekiant nustatyti pakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamas sudedamąsias dalis ir medžiagas (įskaitant plastikinių dalių žymėjimą pagal ISO standartus), lengvai perdirbamų medžiagų naudojimu, lengvai prieinamomis vertingomis ir kitomis perdirbti tinkamomis sudedamosiomis dalimis ir medžiagomis, lengvai prieinamomis sudedamosiomis dalimis ir medžiagomis, turinčiomis pavojingų medžiagų;
g)
naudotų sudedamųjų dalių įkomponavimas;
h)
techninių sprendimų, trukdančių pakartotinai naudoti ir perdirbti sudedamąsias dalis ir visą prietaisą, vengimas;
i)
būvio trukmės pailginimas, išreiškiamas trumpiausia garantuota būvio trukme, trumpiausiu atsarginių dalių įgijimo laiku, moduliškumu, patobulinimo galimybe, taisymo galimybe;
j)
atliekų ir pavojingų atliekų susidarymo kiekiai;
k)
emisijos į orą (šiltnamio efektą sukeliančių dujų, rūgštinančių medžiagų, lakiųjų organinių junginių, ozono sluoksnį ardančių medžiagų, išliekančių organinių teršalų, sunkiųjų metalų, smulkių kietųjų dalelių ir suspenduotų kietųjų dalelių), nepažeidžiant 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/68/EB, derinančios valstybių narių įstatymus dėl priemonių, mažinančių vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį ( 27 );
l)
emisijos į vandenį (sunkieji metalai, žalingą poveikį deguonies balansui turinčios medžiagos, išliekantys organiniai teršalai); ir
m)
emisijos į žemę (pirmiausia, pavojingų medžiagų nuotėkiai ir išsiliejimai gaminių naudojimo fazėje ir dirvožemio išplovimo galimybė po šių medžiagų kaip atliekų pašalinimo). 2 dalis. Informacijos teikimo reikalavimai Įgyvendinimo priemonėse iš gamintojo gali būti reikalaujama teikti informaciją, galinčią turėti įtakos gaminio priežiūrai, naudojimui ar perdirbimui, kai tai darys kitos nei gamintojas šalys. Ši informacija gali apimti, jei tikslinga:
a)
informaciją iš projektuotojo apie gamybos procesą;
b)
informaciją vartotojams apie gaminio svarbias aplinkosaugines charakteristikas ir aplinkosauginį veiksmingumą, lydinčią į rinką pateikiamą gaminį, kad vartotojai galėtų palyginti gaminius pagal šiuos aspektus;
c)
informaciją vartotojams, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad būtų sumažintas jo poveikis aplinkai ir pasiekta optimali veikimo trukmė, taip pat kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo veikimui ir, jeigu tinkama, informaciją apie atsarginių dalių įsigijimo laikotarpį ir apie galimybes gaminius patobulinti; ir
d)
informaciją perdirbimo pramonei apie išardymą, perdirbimą ar pašalinimą veikimo pabaigoje. Jeigu įmanoma, informacija turėtų būti pateikiama ant paties gaminio. Šioje informacijoje turi būti atsižvelgta į kitais Bendrijos teisės aktais, pavyzdžiui, Direktyva 2002/96/EB, nustatytus įpareigojimus. 3 dalis. Reikalavimai gamintojui 1. Aplinkosaugos aspektų, kuriuos įgyvendinimo priemonė laiko iš esmės paveikiamais per gaminio projektinį sprendimą, atžvilgiu, produktų gamintojai turi atlikti gaminio modelio įvertinimą per jo būvio ciklą, remiantis realistinėmis prielaidomis apie normalias sąlygas ir naudojimą pagal paskirtį. Kitų aplinkosaugos aspektų tyrimai gali būti atlikti savanoriškai. Remdamiesi šiuo įvertinimu, gamintojai turi nustatyti gaminio ekologinį profilį. Profilio pagrindą turi sudaryti aplinkai reikšmingos gaminio charakteristikos ir jo sąnaudos ir (arba) išeiga per gaminio būvio ciklą, išreikštos fizikiniais kiekiais, kurie gali būti išmatuoti. 2. Gamintojai turi naudotis šiuo įvertinimu vertindami alternatyvius projektavimo sprendimus ir pasiektą gaminio aplinkosauginį veiksmingumą lyginant su etalonais. Komisija etalonus turi nustatyti įgyvendinimo priemonėje, remdamasi informacija, surinkta rengiant priemonę. Konkretus projektinis sprendimas turi būti parenkamas taip, kad, laikantis visų atitinkamų teisės aktų, būtų pasiektas protingas įvairių aplinkosaugos aspektų balansas, taip pat aplinkosaugos aspektų ir kitų svarbių veiksnių, pavyzdžiui, saugumo ir sveikatingumo, techninių funkcionalumo, kokybės ir veiksmingumo reikalavimų ir ekonominių aspektų, įskaitant gamybos išlaidas ir perkamumą, balansas. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|