|
+I PRIEDAS |
I PRIEDAS
I PRIEDAS Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos metodai A. IŠMETAMO ŠILTNAMLIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS (9 straipsnis) 1. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo formulės Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bendrovės apskaičiuoja pagal šią formulę:
Kad apskaičiuotų išmetamą CO2 kiekį, bendrovės visų i rūšių vartojamo kuro išmetamus CO2 kiekius sudeda pagal šią formulę:
Kad apskaičiuotų išmetamą CH4 kiekį, bendrovės CH4 kiekius, susidariusius sudeginus visų i rūšių kurą, sudeda su išmetamųjų teršalų kiekiu, susidariusiu dėl nesudegusio CH4, pagal šią formulę:
Kad apskaičiuotų išmetamą N2O kiekį, bendrovės visų i rūšių vartojamo kuro išmetamus N2O kiekius sudeda pagal šią formulę:
Išmetamųjų teršalų kiekiui, susidariusiam vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų, iš jų, į juos, taip pat išmetamųjų teršalų kiekiui, susidariusiam valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose, gauti kuro sąnaudos apskaičiuojamos atskirai. Valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose prišvartuotų laivų kuro sąnaudos apskaičiuojamos atskirai.
2. Numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai Šioje lentelėje
—
TBI reiškia „turi būti išmatuota“;
—
N/A reiškia „nėra duomenų“;
—
brūkšnelis reiškia „netaikytina“.
Toliau lentelėje pateiktos laive naudojamo kuro ir taršos šaltinių išmetamųjų teršalų faktorių numatytosios vertės taikomos šio reglamento tikslais. Jei lentelės langelyje įrašyta TBI arba N/A, naudojama didžiausia tos pačios skilties kuro klasės numatytoji vertė. Jei tam tikros klasės kuro visuose tos pačios skilties langeliuose įrašyta TBI arba N/A, turi būti naudojama nepalankiausia iškastinio kuro numatytoji vertė. Ši taisyklė netaikoma 6 skilčiai, kurioje TBI arba N/A reiškia, kad taršos šaltinio verčių nėra. Jei nėra numatytosios vertės Cj, turi būti naudojama sertifikuotoji vertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1805* 10 straipsnio 6 dalį. Pritaikius atitinkamai Reglamento (ES) 2023/1805 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas sąlygas ir apribojimus, Bendrovės gali nukrypti nuo toliau pateiktoje lentelėje išvardytų išmetamųjų teršalų faktorių numatytųjų verčių. Jei į toliau pateiktą lentelę neiškastinio kuro rūšys neįrašytos, bendrovė išmetamųjų teršalų faktorius nustato pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066** 32–35 straipsnius. Jei įvairių rūšių kuras nemaišomas, į kiekvienos rūšies kurą atsižvelgiama atskirai.
1 skiltyje įrašyta kuro klasė. 2 skiltyje įrašytas kiekvienos klasės atitinkamų kuro rūšių pavadinimas. 3 skiltyje įrašytas anglies dioksido išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas gCO2/g kuro. 4 skiltyje įrašytas metano išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas gCH4/g kuro. 5 skiltyje įrašytas azoto suboksido išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas gN2O/g kuro. 6 skiltyje nurodoma kuro dalis, prarasta išmetamų nevaldomųjų ir nutekamųjų teršalų pavidalu (Cj), išreiškiama kaip konkretaus išmetamųjų teršalų šaltinio sunaudojamo kuro masės procentinė dalis. Tokio kuro kaip suskystintos gamtinės dujos, kuriam būdingi nevaldomieji ir nutekamieji išmetamieji teršalai, išmetamų nevaldomųjų ir nutekamųjų teršalų kiekis, nurodytas lentelėje, išreiškiamas kaip sunaudoto kuro masės procentinė dalis. Cj lentelėje nurodytos vertės apskaičiuotos esant 50 % pilnutinės variklio apkrovos. * 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1805 dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 234, 2023 9 22, p. 48) ** 2018 m. .gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1). AA. JŪRINĖS VEIKLOS LAIVŲ IŠMETAMAS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS Jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apima šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurias išmeta toliau išvardyti laivai, išskyrus ledlaužius, sertifikuoti vykdyti paslaugų veiklą jūroje arba jūriniuose įrenginiuose, vykdydami reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat būdami valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose:
a)
inkaravimo, buksyravimo ir aprūpinimo laivai;
b)
aprūpinimo jūroje laivai;
c)
įgulos transportavimo ir (arba) aprūpinimo laivai;
d)
vamzdžių gabenimo laivai;
e)
platformų aprūpinimo laivai;
f)
gręžimo laivai;
g)
plūdrieji naftos gavybos, laikymo ir iškrovimo įrenginiai (FPSO);
h)
dujų perdirbimo laivai;
i)
plūdrieji dujų laikymo ir iškrovimo įrenginiai;
j)
plūdrieji naftos laikymo ir iškrovimo įrenginiai;
k)
gyvenamieji laivai;
l)
narų laivai;
m)
statyboms jūroje skirti laivai;
n)
pagalbiniai jūrinės veiklos laivai;
o)
vamzdžių užkasimo laivai;
p)
vamzdžių klojimo laivai;
q)
vamzdžių klojimo laivai su kranu;
r)
gręžinių bandymo laivai;
s)
budintys gelbėjimo laivai;
t)
pagalbiniai tranšėjų kasimo laivai;
u)
gręžinių suaktyvinimo laivai;
v)
kabelių klojimo laivai;
w)
kabelių remonto laivai;
x)
kasybos laivai;
y)
vėjo jėgainių statybos laivai;
z)
jūrinių įrenginių paleidimo laivai;
(aa)
jūrinių įrenginių techninės priežiūros ir remonto laivai;
ab)
darbiniai ir (arba) remonto laivai;
ac)
mokslinių tyrimų laivai;
ad)
žemsiurbės;
ae)
bunkerinės žemsiurbės. B. IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO NUSTATYMO METODAI Bendrovė stebėsenos plane nurodo stebėsenos metodą, taikomą nustatant kiekvieno laivo, už kurį ji yra atsakinga, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir užtikrina, kad pasirinktas metodas būtų nuosekliai taikomas. Gali būti naudojami šie apskaičiavimo arba matavimo principais grindžiami metodai A, B, C ir D. Laikantis apskaičiavimo principo (metodai A, B ir C), išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal A dalyje nustatytas formules. Tam turi būti nustatomas faktinis kuro sunaudojimas kiekvienam reisui, taikant bet kurį iš toliau aprašytų apskaičiavimo metodų A, B arba C. Pasirenkant bet kurį iš metodų A, B arba C, turi būti atsižvelgiama į neapibrėžties šaltinius ir susijusius neapibrėžties lygius. Bendrovė turi reguliariai vykdyti tinkamą kontrolės veiklą, įskaitant kryžmines bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodyto bunkerio kiekio ir laive įrengtomis matavimo sistemomis išmatuoto bunkerio kiekio patikras, ir imtis priemonių padėčiai taisyti, jei nustatomi dideli nuokrypiai. Laikantis matavimo principo (metodas D), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti matuojamas tiesiogiai. Gali būti taikomas bet kuris tikrintojo įvertintas metodų A, B, C ir D derinys, jei taip padidinamas bendras matavimo tikslumas. 1. Metodas A. Bunkerio atsargų papildymo važtaraštis ir periodinė kuro rezervuarų inventorizacija Šis metodas grindžiamas Bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje (BAPV) įrašytu kuro kiekiu bei rūšimi ir periodine kuro rezervuarų inventorizacija remiantis rezervuarų rodmenimis. Per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekis nustatomas prie laikotarpio pradžioje buvusio kuro kiekio pridedant papildyto kuro kiekį, atimant laikotarpio pabaigoje likusio kuro kiekį ir nuo laikotarpio pradžios iki laikotarpio pabaigos iš bunkerio paimto kuro kiekį. Laikotarpis – laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį. Šis metodas netaikomas, kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., vyksta suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas. Pagal esamas MARPOL VI priedo taisykles BAPV yra privalomas, laive turi būti saugomas trejus metus nuo bunkerinio kuro atsargų papildymo ir turi būti lengvai prieinamas. Periodinė laive esančių kuro rezervuarų inventorizacija grindžiama kuro rezervuarų rodmenimis. Atliekant inventorizaciją naudojamos kiekvieno kuro rezervuaro lentelės, skirtos tūriui nustatyti kuro rezervuaro rodmenų nuskaitymo metu. Su BAPV susijusi neapibrėžtis nurodoma stebėsenos plane. Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., automatizuotomis sistemomis, garsinėmis ir juostinėmis gylio matavimo priemonėmis. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane. Jeigu papildyto kuro kiekis arba rezervuaruose likusio kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas kubiniais metrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę pagal faktinio tankio vertes. Faktinį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
a)
naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
b)
remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;
c)
pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima. Faktinis tankis išreiškiamas kg/kubiniam metrui ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Jei faktinio tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamos rūšies kuro tankio koeficientas. 2. Metodas B. Bunkerinio kuro rezervuaro stebėsena laive Šis metodas grindžiamas visų laive esančių kuro rezervuarų rodmenų nuskaitymu. Rezervuaro rodmenys nuskaitomi kasdien, kai laivas yra jūroje, ir kaskart, kai papildomos arba tuštinamos laivo bunkerinio kuro atsargos. Suvestiniai kuro rezervuaro lygio pokyčiai tarp dviejų rodmenų nuskaitymų laikomi per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekiu. Laikotarpis – laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį. Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., automatizuotomis sistemomis, garsinėmis ir juostinėmis gylio matavimo priemonėmis. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane. Jeigu papildyto kuro kiekis arba rezervuaruose likusio kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas kubiniais metrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę pagal faktinio tankio vertes. Faktinį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
a)
naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
b)
remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;
c)
pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima. Faktinis tankis išreiškiamas kg/kubiniam metrui ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Jei faktinio tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamos rūšies kuro tankio koeficientas. 3. Metodas C. Įskaičiuojamų degimo procesų srautmačiai Šis metodas grindžiamas laive išmatuotais kuro srautais. Siekiant nustatyti bendrąsias kuro sąnaudas per tam tikrą laikotarpį, sudedami visų su atitinkamais išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltiniais susijusių srautmačių duomenys. Laikotarpis – laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia vykdyti kuro rūšies ir sieros kiekio stebėseną. Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais srautmačiais susijusi neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane. Jeigu sunaudoto kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas kubiniais metrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę pagal faktinio tankio vertes. Faktinį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
a)
naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
b)
remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;
c)
pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima. Faktinis tankis išreiškiamas kg/kubiniam metrui ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Jei faktinio tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamos rūšies kuro tankio koeficientas. 4. Metodas D. Tiesioginis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio matavimas Tiesiogiai gali būti matuojami per reisus išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai ir valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose uostuose išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Laivų, kurių CO2 ataskaitos grindžiamos šiuo metodu, taikomu visiems laivo taršos šaltiniams, kuro sąnaudos apskaičiuojamos naudojant išmatuotą išmestą CO2 kiekį ir atitinkamam kurui ir atitinkamiems taršos šaltiniams taikomus išmetamųjų teršalų faktorius. Šis metodas grindžiamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio srauto nustatymu išmetamųjų dujų vamzdžiuose (kaminuose), šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją išmetamosiose dujose padauginant iš išmetamųjų dujų srauto. Šio metodo taikymas išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui nustatyti netrukdo bendrovėms kitus šioje dalyje aprašytus metodus taikyti bet kurioms kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms. Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais įrenginiais susijusi neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane. C. DUOMENŲ VALDYMAS IR KONTROLĖ 1. Kontrolės sistema 1.1. Bendrovė vertina riziką, kad atpažintų rizikos šaltinius duomenų sraute nuo pirminių duomenų iki galutinių duomenų išmetamųjų teršalų ataskaitoje, ir nustato, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir taiko veiksmingą kontrolės sistemą, kuria užtikrina, kad remiantis duomenų srauto valdymo veikla rengiamose ataskaitose nebūtų netikslumų ir kad jos atitiktų stebėsenos planą ir šį reglamentą. Bendrovė pirmoje pastraipoje nurodytą rizikos vertinimą pateikia atsakingai administruojančiai institucijai, gavusi tokį prašymą. Bendrovė jį taip pat pateikia patikrinti. 1.2. Taikydama 1.1 punkto pirmą pastraipą, bendrovė parengia, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir tvarko atskiras nuo stebėsenos plano rašytines procedūras, skirtas duomenų srauto valdymo veiklai ir kontrolės veiklai, ir į stebėsenos planą įrašo nuorodas į tas procedūras bei jų aprašymą. Bendrovė rašytinius procedūrų dokumentus pateikia atsakingai administruojančiai institucijai, gavusi tokį prašymą. Bendrovė tokius dokumentus taip pat pateikia patikrinti. 1.3. Kai taikytina, 1.2 punkte nurodyta kontrolė apima:
a)
susijusios matavimo įrangos kokybės užtikrinimą;
b)
informacinių technologijų sistemų kokybės užtikrinimą, kad atitinkamos sistemos būtų sukurtos, pagrįstos dokumentais, išbandytos, įdiegtos, kontroliuojamos ir taikomos taip, kad būtų užtikrintas patikimų, tikslių ir laiku gaunamų duomenų apdorojimas, atsižvelgiant į riziką, nustatytą pagal 1.1 punktą;
c)
su duomenų srauto valdymo veikla ir kontrole susijusių pareigų atskyrimą ir būtinų kompetencijų valdymą;
d)
vidaus peržiūras ir duomenų patvirtinimą;
e)
taisymus ir taisomuosius veiksmus;
f)
rangovų vykdomų procesų kontrolę;
g)
įrašų ir dokumentų tvarkymą, įskaitant dokumentų versijų valdymą. 1.4. Taikydama 1.3 punkto a papunktį, bendrovė užtikrina, kad proporcingai nustatytai rizikai visa susijusi matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama, reguliuojama bei tikrinama, įskaitant tikrinimą prieš pradedant ją naudoti, ir būtų palyginama su matavimo standartais, kurie grindžiami tarptautiniais matavimo standartais, jeigu jų yra. Jeigu matavimo sistemos sudedamosios dalys negali būti kalibruojamos, bendrovė jas nurodo stebėsenos plane ir pasiūlo alternatyvius kontrolės būdus. Jeigu nustatoma, kad įranga veikia ne pagal veikimo reikalavimus, bendrovė nedelsdama imasi veiksmų padėčiai ištaisyti. 1.5. Taikydama 1.3 punkto d papunktį, bendrovė peržiūri ir patvirtina duomenis, gautus vykdant 1.2 punkte nurodytą duomenų srauto valdymą. Duomenų peržiūrą ir tvirtinimą sudaro:
a)
patikrinimas, ar yra visi reikiami duomenys;
b)
duomenų, kuriuos bendrovė gavo, stebėjo ir kurių ataskaitas teikė kelerius metus, palyginimą;
c)
duomenų ir verčių, gautų skirtingais stebėsenos metodais palyginimą, jei taikomi keli stebėsenos metodai. 1.6. Taikydama 1.3 punkto e papunktį, bendrovė užtikrina, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad duomenų srauto valdymo veikla arba kontrolė neveiksminga arba vykdoma nesilaikant tos veiklos procedūrų dokumentuose nustatytų taisyklių, korekcinių veiksmų būtų imtasi nepagrįstai nedelsiant ir atitinkami duomenys būtų ištaisyti. 1.7. Taikydama 1.3 punkto f papunktį, bendrovė atlieka visus toliau išvardytus veiksmus, jeigu ji samdo rangovus vienos arba kelių rūšių duomenų srauto valdymo veiklai arba kontrolei, nurodytoms 1.1 punkte:
a)
tikrina rangovų vykdomos duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės kokybę pagal šio reglamento nuostatas;
b)
nurodo rangovų atliekamų procesų rezultatų reikalavimus ir atliekant tuos procesus taikytinus metodus;
c)
tikrina b punkte nurodytų rezultatų ir metodų kokybę;
d)
užtikrina, kad rangovas vykdytų jam perduotą veiklą atsižvelgdamas į būdingąją riziką ir kontrolės riziką, nustatytą atlikus 1.1 punkte nurodytą rizikos vertinimą. 1.8. Bendrovė stebi kontrolės sistemos veiksmingumą, be kita ko, atlikdama vidaus peržiūras ir atsižvelgdama į tikrintojo išvadas, pateiktas atlikus išmetamųjų teršalų ataskaitų ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų patikras. Bendrovė, nustačiusi, kad kontrolės sistema yra neveiksminga arba neproporcinga nustatytai rizikai, siekia pagerinti atitinkamą kontrolės sistemą ir atnaujinti stebėsenos planą arba pamatines rašytines duomenų srauto valdymo veiklos procedūras, rizikos vertinimą ir kontrolę. 2. Duomenų spragos 2.1. Jei trūksta duomenų, reikalingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kurį laivas išmetė per vieną arba kelis reisus, nustatyti, bendrovė naudoja pakaitinius duomenis, parengtus alternatyviu metodu (-ais), nurodytu (-ais) tikrintojo įvertintame ir, jei reikia, atsakingos administruojančios institucijos patvirtintame stebėsenos plane. Jei trūksta duomenų, reikalingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kurį laivas išmetė per vieną arba kelis reisus, nustatyti, ir jei stebėsenos plane tokiems duomenims nėra numatytų alternatyvių stebėsenos metodų arba alternatyvių duomenų šaltinių, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti duomenis arba gauti trūkstamus duomenis, bendrovė taiko tinkamą apytikslio nustatymo metodą, kuriuo nustatomi konservatyvūs pakaitiniai atitinkamo laikotarpio ir trūkstamo parametro duomenys. 2.2. Jeigu tikrintojo teigiamai įvertinto ir, jei reikia, atsakingos administruojančios institucijos patvirtinto stebėsenos plano laikinai neįmanoma taikyti dėl techninių priežasčių, bendrovė taiko metodą, grindžiamą stebėsenos plane išvardytais alternatyviais duomenų šaltiniais, kad atliktų patvirtinamąsias patikras, arba, jei stebėsenos plane nėra tokios alternatyvos, ji tam taiko alternatyvų metodą pakaitiniams duomenims arba konservatyviam įverčiui gauti tol, kol bus atkurtos patvirtinto stebėsenos plano taikymo sąlygos. Bendrovė imasi visų būtinų priemonių, kad būtų skubiai pradėtas taikyti stebėsenos planas. 2.3. Jei pagal 2.1 punktą naudojamas apytikslio nustatymo metodas arba jei laikinai nukrypstama nuo stebėsenos plano pagal 2.2 punktą, bendrovė nedelsdama parengia rašytinę procedūrą, kaip ateityje išvengti tokio tipo duomenų spragų, ir pataiso stebėsenos planą pagal 7 straipsnį. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
