Preamble: 1

(1)

Tarybos direktyva 1999/32/EB (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Dėl aiškumo ir racionalumo ta direktyva turėtų būti kodifikuota;

(2)

vienas iš Sąjungos aplinkosaugos politikos, nustatytos aplinkosaugos veiksmų programose, visų pirma Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (5), ir Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1386/2013/ES (6), tikslų yra siekti tokios oro kokybės, kuri neturėtų esminio neigiamo poveikio ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai;

(3)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto lygio apsaugos atsižvelgiant į tai, kad skirtingų Sąjungos regionų padėtis nevienoda;

(4)

šia direktyva nustatomas didžiausias leidžiamas sieros kiekis Sąjungoje naudojamame sunkiajame mazute, gazolyje ir jūriniame kure;

(5)

degant jūriniam kurui, kuriame yra daug sieros, iš laivų išmetami teršalai, dėl kurių didėja oro tarša sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis ir kurie kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai bei kurie skatina rūgščiųjų kritulių susidarymą. Jei nebus imamasi šioje direktyvoje numatytų priemonių, greitai laivų tarša bus didesnė, nei visų sausumoje esančių taršos šaltinių keliama tarša;

(6)

rūgštėjimas ir atmosferinis sieros dioksidas kenkia jautrioms ekosistemoms, mažina biologinę įvairovę ir patogumų vertę bei žalingai veikia javų auginimą ir miškų augimą. Miestuose iškrintantys rūgštūs lietūs gali labai pakenkti pastatams ir architektūros paveldui. Tarša sieros dioksidu taip pat gali turėti didelę įtaką žmonių sveikatai, ypač tiems gyventojams, kuriuos kamuoja kvėpavimo susirgimai;

(7)

rūgštėjimas yra už valstybių sienų išeinantis reiškinys, reikalaujantis priimti sprendimus tiek Sąjungos, tiek ir nacionaliniu arba vietos lygiu;

(8)

išmestas sieros dioksidas padeda atmosferoje susidaryti kietosioms dalelėms;

(9)

uostuose prisišvartavusių laivų išmetami oro teršalai kelia didžiulį susirūpinimą daugelyje uostamiesčių, siekiančių neviršyti Sąjungos oro kokybės ribinių verčių;

(10)

valstybės narės turėtų skatinti elektros tiekimą nuo kranto, kadangi elektrą dabartiniams laivams paprastai gamina pagalbiniai varikliai;

(11)

Sąjunga ir atskiros valstybės narės yra 1979 m. lapkričio 13 d. JT-EKK Tolimų oro teršalų pernašų konvencijos susitariančiosios šalys. Antrajame JT-EEK protokole dėl tarpvalstybinės taršos sieros dioksidu numatyta, kad susitariančiosios šalys turėtų sumažinti išmetamą sieros dioksido kiekį 30 % arba daugiau, kaip numatyta pirmajame protokole, ir kadangi JT-EEK protokolas pagrįstas prielaida, kad kritiniai kiekiai ir lygiai kai kuriose jautriose srityse ir toliau bus viršijami. Ir toliau bus reikalingos priemonės sieros dioksido išmetimui mažinti. Todėl susitariančiosios šalys toliau turėtų pastebimai mažinti sieros dioksido išmetimą;

(12)

natūraliai naftoje ir akmens anglyje nedideliais kiekiais esanti siera dešimtmečiais buvo laikoma vyraujančiu sieros dioksido išmetimo šaltiniu, kuris yra pagrindinė „rūgštaus lietaus“ priežastis ir viena svarbiausių oro taršos daugelyje miestų ir pramoninių rajonų priežasčių;

(13)

tyrimais buvo parodyta, kad nauda, gauta dėl sieros išmetimo mažinimo sumažinant sieros kiekį kure, dažnai bus didesnė negu šioje direktyvoje įvertintos pramonei skirtos išlaidos. Yra sukurtos technologijos sieros kiekiui skystajame kure sumažinti;

(14)

pagal SESV 193 straipsnį ši direktyva neturėtų kliudyti bet kuriai valstybei narei išlaikyti arba įvesti griežtesnes saugos priemones, kurios padėtų paskatinti ankstesnį nuostatų, susijusių su didžiausiu leidžiamu sieros kiekiu jūriniame kure, įgyvendinimą, pvz., taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus už SOx išskyrimo kontrolės rajonų ribų. Reikalaujama, kad tokios priemonės atitiktų Sutartis ir apie jas turi būti pranešama Komisijai;

(15)

prieš įvesdama naujas griežtesnes saugos priemones valstybė narė turėtų pranešti Komisijai apie priemonių projektą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535 (7);

(16)

SESV reikalauja, kad būtų atsižvelgiama į atokiausių Sąjungos regionų, t. y. Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų, Madeiros ir Kanarų salų ypatybes;

(17)

dėl ribinių sieros verčių sunkiajame mazute reikia numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas valstybėms narėms ir regionams, kur tai leidžia aplinkosaugos sąlygos;

(18)

dėl ribinių sieros verčių sunkiajame mazute taip pat reikia numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl jų naudojimo kurą deginančiuose įrenginiuose, kurios atitinka ribines išmetimo vertes, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/80/EB (8) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (9) V priede;

(19)

naftos perdirbimo gamykloms, neįtrauktoms į šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies d punkto arba 3 straipsnio 3 dalies c punkto taikymo sritį, apskaičiuotas sieros dioksido išmetimo vidurkis turėtų neviršyti Direktyvoje 2001/80/EB arba Direktyvos 2010/75/ES V priede, arba būsimuose tų direktyvų pataisymuose nustatytų ribinių kiekių. Taikydamos šią direktyvą valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad kurą pakeičiant kitu, 2 straipsnyje nenurodytu kuru, neturėtų padidėti rūgštinančių teršalų išmetimas;

(20)

2008 m. Tarptautinė jūrų organizacija (toliau – TJO) priėmė rezoliuciją siekiant iš dalies pakeisti 1997 m. protokolo VI priedą, kuriuo iš dalies keičiama 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (toliau – MARPOL konvencija), ir kuriame išdėstytos atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklės. Atnaujintasis MARPOL konvencijos VI priedas įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d.;

(21)

atnaujintajame MARPOL konvencijos VI priede, be kitų dalykų, nustatomos griežtesnės jūrinio kuro, naudojamo SOx išskyrimo kontrolės rajonuose, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 1,00 %, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 %) ir jūrinio kuro, naudojamo jūrų plotuose, nepriklausančiuose SOx išskyrimo kontrolės rajonams, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,50 %, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – iš esmės 0,50 %). Daugelis valstybių narių, remiantis jų tarptautiniais įsipareigojimais, privalo reikalauti, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. SOx išskyrimo kontrolės rajonuose laivai naudotų kurą, kuriame yra ne daugiau kaip 1,00 % sieros. Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei teisei ir deramai pasirūpinti naujų pasaulinių sieros kiekio standartų laikymusi Sąjungoje, šios direktyvos nuostatos turėtų būti suderintos su atnaujintuoju MARPOL konvencijos VI priedu. Norint užtikrinti minimalią laivų naudojamo kuro kokybę kuro arba technologijų atitikties tikslais, Sąjungoje neturėtų būti leidžiama naudoti jūrinio kuro, kuriame esantis sieros kiekis viršija bendrą 3,50 % masės standartą, išskyrus kurą, tiekiamą laivams, taikantiems teršalų išmetimo mažinimo metodus uždarose sistemose;

(22)

MARPOL konvencijos VI priedo daliniai pakeitimai, susiję su SOx išskyrimo kontrolės rajonais, galimi laikantis TJO procedūrų. Jei į MARPOL konvencijos VI priedą įtraukiami kiti su SOx išskyrimo kontrolės rajonų ribinių verčių taikymu susiję pakeitimai, įskaitant išimtis, Komisija turėtų apsvarstyti visus tokius pakeitimus ir, jei tikslinga, nedelsiant pagal SESV pateikti reikiamą pasiūlymą, kuriuo būtų visapusiškai suderinamos šios direktyvos nuostatos ir TJO taisyklės dėl SOx išskyrimo kontrolės rajonų;

(23)

bet koks naujas išmetamųjų teršalų kontrolės rajonas turėtų būti nustatomas laikantis TJO procedūrų pagal MARPOL konvencijos VI priedą ir tinkamai išnagrinėjus konkretų atvejį, atsižvelgiant į aplinkosaugines ir ekonomines priežastis bei mokslinius duomenis;

(24)

pagal atnaujinto MARPOL konvencijos VI priedo 18 taisyklę valstybės narės turėtų siekti užtikrinti galimybes gauti jūrinio kuro, atitinkančio šios direktyvos reikalavimus;

(25)

atsižvelgiant į pasaulinius aplinkosaugos politikos ir laivybos išmetamų teršalų aspektus, pasaulio mastu reikėtų nustatyti ypatingai aukštus teršalų išmetimo mažinimo standartus;

(26)

Sąjunga toliau gins daug veiksmingesnę SOx išmetimams jautrių sričių apsaugą ir bunkerinio mazuto įprastų ribinių verčių mažinimą TJO;

(27)

keleiviniai laivai daugiausia plaukioja uostuose arba netoli pakrančių, todėl jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra didelis. Siekiant pagerinti oro kokybę uostuose ir pakrantėse, reikalaujama, kad tie laivai naudotų jūrinį kurą, kuriame esantis sieros kiekis atitiktų didžiausią leidžiamą 1,50 % sieros kiekį iki to laiko, kol visiems laivams valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose bus pradėti taikyti griežtesni sieros kiekio standartai;

(28)

siekdama palengvinti perėjimą prie naujų variklių technologijų, kurios galėtų padėti toliau pastebimai mažinti jūrų sektoriaus išmetamų teršalų kiekį, Komisija turėtų toliau nagrinėti galimybes, kaip sudaryti sąlygas ir paskatinti laivuose įrengti dujinius variklius;

(29)

norint pasiekti šios direktyvos tikslus, būtina deramai užtikrinti įpareigojimų dėl sieros kiekio jūriniame kure laikymąsi. Direktyvos 1999/32/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad, norint užtikrinti deramą šios direktyvos įgyvendinimą, būtina taikyti griežtesnę stebėjimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo tvarką. Tam reikia, kad valstybės narės užtikrintų pakankamai dažną ir tikslų į rinką pateikiamo arba laive naudojamo jūrinio kuro mėginių ėmimą, taip pat reguliarias laivų žurnalų ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščių patikras. Be to, reikia, kad valstybės narės nustatytų veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų už šios direktyvos nuostatų nesilaikymą sistemą. Siekiant užtikrinti didesnį informacijos skaidrumą, dera numatyti, kad būtų viešai skelbiamas vietos jūrinio kuro tiekėjų registras;

(30)

siekiant laikytis sumažintų ribinių sieros kiekio jūriniame kure verčių, ypač SOx išskyrimo kontrolės rajonuose, gali gerokai padidėti tokio kuro kaina (bent jau trumpuoju laikotarpiu) ir gali būti padarytas neigiamas poveikis trumpojo nuotolio jūrų laivybos konkurencingumui, palyginti su kitomis transporto rūšimis, taip pat šalių, kurios ribojasi su SOx išskyrimo kontrolės rajonais, pramonės šakų konkurencingumui. Norint sumažinti atitinkamų pramonės šakų atitikties užtikrinimo išlaidas, būtina priimti tinkamus sprendimus, pvz., leisti taikyti alternatyvius ir ekonomiškesnius atitikties užtikrinimo metodus negu kuro normos atitikties užtikrinimo metodas, ir prireikus teikti paramą. Komisija, be kita ko, remdamasi valstybių narių ataskaitomis, turėtų atidžiai stebėti tai, kokį poveikį daro naujų kuro kokybės standartų laikymasis laivybos sektoriuje, visų pirma, ar nepereinama nuo jūrų transporto prie sausumos transporto naudojimo, ir, jei tikslinga, turėtų pasiūlyti atitinkamų priemonių, kaip kovoti su tokia tendencija;

(31)

svarbu sumažinti perėjimą nuo jūrų transporto prie sausumos transporto, atsižvelgiant į tai, kad padaugėjus keliais gabenamų prekių daugeliu atveju būtų trukdoma siekti Sąjungos tikslų dėl klimato kaitos ir būtų didinamos spūstys;

(32)

dėl naujų reikalavimų mažinti išmetamą sieros dioksido teršalų kiekį įgyvendinimo išlaidų galėtų būti pereinama nuo jūrų transporto prie sausumos transporto ir galėtų būti daromas neigiamas poveikis pramonės šakų konkurencingumui. Komisija, visapusiškai naudodamasi priemonėmis, pvz., programa „Marco Polo“ ir transeuropinio transporto tinklu, turėtų teikti tikslinę paramą, kad kuo labiau sumažintų transporto rūšies keitimo riziką. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šios direktyvos poveikį patiriantiems veiklos vykdytojams būtina suteikti paramą laikantis valstybės pagalbai taikomų taisyklių;

(33)

pagal esamas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires ir nedarant poveikio būsimiems jų pakeitimams valstybės narės gali suteikti valstybės pagalbą veiklos vykdytojams, patiriantiems šios direktyvos poveikį, įskaitant pagalbą esamiems laivams modifikuoti, jei laikoma, kad tokios pagalbos priemonės suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, ypač atsižvelgiant į taikytinas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires. Šiomis aplinkybėmis Komisija gali atsižvelgti į tai, kad taikant tam tikrus teršalų išmetimo mažinimo metodus viršijami šios direktyvos reikalavimai ir mažinamas ne vien tik sieros dioksidų, bet ir kitų išmetamų teršalų kiekis;

(34)

turėtų būti palengvintos galimybės taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus. Tais metodais galima užtikrinti, kad teršalų išmetimas būtų sumažintas bent tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą, tačiau tie metodai neturi turėti didelio neigiamo poveikio aplinkai, pvz., jūrų ekosistemoms, ir turi būti kuriami laikantis deramos patvirtinimo ir kontrolės tvarkos. Sąjungoje turėtų būti pripažinti jau žinomi alternatyvūs metodai, pvz., laivuose įrengiamų išmetamųjų dujų valymo sistemų arba kuro ir suskystintų gamtinių dujų mišinio arba biodegalų naudojimas. Svarbu skatinti naujų teršalų išmetimo mažinimo metodų bandymus ir kūrimą, siekiant, be kita ko, išvengti perėjimo nuo jūrų transporto prie sausumos transporto;

(35)

teršalų išmetimo mažinimo metodais galima labai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Taigi Komisija turėtų skatinti tokių technologijų testavimą ir plėtrą ir, be kita ko, apsvarstyti, ar nustatyti kartu su pramone finansuojamą bendrą programą, pagrįstą panašių programų, kaip antai „Švarus dangus“ programa, principais;

(36)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, turėtų toliau plėtoti priemones, nurodytas 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimas ir tvaraus vandens transporto priemonių rinkinys“;

(37)

tais atvejais, kai nutrūksta žalios naftos, naftos produktų ar kitų angliavandenilių tiekimas, Komisija gali leisti taikyti aukštesnes ribas atskiros valstybės narės teritorijoje;

(38)

valstybės narės turėtų sukurti atitinkamus mechanizmus, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi šios direktyvos nuostatų. Ataskaitos apie sieros kiekį skystajame kure turėtų būti pateikiamos Komisijai;

(39)

norint užtikrinti suderintą ataskaitų teikimą, šioje direktyvoje turėtų būti pateikti išsamūs nurodymai dėl ataskaitos turinio ir formos;

(40)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos I ir II prieduose nustatytų lygiaverčių išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir teršalų išmetimo mažinimo metodų taikymo kriterijų dalinio keitimo siekiant juos pritaikyti prie mokslo ir technologijų pažangos tokiu būdu, kad būtų užtikrinta visiška atitiktis atitinkamoms TJO priemonėms, ir dėl šios direktyvos 2 straipsnio a–e ir p punktų, 13 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčio ir 3 dalies dalinio keitimo, siekiant pritaikyti tas nuostatas prie mokslo ir technologijų pažangos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi,taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(41)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(42)

Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (11), turėtų padėti Komisijai patvirtinti teršalų išmetimo mažinimo metodus, nepatenkančius į Tarybos direktyvos 96/98/EB (12) taikymo sritį;

(43)

norint įgyvendinti šią direktyvą, svarbu nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Valstybės narės kaip tas sankcijas turėtų nustatyti baudas, apskaičiuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinama, jog už pažeidimus atsakingiems skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš jų pažeidimo gautą ekonominę naudą ir kad tos baudos būtų palaipsniui didinamos už pakartotinius pažeidimus. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie nuostatas dėl sankcijų;

(44)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,