EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2026/1030 2026 m. balandžio 29 d. dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos teikiant transporto paslaugas (Tekstas svarbus EEE)

(1)

siekiant ne vėliau kaip iki 2050 m. stabiliai neutralizuoti poveikį klimatui būtina remti pastangas užtikrinti didesnį Sąjungos transporto sistemos tvarumą ir veiksmingumą, kartu deramai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti teisingą ir įtraukią pertvarką, išsaugoti nuolatinį augimą ir stiprinti Europos pramonės konkurencingumą;

(2)

siekiant surinkti duomenis apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, išmetamą dėl konkrečios viešojo sektoriaus įstaigų, įmonių ir vartotojų veiklos, įvairiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant transporto sektorių, vykdoma išmetamo ŠESD kiekio apskaita. Geresnis informavimas apie transporto paslaugų rodiklius yra galingas įrankis norint sukurti tinkamas paskatas transporto naudotojams rinktis tvaresnius sprendimus, daryti įtaką transporto operatorių, transporto paslaugų organizatorių bei transporto mazgų operatorių verslo sprendimams ir sumažinti viešųjų pirkimų sutartis vykdančių subjektų išmetamą ŠESD kiekį. Palyginami ir patikimi duomenys apie išmetamą ŠESD kiekį yra pagrindinė būtina sąlyga siekiant sukurti tas paskatas ir taip paskatinti panašių viešojo sektoriaus įstaigų, įmonių ir vartotojų elgsenos pokyčius, kad būtų prisidedama prie 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikato „Europos žaliasis kursas“ tikslų transporto srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (4) tikslų įgyvendinimo. Šis reglamentas kartu su kitais Sąjungos teisės aktais ar iniciatyvomis, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/825 (5), yra vienas iš veiksmų, kurių Sąjunga ėmėsi siekdama pereiti prie žaliosios ekonomikos;

(3)

nepaisant didėjančio transporto sektoriaus suinteresuotųjų subjektų susidomėjimo, išmetamo ŠESD kiekio apskaitos vykdymo teikiant transporto paslaugas bendras mastas vis dar yra nedidelis. Dauguma atvejų transporto naudotojai negauna tikslios informacijos apie transporto paslaugų rodiklius, o transporto operatoriai, transporto paslaugų organizatoriai bei transporto mazgų operatoriai neskaičiuoja ir neatskleidžia dėl savo veiklos išmetamo teršalų kiekio. Neproporcingai mažas išmetamo ŠESD kiekio apskaitos vykdymo mastas stebimas, visų pirma, labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse (toliau – MVĮ), kurios sudaro didžiąją daugumą įmonių, siūlančių transporto paslaugas vidaus rinkoje. Iš tiesų MVĮ, nusprendusios apskaičiuoti išmetamą ŠESD kiekį joms teikiant transporto paslaugas, susiduria su neproporcingai didesne finansine ir administracine našta;

(4)

savo 2011 m. kovo 28 d. Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ Komisija pateikia Sąjungos transporto sistemos ateities viziją ir apibrėžia politikos darbotvarkę, skirtą būsimiems transporto sektoriaus uždaviniams spręsti, visų pirma, poreikį išsaugoti bei plėtoti judumą ir reikšmingai sumažinti transporto ir logistikos operacijų metu išmetamą ŠESD kiekį;

(5)

savo 2020 m. gruodžio 9 d. komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ Komisija nurodo paskatas rinktis tvariausius tos pačios rūšies ir skirtingų rūšių transporto variantus. Tarp tų paskatų – sukurti visuotinai pripažintais standartais pagrįstą europinę transporto ir logistikos sektoriuose išmetamo ŠESD kiekio suderinto matavimo sistemą, kurią būtų galima naudoti siekiant įmonėms ir galutiniams naudotojams teikti jų anglies pėdsako, paliekamo dėl jų pasirinkimų, įvertį ir skatinant galutinius naudotojus bei vartotojus rinktis tvaresnius transporto ir judumo sprendimus, kartu išvengiant ekomanipuliavimo;

(6)

su transportu ir logistika susijusios ŠESD yra išmetamos eksploatuojant transporto priemones ir transporto bei logistikos mazgus, gaminant atitinkamus energijos nešiklius, gaminant transporto priemones bei užbaigiant transporto priemonių eksploatavimą ir statant bei prižiūrint transporto infrastruktūrą;

(7)

todėl siekiant gauti palyginamus duomenis apie teikiant transporto paslaugas išmetamą ŠESD kiekį ir išvengti klaidinančios informacijos apie tokių paslaugų rodiklius, atsirandančios tais atvejais, kai galima pasirinkti įvairius išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimo metodus ir įvesties duomenis, tikslinga nustatyti suderintas taisykles, reglamentuojančias išmetamo ŠESD kiekio apskaitą teikiant krovinių ir keleivių vežimo paslaugas. Tokiomis suderintomis taisyklėmis Sąjungos transporto bei transporto mazgo subjektams ir trečiųjų valstybių transporto bei transporto mazgo subjektams, įvairioms transporto rūšims, segmentams ir nacionaliniams transporto tinklams turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos. Nustačius suderintas taisykles taip pat atsirastų paskatų viešojo sektoriaus įstaigų, įmonių ir vartotojų elgsenai keisti, nes, vis didesniu mastu generuojant palyginamus bei patikimus duomenis apie išmetamą ŠESD kiekį ir juos naudojant, teikiant transporto paslaugas išmetamas ŠESD kiekis mažėtų;

(8)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta pamatinė išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo ir atskleidimo sistema, taikoma komerciniais tikslais pagal sutartį ar savanoriškai arba kai tokio apskaičiavimo ir atskleidimo reikalaujama pagal taikomą Sąjungos ar nacionalinę teisę. Ta sistema turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos kitoms išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemonėms, kurių galėtų imtis valdžios institucijos ir pramonė, be kita ko, kai vežimo sutartyse nustatomos skaidrumo nuostatos dėl išmetamo ŠESD kiekio, kai keleiviams ar klientams teikiama informacija apie teikiant transporto paslaugą išmetamą ŠESD kiekį arba kai nustatomi su klimatu susiję žaliųjų viešųjų pirkimų procedūrų kriterijai;

(9)

nepaisant naudos dėl didesnio skaidrumo, susijusio su transporto paslaugų rodikliais, šio reglamento privalomas taikymas visiems transporto paslaugas vidaus rinkoje siūlantiems transporto bei transporto mazgo subjektams būtų neproporcingas ir lemtų pernelyg dideles išlaidas bei naštą. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tiems subjektams, kurie nusprendžia arba kitomis atitinkamomis teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusiomis priemonėmis yra įpareigojami apskaičiuoti teikiant krovinių ar keleivių transporto paslaugas, kurių teikimo pradžios ar pabaigos vieta yra Sąjungos teritorijoje, išmetamą ŠESD kiekį ir atskleisti informaciją apie jį. Tai apima ir paslaugas, kurių išvykimo ar paskirties vietos yra trečiojoje valstybėje. Iš tiesų, siekiant užtikrinti, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos atitinkamos transporto paslaugos, ir garantuoti vienodas sąlygas Sąjungos transporto bei transporto mazgo subjektams ir trečiųjų valstybių transporto bei transporto mazgo subjektams, šis reglamentas turėtų būti taikomas transporto paslaugoms, kurių teikimo pradžios ir pabaigos vieta yra ne Sąjungos teritorijoje, tačiau kurias teikiant sustojama Sąjungoje siekiant įlaipinti ar išlaipinti keleivius arba pakrauti ar iškrauti krovinį;

(10)

šis reglamentas turėtų būti taikomas subjektams, apskaičiuojantiems ir atskleidžiantiems teikiant transporto paslaugas išmetamą ŠESD kiekį, visų pirma, transporto operatoriams, transporto paslaugų organizatoriams bei transporto mazgų operatoriams, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas siuntėjams, atstovaujantiems konkrečios kategorijos transporto naudotojams, kurie užsako transporto paslaugas, kad pervežtų savo krovinius į nustatytas vietas arba iš jų, ir kurie, priklausomai nuo situacijos, taip pat galėtų imtis transporto operatoriaus, transporto paslaugos organizatoriaus ar duomenų tarpininko vaidmens. Išorinių apskaičiavimo įrankių kūrėjams, trečiųjų šalių duomenų bazių kūrėjams ir atitikties vertinimo įstaigoms, kurie teikia paramos paslaugas apskaičiuojant ar tikrinant teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio duomenis, turėtų būti privalomos specifinės taisyklės, susijusios atitinkamai su išorinių apskaičiavimo įrankių sertifikavimu, numatytųjų taršos ŠESD intensyvumo verčių technine kokybės patikra ir tikrinimo veikla bei akreditavimo procedūromis. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas tiems duomenų tarpininkams, kurie apskaičiuoja ir atskleidžia informaciją apie teikiant transporto paslaugas išmetamą ŠESD kiekį. Tai atvejais, kai duomenų tarpininkai tik gauna ar sujungia išvesties duomenis apie išmetamą ŠESD kiekį ir vėliau tokius išvesties duomenis atskleidžia, jiems turėtų būti privalomos tik atitinkamos taisyklės, susijusios su atskleistų išmetamo ŠESD kiekio duomenų perdavimu ir skaidrumu, kad būtų užtikrintas tų išvesties duomenų palyginamumas rinkoje;

(11)

išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas ir atskleidimas pagal šį reglamentą turėtų būti atliekamas disagreguotu būdu, transporto paslaugų lygmeniu, remiantis šiame reglamente nurodyta teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika. Dėl to šis reglamentas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai išmetamas ŠESD kiekis yra apskaičiuojamas ir duomenys apie išmetamą ŠESD kiekį yra atskleidžiami agreguota forma. Tai apima atvejus, kai su aplinka susijusi informacija tvarumo atskaitomybės tikslais privalomai atskleidžiama ir aplinkos sąskaitos statistikos tikslais rengiamos pagal kitus Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 691/2011 (6) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2022/2464 (7) išdėstytus atvejus. Kita vertus, turėtų būti įmanoma naudoti pagal šį reglamentą gautą informaciją – ji būtų naudinga rengiant konsoliduotąsias išmetamo ŠESD kiekio ataskaitas, kurias reikalaujama teikti pagal kitą taikytiną Sąjungos teisę, jei atitinkamos metodikos ir surinkti duomenys yra pakankamai suderinami;

(12)

tinkama teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika yra vienas iš pagrindinių šiuo reglamentu nustatytos suderintos Sąjungos sistemos aspektų. Metodika turėtų būti užtikrinta, kad kurioje nors transporto grandinėje atliekant išmetamo teršalų kiekio skaičiavimus taikant vienodą metodinių veiksmų seką, būtų gaunami palyginami ir tikslūs išmetamo ŠESD kiekio duomenys. Metodika taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgta į transporto rinkos poreikius, kad būtų išvengta nereikalingo sudėtingumo, pernelyg didelės naštos bei pernelyg didelių išlaidų, ypač MVĮ tenkančių naštos bei išlaidų, ir suinteresuotiesiems subjektams ją turėtų būti lengva taikyti praktikoje;

(13)

bendra metodika, kuria būtų remiamasi pagal šį reglamentą apskaičiuojant teikiant transporto paslaugas išmetamą ŠESD kiekį, turėtų būti Europos standartizacijos komiteto 2023 m. balandžio mėn. paskelbtas standartas EN ISO 14083:2023 („Šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Transporto sistemos grandinėje susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymas ir ataskaitų apie jį teikimas“ (toliau – EN ISO standartas). Skatinant jo taikymą Sąjungoje, skatinamas tarptautinis išmetamo ŠESD kiekio apskaitos suderinamumas ir sudaromos palankesnės sąlygos tolesniam visuotiniam taikomos metodikos suderinamumui. Komisijos atlikta analizė atskleidė, kad EN ISO standartas yra tinkamiausias ir proporcingiausias standartas siekiant šio reglamento tikslų, įskaitant didesnį įsisavinimą rinkoje ir ŠESD duomenų palyginamumą. Išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taikant principą „nuo žaliavos iki ratų“, pagal kurį į tą kiekį įskaitomas ŠESD kiekis, siejamas su transporto priemonės aprūpinimu energija ir transporto priemonės naudojimu vykdant transporto bei transporto mazgo operacijas;

(14)

Komisija, bendradarbiaudama su Europos standartizacijos komitetu ir valstybių narių nacionalinėmis standartizacijos įstaigomis, yra įsipareigojusi užtikrinti visapusišką šio reglamento prieinamumą;

(15)

laikoma, kad per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis paprastai apima nuo žaliavos iki ratų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ŠESD kiekį, išmetamą dėl transporto priemonės gamybos, techninės priežiūros ir šalinimo, taip pat, kiek aktualu, su transporto infrastruktūra susijusį ŠESD kiekį, kaip išdėstyta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2021/2279 (8). Tačiau gyvavimo ciklo vertinimas gali lemti dideles įgyvendinimo išlaidas, o transporto bei transporto mazgo subjektams gali tekti vesti sudėtingą apskaitą, visų pirma, kalbant apie su transporto infrastruktūra susijusį išmetamą ŠESD kiekį. Kol Komisija nebus atlikusi vertinimo, proporcingumo ir aprėpties sumetimais šiuo reglamentu neturėtų būti reikalaujama taikyti gyvavimo ciklo vertinimą. Be to, šio reglamento tikslais siekiant, kad ir toliau būtų remiamasi pasauliniu mastu pripažintais standartais, Komisijos rengiamame šio reglamento įvertinime, kaip to vertinimo proceso sudėtinė dalis, turėtų būti aptarta Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje padaryta pažanga;

(16)

reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų nukrypta nuo EN ISO standarto metodologinių pasirinkimų, siekiant išvengti nenuoseklumo, kai skaičiuojamas rinkoje teikiant transporto paslaugas išmetamas ŠESD kiekis, ypač tarptautinių transporto grandinių kontekste. Tačiau yra tikslinga, kad Komisija įvertintų poreikį galimai pakoreguoti EN ISO standartą, atsižvelgiant į Sąjungos politiką, įskaitant būsimus teisės aktus. Jeigu Komisijos vertinime padaroma išvada, kad koks nors standarto ar jo komponento dalinis pakeitimas kelia akivaizdžią nesuderinamumo su šio reglamento ar kitos taikytinos Sąjungos teisės, visų pirma, Reglamento (ES) 2021/1119, tikslais riziką, Komisija turėtų priimti būtinus deleguotuosius aktus, kuriais būtų uždraudžiama taikyti tą dalinį pakeitimą. Jeigu tas vertinimas rodo riziką, kad dėl standarto ar jo komponento dalinio pakeitimo galėtų susidaryti nepagrįstas disbalansas apskaičiuojant teikiant transporto paslaugas išmetamą ŠESD kiekį konkrečiuose rinkos segmentuose arba atsirasti neatitikimų tarp to standarto ir šio reglamento ar kitos taikytinos Sąjungos teisės tikslų, Komisija turėtų galėti priimti būtinus įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų reikalaujama, kad Europos standartizacijos komitetas atitinkamai peržiūrėtų standartą;

(17)

kad rinkoje nebūtų skleidžiama netiksli informacija, gali reikėti patikslinti bendros metodikos elementus, susijusius su išmetamam ŠESD kiekiui svarbiais parametrais bei prielaidomis, naudojamais ŠESD kiekiui apskaičiuoti prieš teikiant paslaugą. Tas pats pasakytina apie kitus atitinkamus techninius parametrus, susijusius su ŠESD kiekio paskirstymu arba duomenų elementų agregavimu, kai toje bendroje metodikoje tų parametrų naudojimas nėra aiškiai paaiškintas;

(18)

teikiant transporto paslaugas išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti gali būti naudojami įvairių rūšių įvesties duomenys, įskaitant pirminius ir antrinius duomenis. Naudojant pirminius duomenis gaunami patikimiausi ir tiksliausi rezultatai, todėl jiems turėtų būti teikiama pirmenybė, kad ilgainiui būtent tie pirminiai duomenys būtų naudojami išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo procesuose. Tam tikroms suinteresuotosioms šalims, ypač MVĮ, pirminiai duomenys gali būti nepasiekiami arba pernelyg brangūs. Todėl turėtų būti leidžiama taikant aiškias sąlygas naudoti antrinius duomenis. Tačiau, siekiant tikslesnės išmetamo ŠESD kiekio apskaitos, valstybė narė turėtų galėti nustatyti, kad pirminių duomenų naudojimas yra privalomas transporto bei transporto mazgo subjektų, kurių darbuotojų skaičius viršija konkrečią nacionaline teise nustatytą ribą, jos teritorijoje vykdomų transporto operacijų, kai transporto paslaugos teikimo pradžios ir pabaigos vieta yra jos teritorijoje, atžvilgiu. Kad nebūtų trikdomos tarptautinės transporto paslaugos ir MVĮ plėtra, valstybės narės tokio reikalavimo neturėtų taikyti tarpvalstybinėms transporto operacijoms, įskaitant tranzitu per jų teritorijas vykdomas transporto operacijas, arba MVĮ;

(19)

nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės turėtų galėti nustatyti administracinio, finansinio pobūdžio ar veiklos paskatas, kuriomis būtų skatinamas pirminių duomenų naudojimas;

(20)

kalbant apie antrinius duomenis, teikiant transporto paslaugą išmetamą ŠESD kiekį galima apskaičiuoti pasitelkiant numatytąsias vertes ar sumodeliuotuosius duomenis. Numatytosios vertės turėtų būti nustatytos ir sumodeliuotieji duomenys turėtų būti parengti bei atnaujinami neutraliai ir objektyviai, remiantis patikimais šaltiniais ir adekvačiais parametrais. Duomenų bazėse laikomos numatytosios vertės neturėtų būti tokios, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų struktūriškai sumenkinamas, palyginti su žinomomis realiomis panašių paslaugų vertėmis. Tokiais atvejais trečiųjų šalių duomenų bazėms po techninės kokybės patikros neturėtų būti suteikiamas teigiamas įvertinimas;

(21)

siekiant pagerinti išmetamo ŠESD kiekio duomenų, gautų taikant šį reglamentą, palyginamumą, turėtų būti sukurta pagrindinė Sąjungos taršos ŠESD intensyvumo numatytųjų verčių duomenų bazė (toliau – pagrindinė Sąjungos duomenų bazė). Ta pagrindinė Sąjungos duomenų bazė turėtų būti pakankamai detali ir joje turėtų atsispindėti sektorių, regioniniai ir nacionaliniai ypatumai visoje Sąjungoje, be to, į ją turėtų būti įtrauktos atskiros lentelės kiekvienai transporto rūšiai. Komisija turėtų užtikrinti, kad pagrindinė Sąjungos duomenų bazė būtų reguliariai atnaujinama, ir kasmet ar dažniau turėtų įvertinti, ar ją reikia atnaujinti. Jūrų laivybos duomenys turėtų būti gaunami iš THETIS SATT sistemos duomenų bazės ir, kai taikytina, papildomi iš kitų informacijos šaltinių, pavyzdžiui, iš „FuelEU“ duomenų bazės. Tačiau, atsižvelgiant į skirtingas tokių numatytųjų verčių sektorines, regionines ir nacionalines ypatybes visoje Sąjungoje, turėtų būti leidžiama naudoti kitas atitinkamas trečiųjų šalių tvarkomas duomenų bazes ir duomenų rinkinius, su sąlyga, kad Sąjungos lygmeniu bus atliekama jų kokybės techninė patikra;

(22)

nustatant taršos ŠESD intensyvumą teikiant transporto paslaugą, reikia žinoti transporto energijos nešiklių išmetamų ŠESD faktorius, kad būtų galima išvesti išmetamo ŠESD kiekio įverčius, atspindinčius sunaudotos energijos kiekį pagal principą „nuo žaliavos iki ratų“. Todėl, siekiant užtikrinti įvesties duomenų palyginamumą ir kokybę, turėtų būti sukurta centrinė Sąjungos transporto energijos nešiklių išmetamų ŠESD faktorių numatytųjų verčių duomenų bazė (toliau – centrinė Sąjungos duomenų bazė);

(23)

kiekybiškai įvertinant su elektros energijos vartojimu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, turėtų būti skatinamas vieta grindžiamas metodas, jei turimos atnaujintos ir tikslios taršos intensyvumo vertės, apskaičiuotos skirtingoms valstybėms narėms. Kai tikslinga ir pakankamai išplėtota, galėtų būti taikomas rinka grindžiamas metodas, su sąlyga, kad įvykdomos EN ISO standarto J priede išdėstytos sąlygos;

(24)

į pagrindinę Sąjungos duomenų bazę ir centrinę Sąjungos duomenų bazę turėtų, kai turima ir tinkama, būti įtrauktos numatytosios vertės, dėl kurių tarptautiniu lygmeniu susitarė Sąjunga arba Sąjungos interesų labui buvo susitarta tarptautiniu lygmeniu. Atsižvelgiant į sektorių, regioninius ir nacionalinius ypatumus visoje Sąjungoje, pagrindinė Sąjungos duomenų bazė ir centrinė Sąjungos duomenų bazė turėtų atspindėti paprastai Sąjungoje arba kai kuriose ar visose valstybėse narėse naudojamų transporto priemonių ir transporto energijos nešiklių rūšis. Pagrindinė Sąjungos duomenų bazė ir centrinė Sąjungos duomenų bazė taip pat turėtų atspindėti unikalias skirtingų valstybių narių ypatybes;

(25)

už pagrindinės Sąjungos duomenų bazės ir centrinės Sąjungos duomenų bazės kūrimą ir priežiūrą, taip pat už trečiųjų šalių tvarkomų duomenų bazių ir duomenų rinkinių techninę kokybės patikrą turėtų būti atsakinga neutrali ir kompetentinga įstaiga, veikianti Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į Europos aplinkos agentūros kompetenciją, geriausias galimybes teikti reikiamą techninę pagalbą, kad atitinkamos šio reglamento nuostatos būtų tinkamai įgyvendintos, turi Europos aplinkos agentūra. Prireikus, šis darbas turėtų apimti rėmimąsi kitų sektorinių Sąjungos įstaigų indėliu ir jų paramą, laikantis Sąjungos teisės. Prireikus valstybės narės turėtų galėti teikti papildomą ir savanorišką pagalbą Komisijai;

(26)

turėtų būti galima naudoti sumodeliuotuosius duomenis, jeigu jie yra grindžiami modeliu, sukurtu pagal šiame reglamente išdėstytą bendrą metodiką ir, kai aktualu, pagal kitas jame išdėstytas nuostatas dėl antrinių duomenų ir apskaičiavimo įrankių naudojimo;

(27)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/757 (9) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB (10) reikalaujama rinkti, matuoti, apskaičiuoti ir kasmet teikti atitinkamai laivų ir orlaivių išmetamo ŠESD kiekio ataskaitas. Šį reglamentą tam tikru mastu papildo Reglamentas (ES) 2015/757 ir Direktyva 2003/87/EB, visų pirma, kiek tai susiję su degalų sudeginimo duomenų naudojimu kaip įvesties duomenys išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti, kiek tai susiję su transporto paslaugomis, nuvyktu atstumu ar nugabentu krovinių kiekiu. Teikiant transporto paslaugas išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti taip pat turėtų būti galima naudoti įvesties duomenis, gaunamus įgyvendinant kitas teisės aktų sistemas, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631 (11), (ES) 2019/1242 (12), (ES) 2023/1805 (13) ar (ES) 2023/2405 (14). Atsižvelgiant į tai, kad visuose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose transporto srityje tikslinga remtis bendru standartu, Komisija turėtų stengtis užtikrinti šio reglamento suderinamumą ir nuoseklumą su esamais Sąjungos teisės aktais ir su būsimomis iniciatyvomis. Visų pirma, būsimose iniciatyvose ir visuose antrinės teisės aktuose Komisija turėtų stengtis reikalauti, kad visa disagreguotu būdu vykdoma teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio apskaita būtų grindžiama šiame reglamente nurodyta bendra metodika;

(28)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ rinkti tikslius duomenis, atlikti vėlesnius apskaičiavimus ir naudotis pirminiais duomenimis, turėtų būti svarstoma galimybė užtikrinti prieigą prie transporto priemonių kaupiamų duomenų svarstant visus būsimus pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su prieiga prie transporto priemonių duomenų;

(29)

kad būtų lengviau įgyvendinti šį reglamentą ir kad apskaičiavimai nebūtų pernelyg sudėtingi, kartu mažinant administracinę ir finansinę naštą, Komisija turėtų suteikti supaprastintą, nemokamą, viešai prieinamą ir paprastą naudoti internetinį apskaičiavimo įrankį, konkrečiai pritaikytą labai mažiems, mažiesiems ir vidutiniams transporto operatoriams. Apskaičiavimo įrankis turėtų būti parengtas laikantis šiame reglamente nustatytos bendros metodikos, kad jį naudojant būtų užtikrinamas teisingas apskaičiavimas. Jis turėtų sudaryti palankesnes sąlygas pirminiais duomenimis grindžiamiems apskaičiavimams ir sudaryti sąlygas naudoti atitinkamus antrinius duomenis, įskaitant išmetamų ŠESD faktorius, ir, jei yra, taršos ŠESD intensyvumo numatytąsias vertes, gautas iš pagal šį reglamentą pripažintų duomenų bazių. Kartu su įrankiu turėtų būti parengtas vadovas, kuris padėtų įgyvendinti šį reglamentą ir kuriame būtų paaiškina, kaip veikia apskaičiavimo įrankis. Apskaičiavimo įrankis turėtų būti atnaujinamas periodiškai. Juo turėtų būti sprendžiama duomenų trūkumo informacijos grandinėje problema, skatinama vienoda išmetamo ŠESD kiekio apskaita labiausiai paplitusių transporto paslaugų atveju, didinamas duomenų skaidrumas bei palyginamumas ir prisidedama prie informuotumo didinimo bei paskatų naudoti išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimą pagal šį reglamentą;

(30)

tikslinga nustatyti bendrus rodiklius išmetamo ŠESD kiekio išvesties duomenims išreikšti, kuriais būtų grindžiamas tų duomenų palyginamumas ir sukuriamos sąlygos atlikti veiksmingą įvairių transporto paslaugų lyginamąją analizę. Bendri rodikliai taip pat turėtų sudaryti sąlygas duomenų teikėjui aiškiai pranešti duomenis ir duomenų gavėjui tiksliai juos suprasti;

(31)

visa disagreguota informacija apie teikiant transporto paslaugas išmetamą ŠESD kiekį, atskleidžiama trečiajai šaliai komerciniais ar reguliavimo tikslais pagal šį reglamentą, turėtų būtinai ir aiškiai apimti išvesties duomenis, gautus pagal šiame reglamente nustatytas specifines taisykles, skirtas teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimui. Kai aktualu, galima pridėti papildomų duomenų elementų, kurie naudojami kitais nei šiame reglamente apibrėžtais tikslais;

(32)

atskleisti informaciją apie išmetamą ŠESD kiekį prieš teikiant transporto paslaugą yra itin svarbu siekiant skatinti, kad viešosios įstaigos, įmonės ir vartotojai priimtų informacija grindžiamus sprendimus, ir tai daro įtaką valdžios institucijų vykdomiems viešiesiems pirkimams ir transporto bei transporto mazgo subjektų, teikiančių ir organizuojančių tas transporto paslaugas rinkoje, verslo sprendimams. Todėl, jei įmanoma, informacija apie išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su konkrečia transporto paslauga, turėtų būti atskleista prieš teikiant transporto paslaugą. Tačiau informaciją apie išmetamą ŠESD kiekį turėtų būti įmanoma atskleisti po transporto paslaugos suteikimo, ypač tais atvejais, kai įmonėms tarpusavyje keičiantis informacija reikia išsamesnių duomenų, visų pirma, logistikos grandinių ir subrangos sutarčių santykių kontekste, arba pirminių duomenų naudojimo tikslais;

(33)

siekdami įrodyti atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, transporto bei transporto mazgo subjektai ir duomenų tarpininkai, apskaičiuojantys teikiant transporto paslaugą išmetamo ŠESD kiekio išvesties duomenis ir juos atskleidžiantys, turėtų gebėti pateikti įrodymus išvesties duomenims pagrįsti. Tie įrodymai turėtų būti pateikiami pagal EN ISO standarte nustatytas transporto paslaugų lygmens ataskaitų teikimo taisykles ir gavus prašymą turėtų būti pateikti kompetentingai institucijai, pavyzdžiui, teismui, arba kitai trečiajai šaliai, jei to reikalaujama pagal teisines arba sutartines prievoles;

(34)

išskyrus atvejus, kai taikoma atskira tvarka, duomenų tarpininkas, renkantis informaciją apie teikiant transporto paslaugą išmetamą ŠESD kiekį iš transporto bei transporto mazgo subjektų arba kitų atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų ir atskleidžiantis ją rinkoje, neturėtų būti laikomas atsakingu, jeigu ta informacija pažeidžiamas kuris nors iš šiame reglamente nustatytų reikalavimų, susijusių su teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimu bei patikra ir apskaičiavimo įrankių sertifikavimu. Tačiau duomenų tarpininkas turėtų siekti išvengti netikslios ar neteisingos informacijos atskleidimo, ir laikytis šiame reglamente išdėstytų taisyklių, susijusių su išmetamo ŠESD kiekio išvesties duomenimis ir jų perdavimu bei skaidrumu. Be to, duomenų tarpininkas turėtų nurodyti tos informacijos šaltinį, kad būtų galima nustatyti atitinkamą informacijos teikėją;

(35)

išorinės apskaičiavimo įrankiai, kuriuos rinkai pateikia trečioji šalis platesniam naudojimui komerciniais ir nekomerciniais tikslais, gali sudaryti palankesnes sąlygas teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio apskaitai ir taip prisidėti prie to, kad ją vykdytų platesnės suinteresuotųjų subjektų grupės. Išoriniai apskaičiavimo įrankiai turėtų būti sertifikuojami siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų šio reglamento reikalavimus, ypač kiek tai susiję su bendros metodikos ir tinkamo įvesties duomenų rinkinio naudojimu;

(36)

tinkamai sukurta sistema, pagal kurią būtų tikrinama, ar rinkoje atskleidžiami išmetamo ŠESD kiekio išvesties duomenys ir susiję apskaičiavimo procesai atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus, turėtų gerokai padidinti pasitikėjimą tų duomenų patikimumu ir tikslumu. Konkrečiai, turėtų būti nustatytos išsamios patikros sąlygos, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra susiję su vienkartine ar reguliaria paslauga, įskaitant tinkamą patikrinimų dažnumą, ir procedūrinė tvarka, atsižvelgiant į atitinkamų transporto paslaugų pobūdį bei mastą ir būtinybę išvengti neproporcingos administracinės naštos. Po sėkmingos atitikties vertinimo procedūros transporto bei transporto mazgo subjektai ir duomenų tarpininkai turėtų turėti teisę gauti atitikties liudijimą, kuris būtų bendrai pripažįstamas visoje Sąjungoje. Jei buvo naudojami pirminiai duomenys, atitikties liudijime turėtų būti patvirtinamas jų naudojimas, visų pirma, siekiant paskatinti bet kurį subjektą, kuriam taikomas šis reglamentas, rinkti ir naudoti pirminius duomenis. Išvesties duomenų patikra turėtų apimti tokių išvesties duomenų palyginamumą, be kita ko, kiek tai susiję su atstumo apskaičiavimu, kai turėtų būti tikrinama, ar nuokrypiai nuo ortodrominio atstumo ir trumpiausio įmanomo atstumo atitinka EN ISO standartą;

(37)

su patikra susijusi administracinė našta mažesnėms įmonėms galėtų būti neproporcinga, todėl jos reikėtų vengti. Tuo tikslu MVĮ turėtų būti netaikomi reikalavimai, susiję su patikra, išskyrus atvejus, kai tos MVĮ pageidauja gauti atitikties liudijimą. Be to, svarstydamos galimybę prašyti vertės grandinės partnerių, visų pirma MVĮ, patikrinti atitiktį, didelės įmonės turėtų atsižvelgti į proporcingumo principą;

(38)

transporto sektoriaus Sąjungos teisės aktuose jau nustatytos taisyklės dėl išmetamųjų teršalų patikros reikalavimų, visų pirma, reglamentuose (ES) 2015/757 bei (ES) 2023/1805 (jūrų sektorius) ir Direktyvoje 2003/87/EB (aviacijos sektorius). Siekiant sumažinti administracinę naštą, pagal tuos aktus akredituoti tikrintojai turėtų būti laikomi pagal šį reglamentą akredituotais vykdyti patikros veiklą atitinkamame sektoriuje, kuriame jie atlieka veiklą, su sąlyga, kad jie informuoja paskirtąsias nacionalines institucijas apie savo ketinimą atlikti tokią veiklą ir pagal šį reglamentą. Atitikties vertinimo įstaigos turėtų būti nepriklausomi ir kompetentingi teisės subjektai, akredituoti nacionalinių akreditacijos įstaigų, įsteigtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (15). Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 dėl atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taikomas horizontaliai, be kita ko, pagal reglamentus (ES) 2015/757 bei (ES) 2023/1805 ir Direktyvą 2003/87/EB akredituotiems tikrintojams ir pagal šį reglamentą akredituotoms atitikties vertinimo įstaigoms. Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 taip pat taikomas tais atvejais, kai nacionalinės akreditacijos įstaigos yra įgaliotos imtis tinkamų priemonių, jeigu atitikties vertinimo įstaiga nebėra kompetentinga atlikti konkrečią atitikties vertinimo veiklą arba jeigu ji šiurkščiai pažeidė savo pareigas;

(39)

jei teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio disagreguoti išvesties duomenys jau buvo patikrinti pagal specifines taisykles, išdėstytas kituose Sąjungos teisės aktuose, be kita ko, jūrų sektoriaus atveju – Reglamente (ES) 2015/757 ir juo remiantis priimtuose deleguotuosiuose aktuose arba Reglamente (ES) 2023/1805 ir juo remiantis priimtuose deleguotuosiuose aktuose, o aviacijos sektoriaus atveju – Direktyvoje 2003/87/EB ir ja remiantis priimtuose įgyvendinimo aktuose, turėtų būti laikoma, kad atitinkami duomenys buvo patikrinti pagal šį reglamentą;

(40)

siekiant sudaryti sąlygas šio reglamento veiksmingam veikimui ir, prireikus, jį papildyti papildomomis taisyklėmis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl EN ISO standarto dalinio pakeitimo įvertinamo ir, prireikus, draudimo taikyti būsimus dalinius pakeitimus, dėl tam tikrų bendros metodikos elementų vertinimo ir netaikymo, išmetamo ŠESD kiekio išvesties duomenų bendrų rodiklių pritaikymo ir dėl atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo papildomų metodų ir kriterijų nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (16) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(41)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias nuostatas dėl prašymų Europos standartizacijos komitetui peržiūrėti EN ISO standartą, bendros metodikos paaiškinimo, trečiųjų šalių duomenų bazių techninės kokybės patikros taisyklių ir sąlygų nustatymo, ES apskaičiavimo įrankio sukūrimo, išorinių apskaičiavimo įrankių sertifikavimo ir išvesties duomenų patikros. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(42)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. skatinti viešąsias įstaigas, įmones ir vartotojus keisti elgseną, kad būtų sumažintas teikiant transporto paslaugas išmetamas ŠESD kiekis, generuojant ir naudojant palyginamus bei patikimus duomenis apie teikiant transporto paslaugas išmetamą ŠESD kiekį, valstybės narės negali deramai pasiekti nerizikuodamos sukurti administracinių kliūčių vidaus rinkoje, dėl kurių pramonė patirtų papildomų išlaidų ir jai tektų papildoma administracinė našta, o dėl šiame reglamente nustatytos teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo bendros metodikos derinamojo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,