vertybinius popierius kurso

Pagrindiniai principai

1.7. Toliau išdėstyti pagrindiniai principai tiesiogiai susiję su BGPD reikalavimais, bet jais neišplečiami šioje direktyvoje nustatyti pertvarkymo principai arba apsaugos priemonės. Jais siekiama paaiškinti, kaip pertvarkymo institucijos, atsižvelgdamos į šiuos principus ir apsaugos priemones, gali užtikrinti, kad, taikant skirtingus konvertavimo kursus, kreditoriams galėtų būti suteikiama tinkama kompensacija.

1.8. 1 pagrindinis principas – nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė. Pertvarkymo institucijos turėtų stengtis užtikrinti, kad, nustatant konvertavimo kursus, nebūtų tikėtina, jog kuriam nors kreditoriui arba akcininkui bus taikomos blogesnės sąlygos už sąlygas, kurios jam būtų buvusios taikomos, jei tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti pertvarkymą, įmonei būtų buvusi taikoma nacionalinė bankroto procedūra. Vertindamos tikėtinas faktines sąlygas, jos turėtų remtis pagal BGPD 36 straipsnio 4 dalies b – g punktus atliktu vertinimu. BGPD 36 straipsnio 8 dalyje reikalaujama, kad jos, vertindamos bankroto atveju tikėtinas sąlygas, turėtų remtis sąlygų, kurios, kaip tikėtina, būtų buvusios taikomos kiekvienai akcininkų ir kreditorių klasei, jei įmonė būtų buvusi likviduojama taikant įprastinę bankroto procedūrą, įvertinimu.

1.9. Jei, taikydamos gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba naudodamosi įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti atitinkamas kapitalo priemones, pertvarkymo institucijos nustato konvertavimo kursus, jos turėtų įvertinti, ar tinkamai atsižvelgta į ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą teisę į nuosavybę. 1.10. 2 pagrindinis principas – kreditorių hierarchija. Jei pasiekiami 1 pagrindinio principo tikslai, skirtingus konvertavimo kursus pertvarkymo institucijos turėtų nustatyti tik tam, kad galėtų pasiekti pertvarkymo tikslus arba laikytis kitų BGPD 34 straipsnyje nustatytų principų. Pavyzdžiui, nustatydamos konvertavimo kursus, pertvarkymo institucijos turėtų stengtis užtikrinti, kad:

• a. pertvarkomos įstaigos akcininkams tektų pirmieji nuostoliai;
• b. jei BGPD aiškiai nenurodyta kitaip, pertvarkomos įstaigos kreditoriams nuostoliai tektų po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą taikant įprastinę bankroto procedūrą;
• c. tos pačios klasės kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos.

1.11. Jei konvertavimo kursai nustatomi naudojantis BGPD 59 straipsnyje nurodytais įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti atitinkamas kapitalo priemones, institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad akcininkams tektų pirmieji nuostoliai, kreditoriams tektų nuostoliai pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą taikant įprastinę bankroto procedūrą, o tos pačios klasės kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos, nebent tai neatitiktų būtinybės atsižvelgti į ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą teisę į nuosavybę.

1.12. Toliau pateikiamos rekomendacijos, kaip pertvarkymo institucijos turėtų taikyti šiuos pagrindinius principus.

Vertinimas

1.13. Prieš taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba naudojantis įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti atitinkamas kapitalo priemones, kai įstaiga tampa nebegyvybinga, turi būti atliekamas įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimas pagal BGPD 36 straipsnio 4 dalies b – g punktus. Į šį vertinimą turi būti įtraukiamas teisingas, apdairus ir tikroviškas įmonės turto ir įsipareigojimų įvertinimas.

1.14. Šiuo vertinimu turėtų būti grindžiami įvairūs pertvarkymo institucijos priimtini sprendimai, įskaitant dėl akcijų arba kitų nuosavybės priemonių panaikinimo arba pelno sumažinimo masto ir pertvarkymo priemonių taikymo metu pripažintinų nuostolių dydžio. Į vertinimą turėtų būti įtraukiamas naujų akcijų, kurios buvo perduotos arba išleistos kaip atlygis konvertuotų priemonių turėtojams, kapitalo vertės po konvertavimo įvertis.

1.15. BGPD 36 straipsnio 8 dalyje taip pat reikalaujama, kad, atliekant vertinimą, būtų įvertinamos sąlygos, kurios, kaip tikėtina, būtų buvusios taikomos kiekvienai akcininkų arba kreditorių klasei, jei įmonė būtų buvusi likviduojama taikant įprastinę bankroto procedūrą. Be to, siekiant nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę taikytos faktinės sąlygos buvo blogesnės, nei būtų buvusios taikomos, jei įmonei būtų buvusi taikoma įprastinė bankroto procedūra, būtina atlikti nepriklausomą ex post vertinimą pagal 74 straipsnio 2 dalį ( ex post vertinimą). 1 pagrindinio principo taikymas – užtikrinimas, kad nė vieno kreditoriaus arba akcininko padėtis nebūtų blogesnė nei bankroto atveju

1.16. Taikydamos gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, institucijos turėtų nustatyti tokius konvertavimo kursus, kad, remiantis pagal BGPD 36 straipsnio 4 dalies b – g punktus atliktu vertinimu, kiekvieno akcininko arba kreditoriaus tikėtina bendrų nuosavybės vertybinių popierių ir skolinių reikalavimų vertė, pasinaudojus pertvarkymo įgaliojimais, siektų arba viršytų tikėtiną vertę, kurią jie, remiantis pagal BGPD 36 straipsnio 8 dalį įvertintomis sąlygomis, būtų realizavę, jei įstaigai būtų buvusi taikoma įprastinė bankroto procedūra.

1.17. BGPD 59 straipsnyje nurodyti nurašymo arba konvertavimo įgaliojimai gali būti taikomi atskirai, kartu netaikant gelbėjimo privačiomis lėšomis arba kitų pertvarkymo priemonių. Šiuo atveju, nusprendusios taikyti skirtingus konvertavimo kursus, institucijos turėtų nustatyti tokius konvertavimo kursus, kad kiekvienam akcininkui arba kreditoriui taikytinos tikėtinos faktinės sąlygos (nustatytos pagal jų bendrų nuosavybės vertybinių popierių ir skolinių reikalavimų vertę pasinaudojus pertvarkymo įgaliojimais, remiantis pagal BGPD 36 straipsnio 4 dalies b – g punktus atliktu vertinimu) siektų arba viršytų tikėtiną vertę, kurią jie, remiantis pagal BGPD 36 straipsnio 8 dalį įvertintomis sąlygomis, būtų realizavę, jei įstaigai būtų buvusi taikoma įprastinė bankroto procedūra, kiek tai būtina siekiant išsaugoti pagrindines nuosavybės teises.

1.18. Jei kreditorių reikalavimai nurašomi visiškai, reikalavimai vertės nebeturi. Įsipareigojimą arba kitą priemonę konvertavus į nuosavybės vertybinius popierius, nuosavybės vertybinių popierių reikalavimų vertė gali būti didesnė arba mažesnė už pradinio konvertuoto skolinio įsipareigojimo vertę arba būti tokia pat. Šio nuosavybės vertybinio popieriaus reikalavimo vertė turi būti įtraukiama į kreditoriui taikytų faktinių sąlygų vertinimą.

1.19. Jei tikėtina, kad visa tikėtina pasinaudojus nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais gauto poveikį patiriančių kreditorių nuosavybės vertybinio popieriaus vertė viršys bendrą nurašytų arba į nuosavybės vertybinius popierius konvertuotų skolinių reikalavimų sumą, 1 pagrindinio principo gali būti laikomasi netaikant skirtingų konvertavimo kursų.

1.20. Jei visa tikėtina pasinaudojus nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais gauto poveikį patiriančių kreditorių nuosavybės vertybinio popieriaus vertė yra mažesnė už bendrą nurašytų arba į nuosavybės vertybinius popierius konvertuotų skolinių reikalavimų sumą, gali prireikti taikyti skirtingus konvertavimo kursus.

1.21. Jei nustatyti skirtingus konvertavimo kursus reikia siekiant išvengti kreditorių patekimo į blogesnę padėtį nei bankroto atveju, apsaugoti pagrindines nuosavybės teises arba pasiekti kitus pertvarkymo tikslus, konvertavimo kursai turėtų būti nustatomi taip, kad nebūtų tikėtina, jog privilegijuotieji kreditoriai pateks į blogesnę padėtį nei bankroto atveju arba kad būtų apsaugotos pagrindinės nuosavybės teisės. Pertvarkymo institucijos neturėtų nustatyti skirtingų konvertavimo kursų, kuriais privilegijuotiesiems kreditoriams būtų perduodama daugiau vertės, nei būtina siekiant laikytis 2 pagrindinio principo, išvengti blogesnės privilegijuotųjų kreditorių padėties nei bankroto atveju, apsaugoti pagrindines nuosavybės teises arba pasiekti kitus pertvarkymo tikslus.

1.22. Todėl kiekvieno kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo visiškai konvertuotas į nuosavybės vertybinius popierius, tikėtina gaunamo nuosavybės vertybinio popieriaus vertė turėtų būti bent tokia, kokia būtų tikėtina atgaunama suma bankroto atveju.

1.23. Todėl kiekvieno kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo tik iš dalies konvertuotas į nuosavybės vertybinius popierius, tikėtina gaunamo nuosavybės vertybinio popieriaus vertė turėtų būti bent tokia, kokia būtų tikėtina jų atgauta suma bankroto atveju, atėmus jų likusio skolinio įsipareigojimo vertę.

2 pagrindinio principo taikymas – kitų 34 straipsnyje nustatytų pertvarkymo principų laikymasis

1.24. Institucijos turėtų nustatyti konvertavimo kursus siekdamos, kiek pagrįstai įmanoma ir laikydamosi kreditorių apsaugos priemonių ir pagrindinių nuosavybės teisių, užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi kreditorių hierarchijos. Taigi, jei tikėtina, kad tam tikra kreditorių klasė patirs nuostolių – t. y. jei, remiantis pagal BGPD 36 straipsnio 4 dalies b – g punktus atliktu vertinimu, visa likusių skolinių ir nuosavybės vertybinių popierių reikalavimų vertė, pasinaudojus pertvarkymo įgaliojimais, yra mažesnė už šios klasės reikalavimų vertę prieš taikant pertvarkymo priemones – pertvarkymo institucija visoms mažiau privilegijuotoms įsipareigojimų ir priemonių klasėms turėtų nustatyti nulinį arba beveik nulinį konvertavimo kursą.

1.25. Todėl akcininkams tenka pirmieji nuostoliai. Visa taikant pertvarkymo priemones išsaugota vertė pirmiausia paskirstoma privilegijuotųjų ir subordinuotųjų kreditorių reikalavimams. Taigi skirtingais konvertavimo kursais siekiama užtikrinti, kad kreditoriams nuostoliai tektų po akcininkų pagal reikalavimų tenkinimo eiliškumą bankroto atveju. Vis dėlto konvertavimo kursai gali būti nustatomi tokie, kad pirminiai akcininkai (ir akcininkai, kurių reikalavimai atsirado konvertuojant atitinkamas kapitalo priemones, kai įstaiga tapo nebegyvybinga) galėtų išlaikyti kai kuriuos teigiamos vertės reikalavimus arba kad nuosavybės vertybiniais popieriais tam tikra proporcine dalimi galėtų pasidalyti dvi arba daugiau kreditorių klasių. Akcininkai galėtų išlaikyti tam tikrą teigiamą vertę, jei kreditoriams nereikia taikyti nurašymo, t. y. jei, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, tereikia atlikti konvertavimą.

1.26. Nuosavybės vertybiniais popieriais tam tikra proporcine dalimi galėtų pasidalyti dvi arba daugiau kreditorių klasių, jei tik vienai kreditorių klasei buvo taikytas visiškas konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius, bet reikėjo konvertuoti dar daugiau, ir labiau privilegijuotų kreditorių klasei taikant dalinį arba visišką konvertavimą neatsirado nuostolių (t. y. labiau privilegijuoti kreditoriai gauna tokią visą skolinių ir nuosavybės vertybinių popierių reikalavimų vertę, kuri yra bent lygi jų pirminio skolinio reikalavimo vertei). Baigiamosios nuostatos

1.27. Skirtingus konvertavimo kursus pertvarkymo institucijos turėtų taikyti tik jei tai būtina laikantis pirmiau išdėstytų pagrindinių principų. Jei nekyla didelio susirūpinimo dėl kreditorių apsaugos priemonių arba pagrindinių nuosavybės teisių apsaugojimo ir pertvarkymo institucijos įsitikina tuo, kad, taikant tuos pačius konvertavimo kursus, būtų laikomasi 34 straipsnyje nustatytų principų ir pasiekiami pertvarkymo tikslai, skirtingi konvertavimo kursai neturėtų būti nustatomi.

1.28. Jei taikomi skirtingi konvertavimo kursai, institucijos juos turėtų nustatyti tokius, kad būtų pagrįstai įsitikinusios tuo, kad neprivilegijuotųjų kreditorių arba akcininkų padėtis nebus blogesnė nei bankroto atveju (jei taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) ir kad bus apsaugomos jų pagrindinės nuosavybės teisės. Taigi privilegijuotiesiems kreditoriams taikomi konvertavimo kursai neturėtų būti neproporcingai dideli. Jei būtų tikėtina, kad pagal BGPD 36 straipsnio 8 dalį įvertintomis sąlygomis šių kreditorių reikalavimų vertė būtų daug didesnė, atsirastų neproporcinga nauda.

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai

• EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/