108. Formuluodamos elgesiu grindžiamas prielaidas apie sąskaitas, kuriose nėra numatytos konkrečios …

Formuluodamos elgesiu grindžiamas prielaidas apie sąskaitas, kuriose nėra numatytos konkrečios perkainojimo datos, siekiant jas taikyti palūkanų normos rizikos valdymo tikslais įstaigos turėtų:

• (a) gebėti nustatyti pagrindinius likučius, t. y. indėlius, kurie yra stabilūs ir kurių kaina tikriausiai nebus keičiama net vykstant esminiams palūkanų normų aplinkos pokyčiams, ir (arba) kitus indėlius, kurių ribotą lankstumą palūkanų normų pokyčių atžvilgiu bankai gali modeliuoti;
• (b) su tokiais indėliais susijusio modeliavimo prielaidose turėtų atsispindėti indėlininko charakteristikos (pvz., mažmeninis arba didmeninis) ir sąskaitos charakteristikos (pvz., atsiskaitomoji arba ne). Toliau pateikiamas bendras pirmiau nurodytų kategorijų aprašymas:
• i. mažmeniniai indėliai atsiskaitomosiose sąskaitose – tai, be kita ko, nepalūkaninės ir kitos mažmeninės sąskaitos, kurių atlygio komponentas nėra svarbus klientui priimant sprendimą laikyti pinigus sąskaitoje;
• ii. mažmeniniai indėliai ne atsiskaitomosiose sąskaitose – tai, be kita ko, mažmeninės sąskaitos (įskaitant reguliuojamas sąskaitas), kurių atlygio komponentas yra svarbus klientui priimant sprendimą laikyti pinigus sąskaitoje;
• iii. didmeniniai indėliai – tai, be kita ko, įmonių ir kitų didmeninių klientų sąskaitos, išskyrus tarpbankines sąskaitas arba kitas sąskaitas, labai jautrias kainų pokyčiams;
• (c) įvertinti galimą migraciją tarp indėlių, kuriems nėra nustatyta konkreti perkainojimo data, ir kitų indėlių, dėl kurių pagal skirtingus palūkanų normų scenarijus gali keistis elgesiu grindžiamos modeliavimo prielaidos;
• (d) apsvarstyti galimus mažmeninių indėlių perkainojimo apribojimus esant mažoms arba neigiamoms palūkanų normoms;
• (e) užtikrinti, kad prielaidos apie pagrindo mažėjimą ir kitus modeliuojamus likučius būtų pagrįstos ir tinkamos siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp pajamų naudos ir papildomos ekonominės vertės rizikos, kylančiios dėl būsimos palūkanų normos grąžos, susijusios su tokiais likučiais finansuojamu turtu, įšaldymo ir galimų negautų pajamų kylant palūkanų normoms;
• (f) nesiremti tik statistiniais arba kiekybiniais metodais nustatydamos elgesiu grindžiamo perkainojimo datas ir NI grynųjų pinigų srautų profilį. Be to, formuluojant tinkamas NI modeliavimo prielaidas gali prireikti įvairių įstaigos ekspertų (pvz., rizikos valdymo ir rizikos kontrolės departamento, pardavimų skyriaus ir iždo) bendradarbiavimo;
• (g) savo politikoje ir procedūrose tinkamai dokumentuoti prielaidas ir įgyvendinti jų reguliarios peržiūros procesą;
• (h) suvokti prielaidų poveikį įstaigos pasirinkto rizikos vertinimo rezultatams ir priimamiems sprendimams dėl vidaus kapitalo paskirstymo, be kita ko, reguliariai atliekant pagrindinių parametrų (pvz., pagrindinių sąskaitų likučių procentinių dalių ir termino ir perkėlimo vertę) jautrumo analizės skaičiavimus, ir matus, taikomus pagal sutarties sąlygas, o ne pagal elgesiu grindžiamas prielaidas, siekiant atskirti prielaidų poveikį ir ekonominei vertei, ir pajamoms;
• c) atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant suvokti pasirinktų rizikos matų jautrumą pagrindinių prielaidų pokyčiams, atsižvelgiant į tokių testų rezultatus priimant sprendimus dėl vidaus kapitalo paskirstymo. Įstaigų planavimo prielaidos dėl nuosavo kapitalo

1. Apžvalga

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

3. Susiję standartai

• EBA - Published by the European Banking Authority at https://www.eba.europa.eu/